Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-557/2019

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40400-2018-2

2019 m. spalio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 40 MGL dydžio (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-08-21 iki 2018-08-22 (viena para), vieną kardomojo kalinimo (sulaikymo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė R. B. paskirta 38 MGL dydžio (1 900 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejus metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nurodyta skaičiuoti nuo 2018-08-22.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 652 Eur vertės turto konfiskavimas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018-08-21, apie 23.41 val., Palangos mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (2016-11-02 redakcija) 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,04 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017).

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs nuteistojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nusprendė R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį atsakomybei pagal laidavimą S. K., neatleisti ir tokį sprendimą, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, aiškiai motyvavo. Teismo posėdyje apklausęs S. K. ir apsvarstęs jo tinkamumą būti laiduotoju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog S. K. atsisako sumokėti užstatą, duomenų, kad jis dirba kartu su R. B. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, nėra, kitokių duomenų, kaip S. K. galėtų daryti teigiamą įtaką R. B., nėra, kartu atsižvelgdamas į tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija net 2,04 promilės etilo alkoholio, jis nusikalto būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, o tai rodo, kad ši veika nebuvo atsitiktinė, padarė išvadą, kad nėra pagrindo atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perdavus nuteistąjį R. B. S. K. atsakomybei pagal laidavimą, pastarasis neturės realių galimybių daryti pakankamą įtaką, kad nuteistasis daugiau nebenusikalstų: nuteistasis su S. K. nėra saistomas tvirtais asmeniniais ryšiais, kartu negyvena, bendrauja nereguliariai, jų nesieja glaudūs santykiai. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į paties R. B. 2019-09-04 ir 2019-09-19 apygardos teisme gautuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu jis yra išvykęs į Lenkijos Respubliką ir dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ – vadovauja buities muziejaus (duomenys neskelbtini) renovacijai, objektą turi užbaigti iki rugpjūčio 28 d. (b. l. 194, 201). Akivaizdu, kad, R. B. dirbant Lenkijos Respublikoje, kur, kaip jis pats nurodė, planuoja dirbti iki rugpjūčio 28 d. (šis nuteistojo pranešimas yra išsiųstas 2019-09-18 ir teisme gautas 2019-09-19, iš to galima spręsti, kad nuteistasis, nurodydamas rugpjūčio 28 d. datą, turi galvoje 2020-08-28), S. K., būdamas Lietuvoje, niekaip neturėtų galimybės daryti jam pakankamos įtakos, kad nuteistasis daugiau nebenusikalstų. Tuo tarpu laiduotoju gali būti tik toks artimos aplinkos žmogus, kurį su kaltinamuoju sieja glaudūs asmeniniai santykiai. Dėl šių aplinkybių atleisti nuteistąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant S. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato nėra pagrindo.

14. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdus prielaidų laidavimui nebuvimas matomas ne vien paminėtų duomenų kontekste. Tokios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti ir paties nuteistojo R. B. elgesys, kai jis, dar neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, išvyko dirbti (o tuo pačiu ir laikinai gyventi) į Lenkijos Respubliką, apie tai teismui iš anksto nepranešęs ir negavęs leidimo; taip pat jo požiūris į padarytą nusikaltimą, akcentuojant tokias, R. B. teigimu, neva mažesnį veikos pavojingumą rodančias aplinkybes, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, net neketino važiuoti į gatvę, tik norėjo perstatyti savo automobilį stovėjimo aikštelėje prie kavinės Palangoje (nors tokie jo paaiškinimai prieštarauja tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo M. G. parodymams, kad „2018-08-21 apie 23.30 mūsų kavinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje pamačiau išvažiuojantį automobilį „Seat alhambra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atbuline eiga važiuojant atsitrenkė į tvorą, bet nesustojo, o toliau bandė išvažiuoti. <...> Automobilis iš stovėjimo aikštelės išvažiavo pilnai, tada aš atbėgau ir atsistojau priešais automobilį, automobilis sustojo. <...> pamačiau, kad vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Iškart iškviečiau policijos pareigūnus ir paėmiau iš vairuotojo raktelius.“ (b. l. 32)); taip pat tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis, o ne sunkus girtumas. Toks apelianto požiūris į padarytą tyčinį nusikaltimą – vairuodamas automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,04 promilės neblaivumas), R. B. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių – parodo, kad R. B. tinkamai neįvertina šio nusikaltimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį bando racionalizuoti ir pateisinti nelogišku argumentu – neva važiavimas automobilių stovėjimo aikštelėje, neketinant niekur išvažiuoti (nors, kaip minėta, liudytojas M. G. parodė, kad R. B. bandė išvažiuoti, tačiau liudytojas, supratęs, kad šis neblaivus, paėmė automobilio raktelius ir neleido to padaryti), nėra pavojingas. Toks apelianto atsainus požiūris į padarytą nusikaltimą bei jo tolesnis procesinis elgesys – savavališkas, pažeidžiant paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, išvykimas dirbti ir laikinai gyventi į Lenkijos Respubliką, neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdžius, savavališku išvykimu iš gyvenamosios vietos bandant pateisinti neatvykimą į teismą ir mėginant vilkinti bylos nagrinėjimą, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo manyti, kad ateityje R. B. laikysis įstatymų, o tuo pačiu nėra ir pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Akivaizdu ir tai, jog nuteistajam demonstratyviai pažeidinėjant kardomosios priemonės, kuri buvo paskirta siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, sąlygas, nėra jokio pamatuoto pagrindo tikėtis, kad ilgam laikui išvykusio į užsienio valstybę R. B. elgesį galėtų veiksmingai įtakoti nuteistojo minimas laiduotojas, dirbantis (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (b. l. 168).

15. Dėl išvardytų motyvų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas nuteistojo R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

16. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.

17. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, nusprendė išieškoti iš R. B. konfiskuotino turto – automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 652 Eur – valstybės naudai.

18. R. B. nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 652 Eur – valstybės naudai ir prašo nekonfiskuoti automobilio ar jo ekvivalentą atitinkančios pinigų sumos, o jeigu apeliacinės instancijos teismas nematys tokios galimybės, pageidauja, kad būtų konfiskuotas pats automobilis, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, apelianto teigimu, nustatyta per didelė.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendimą konfiskuoti automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 652 Eur – valstybės naudai, motyvavo tuo, kad šis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „Eprekis“ duomenimis, šio automobilio vertė – 1 652 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas konfiskavo šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 652 Eur – valstybės naudai. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo sprendimas konfiskuoti automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne patį automobilį, nėra teisingas.

20. Bylos duomenimis, R. B. vairavo uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (b. l. 28, 40). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis, kurį R. B. vairuodamas neblaivus, padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, nes šią transporto priemonę nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl ji turi būti konfiskuojama. Byloje nustatyta ir tai, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Seat Alhambra“ – nuosavybės teisėmis priklauso nuteistojo R. B. vadovaujamai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu tai reiškia, kad nuteistasis, būdamas įmonės vadovu, neabejotinai žinojo (ir žino), kad jis turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus jo vadovaujamo minėto juridinio asmens vardu, naudai bei interesais ir kad aptariama transporto priemonė – automobilis „Seat Alhambra“ yra ne jo asmeninis turtas, bet svetimas ir priklausantis juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, o jo asmenyje – ir nuteistojo vadovaujamas bei atstovaujamas juridinis asmuo – automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – neabejotinai žinojo, kokiu tikslu bus naudojamas juridinio asmens automobilis, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konfiskuoti patį automobilį, o ne vertę atitinkančią pinigų sumą.

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. B. vairuoto automobilio „Seat Alhambra“, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise, atitikties BK 72 straipsnyje nurodytiems konfiskuotino turto požymiams, padarė pagrįstą išvadą, pripažindamas jį konfiskuotinu turtu, tačiau priimdamas sprendimą tuo pagrindu dėl šio automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo taikymo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Akivaizdu, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes minimas automobilis turėjo būti konfiskuotas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies 1 punkto nuostatomis. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų) taikymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti patį automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks sprendimas atitinka ir apelianto procesinę valią bei teismų praktiką, kai konfiskuojamas juridiniam asmeniui priklausantis automobilis, kuriuo naudodamasis įmonės vadovas padaro nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-392-699/2017).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 1 652 Eur vertės turto konfiskavimo valstybės naudai – taikymo nuteistajam R. B.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.