Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

- nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, šios bei 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 3 mėnesiams. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi įskaityta bausmė, atlikta iki 2022 m. lapkričio 24 d. pagal 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį.

A. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bei 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2022 m, vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, paskirta ir šio nuosprendžio priėmimo dienai – 2022 m. lapkričio 24 d., neatlikta bausmę, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta bausmė 7 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši subendrinta bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2022 m. sausio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 9 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.

Skundžiamu nuosprendžiu, taip pat nuteisti K. K., D. D. ir D. R., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Civilinės ieškovės D. L. civilinį ieškinys tenkintas iš dalies:

priteista civilinei ieškovei D. L. solidariai iš E. B., K. K. ir D. D. 9 400 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 2 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti;

priteisti civilinei ieškovei D. L. solidariai iš kaltinamųjų E. B., D. R., A. S. 2 047 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 1 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3.1. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei įrodymams, E. B. kaltė įrodyta visiškai, jo veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 289 straipsnyje sudėtis, o A. S. kaltė taip pat įrodyta visiškai, veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

3.2. E. B. ir A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdami recidyvistai ir veikdami bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors E. B. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau toks jo paaiškinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. E. B. įrodymų tyrimo metu davė parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, tačiau pripažino ne visas jam inkriminuotas ir teismo pripažintas įrodytomis faktines aplinkybes dėl bendrininkų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje.

3.3. E. B. teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikaltimų padarymą, naujus nusikaltimus padarė atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, asmenybę, ypatingai didelį jo vaidmenį ir veikos apimtį šioje nusikalstamoje veikoje, atsakomybę sunkinančias aplinkybes jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės už sankcijų vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintinos bausmės, paskirtos už realią nusikaltimų sudėtį sudarančias veikas (BK 214 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 1 dalis) ir bausmė, paskirta 2021 m, gruodžio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės pridedant artimą pusei švelnesnių bausmių dalį, ir apėmimo būdu su veika, numatyta BK 289 straipsnyje, kaip su idealią nusikaltimų sudėtį sudarančią veika. Kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos prieš priimant 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu ir įskaitytina bausmė, atlikta iki 2022 m. lapkričio 24 d. pagal 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį.

3.4. A. S. nusikaltimą padarė būdama teista, taip pat ir už tokio paties pobūdžio, nusikaltimus. Po šios nusikalstamos veikos padarė ir kitus nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Administracine tvarka bausta, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jai skirta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

3.5. Šioje byloje nagrinėjamą veiką bei veikas, už kurias nuteista 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, bei 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. padarė po 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžio (pakeisto 2021 m. rugsėjo 17 d.) Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, priėmimo, todėl šios bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį (artimą pusei) švelnesnių bausmių. Nusikalstamos veikos, už kurias A. S. nuteista 2021 m. rugpjūčio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų, 2022 m. sausio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu padarytos prieš 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį (pakeistą 2021 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu), todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bendrintinos su BK 64 straipsnio tvarka paskirta subendrinta bausme, pridedant dalį (artimą pusei) švelnesnių bausmių prie griežčiausios bausmės. Nustatant bausmių subendrinimo būdą bei pridėtinos bausmės dalį, atsižvelgiamą į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (labai nesiskiria) ir kaltinamosios asmenybę – sistemingai daro nusikalstamas veikas.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1.1. Skunde teigiama, kad vertinant teismo nuosprendyje pateiktus duomenis nėra aišku, kokio konkrečiai pareigūno vardo pasisavinimu nuteistasis kaltinamas. Vienose nuosprendžio dalyse minimas „policijos pareigūnas“, kitur „Finansinių nusikaltimų tyrėjas“. Taip pat nėra suformuota aiškių išvadų, kuriomis nuteistasis būtų patvirtinęs turintis teisę atlikti proceso veiksmus dėl galimos nusikalstamos veikos tyrimo. Nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18035-19 esančiame įraše iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. birželio 17 d. 13:09) įraše girdėti, kad nuteistasis prisistato „policijos finansinių nusikaltimų vyresniuoju tyrėju E. V.“. Pažymėtina, kad tokia pareigybė kaip policijos finansinių nusikaltimų vyresnysis tyrėjas neegzistuoja jokioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos institucijoje. Taip pat analogiškose ar panašiose pareigose nedirba E. V., ši asmenybė buvo išgalvota. Todėl teismas neturi pagrindo bausti nuteistąjį pagal BK 289 straipsnį, nes jis nepasisavino jokio realaus valstybės tarnautojo pareigybės, vardo ar asmens tapatybės. Tariamas prisistatymas valstybės tarnautojo vardu naujos nusikalstamos veikos nesukūrė, nes šis veiksmas buvo sukčiavimo, pagal kurį nuteistasis nuteistas 182 straipsnio 1 dalį dalis.

1.3. Skunde nurodoma, kad teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu subendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu už realią nusikaltimų sudėtį sudarančias veikas. Tuo tarpu subendrindamas bausmes su 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu nenurodė subendrinimo būdo. Remiantis teismų praktika, svarstant bausmių bendrinimo klausimą, visų pirma turi būti įvertinama galimybė taikyti palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – apėmimą.

3.1. Atsiliepime nurodyta, kad teismas įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusios parodymus ir specialisto išvadą nustatė, kad kaltinamasis E. B., prisistatydamas nukentėjusiajai finansinių nusikaltimų tyrėju, turinčiu teisę atlikti proceso veiksmus dėl galimos nusikalstamos veikos tyrimo, pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir naudodamasis tuo padarė nusikalstamas veikas. Teisingai visų duomenų pagrindu nustatė, jog kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 289 straipsnio sudėtis. Teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Teismas bausmę paskyrė teisingai, teisingumo principas nebuvo pažeistas.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad teismas padarė išvadą, jog įvertinus ne tik kiekvieną įrodymą atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau jų visumą, A. S. kaltė įrodyta visiškai. Viso teisminio proceso metu A. S. buvo paskirtas gynėjas, kurio pagalba ji galėjo teikti teismui jos kaltę teisinančius įrodymus, bei gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat A. S. buvo suteikta teisė užduoti klausimus apklaustiems liudytojams, kitiems nuteistiesiems. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, bei padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Visi motyvai dėl nuteistosios kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo išsamiai aprašyti nuosprendyje. Taip pat 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu buvo išspręstas klausimas dėl A. S. pateikto prašymo ištirti kaltinamąją D. R. melo detektoriumi, nurodant jog įrodymų tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų iš kurių būtų galima spręsti dėl kaltinamųjų kaltės, ar nekaltumo.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais ir pagrindais. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

9. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

10. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad nuteistųjų skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai E. B. ir A. S. pripažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, bei pagrįstai jiems paskyrė galutines bausmes. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl E. B. apeliacinio skundo

11. Skunde E. B. teigia, kad nėra aišku kokio konkrečiai pareigūno vardo pasisavinimu nuteistasis kaltinamas. Vienose nuosprendžio dalyse minimas „policijos pareigūnas“, kitur „Finansinių nusikaltimų tyrėjas“. Pareigybė kaip policijos finansinių nusikaltimų vyresnysis tyrėjas neegzistuoja jokioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos institucijoje. Taip pat analogiškose ar panašiose pareigose nedirba E. V., ši asmenybė buvo išgalvota. Todėl jis nusikalstamos veikos numatytos BK 289 straipsnyje nepadarė.

12. Pagal BK 289 straipsnį atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus. BK 289 straipsnyje numatytos veikos objektyviąją pusę sudarų visų šių požymių visuma: 1) valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas; 2) kokių nors neteisėtų veiksmų padarymas šiuo pagrindu; 3) ryšys tarp vardo pasisavinimo ir tuo pagrindu padarytos neteisėtos veikos. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas be jokio teisinio pagrindo melagingai prisistato kaip tarnautojas (pareigūnas) ir padaro tokius veiksmus, kurie būdingi tam tarnautojui (pareigūnui), teisėtai atliekančiam savo tarnybines pareigas. Toks vardas gali būti pasisavinamas įvairiais apgaulės būdais: žodžiu, veiksmais, apranga, suklastotais ar neteisėtai įgytais asmens dokumentais ir pan. Svarbu tai, kad kaltininkas sudaro klaidingą nukentėjusiojo nuomonę esantis tarnautojas (pareigūnas) ir teisėtai galįs atlikti tam tikrus veiksmus. Nusikaltimo sudėčiai nustatyti pakanka, kad kaltininkas padarytų tokį veiksmą, kuris suklaidintų nukentėjusįjį, pavyzdžiui apsimestų policininku. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai kaltininkas, pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padaro neteisėtus veiksmus.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to apeliantas ir neginčija, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios D. L. apgaulė pasireiškė ir tuo, kad nuteistasis E. B., melagingai prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tyrėju E. V., nurodydamas, jog iš jos sąskaitos gali dingti pinigai ir juos reikia „apsaugoti“, „sujungdamas“ su „banku“ ir liepdamas jai padiktuoti savo elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir prisijungimo kodus, ir taip įgavęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, gavo jam reikalingus duomenis ir įgijo galimybę padaryti kitus nusikalstamus veiksmus – įgavo galimybę neteisėtai disponuoti elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, vėliau neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudoti elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir sukčiauti panaudojant šiuos duomenis. Taigi nuteistasis, melagingai prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, įgijo galimybę nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdyti ir kitas nusikalstamas veikas. Todėl tai, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareigūnai, kurių vardais jis prisistatė, yra išgalvoti, nereiškia, kad jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 289 straipsnį yra neteisingas. Šioje situacijoje svarbu yra tai, kaip šią situaciją suvokė nukentėjusioji, kuriai toks prisistatymas sukėlė pasitikėjimą, ir šis pasitikėjimas sudarė galimybę apeliantui nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdyti ir kitas nusikalstamas veikas, nes pasisavinęs valstybės pareigūno vardą, apeliantas įgijo galimybę padaryti ir kitus nusikalstamus veiksmus.

14. Byloje nustatyta, jog nuteistasis E. B. mobiliojo ryšio telefonu paskambino D. L. ir prisistatęs jai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, melagingai pranešė apie neva vykstantį pinigų grobimą iš jos banko sąskaitos. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar realiai toks asmuo (E. V.) atlieka pareigūno funkcijas, ar ne. Asmens vardas gali būti ir išgalvotas, svarbu tai, kad kaltininkas sudaro klaidingą nukentėjusiojo nuomonę esąs pareigūnas ir teisėtai galįs atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju matyti, kad E. B., prisistatęs pareigūnu, galinčiu tirti finansinių nusikaltimų bylas, suklaidino nukentėjusiąją, dėl ko ši padiktavo savo elektroninės bankininkystės duomenis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo E. B. išteisinti pagal BK 289 straipsnį, ir apylinkės teismas, kvalifikuodamas nuteistojo E. B. nusikalstamas veikas ir pagal BK 289 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

15. E. B. savo skunde teigia, kad nėra duomenų, kad jis vykdydamas BK 289 straipsnyje, bei BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nuskalstamas veikas, veikė su kitais bendrininkais. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė pats vienas, jas pripažino. Todėl teismas neturėjo pagrindo netaikyti lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei pritaikyti sukinančią aplinkybę numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies l punkte šioms nusikalstamoms veikoms.

16. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad jis nusikalstamas veikas padarė vienas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu E. B. pripažintas dėl įvykdytų veikų, kurios buvo įvykdytos bendrininkų grupėje kartu su K. K., D. R., A. S., D. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti E. B. nurodomo aplinkybių neteisingumą. Skambinimas nukentėjusiajai, pasinaudojant apgaule svetimo mokėjimo instrumento įgijimas – visi šie veiksmai buvo atliekami nusikalstamojo veikoje dalyvavusių asmenų suderintais veiksmais. Nėra būtina, jog kiekvienas bendrininkų grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie bendrininkų grupėje veikiantys asmenys, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad BK 289 straipsnyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nuskalstamas veikas jis padarė pats vienas, nes kiti nusikalstamų veikų bendrininkai atliko kitus veiksmus, kurie leido E. B. realizuoti veikų, numatytų BK 289 straipsnyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymius.

17. Skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad teismas nelaikė E. B. nurodytas įvykių aplinkybes prisipažinimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. B. įrodymų tyrimo metu davė parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, tačiau pripažino ne visas jiems inkriminuotas ir teismo pripažintas įrodytomis faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomonė ir patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. B. savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti balso lyginamuosius pavyzdžius ekspertiniams tyrimui. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Duodamus parodymus E. B. teigė, kad daugelio aplinkybių neprisimena, kas davė sąskaitų numerius, negali pasakyti, su K. K. veiksmų nederino ir pan. Šios aplinkybės parodo, kad E. B. veiksmuose nėra prisipažinimo, nes jis nenurodė byloje nustatytų aplinkybių, o kai kurios nurodytos yra neteisingos. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad Nėra pagrindo E. B. veiksmuose konstatuoti prašomą atsakomybė lengvinančią aplinkybę.

18. Skunde E. B. nurodo, kad pirmos instancijos teismas bendrindamas bausmes su 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu nenurodė subendrinimo būdo.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrina su 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Todėl nuteistojo teiginys, kad pirmos instancijos teismas bendrindamas bausmes su 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu nenurodė subendrinimo būdo, yra nepagrįstas.

20. Skunde E. B. nurodo, kad pirmos instancijos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu subendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu už realią nusikaltimų sudėtį sudarančias veikas.

21. Remiantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kai esant nusikalstamų veikų realiajai sutapčiai sprendžiamas bausmių už kelias veikas subendrinimo klausimas, bausmės bendrinamos visiškai arba iš dalies jas sudedant, išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019). Šiuo atveju E. B. padarė nusikaltimų sutaptį sudarančias veikas (BK 214 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 1 dalis (reali), o BK 289 straipsnis ir BK 182 straipsnio 1 dalis (ideali)). Todėl teismas E. B. už realią nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias veikas (BK 182 straipsnio 1 dalis ir BK 214 straipsnio 1 dalis) pagrįstai taikė dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą, o tik vėliau bendrindamas su BK 289 straipsnio padaryta veika taikė apėmimo būdą.

Dėl A. S. apeliacinio skundo

22. Skunde A. S. teigia, kad byloje reikia atnaujinti įrodymų tyrimą ir patikrinti melo detektoriumi D. R. ir V. Ž. parodymus.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto A. S. prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą byloje ir patikrinti poligrafu D. R. ir V. Ž. parodymus buvo išspręstas 2023 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismo protokoline nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, o prašymas panaudoti poligrafą yra tik pagalbinė priemonė, kuri neturi neginčijamos įrodomosios teisės baudžiamajame procese.

24. A. S. savo apeliaciniame skunde neigė savo kaltę, teigdama, kad nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenų visuma patvirtino nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuteistosios A. S. veiksmų pobūdis, įrodo kad ji suprato dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje, jai apie daromus nusikaltimus buvo žinoma. A. S. susisiekė su D. R. ir prašė šios, (duomenys neskelbtini) namuose bausmę atliekančio asmens V. Ž. prašymu, nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), susitikti su moterimi ir padėti nusipirkti daiktus. D. R. sutikus tai padaryti, perdavė V. Ž. D. R. telefono numerį. D. R., vykdydama į jos telefono numerį paskambinusio asmens nurodymus, Rokiškio mieste susitiko su nukentėjusiąja, su ja vaikščiojo į įvairias parduotuves rinkosi prekes, tuo pačiu metu kalbėdama telefonu ir derindama su skambinusiu asmeniu, kokias prekes pirkti. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) išsirinko prekes ir nukentėjusiajai už jas sumokėjus banko mokėjimo kortele, prekes pasiėmė, parvežė į Panevėžį, dalį prekių atidavė A. S.. A. S. gautas prekes atidavė kitam asmeniui, sau pasilikdama garso kolonėlę. A. S. suvokimą apie daromą nusikalstamą veiką patvirtina jos pirmosios apklausos metu duoti parodymai, kuriuose nurodė, nusikalstamos veikos padarymo dieną iš D. R. sužinojo, jog daiktai gauti nusikalstamu būdu ir tai žinodama toliau juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui (7 t. b. l. 10-13). Iš A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme duotų parodymų akivaizdu, kad A. S. buvo žinoma, jog V. Ž. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) namuose, taigi, jai buvo žinoma, kad daiktai bus vežami ir padedama apsipirkti bausmę atliekančio asmens prašymu. Atkreiptinas dėmesys, kad daiktai, nupirkti nukentėjusiosios apgaulės būdu, buvo parvežti A. S., su kuria buvo derinamas šių daiktų perdavimas tyrimo metu nenustatytam asmeniui, be to, A. S. buvo paliktas vienas iš daiktų – garso kolonėlė. Nors A. S. nurodė, kad garso kolonėlė priklausė ne jai, o V. Ž., tačiau tai nepaneigia fakto, kad ji pas save pasiliko nusikalstamu būdu įgytą daiktą. Nors vėliau teisminio nagrinėjimo metu A. S. nurodė, kad ji nieko apie daromas nusikalstamas veikas nežino, tačiau, tai paneigia anksčiau aptartos aplinkybės. Be to, V. Ž. paprašius surasti asmenį, kuris galėtų padėti apsipirkti kitam nepažįstamam asmeniui, bei šiuo daiktus perduoti dar kitam asmeniui, jai turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl atliekamų veiksmų teisėtumo. Tuo labiau, kad pati A. S. patvirtino, kad ji žinojo, V. Ž. atlieka bausmę pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistoji A. S. nusikalstamą veiką įvykdė veikdama bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, todėl tai, kad ne ji pati asmeniškai savo veiksmais realizavo visus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, jos atsakomybės nešalina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kalta dėl šio nusikaltimo padarymo, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tai turėjo įtakos nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje A. S. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

25. A. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas suklydo nurodydamas, kad padariusi šią nusikalstamą veiką toliau darė nusikalstamas veikas, nes visos jos nusikalstamos veikos yra padarytos prieš šioje byloje nagrinėjamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo A. S. teiginiu nesutinka. Šioje byloje nagrinėjama veika, kuri buvo įvykdyta 2019 m. birželio mėnesį. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. S. yra nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžiu už veikas, kurios buvo įvykdytos 2019 m. lapkričio 5 d., tai yra jau po šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, šis A. S. apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. S. yra 240,00 Eur, o ginant E. B. – 103,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš jų valstybei.

27. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

28. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistųjų A. S. ir E. B. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jų proceso išlaidas, susijusias su jiems tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai išieškoti iš nuteistųjų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų E. B. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.