- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2-848-857/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07474-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Vytautas Kriščiūnas
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovui R. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir L. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą po 200 Eur periodines pinigines išmokas, 5850 eurų išlaikymo įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, nutraukus šalių santuoką ieškovė prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę – T., nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, taip pat priteisti visas teismo ir atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Įrašas apie santuokos sudarymą padarytas Panevėžio miesto CMS santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo serija AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu gimė sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. vasaros atsakovė su vaikais gyvena atskirai nuo atsakovo, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute adresu: (duomenys neskelbtini). Šalys nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas mažai rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Ieškovė sutinka, kad teismas pripažintų jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys santuokos metu registruotinų daiktų nėra įsigiję. Ieškovei yra žinoma tik apie atsakvui asmeninės nuosavybės teise priklausantį, paveldėtą po atsakovo motinos mirties, vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreditorių neturi, jai nėra žinoma apie atsakovo kreditorius. Nepilnamčių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su ieškove, nes faktiškai jau keleri metai vaikai gyvena kartu su savo motina, lanko užsiėmimus, ugdymo įstaigas. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais, ieškovė niekada nedarė kliūčių atsakovo bendravimui su vaikais. Vieno nepilnamečio vaiko materialiniam išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro 390 Eur, pateikiama išlaidų detalizacija. Panevėžio miesto savivaldybė kiekvieną mėnesį perveda ieškovei išmoką vaikui po 30 Eur kiekvienam vaikui. Pažymi, kad atsakovas savo nepilnamečiams vaikams turėtų mokėti po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Taip pat iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. (4400 Eur). Per šį laikotarpį atsakovas vaikų išlaikymui nei kiek nebuvo pervedęs. Per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovas, pagrinde įsiskolinimui už butą padengti, yra sumokėjęs ieškovei 942,62 Eur, todėl už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1450 Eur. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, kaip darbo ieškantis asmuo. Ieškovei atsakovo gaunamos pajamos nėra žinomos. Išlaikymo ieškovė nereikalauja, yra darbinga.
Atsakovas priešieškiniu teismo prašo nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės, ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę T., jam palikti pavardę – K., nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams D. ir L. kiekvienam po 200 Eur per mėnesį nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki jų pilnametystės, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atsakovą paskiriant vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, jie su ieškove jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute nebegyvena ne nuo 2015 m., o nuo 2018 m. vasaros. Ieškovė sąmoningai stengiasi paankstinti šeimos faktinio iširimo datą, kad galėtų pagrįsti savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodo, kad ieškovė nuo 2018 m. vasaros paliko atsakovą ir išėjo gyventi pas kitą vyrą, kartu pasiimdama abu vaikus, pateikia nuotrauką. Nurodo, kad atsakovui teisines paslaugas teikiantis (duomenys neskelbtini) praktikuojantis advokatas Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui pranešė, kad ieškovė lytiškai santykiauja su Lietuvos Respublikos piliečiais. Policijos komisariatas 2019-02-18 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės veiksmų, tačiau nutarime nurodoma, kad „moteris teigia, kad šiuo metu gyvena su draugu, kuris - Lietuvos Respublikos pilietis“. Kadangi ieškovė yra neištikima atsakovui, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir teismo posėdyje paklausti vaikų nuomonės su kuo jie norėtų gyventi. Prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, nes uzufrukto nustatymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Prašo atmesti prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi ieškovė nepagrindė jog pastaruosius trejus metus iki ieškinio padavimo jie gyveno skyrium. Nurodo, kad kito nei ieškinyje nurodytas nekilnojamojo turto neturi, skolų neturi. Taip pat pažymi jog (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teisme yra padavęs ieškinį dėl jo ir atsakovės santuokos pripažinimo negaliojančia. Jeigu minėtas teismas pripažins santuoką negaliojančia, neliks jokio pagrindo santuoką nutraukti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad ieškovės ir atsakovo šeima nuo 2015 m. balandžio apsigyveno Panevėžyje, tačiau atsakovas daugiau laiko praleisdavo (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šeima faktiškai iširo jau 2017 metais, ieškovė dar 2017 metų balandžio mėn. siūlė atsakovui nutraukti santuoką, bet atsakovas pagrasino, kad už skolas praras butą bei kartu su savimi į (duomenys neskelbtini) pasiims vaikus. Pažymi, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) turėjo savo individualią įmonę, kurią uždarė tik 2018-02-20, bet ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas teikdavo transporto remonto paslaugas ir pastoviai pirkdavo automobilių remontui reikalingas dalis ir medžiagas. Pateikia iš vieno tiekėjo gautą atsiskaitymų išklotinę apie atsakovo prekių pirkimą ir atsiskaitymus per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-03-28 vykdant ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau ieškovė pažymi jog atsakovo pateikta nuotrauka nieko neįrodo, o nuotrauka gauta neteisėtai įsilaužus į ieškovės socialinių tinklų paskyrą. Nurodo, kad atsakovo advokatas pareiškime policijos komisariatui nurodė, kad ieškovė atliko nusikalstamus veiksmus, numatytus (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 152 str. (išžaginimas). Tai yra melagingas pranešimas apie nusikaltimą ir pačio pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žinomai melagingo pranešimo apie nusikaltimą. Pažymi, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis paliko šeimą ir ja nebesirūpino, neišlaikė ir dabar neišlaiko savo nepilnamečių vaikų. Ieškovei nėra svarbu būtinai nustatyti atsakovo kaltę ir ji sutinka, kad teismas pripažintų jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo vien tik iš materialinio išskaičiavimo. Tokiu būdu jis siekia išvengti prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovės atstovui atsakovas elektroniniu laišku yra patvirtinęs, kad sutinka jog faktiškai vaikai gyventų su ieškove, bet oficialiai dokumentuose pageidauja, kad būtų įrašyta jog vaikai gyvena su juo. Nors teismo 2018-12-21 nutartimi yra priteistas iš atsakovo laikinas vaikų išlaikymas, bet atsakovas šios pareigos nevykdo. Atsakovas tik 2018-12-29 yra pervedęs ieškovei 150 Eur , kad būtų galima apmokėti komunalinius mokesčius už jam nuosavybės teise priklausantį butą. Kadangi šiuo metu ieškovė su vaikais persikėlė gyventi į jai ir vaikams suteiktą kitą gyvenamąją vietą, todėl ieškovė atsisako savo reikalavimo nustatyti uzufrukto teisę i butą esantį (duomenys neskelbtini).
Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS 2019-01-09 išvadoje Nr. 7SD-120 nurodo, kad ieškiniui neprieštarauja. Pažymi, kad apsilankius faktinėje vakų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta jog butas vieno kambario, 36 m² gyvenamojo ploto, bute gyvena ieškovė su vaikais, bute tvarkinga, jauku. Nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis. Tarnyba neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybai nėra žinomos atsakovo pajamos, tačiau Tarnyba mano jog ieškovės prašoma priteisti po 200 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui užtikrintų vaikų poreikių patenkinimą. Tarnyba neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jei ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka realius faktus. Tarnyba mano, kad ieškovės prašymas dėl suteikimo jai iki vaikų pilnametystės uzufrukto teise naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu būtu, yra pagrįstas ir tai nepažeistų nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją patalpą (1 t., b.l. 53-55). 2019-04-01 išvadoje VTAS nurodo, kad apsilankius vaikų faktinėje gyvenamojoje vietoje ir išklausius vaikų nuomonės su kuo jie nori gyventi, vaikai nurodė jog jiems patinka gyventi kartu su motina ir mokytis Lietuvoje, o su tėvu norėtų bendrauti jam atvykus į Lietuvą arba mokinių atostogų metu vaikams svečiuojantis (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vaikais matyti, kad ieškovės ir vaikų tarpusavio ryšys yra stiprus, vaikams sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Skyrius palaiko ieškovės prašymą, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (1 t., b. l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.
Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruota Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini)d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – sūnų D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Byloje esančia medžiaga ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog šalys neturi santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.
Dėl santuokos iširimo priežasčių ir santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. nustato sutuoktinių tarpusavio pareigą būti vienas kitam lojaliems, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šios pareigos suponuoja sutuoktinio teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atitinkamų pareigų laikymosi. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas.
Iš ieškovės parodymų, atsakovo pateikto priešieškinio ir atstovo paaiškinimų matyti, jog šalių santuoka yra iširusi galutinai, šalys ilgą laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio, po to kai išsiskyrė jų abipusis požiūris į santuoką bei bendrą gyvenimą. Taigi matyti, jog šalys nesutaria daugeliu esminių šeimos gyvenimo klausimų ir negeba rasti bendrų kompromisinių sprendimų, dėl to jie visa apimtimi nerealizuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinių tarpusavio pareigų būti vienas kitam lojaliems, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Todėl teismas atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina (CK 3.61str.).
Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, jog (duomenys neskelbtini) yra pradėtas teismo procesas dėl šalių santuokos pripažinimo negaliojančia ir paaiškino, jog tokio proceso priežastimi tapo atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė, sudarant santuoką, nuslėpė savo amžių ir tautybę. Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovės paaiškinimų ir santuokos registravimo Lietuvos Respublikoje duomenų matyti, jog šalys po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), ją (duomenys neskelbtini) įregistravo Lietuvos Respublikoje. Registruojant dalyvavo kartu, todėl atsakovui neabejotinai buvo žinoma ieškovės gimimo data ir tautybė. Todėl teismas mano, jog nėra nustatyta šalių santuokos pripažinimo negaliojančia priežasčių, bei laiko, jog atsakovo apeliacija į ieškovės tautybę yra nekorektiška.
Dėl pavardžių nutraukus santuoką
Nutraukus santuoką ieškovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę – T. atsakovas – K.. Toks šalių prašymas neprieštarauja įstatymui, todėl tenkintinas (CK 3.69 str. 1-2d.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas nori, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS išvados matyti, jog vaikai bylos nagrinėjimo metu gyvena su motina jiems įprastoje aplinkoje, vaikai išreiškė nuomonę, jog nori gyventi su mama ir mokytis Lietuvoje, su tėvu norėtų bendrauti jam atvykus į Lietuvą ir atostogų metu jiems svečiuojantis (duomenys neskelbtini), ieškovės ir vaikų tarpusavio ryšys yra stipus, vaikams sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Jokių duomenų, jog ieškovė kaip nors netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu nenustatyta. Atsakovas šiuo metu pastoviai gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog šiuo metu vaikams yra geriausia likti gyventi kartu su mama, todėl šalių nepilnamečių vaikų L. K. ir D. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina K. K. (CK 3.174 str. 1-2 d.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Kaip matyti iš bylos medžiagos –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS išvados vaikai gyvena su mama. Ieškovės pajamos – 400 Eur atlyginimas ir 100 Eur valstybės išmoka vaikams. Vaikų tėvas su šeima negyvena, išlaikymo neteikia, duomenys apie jo pajamas nenurodyti, atsakovas duomenų pats neteikia. Iš ieškovės parodymų matyti, jog atsakovas turi automobilių remonto verslą (duomenys neskelbtini). Ieškovė jokio turto neturi, atsakovas turi butą Panevėžio mieste. Ieškovės skaičiavimu vaiko išlaikymui vidutiniškai į mėnesį reikalinga 390 Eur. Ieškovės nurodyta vaikų išlaikymui reikalinga pinigų suma nėra aiškiai per didelė, atitinka teismų praktiką ir vaikų interesus. Atsakovas gyvena atskirai, kitoje valstybėje, todėl konstatuotina, kad visa vaikų išlaikymo finansinė našta ir kasdienė priežiūra tenka ieškovei, atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams (antstolio pažyma), nors tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali išlaikyti vaikų, jis yra darbingas. Todėl teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsižvelgia į nustatytą aplinkybę, jog ieškovei vienai tenka kasdienė vaikų prižiūra, nenumatytų išlaidų vaikams padengimas, vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nežymiai didesnis nei puse reikalingos (390 Eur) sumos – po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-12-01 (taip prašo ieškovė) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovė paskirtina vaikams skirtų lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str. 1 d., 3.192 str., 3.194 str. 1-3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.). Ieškovės prašoma nustatyti išlaikymo teikimo tvarka atitinka vaikų interesus ir užkerta galimybei kilti ginčams tarp šalių ateityje, todėl atsakovas įpareigotinas vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“.
Ieškovės paaiškinimais nustatyta atsakovas yra skolingas išlaikymą vaikams. Ieškinyje pateikiamas išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas nuo 2017-07-01d. Matyti, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2017-07-01d. iki 2018-11-30 vaikų išlaikymui sumokėjo 950 Eur, todėl mokėtinas išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5850 Eur (17 mėnesių X 400 Eur = 6800 Eur – 950 Eur = 5850 Eur). CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, todėl iš atsakovo priteistinas 5850 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-11-30.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Teismui sprendžiant, jog šalių nepilnamečių vaikų L. K. ir D. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina K. K., nustatytina nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu jų tėvu. Ieškovė prašo nustatyti tokia šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvų tvarką:
1. Atsakovas R. K. turi teisę pastoviai bendrauti su vaikais L. K. ir D. K. ryšio priemonėmis (telefonu ir/ar kitomis komunikacinėmis priemonėmis). Ieškovė, gavusi R. K. pranešimą (SMS, telefonu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu), kad jam nepavyksta susiekti su vaikais, įpareigojama, kai tik leidžia aplinkybės, suorganizuoti vaiku susisiekimą ryšio priemonėmis su tėvu;
2. Atsakovui R. K. būnant Lietuvos Respublikoje, jis turi teisę bendrauti su vaikais L. K. ir D. K. tiesiogiai;
2.1. Darbo dienomis po vaikų užsiėmimų (treniruotė, baseinas, grojimas ir k t.) nuo 17 iki 20 valandos, nesant užsiėmimų nuo 16 valandos;
2.2. Ne darbo dienomis – sekmadieniais nuo 10 iki 19 valandos;
2.3. Apie atvykimą į Lietuvos Respubliką ir ketinimą bendrauti su vaikais atsakovas R. K. privalo pranešti vaikų motinai K. K. iš anksto raštu, SMS ar el. paštu, bet nevėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas;
3. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas R. K. turi teisę bendrauti su vaikais L. K. ir D. K. Lietuvos Respublikoje vieną kartą per mėnesį 7 (septynias) dienas iš eilės. Apie atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaikais atsakovas R. K. privalo pranešti vaikų motinai K. K. iš anksto raštu, SMS ar el. paštu, bet nevėliau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų ir šalys privalo suderinti konkretų tėvo bendravimo su vaikais laikotarpį;
4. Bendravimo su vaikais L. K. ir D. K. laiku atsakovas R. K. įpareigojamas užtikrinti, kad jų motina K. K. galėtų bet kada ryšio priemonėmis susisiekti su vaikais.
5. Atsakovas R. K. bendravimo su vaikais L. K. ir D. K. turi teisę išvykti su jais iš Lietuvos Respublikos tik turėdamas jų motinos K. K. sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos atsiliepimo nepateikė. Teismas išanalizavęs ieškovės prašomą nustatyti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su tėvu daro išvadą, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka, skyrium gyvenančio tėvo atžvilgiu, yra pakankamai plati, numatyti įpareigojimai tiek ieškovei, tiek atsakovui ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms nustatytina, ieškovės prašoma nustatyti, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais bendravimo tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė patyrė 407,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš 2018-12-21d. Panevėžio apylinkės teismo (Panevėžio rūmai) nutarties ieškovė šioje byloje turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio, ji sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir nuo 60 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo yra atleista. Ieškovė turėjo išlaidų advokatui 100 Eur už ieškinio parengimą, 200 Eur už atstovavimą byloje, taip pat patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų – 92,60 Eur už vertimo paslaugas. Viso ieškovė patyrė 407,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra patvirtintos byloje, kartu su prašymu priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateiktais duomenimis. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinys atmestas, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-02-20d. sprendimu atsakovui yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisnė pagalba suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė teismo ir įstatymo pagrindu yra atleista ir teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimi, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 ir 3-5 punktais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės K. K. ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo R. K. priešieškinį atmesti.
Santuoką tarp K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), sudaryta (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruota Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini)d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei K. K. palikti ikisantuokinę pavardę – T., atsakovui R. K. – K..
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą su motina K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-12-01 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini))išlaikymo įsiskolinimą 5850 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).
Paskirti ieškovę K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) vaikams skirtų lėšų tvarkytoja.
Įpareigoti atsakovą R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“.
Nustatyti tokią atsakovo R. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką:
6. Atsakovas R. K. turi teisę pastoviai bendrauti su vaikais L. K. ir D. K. ryšio priemonėmis (telefonu ir/ar kitomis komunikacinėmis priemonėmis). Ieškovė, gavusi R. K. pranešimą (SMS, telefonu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu), kad jam nepavyksta susiekti su vaikais, įpareigojama, kai tik leidžia aplinkybės, suorganizuoti vaiku susisiekimą ryšio priemonėmis su tėvu;
7. Atsakovui R. K. būnant Lietuvos Respublikoje, jis turi teisę bendrauti su vaikais L. K. ir D. K. tiesiogiai;
7.1. Darbo dienomis po vaikų užsiėmimų (treniruotė, baseinas, grojimas irk t.) nuo 17 iki 20 valandos, nesant užsiėmimų nuo 16 valandos;
7.2. Ne darbo dienomis – sekmadieniais nuo 10 iki 19 valandos;
7.3. Apie atvykimą į Lietuvos Respubliką ir ketinimą bendrauti su vaikais atsakovas R. K. privalo pranešti vaikų motinai K. K. iš anksto raštu, SMS ar el. paštu, bet nevėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas;
8. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas R. K. turi teisę bendrauti su vaikais L. K. ir D. K. Lietuvos Respublikoje vieną kartą per mėnesį 7 (septynias) dienas išeilės. Apie atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaikais atsakovas R. K. privalo pranešti vaikų motinai K. K. iš anksto raštu, SMS ar el. paštu, bet nevėliau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų ir šalys privalo suderinti konkretų tėvo bendravimo su vaikais laikotarpį;
9. Bendravimo su vaikais L. K. ir D. K. laiku atsakovas R. K. įpareigojamas užtikrinti, kad jų motina K. K. galėtų bet kada ryšio priemonėmis susisiekti su vaikais.
10. Atsakovas R. K. bendravimo su vaikais L. K. ir D. K. turi teisę išvykti su jais iš Lietuvos Respublikos tik turėdamas jų motinos K. K. sutikimą.
11. Vaikus bendravimo laikotarpiui pasiima iš jų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos jų tėvas R. K., o vaikų motina K. K. privalo pasirūpinti vaikų pasiėmimu pasibaigus tėvo bendravimo su vaikais laikui iš tėvo gyvenamosios vietos Panevėžio mieste ar šalių sutartos kitos vietos.
12. Ieškovei K. K. su vaikais L. K. ir D. K. būnant (duomenys neskelbtini), jų tėvas R. K. turi teisę bendrauti su vaikais tiesiogiai. Konkretus bendravimo su vaikais laikas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju bendru šalių susitarimu. Apie atvykimą su vaikais L. K. ir D. K. į (duomenys neskelbtini) ieškovė K. K. įpareigojama pranešti vaikų tėvui atsakovui R. K. iš anksto, bet nevėliau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų.
Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), 407,60 EUR (keturis šimtus septynis eurus 60 ct) ieškovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.