Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudotis, įgyti alkoholinius gėrimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2023 m. sausio 3 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tyčia, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai D. Ž. pataikydamas pastarajai į kairį skruostą, po to dešine koja 2 kartus spyrė D. Ž. į dešinės kojos pirštus ir juos sužeidė, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. Ž. poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinės pėdos 1-ame, 2-ame pirštuose, ponaginę kraujosruvą 1-ame piršte, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė nukentėjusiajai D. Ž. fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. L. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai (b. l. 51) bei parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam aiški, su juo sutinka. Nori pasakyti, kad 2023 m. sausio 3 d. atėjo aplankyti kaimyno J., kuris yra susilaužęs koją, buvo namuose. Jis gyvena jo kaime adresu (duomenys neskelbtini). Jis atsinešė alkoholinio gėrimo, degtinės, gėrė visi trys: J. ir jo žmona D. Jis jau į svečius atėjo išgėręs. Gerai pamena tik tiek, kad D. liepė jam eiti namo, toliau įvykius pamena sunkiai, jis buvo labai girtas. Galėjo ir suduoti taip kaip D. sako, jis tik pamena, kad D. jį varė iš namų, stūmė jį lauk. Buvo labai girtas, todėl tiksliai konflikto detalių neatsimena. Jis tą dieną buvo išgėręs du butelius degtinės 0,7 litro tūrio 40 laipsnių stiprumo, buvo po Naujų, todėl vis dar šventė, ta proga aplankė kaimynus. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nori prašyti D. atleidimo, nes draugauja, yra kaimynai, todėl blogai, kad sukėlė konfliktą ir nederamai pasielgė. Dėl savo veiksmų, padarytų D. atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi. D. atsiprašys, prašys jos atleidimo (b. l.51-54).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas bei kaltu prisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Buvo svečiuose nukentėjusiosios namuose, buvo išgėręs, nežino, kas atsitiko, nes šeimininkė norėjo išvyti jį iš savo namų. Išvarė jį pro duris, išmetė butelį, tačiau abejoja, kad būdamas tokiame stovyje galėjo prieš nukentėjusiąją pakelti ranką arba jai suduoti. Negali to momento atsiminti, nepamena, kaip spyrė. Gailisi, ne viską atsimena, tačiau taip galėjo nutikti, todėl kaltę pripažįsta visiškai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Anksčiau su nukentėjusiąja susipykęs nebuvo, kad pastaroji galėtų jį apšmeižti, tokio fakto nebuvo.

Mano, jog alkoholis turėjo įtakos jo padarytiems veiksmams, būtų kitaip pasielgęs būdamas blaivus. Nuoširdžiai gailisi. Negalėjo atsiprašyti nukentėjusiosios, nes ji nenorėjo su juo kalbėtis. Buvo atėjęs jos atsiprašyti kitą dieną po įvykio, tačiau nukentėjusioji neatidarė durų ir kalbėtis nenorėjo. Dar kartą ėjo po dviejų dienų, iš viso buvo tris kartus. Dėl civilinio ieškinio pasisakė, jog 1000 Eur neturtinės žalos jam yra per didelė pinigų suma (b. l. 96-100).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios D. Ž. parodymais, kad 2023 m. sausio 3 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kaimynas R. pas jas į svečius atėjo stipriai neblaivus. Jis su jos vyru J. Ž. išgėrė porą taurelių, ji nutarė, kad kaimynui laikas namo, jam pasakė, kad reikia jam išeiti ir tada jis ją užpuolė. Kaimynas R. L. jai vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, po ko pajuto fizinį skausmą didėjančiai vertinant nuo 1 iki 10 skausmo balas buvo apie 5-6. Iš karto suskaudo stipriai, buvo paraudimas ir sumušimas, ji iš karto uždėjo ledą ant skruosto. Po to kaimynas du kartus koja spyrė į jos koją, jai atplyšo dešinės kojos nagas, pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo labai smarkiai, skausmą vertina 10 balų. Dar ir dabar jai skauda kojos pirštus, kurie buvo sužaloti kaimyno. GMP tarnyba buvo iškviesta, ji ją apžiūrėjo vietoje, aptvarstė kojos pirštą, į gydymo įstaigą ji vykti atsisakė. Taip pat įvykio metu sužeista kairė ranka, buvo mėlynė. Tuo metu skausmas buvo didelis. Nori pasakyti, kad jos vyras dabar susilaužęs koją, yra su įtvaru ir jos susistumdymo su kaimynu ir kaimyno R. veiksmų padarytų jos atžvilgiu jis nematė. Jis buvo kitame kambaryje, o ji stūmė kaimyną link lauko durų, kur jis ir pradėjo prieš ją smurtauti. Namuose buvo tik trys asmenys ji, jos vyras ir kaimynas. Dėl įvykio patyrė didelį stresą, taip pat jai buvo padaryti sužalojimai, todėl reikš kaimynui R. L. civilinį ieškinį. Žalos dydį įvertino pagal jos patirtą stresą ir patirtus sužalojimus ir nutarė, kad jai padarytos moralinės žalos dydis yra 1000 eurų. Su kaimynu nenori taikytis, netgi jeigu jis atlygins jai žalą savanoriškai. (b.l.24-27). Teisminio nagrinėjimo metu dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji parodė, kad pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, būtent tokią sumą, todėl, kad patyrė fizinį skausmą, dvi savaites negalėjo išeiti iš namų, nes buvo baimės jausmas. Iki šiol baimės jausmas nepraėjo. Mano, kad 1000 Eur suma bus protinga. Pirštą skauda iki šiol (b. l. 98);

- 2023 m. sausio 3 d. gautu D. Ž. pareiškimu dėl to, kad 2023 m. sausio 3 d., apie 16 val. 30min (duomenys neskelbtini). bandė išvyti iš namų nepageidaujamą svečią, kaimyną R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris nenorėjo išeiti, ji pradėjo jį stumti iš savo namų, o tuo metu jis savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, po šių jo veiksmų ji jį išstūmė iš namų, Jis, supykęs, savo dešine koja spyrė jai į dešinės kojos didįjį pirštą ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą (b. l. 8-11);

- specialisto išvada Nr. G 71/2023, kurioje nurodyta, kad D. Ž. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešinės pėdos 1-ame, 2-ame pirštuose, ponaginė kraujosruva 1-ame piršte kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. Ž. sužalojimų padarymo jai metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku t. y. 2023 m. sausio 3 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. D. Ž. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 34);

- 2023 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašo ID 92118175219, skambučio pradžia 2023-01-03 19.32.15 val. Apžiūros metu nustatyta, kad į bendrąjį pagalbos centrą kreipiasi A. Š., kuri nurodo, kad jos mamą D. Ž. sužalojo į namus atėjęs kaimynas. Kaimynas sudavė D. Ž. į poakį ir spyrė į koją (b. l. 42-43);

- 2023 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 2023_0103_210008_002.MP4 data 2023-01-03, vaizdo įrašo trukmė 5 min. 06 sek., įrašo pradžios laikas 21.00 val. Vaido įraše matoma moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos - D. Ž.), jai užbintuotas dešinės kojos didysis pirštas, matomas kraujas. Policijos pareigūnas informuoja moterį, kad yra daromas vaizdo įrašas. Policijos pareigūnui nurodo, kad 2023-01-03 (duomenys neskelbtini), apie 16.30 val. buvo namuose, pas vyrą atėjo kaimynas R. L., kaimynas buvo girtas, su vyru išgėrė degtinės. Moteris nurodo, kad norėjo, jog Romualdas išeitų, jis jai sakė, kad ji yra bloga kaimynė, po ko ji kaimynui atidarė duris ir pradėjo stumti iš namų ir tada kaimynas dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, po to spyrė į jos dešinės kojos pirštą. Policijos pareigūnas fotografuoja moterį, jos veido sritį ir jos kojos pirštą. Moteris nurodo, kad kaimyno prašė, kad šis išeitų, buvo jau po penkių valandų. Moteris nurodo, kad jie sėdėjo virtuvėje, kaimyno niekas nekvietė. Paklausus moters kuo pasireiškė kaimyno agresyvumas, moteris nurodė, kad vyras „rėkė“. Vaizdo įrašas 2023_0103_210508_003.MP4, data 2023-01-03, vaizdo įrašo trukmė 5 min. 00 sek., įrašo pradžios laikas 21.05 val. Vaido įraše matoma moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos - D. Ž.), moteris nurodo, nepamenanti, kokius keiksmažodžius kaimynas vartojo. Moteris nurodo, kad vyrams būnant virtuvėje, ji buvo kambaryje. Moteris tiesiog kaimynui pasakė „eik namo, su tavimi čia niekas daugiau negers ir nešūkauk“. Ji taip pasakė, nes nebenorėjo, jog kaimynas būtų jos namuose. Ji kaimynui atidarė lauko duris ir nurodė išeiti. Policijos pareigūnas pildo dokumentus. Ji atidarė kaimynui duris ir rankomis pradėjo stumti kaimyną iš namų, vyras apsisuko ir smogė jai į veidą, ji net nepagalvojo, kad vyras tyčia taip galėjo padaryti. Moteris nurodo, kad kaimynas buvo agresyvus ir nenorėjo išeiti iš jos namų, sudavė jai tyčia (b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadą, užfiksuotus vaizdo įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad R. L. 2023 m. sausio 3 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tyčia, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai D. Ž. pataikydamas pastarajai į kairį skruostą, po to dešine koja 2 kartus spyrė D. Ž. į dešinės kojos pirštus ir juos sužeidė, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. Ž. poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinės pėdos 1-ame, 2-ame pirštuose, ponaginę kraujosruvą 1-ame piršte, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė nukentėjusiajai D. Ž. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, jog galėjo suduoti nukentėjusiajai, dėl kurių ji patyrė fizinį skausmą. Įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, nes tuo metu buvo neblaivus, kas jo teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Be kita ko, juos patvirtina specialisto išvada dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų. Taip pat į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai matė ant nukentėjusiosios veido sumušimą bei sužalotą kojos pirštą. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino.

Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją ir suprato, kad gali sukelti jai fizinį skausmą ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei pripažino savo kaltę. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. R. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į R. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas vieną kartą už smurtinį nusikaltimą (b. l. 67-68), baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (b. l. 61-62), duomenų, kad gydytas psichiatrijos ligoninėje, įrašytas į įskaitą dėl priklausomybės ligų gydymo, nėra, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijoje numatytas vidutinis.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti tęsti darbą, o susiklosčius aplinkybėms, jog negalėtų dirbti - registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Pažymėtina, jog prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajam kartu su bausme skirti įpareigojimą per 12 mėnesių atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Teismas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, įpareigojimas atlyginti neturtinę žalą teismo negali būti skiriamas, nes tokios baudžiamojo poveikio priemonės įstatymas nenumato. Baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio negali aiškinti plečiamai. Apie galimybę teismui skirti įpareigojimą tik turtinės žalos atlyginimą nurodyta ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-693/2019, 2K-135-693/2019).

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Nukentėjusioji D. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji patyrė stresą, nepatogumus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir sukelto skausmo, jai skaudėjo skruostą ir kojų pirštus, kurie buvo sužaloti. Sužalojimus patvirtina byloje esanti specialisto išvada bei fotolentelė (b. l. 12-14, 34).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl D. Ž. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę (į tai, kad suduotas vienas smūgis į veidą bei buvo paraudęs dešinės pusės skruostas, jį skaudėjo, taip pat koja du kartus spirta į dešinės kojos pirštus, taip padarant poodines kraujosruvas dešinės pėdos 1-ame, 2-ame pirštuose, ponaginę kraujosruvą 1-ame piršte), į patirtus neigiamus nukentėjusiosios išgyvenimus. Ji patyrė stresą, nepatogumus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir sukelto fizinio skausmo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji tvirtino, jog kojos pirštą skauda iki šiol, taip pat ilgai jautė baimės jausmą ir dėl to dvi savaites negalėjo išeiti iš namų. Tvirtino, jog baimės jausmą jaučia iki šiol.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji D. Ž. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pastaroji pasireiškė fizinio skausmo išgyvenimu, stresu, baime, todėl nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiosios patirtos žalos aspektu, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-387-603/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo byla Nr. 1-175-517/2020 ir kt.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-58) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su laikmena, kurioje yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro bei vaizdo įrašai, nufilmuoti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, paskiriant įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, paskiriant įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. L. 600,00 (šešis šimtus) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. Ž. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su laikmena, kurioje yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro bei vaizdo įrašai, nufilmuoti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis (prisegtas prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.