Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. (R.) K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

14. Ieškovė ir atsakovas su vaikais iki 2018 m. vasaros gyveno atsakovo bute (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šalių santykiai buvo normalūs, vaikus kartu prižiūrėjo, auklėjo ir išlaikė. Tačiau, tik po 2018 m. vasaros ieškovė jį paliko ir išėjo gyventi pas kitą vyrą, kartu pasiimdama abu šalių nepilnamečius vaikus.

16. Atsakovas teismui pateikė ieškovės neištikimybės įrodymą, fotonuotrauką, kurioje ji užfiksuota su kitu vyru, Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono Policijos komisariato tyrėjo 2019 m. vasario 18 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra nurodyta, jog ieškovė nurodo, kad šiuo metu gyvena su draugu, kuris - Lietuvos Respublikos pilietis. Mano, kad teismui pateikė akivaizdžius ieškovės neištikimybės įrodymus, ieškovė savo teiginių, jog atsakovas paliko šeimą ir ja nebesirūpino, niekuo nepagrindė. Jam nesuprantama, kodėl teismas tiki ieškovės parodymais, o ne atsakovo, nes sprendimo dalis šioje vietoje visiškai neargumentuota. Mano, kad teismas nuėjo lengviausiu keliu, pripažindamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo. Su tuo jis kategoriškai nesutinka.

17. Teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priėmė tik formalų sprendimą, visiškai nekreipdamas dėmesio, kad vaikai šiuo metu gyvena su motina ir kitu vyru, yra įtakojami ieškovės ir negalėjo išreikšti kitos nuomonės, kaip tik gyventi su motina. Teigia, kad vaikai nenori gyventi su kitu vyru, ne jų tėvu, todėl siekiant išsiaiškinti jų tikrą valią, buvo būtina apklausti vaikus teismo posėdyje, dalyvaujant vaikų psichologui. Tas nebuvo padaryta.

18. CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio ­30 d., nenustatęs aplinkybės dėl šalių gyvenimo kartu laikotarpio, nors šeimos bylose teismas turi būti aktyvus. Atsakovas teigė ir teigia, kad gyventi atskirai pradėjo nuo 2018 m. vasaros ir jo teiginiai byloje nėra paneigti jokiais įrodymais.

19. Teismas, priimdamas 2019-10-07 sprendimą, nepagrįstai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, suteikė vieniems įrodymams, tokiems kaip ieškovės žodiniai paaiškinimai dėl gyvenimo skyrium pradžios, šeimos palikimo, išlaikymo vaikams neteikimo, didesnę įrodomąją reikšmę, nei atsakovo teiktiems įrodymams dėl ieškovės neištikimybės, kurie buvo dokumentiniai, o ne tik žodiniai atsakovo parodymai. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, iš esmės nemotyvuojant atsakovo priešieškinio atmetimo, todėl byla turėtų būti gražinta nagrinėti į pirmąją instanciją.

20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo, turėjo vertinti, ar tikrai vaikai išreiškė valią gyventi su ieškove, kuris iš sutuoktinių iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu.

21. Teismas, priimdamas 2019-10-07 sprendimą, pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes visiškai neanalizavo, kuris iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo pareigas, nesiaiškino tikrosios vaikų valios, sprendime nenurodė motyvų, kodėl atsakovo įrodymai yra atmetami. Teismas dalies savo sprendimo visiškai neargumentavo, o tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

24. Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovė buvo nurodžiusi, kad nuo 2015 m. balandžio mėnesio ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas daugiausia laiko praleisdavo (duomenys neskelbtini). Visą šį laiką vaikais rūpinosi beveik vien ieškovė. Ieškovės ir atsakovo šeima faktiškai iširo jau 2017 metais. Ieškovė dar 2017 m. balandžio mėnesį siūlė atsakovui nutraukti santuoką ir atsakovas iš esmės buvo sutikęs, nes pasiūlė ieškovei susirasti kitą ir su juo gyventi, bet pagrasino, kad už skolas praras butą (duomenys neskelbtini)bei kartu su savimi į (duomenys neskelbtini) pasiims vaikus.

25. A. R. K. U. turėjo savo individualią įmonę, kurią uždarė tik 2018-02-20, bet ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas teikdavo transporto remonto paslaugas ir pastoviai (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pirkdavo automobilių remontui reikalingas dalis bei medžiagas. Jis tik retkarčiais trumpam atvykdavo į Panevėžį.

26. Apeliantas kaip ieškovės neištikimybės įrodymą pateikė nuotrauką. Pirmosios instancijos teismas teisingai jos nevertino kaip įrodymo, nes pateikta nuotrauka nieko neįrodo, o antra, ji gauta neteisėtai, įsilaužus į K. K. socialinių tinklų paskyrą.

27. Apeliantas kaip ieškovės neištikimybės įrodymą pateikė Panevėžio apskrities VPK 2019- 02-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena su kitu vyru. Pažymėtina, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareikštas dar 2018 metais. Ieškovė 2019 metais buvo priversta išsikraustyti iš apelianto vieno kambario buto, nes apeliantas planavo dėl šio teismo proceso atvykti į Panevėžį ir apsigyventi savo bute. Minėtas nutarimas gautas jau prasidėjus šiai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šis nutarimas priimtas reaguojant į absurdišką ir melagingą apelianto (duomenys neskelbtini) advokato 2019-01-29 pareiškimą policijai, kuriame neteisingai nurodoma, kad šalių vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir kad ieškovė padarė nusikaltimą, numatytą (duomenys neskelbtini) BK 152 str. (išžaginimas).

28. Apelianto kaltei dėl santuokos iširimo įrodyti pakanka fakto, kad jis neišlaikė savo vaikų. Ši aplinkybė yra pilnai įrodyta. Ieškovei nėra svarbu būtinai nustatyti atsakovo kaltę, todėl, ji teisme sutiko, kad teismas pripažintų, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jos teigimu, santuokos iširimo atvejais beveik nebūna vien tik vienos šalies kaltės. Apeliantas visiškai neteikia materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje būtina apklausti vaikus teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologui. Apeliantas visiškai nesidomi byla ir nedalyvavo teismo posėdžiuose nei 2019 m. balandžio 9 d., nei 2019 m. liepos 23 d., nei 2019 m. rugsėjo 12 d. Šioje byloje jau yra pateikta teismo psichologės D. G. 2019 m. gegužės 16 d. išvada „Vaiko nuomonės išklausymas“, kurioje be kita ko nurodyta: „galima daryti prielaidą, jog berniukų emocinis ryšys su motina yra stipriai susiformavęs“; „tiek L., tiek D. teigė, kad su mamos draugu Rolandu sutaria gerai“; „berniuko buvo išsakyta, jog jis su broliu bando bendrauti ir palaikyti ryšį su tėčiu <...> tačiau grįžtamojo ryšio nelabai sulaukia“; „berniukų buvo išsakyta, jog nuolatos su tėčiu jie gyventi nenorėtų <...>". Nepilnamečių vaikų nuomonė šioje byloje jau net kelis kartus buvo išklausyta, tiek vaiko teisių apsaugos vyr.specialistės - gynėjos L. P. (2018-12-31 „Šeimos aplinkos tyrimo aktas“ Nr. (duomenys neskelbtini) tiek ir minėtos teismo psichologės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

32. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

34. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

35. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, t.y. dėl jos neištikimybės.

36. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

37. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos konstatuoja, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ieškovės neištikimybės fakto tiesiogiai nepatvirtina. Atsakovo pateikta foto nuotrauka su kitu vyru to tiesiogiai irgi neįrodo, be to, nėra žinoma kada ir kokiu tikslu ši nuotrauka daryta. Ikiteisminio tyrimo nutarime ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė gyvena su draugu vyru nepatvirtina, kad ji buvo neištikima atsakovui, kai jie dar gyveno kartu. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir nebetvarko bendrai reikalų nuo 2018 metų liepos mėnesio, taigi faktiškai šalių santuoka iširo jau 2018 metais. Ieškovė neslepia fakto, kad šiuo metu ji gyvena su draugu. Be to, ji neneigia ir savo kaltės dėl šeimos iširimo.

39. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvada, kad santuoka nutrūko ir dėl jo kaltės, teigia, kad jis nors išvykdavo į užsienį ir negyveno kartu su ieškove ir vaikais, tačiau jis tai darė vykdydamas savo pareigas, siekdamas aprūpinti šeimą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, išvykęs į užsienį, nors ten turėjo savo verslą, neteikė išlaikymo vaikams, neatsiųsdavo ieškovei pinigų, šeima nesirūpino. Tai paneigia atsakovo paaiškinimus, kad jis išvykdavo tam, kad užsidirbtų ir išlaikytų šeimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti ir atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

40. Teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

41. Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

42. Apeliantas teigia, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turėjo būti išklausyta vaikų nuomonė. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta per Panevėžio apylinkės teismo psichologą (CPK 380 straipsnio 1, 2 dalys, CK 3.177 straipsnis). Byloje yra pateikta teismo psichologės D. G. 2019-05-16 išvada „Vaiko nuomonės išklausymas“, kurioje yra nurodyta, kad berniukų emocinis ryšys su motina yra stipriai susiformavęs, jie su mamos draugu Rolandu sutaria gerai, jie su tėčiu norėtų bendrauti, važiuoti pas jį atostogauti, tačiau ne vien su juo gyventi. Taigi vaikų nuomonė buvo išklausyta ir jie aiškiai išreiškė norą gyventi so motina.

43. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. vaikai beveik visą laiką gyveno vien su motina, kuri jiems užtikrina saugią, stabilią, jiems įprastą aplinką. Atsakovas nuolat būna išvykęs verslo reikalais į užsienį, todėl nėra aišku, ar jis sugebėtų nuolat ir tinkamai pasirūpinti vaikais. Be to, byloje esantis atsakovo el.laiškas ieškovės atstovui leidžia abejoti tikraisiais tokio atsakovo prašymo ketinimais. Kaip minėta ankščiau, šalių nepilnamečiai vaikai visą laiką gyveno ir gyvena su motina savo įprastoje aplinkoje, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ši gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista.

44. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

45. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

46. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams reguliariai neteikia nuo 2017 metų. Laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2018-11-30 vaikų išlaikymui jis sumokėjo tik 950 Eur, įsiskolinimas sudaro 5850 Eur. Apeliantas, nesutikdamas su nustatytu išlaikymo įsiskolinimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie jo faktiškai teiktą išlaikymą, išlaikymo vaikams neteikė ir bylos nagrinėjimo metu. Todėl teismui konstatavus, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jam neįrodžius, kad išlaikymą jis teikė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atitinkamo dydžio išlaikymo įsiskolinimas priteistas pagrįstai.

47. Atsakovas, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles, nes vadovavosi tik ieškovės, o ne atsakovo pateiktais paaiškinimais ir įrodymais. Jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o ne tyrimu, ir pateikia savo kitokį bylos aplinkybių vertinimą, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo įsiskolinimo nustatymą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimo paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trys šimtus eurų) ieškovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės intancijos teisme.