Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5115-215/2016 pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Mažeikių sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre bei visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties ieškinį laikyti nepaduotu dėl to, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinti visi ieškinio trūkumai. A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą prašydami: (1) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ir panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo 3 punktą, kuriuo nutarta pakeisti sodininkų bendrijos buveinės adresą, (2) panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų registraciją juridinių asmenų registre iki atsakovas pakeis savo įstatus, (3) įpareigoti atsakovą pateikti teismui: Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų originalą; Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2015 m. rugsėjo 9 d. protokolo originalą; Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo 2016 m. sausio 16 d. protokolo originalą; (4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–3). Kartu su ieškiniu pateikė žyminio mokesčio kvitą, 2006 m. rugpjūčio 24 d. sutikimo kopiją, Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2015 m. rugsėjo 9 d. protokolo kopiją, Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo 2016 m. sausio 16 d. protokolo išrašo kopiją (b. l. 4-7).Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė A. P. ir A. P. 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. (1) pateikti teismui įrodymus, jog jie yra Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai, (2) pateikti ieškinio priedų originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas arba pateikti teismui priežastis ir įrodymus, jog negali šių dokumentų gauti, (3) išreikšti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, (4) išreikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, (5) nurodyti ar byla bus vedama per advokatą, (6) primokėti už ieškinį 41 Eur žyminio mokesčio arba pateikti teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl ieškovams teikiamos teisinės pagalbos, arba teikti teismui motyvuotą prašymą atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (b. l. 8–10).A. P. ir A. P. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: (1) pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos įstatus bei jų registraciją juridinių asmenų registre, (2) panaikinti sodininkų bendrijos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo nutarimą dėl sodininkų bendrijos buveinės adreso pakeitimo, įpareigojant perregistruoti buveinę senuoju adresu (b. l. 14–16). Taip pat pateikė ieškinio priedų originalus bei papildomus dokumentus: Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopiją, sodininkų bendrijos pirmininkes I. R. atsiliepimas į ieškinį [pareikštą kitoje civilinėje byloje], A. P. rašytinis kreipimasis į Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę dėl informacijos suteikimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimas (b. l. 17–30).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė A. P. ir A. P. ieškinį bei patikslintą ieškinį dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre bei Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo nutarimo sprendimo pakeisti bendrijos buveinę panaikinimo nepašalinus ieškinio trūkumų, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims (b. l. 32–33).Teismas nustatė, kad A. P. ir A. P. pateikė teismui patikslintą ieškinį bei papildomus dokumentus – prašomų išreikalauti dokumentų originalus ir išrašus, pateikė nepatvirtintą Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopiją, tačiau nepašalino kitų, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. nepateikė duomenų jog jie yra bendrijos nariai, nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad A. P. savo žyminio mokesčio dalį susimokėjo, todėl prašoma atleisti A. P. nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jam teikiama antrinė teisinė pagalba. Teismas pažymėjo, kad antrinė teisinė pagalba A. P. teikiama kitoje byloje, duomenų, jog šioje byloje jam būtų teikiama antrinė teisinė pagalba ieškovai nepateikė, be to žyminis mokestis mokamas ne už besikreipiančius į teismą asmenis, o už ieškiniu reiškiamų reikalavimų kiekį, todėl laikytina, jog ieškovai nurodyto trūkumo – primokėti žyminį mokestį, nepašalino.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai A. P. ir A. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (b. l. 36–37). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįstai nutartyje nurodoma, kad jie nepateikė duomenų, jog yra bendrijos nariai. Patikslintame ieškinyje jie nurodė, kad A. P. nėra bendrijos narys, tačiau yra pasiruošęs juo tapti. Be to, kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas bendrijos pirmininkės I. R. atsiliepimas [pateiktas kitoje byloje], kuriame nurodoma, jog A. P. yra bendrijos narė.Teismui suformuotas vienas reikalavimas, todėl nepagrįstai reikalaujama sumokėti žyminį mokestį kaip už du reikalavimus.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu A. P. teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Abejojama teisėjo Kęstučio Stulginsko nešališkumu, nes klausimai, kuriais remiantis buvo atsisakyta priimti jų ieškinį, galėjo būti išspręsti parengiamajame teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė. Tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Taigi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (lot. savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas, o teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Visgi įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, t. y. ieškinio dalykas ir pagrindas yra suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad per teismo nustatytą terminą A. P. ir A. P. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ištaisė dalį ieškinio trūkumų, nurodydami savo nuomonę dėl galimybės priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, ar bylą ves per advokatą, pasisakė dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. Pirmos instancijos teismo vertinimu, liko neišsitaisyti du ieškinio trūkumui, susiję su klausimais dėl tinkamo ieškovo bei žyminio mokesčio dydžiu (b. l. 32–33).

Dėl tinkamo ieškovo.

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra subjektas, galintis kreiptis į teismą, t. y. tinkamas ieškovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą svarbu, nes, tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai. Pareiškus ieškinį ir ruošiantis bylos teisminiam nagrinėjimui, daroma tik prielaida, kad šalys yra materialinio teisinio santykio subjektai ir kad tarp jų yra kilęs ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos proceso šalys laikomos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes nustatyti ar ieškovas ir atsakovas tikrai yra materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes. Procesinės teisės normos reglamentuoja kokios pasekmės kyla, teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tačiau ar asmeniui priklauso reikalavimo teisė ar asmuo turi pagal ieškinį atsakyti nustatoma pagal materialinės teisės normas.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su juridinio asmens – Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ – valdymo organo (visuotinio susirinkimo) sprendimo panaikinimu, taip pat juridinio asmens steigimo dokumentų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos sodininkų įstatymo nuostatoms. Teisė ginčyti valdymo organų sprendimus priklauso juridinio asmens nariams, nagrinėjamu atveju, sodų bendrijos nariams. Ieškinį teismui pareiškė sutuoktiniai A. P. ir A. P., atsižvelgiant į tai, kad kartu su pirminiu ieškiniu nebuvo pateikta duomenų, kad jie yra sodininkų bendrijos nariai, teismas įpareigojo šiuos duomenis pateikti (b. l. 8–10). Vykdant minėtą nutartį pateikė sodininkų bendrijos pirmininkės I. R. atsiliepimą į ieškinį [pareikštą kitoje civilinėje byloje], kuriame nurodoma, kad A. P. yra Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė (b. l. 27–28), taip pat pateikė A. P. rašytinį kreipimąsi į Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę dėl informacijos suteikimo, susijusios su bendrijos vidaus teisės aktais (b. l. 29).Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudotis teismų informacinės sistemos duomenimis, ne tik nagrinėdamas ginčą iš esmės, bet ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad tame pačiame Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1228-636/2016 dėl ginčo tarp sodininkų bendrijos narių, pagal ieškovės A. P. ieškinį dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo pripažinimo niekiniu. Sprendimas priimtas 2016 m. rugsėjo 9 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo spręsti, kad A. P. yra šios sodų bendrijos narė, nors tuo pačiu pažymėtina, kad kreipiantis į su nauju ieškiniu, ji neatleidžiama nuo pareigos pateikti konkrečius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas formaliai teisus pasisakydamas, kad nepateikti konkretūs duomenys, neabejotinai patvirtinantys, kad į teismą besikreipiantys A. P. ir A. P. yra bendrijos nariai. Tačiau byloje esantys duomenys bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė A. P. yra šios sodų bendrijos narė. Todėl šiuo atveju tikslinga įpareigoti pateikti konkrečius duomenis ( CPK 225 straipsnis), bet ne ieškinį šiuo pagrindu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims CPK 115 , 138 straipsnis.

Dėl žyminio mokesčio.

Kita tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-850-516/2016).CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei šio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, kad įpareigojimas sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. Atkreiptinas dėmesys, jog galimybė asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. ir A. P. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų panaikino bei jų registracijos juridinių asmenų registre panaikinimo. Teigiama, kad įstatai neatitinka Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimų, nes juose nėra numatyti patikslinto ieškinio 2-12 punktuose nurodyta informacija. A. P. ir A. P. taip pat prašo pripažinti sodininkų bendrijos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo, vykusio 2016 m. sausio 16 d., nutarimo pakeisti bendrijos buveinės adresą negaliojančiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra reiškiami du savarankiški reikalavimai.Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu už neturtinį reikalavimą mokėtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis. O tuo atveju, kai reiškiami keli reikalavimai, žyminio mokesčio dydis apskaičiuotinas pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra reiškiami du savarankiški neturtiniai reikalavimai, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju kreipiantis į teismą mokėtinas 82 Eur žyminis mokestis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. prieš kreipiantis į teismą sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (b. l. 8), t. y. tik dalį byloje mokėtino žyminio mokesčio. Teismas įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (41 Eur) arba pateikti teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl ieškovams teikiamos teisinės pagalbos, arba motyvuotą prašymą atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (b. l. 8–10). Vykdant teismo įpareigojimą patikslintame ieškinyje suformuotas prašymas A. P. nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimu teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 14–16, 30).Pažymėtina, kad teismas turi pareigą ne tik aiškiai nurodyti ieškinio trūkumus, bet ir paaiškinti, kokius duomenis būtina pateikti siekiant ištaisyti nustatytus procesinio dokumento trūkumus. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė keturis alternatyvius būdus, kaip ištaisyti šį ieškinio trūkumą, susijusį su žyminio mokesčio mokėjimu. Ieškovai nurodė, kad 2016-03-18 sprendimu A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba. Pateikė minėtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau kitoje civilinėje byloje Nr. 2FB-1229-853/2016. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba yra teikiama asmeniui konkrečioje byloje, todėl aplinkybė, kad vienam iš ieškovų, A. P. suteikta antrinė teisinė pagalba byloje dėl fizinio asmens bankroto byloje savaime nereiškia, kad antrinė teisinė pagalba yra teikiama ir šioje byloje. Tačiau asmuo, neatstovaujamas advokato ir neturintis teisinio išsilavinimo, galėjo ir nežinoti, kad kiekvienu konkrečiu atveju, dėl kiekvieno kreipimosi į teismą sprendžiama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ar nesuteikimo, todėl pripažintina, kad teismas nenustatydamas papildomo termino trūkumams pašalinti formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nepagrįstai laikė ieškinį šiuo pagrindu nepaduotu ir grąžintinu.

Dėl teisėjo šališkumo.

Kitas atskirajame skunde keliamas klausimas susijęs su viena tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Apeliantai konkrečiu atveju pirmos instancijos teisme nenurodė aplinkybių dėl teisėjo šališkumo, neprašė jo nušalinti. Klausimą dėl teisėjo šališkumo iškėlė tik atskirajame skunde, tačiau pateikė abstraktaus pobūdžio argumentus. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliantų nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantai argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė.Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo procesinis sprendimas sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nerodo teisėjo šališkumo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl teisėjo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties.

Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos ir kita. Tačiau konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė šalių procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nėra atstovaujami advokato. Taip pat pažymėtina, kad ieškovams kartu su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nepateikus dokumentų originalų, šie dokumentai gali būti pateikti bylos nagrinėjimo metu, o ieškovams neturint tokios galimybės, dokumentai reikalingi bylos nagrinėjimui išreikalautini teismo iniciatyva. Kadangi kartu su patikslintu ieškiniu pateikti duomenys dėl jame nurodytų aplinkybių tikslintini, teismas turėjo pareigą pratęsti ar pakartotinai nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne dėl minėtų trūkumų nepašalinimo ieškinį laikyti nepaduotu.Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš dalies sutinkant su apeliantų argumentais atskirasis skundas tenkintas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis naikintina ir perduotina A. P. ir A. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.