- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-60-926/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25775-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- A. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. S. (toliau – nuteistoji) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d nutarties, kuria nuteistosios prašymas dėl taikyto nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo tenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nuteistoji A. S. buvo pripažinta kalta ir nuteista Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-264-564/2022, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tuo pačiu nuosprendžiu iš dalies tenkintas civilinės ieškovės D. L. ieškinys, jai solidariai iš kaltinamųjų E. B., D. R., A. S. priteisiant 2 047 eurus nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 1 000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nuspręsta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi skirtą ir vėliau pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. turtui taikyti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo, nustatyti apribojimo mastą – 3 047 eurus.
2. Nuteistoji Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateikė prašymą panaikinti jos atžvilgiu taikytą nuosavybės teisių apribojimą, kadangi ji negali disponuoti banko sąskaitoje esančiu darbo užmokesčiu. Skundžiama nutartimi nuteistosios prašymas tenkintas iš dalies, leidžiant nuteistajai kas mėnesį disponuoti 450 eurų dydžio piniginių lėšų suma, esančia banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos teismui pateiktu skundu nuteistoji prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d nutartį, visiškai nutraukti lėšų apribojimą arba užtikrinti, kad nuteistajai būtų palikta pakankamai lėšų būtiniausioms reikmėms, atsižvelgiant į jos esamus įsipareigojimus, pragyvenimo išlaidas ir leisti disponuoti 1 086 eurų suma.
3.1. Skunde nurodoma, kad papildomas disponavimo lėšomis apribojimas sukuria diskriminacinę padėtį, nepaliekant pakankamai lėšų pagrindiniams poreikiams tenkinti, ribojama galimybė laisvai disponuoti nuosavybe, kurią žmogus įgyja savo darbo pajamomis, o priverstiniai ribojimai, kurie sukelia oraus gyvenimo pažeidimus, naikina asmens pasitikėjimą valstybe ir teisingumu. Nuteistosios teigimu, 450 eurų mėnesiui nepadengia būtiniausių poreikių, pvz., automobilio nuomos ar maisto.
3.2. Skunde nuteistoji nurodo, kad automobilio nuoma, kuri jai yra gyvybiškai svarbi, siekiant užtikrinti susisiekimą, nes viešojo transporto alternatyvos gali būti nepatogios ar net neprieinamos, siekia 300 eurų per mėnesį. Taip pat nurodo, kad vidutinis pragyvenimo minimumas Lietuvoje gerokai viršija 450 eurų, o maisto ir higienos reikmenys jai sudaro 200-300 eurų per mėnesį. Taip pat nurodo, kad iš jos yra atliekamos po 10 procentų išskaitos iš gaunamo atlyginimo kalinių fondui ir antstoliams, o šie įsipareigojimai yra pakankami įrodymui, kad papildomi ribojimai apsunkina galimybę išgyventi. Taip pat nurodo, kad kuro sąnaudos siekia 100-150 eurų per mėnesį, jos mama yra pensininkė, todėl jai sunku išlaikyti butą iš savo pensijinio atlygio, todėl nuteistoji privalo padėti savo mamai išlaikyti butą, o išlaidos siekia 150-200 eurų per mėnesį.
3.3. Nuteistoji nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, jog ribojimai, trukdantys užtikrinti asmens gyvybiškai svarbius poreikius, yra nesuderinami su žmogaus teisių principais ir jei žmogui nėra užtikrintas minimalus pragyvenimo lygis, o jo lėšos yra ribojamos iki nepagrįsto lygio, sukuriama disproporcija tarp valstybės ir individo.
3.4. Nuteistosios teigimu tai, kad jos gaunamo atlyginimo dalis po 10 procentų skiriama kalinių fondui ir antstoliams, tokios dvigubos prievolės sudaro situaciją, kai žmogaus finansiniai įsipareigojimai tampa nepakeliami, o jei lėšų trūkumas neleidžia patenkinti būtiniausių poreikių, valstybė de facto kuria priverstinę sistemą, kurioje asmuo tampa finansiškai įkalintas. Nuteistoji nurodo, kad priverstiniai apribojimai, kurie neatitinka proporcingumo principo, tiesiogiai pakenkia demokratinės visuomenės veikimui. Nuteistosios teigimu tai, kad jos pajamos jau ribojamos kalinių fondo ir antstolių išskaitymais, pragyvenimo išlaidos (pvz., automobilio nuoma, maistas, būsto išlaikymas) viršija jai paliekamą sumą ir taikoma laikinoji apsaugos priemonė tampa neproporcinga ir pažeidžia jos teisę į orų gyvenimą. Nuteistosios teigimu, apribojimai, kurie užkerta kelią oriam pragyvenimui, tiesiogiai prieštarauja demokratinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktikai, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.
3.5. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnį, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos taip, kad jos sukeltų didesnę žalą nei tikėtina nauda. Nuteistosios teigimu, šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo apribojamas disponavimas būtiniausiomis lėšomis, kelia didesnę žalą nei siekiama nauda kreditorių interesams. Proporcingumo principas reikalauja, kad teismas atsižvelgtų tiek į kreditoriaus, tiek į skolininko interesus ir lėšos, kurios lieka skolininkui, turi būti pakankamos būtiniausioms išlaidoms padengti. Nuteistosios teigimu, jei nebus pakeista nutartis, jos situacija taps socialiai nepakeliama, o tai pakenks jos gebėjimui vykdyti kitas teisines prievoles.
4. Nuteistoji Kauno apygardos teismui 2025 m. vasario 12 d. pateikė papildomus dokumentus: antstolio 2020 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); antstolio 2025 m. sausio 27 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nuteistoji skolas yra sumokėjusi ir dėl vykdymo išlaidų yra pilnai atsiskaičiusi pagal teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); antstolio 2025 m. sausio 28 d. išieškotinų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad nuteistosios atžvilgiu yra vykdomos devynios vykdomosios bylos, pateikiama informacija, kam ir kokio dydžio skolos bei vykdymo išlaidos yra likusios išieškoti; automobilio priėmimo–perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nuteistoji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo automobilį laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2025 m. gruodžio 13 d. už 3 600 eurų (vieno mėnesio nuomos mokestis – 300 eurų); Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atsakymą į prašymą, kuriame nurodoma, kad nuteistajai pagal jos prašymą leista naudotis nuomojamu automobiliu bei pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nuteistoji nuo 2024 m. lapkričio 25 d. bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose), bausmės pabaiga – 2030 m. kovo 22 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo lapelį už 2025 metų sausio mėnesį, kuriame pateikiama informacija apie gaunamo darbo užmokesčio dydį bei iš darbo užmokesčio atliktus išskaitymus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 13 d. pažymą, kurioje nurodoma, kokio dydžio išskaitymai buvo atlikti antstoliams iš nuteistosios gaunamo darbo užmokesčio. Taip pat nuteistoji Kauno apygardos teismui 2025 m. vasario 13 d. pateikė mokėjimo nurodymą, pagal kurį V. J. AB „(duomenys neskelbtini)“ už šilumą ir kitas paslaugas už 2024 m. gruodžio mėnesį turėjo sumokėti 82,19 eurus, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, pagal kurią V. J. ir V. J. už 2024 m. gruodžio mėnesį turėjo sumokėti 39,76 eurus ir mokėjimo nurodymus, pagal kuriuos už elektrą turėjo būti mokama 19,70 eurų, už dujas – 5,81 eurai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. S. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 115 straipsnio 8 dalis).
7. Kaip minėta, vienas iš nuteistosios alternatyvių prašymų yra visiškai panaikinti jos atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistosios A. S. turtą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paliktas galioti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo, nustatant apribojimo mastą – 3 047 eurus. Kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 7-8, 18-19), nuo nuosprendžio vykdymo pradžios – 2023 m. birželio 29 d., nuteistoji civilinei ieškovei neatlygino nei dalies priteisto civilinio ieškinio sumos, taip pat priteista žala nebuvo išieškota iš nuteistosios ir priverstine tvarka. Be to, iš pačios nuteistosios aukštesnės instancijos teismui pateikto antstolio 2025 m. sausio 28 d. išieškotinų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad civilinei ieškovei likusi išieškoti skola yra 3 047 eurai. Taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai, kad nuosprendžiu iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo nuteistajai paliktas taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jos turtą, o nuteistoji nėra atlyginusi civilinei ieškovei priteistos žalos, taip pat ši žala nėra išieškota ir priverstine tvarka, daroma išvada, kad neišnyko pagrindas taikyti nuteistosios turtui procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl skundas dalyje dėl visiško laikino nuosavybės teisės apribojimo netenkinamas.
8. Skundžiama nutartimi, nuteistajai leista kas mėnesį disponuoti 450 eurų suma, tačiau nuteistosios teigimu, tokia suma nepadengia būtiniausių jos poreikių ir prašo, atsižvelgiant į jos esamus įsipareigojimus ir pragyvenimo išlaidas, leisti disponuoti 1 086 eurų suma. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistosios prašoma leisti disponuoti 1 086 eurų suma atitinka jos gaunamą mėnesinį darbo užmokestį, todėl leidžiant iš esmės disponuoti visu gaunamu darbo užmokesčiu, būtų pažeisti nukentėjusiosios interesai, nes tokiu būdu būtų visiškai apribotos galimybės vykdyti priteistos žalos išieškojimą.
9. Nuteistosios teigimu, jai automobilio nuoma yra gyvybiškai svarbi, siekiant užtikrinti susisiekimą ir pateikė duomenis, jog yra išsinuomojusi automobilį metams laiko, kurio nuoma vienam mėnesiui kainuoja 300 eurų, taip pat pateikė ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo leidimą naudotis automobiliu, kuris suteiktas remiantis nuteistosios prašymu, kuriame nurodė, jog jai naudojimasis automobiliu yra reikalingas vykimui į darbą ir kitais asmeniniais tikslais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kyla abejonės dėl nuteistosios būtinumo nuomotis automobilį, kadangi apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 25), o pagal pateiktą darbo sutartį matyti, kad jos darbo vieta taip pat randasi (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 14), todėl atmestinas skundo teiginys, kad viešojo transporto paslaugos gali būti nepatogios ar neprieinamos. Pažymėtina, kad tokios priežastys kaip vykimas į darbą ar asmeniniai poreikiai nėra laikytini gyvybiškai svarbiais, juo labiau, kai yra galimybė naudotis viešuoju transportu. Taip pat nuteistoji teigia, kad ji turi padėti savo motinai išlaikyti butą, nes jis yra pensininkė ir jai sunku tai padaryti vienai iš gaunamos pensijos. Kaip minėta 2025 m. vasario 13 d. nuteistoji, grįsdama pastarąjį skundo argumentą, pateikė mokėjimų nurodymų ir sąskaitos kopijas. Pažymėtina, kad pateikti duomenys apie komunalinių mokesčių dydžius nepagrindžia nuteistosios nurodomo poreikio padėti savo motinai išlaikyti butą, nes visų pirma, nepateikta pačios nuteistosios motinos nuomonė, ar jai tikrai reikalinga nuteistosios finansinė pagalba, taip pat nėra duomenų apie nuteistosios motinos gaunamos pensijos dydį, be to, nors nuteistoji skunde teigia, kad jos motina butą išlaiko viena, tačiau iš pateiktos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos kopijos matyti, kad mokėtojas nurodomas ne vienas, o du asmenys – V. J. ir V. J., kas sudaro pagrindą abejoti nuteistosios pateikiamais argumentais.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatant nuteistajai leidžiamą per mėnesį disponuoti 450 eurų dydžio sumą, pagrįstai vadovautasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-823 „Dėl 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“. Minėtu įsakymu patvirtintas 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydis – 450 eurų apskaičiuotas, vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis eurais, vidutinės metinės infliacijos ateinančių metų rugsėjo mėnesio prognoze, kurią apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos bankas, namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis bei atitinkamomis formulėmis (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnis). Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad minimalių vartojimo poreikių dydis – tai rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti. Taigi, apylinkės teismo nuteistajai nustatyta leidžiama disponuoti 450 eurų suma mėnesiui yra pagrįsta ir teisėta.
11. Atkreiptinas nuteistosios dėmesys, kad taikant procesines prievartos priemones, be abejonės, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais BPK nustatytais tikslais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, taigi tai, kad nuteistosios atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas ne tik dėl aptariamoje baudžiamojoje byloje priteistos žalos atlyginimo, bet ir vykdant kitose bylose išduotus vykdomuosius dokumentus, negali būti pagrindas keisti skundžiamą procesinį sprendimą. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad apylinkės teismo nustatyta nuteistajai leistina disponuoti 450 eurų dydžio suma mėnesiui yra teisėta bei pagrįsta, nustatytos sumos dydį keisti ar iš viso naikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistosios turtui skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistosios skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistosios A. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.