Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. P. ir jos gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. P. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P., padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo E. D. (E. D.) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla Ž. P. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Ž. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta Ž. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 15 000 Eur – konfiskavimą.

Ž. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant saugojimui akcinei bendrovei „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

6. Iš gynybos pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažinta nusikalstamą veiką padariusia, tačiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, Ž. P. neneigia jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir neginčija savo kaltės dėl šios veikos padarymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių trukme / dydžiu, t. y. nesutinka su uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminu bei nuspręstos konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dydžiu. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, susiję su baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, tačiau prokuroras nesutinka su apylinkės teismo sprendimu iš nusikalstamą veiką padariusios ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos Ž. P. išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos, prašo šioje dalyje skundžiamą nuosprendį pakeisti, iš Ž. P. išieškant pilną konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai pripažino, jog Ž. P. veiksmuose nustatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, taip pat pagrįstai nusprendė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniuose skunduose šie klausimai nekeliami, teisėjų kolegija plačiau jų neaptaria, o nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bylą tikrina tiek, kiek to prašoma atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. P. gynėjo bei prokuroro D. Burbulio apeliaciniuose skunduose, t. y. dėl skundžiamu nuosprendžiu Ž. P. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisingumo bei proporcingumo.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo (uždraudimo naudotis specialia teise)

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. P. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Viena jų – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Baudžiamojo poveikio priemonės trukmė skaičiuotina nuo specialiosios Ž. P. teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 28 d.

9. BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad Ž. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu Ž. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės neginčija ir pati Ž. P. bei jos gynėjas, tačiau, jų įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta priemonė neatitinka proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų, o juos atitiktų tik neviršijant minimalios trukmės, t. y. iki minimalaus BK 68 straipsnyje numatyto vienerių metų termino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei skundžiamo nuosprendžio motyvus, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį.

11. Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra jos, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

12. Vertinant Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu Ž. P. nustatytas 2,12 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo – 2,09 promilės neblaivumas (b. l. 32–34). Ž. P. iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis daugiau nei penkis kartus viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis Ž. P. anksčiau neteista (b. l. 74–75). Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro 2024 m. rugpjūčio 27 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus, ji bausta du kartus už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone – telefonu – vairuojant bei už nustatyto greičio viršijimą, abi nuobaudos galiojančios (b. l. 71–73). Nors Ž. P. nelaikytina šiurkščiai ir / ar sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidinėjančiu asmeniu, tačiau nagrinėjamu atveju jos padaryta nusikalstama veika laikytina itin pavojinga, itin šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto priemonių taisykles, pasireiškusi pavojingu tiek pačiai transporto priemonės vairuotojai, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui elgesiu. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ž. P. būnant neblaiviai vairuojant transporto priemonę, joje buvo jos mažamečiai vaikai, o automobilį, kaip galima vertinti iš jos pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ji vairavo apie 3–4 val. (iš namų išvažiavo 11–12 val., o policijos pareigūnų buvo sustabdyta apie 15 val. (b. l. 138).

13. Ž. P. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde iš esmės akcentuojama aplinkybė, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. P. augina tris mažamečius vaikus, kuriuos būtina vežioti į mokyklą / darželį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš tikrųjų Ž. P. turi tris mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) (M. D.), (duomenys neskelbtini) (V. P.) ir (duomenys neskelbtini) (A. P.) (b. l. 106–108). Vis dėlto, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino, juo labiau, kad pats asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams poreikiams tenkinti, turi būti suinteresuotas tokios teisės išsaugojimu, tuo tarpu vien šeiminės aplinkybės, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir Ž. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, nepaneigia priimto apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tuo labiau, kad jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė Ž. P. nuo nusikalstamo veikimo. Pastebtina tai, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį šias aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nes baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė Ž. P. skirti uždraudimą naudotis specialia teise dvejus metus. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Ž. P. yra ištekėjusi (b. l. 133), todėl vaikų nuvežimu / parvežimu į / iš auklėjimo (mokymo) įstaigų gali rūpintis ir Ž. P. sutuoktinis. Be to, laiduotoju paskirtas Ž. P. tėvas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dukra veža vaikus į šalia jo namų esantį darželį ir mokyklą, jis vairuoja savo automobilį, kartais pasiima vaikus pas save (b. l. 140). Vadinasi, uždraudimas Ž. P. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus dešimt mėnesių nagrinėjamu atveju nelaikytinas neproporcingai suvaržantis ne tik jos, bet ir vaikų interesus.

14. Pabrėžtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose skiriamas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones užtikrina viešąjį interesą, taip pat ir visuomenės apsaugą nuo Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidžiančių vairuotojų, o asmens, kuris vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, asmeninio pobūdžio interesai savaime negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės saugumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienerių metų dešimties mėnesių trukmės baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, be to, nevaržo nusikalstamą veiką padariusios ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos Ž. P. teisių labiau nei tai reikalinga šiems tikslams pasiekti.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo (turto konfiskavimo)

15. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prokuroras prašė skirti Ž. P. automobilio „Toyota Camry“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 27 350 Eur – konfiskavimą valstybės naudai. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, Ž. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 15 000 Eur – konfiskavimą valstybės naudai.

16. Nagrinėjamu atveju pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su minėtu apylinkės teismo sprendimu: atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. P. ir jos gynėjas prašo minėtą 15 000 Eur dydžio sumą sumažinti iki 5 000 Eur dydžio sumos; prokuroras prašo taikyti pilnos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktų apeliacinių skundų prašymai laikytini nepagrįstais, o juose pateikti argumentai nesuponuoja pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, teisingai išspręstas klausimas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo šioje byloje.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Ž. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje vienareikšmiškai sutinkama, kad kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, automobilis „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdama neblaivi vairavo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista Ž. P., pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, taip pat ir konfiskuotinu turtu.

18. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.). Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nekeliamas turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo klausimas, abejonių dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo nagrinėjamoje byloje nekyla ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai.

19. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne pačiai Ž. P., o akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Ž. P. buvo registruota kaip transporto priemonės valdytoja, kuriai transporto priemonė buvo perduota naudotis finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 23, 38, 50–57). Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai jis paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ne dėl pačios transporto priemonės, o dėl jos vertę atitinkančios sumos / jos dalies konfiskavimo.

20. Kaip pagrįstai pažymima prokuroro apeliaciniame skunde, pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

21. Svarbu pažymėti, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

22. Iš byloje esančios viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „Toyota Camry 2.5 Hybrid Luxury Aut.“, su automatine pavarų dėže, priekiniais varančiaisiais ratais, keturių durų, hibridinio kuro tipo, 160 kW (218 AG) variklio galios, 2018–2024 metų gamybos kaina be PVM yra 21 606,50 Eur, su PVM – 27 350 Eur (b. l. 24). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustatyta pagrindų abejoti tokia transporto priemonės verte, o priešingą išvadą leidžiančių daryti aplinkybių nenurodo ir pati atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. P. ar jos gynėjas.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).

24. Taip pat ir aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kontekste, vertinant turto konfiskavimo proporcingumą, reikšmingos jau anksčiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės dėl Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kurios iš naujo nekartojamos (Nutarties 12 punktas). Visgi, atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. P. padarė pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Be to, kaip buvo nurodyta, anksčiau Ž. P. neteista, nėra sisteminga Kelių eismo taisyklių pažeidėja. Kita vertus, nors Ž. P. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog nusikalstama veika niekam nebuvo padaryta žala, ši aplinkybė savaime neduoda pagrindo laikyti padarytos nusikalstamos veikos mažiau pavojinga, dėl to turėtų būti mažinama konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalis, kurią nuspręsta išieškoti iš Ž. P.. Juo labiau, kad atitinkamais nusikalstamais veiksmais, t. y. vairavimu esant neblaiviam, atitinkamiems teisiniams gėriams, pavyzdžiui, kitų asmenų turtui, jų sveikatai ar gyvybei, padarius žalą, nusikalstami veiksmai būtų kvalifikuojami pagal kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius.

25. Sprendžiant dėl konfiskuotinos sumos dydžio pastebėtina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu Ž. P. nurodė, kad tiek ji, tiek sutuoktinis uždirba po 1 000 Eur, pagal lizingo sutartį kas mėnesį moka iki 400 Eur, tačiau neturi kitokių įsipareigojimų (b. l. 139). Duomenų apie asmenį SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis nuo 2020 m. spalio 1 d. Ž. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iki 2025 m. sausio 26 d. yra draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (b. l. 68–70).

26. Kaip minėta, Ž. P., auginanti tris mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Įvertinus pačią apeliantę apibūdinančius duomenis, tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, o jos nusikalstami veiksmai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytini atsitiktinio pobūdžio, manytina, jog visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, iš esmės užtikrinanti tik asmens nubaudimą. Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama ta aplinkybė, kad pagal byloje esančius duomenis, t. y. liudytojo S. K. parodymus, Ž. P., pastebėjusi policijos pareigūnus, kirsdama ištisinę liniją, apsisuko ir bandė šalintis iš akiračio, o prisivijus jos automobilį, paaiškino, jog yra neblaivi ir nenori tikrintis blaivumo (b. l. 29–31. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys nepaneigia išvados, kad atitinkamo pobūdžio nusikalstama veika nebuvo nulemta nusikalstamo pobūdžio nuostatomis pagrįsto Ž. P. gyvenimo būdo. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Ž. P. neturėjo svarbios priežasties, dėl kurios būtų reikėję būnant neblaiviai vairuoti transporto priemonę. Tokius apeliacinio skundo argumentus patvirtina pačios Ž. P. pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės (b. l. 138), tačiau tai savaime neduoda pagrindo taikyti pilna apimtimi konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, kadangi, kaip jau buvo minėta, atitinkamas sprendimas dėl to, ar iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamo asmens konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, priimamas įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes.

27. Sutiktina su prokuroru, kad pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis, tuo tarpu formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023, visgi, taip pat minėtoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, jog įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Dėl to, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nustatė teisingumo, protingumo bei proporcingumų nepažeidžiančią konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį.

28. Ž. P. ir jos gynėjo apeliacinio skundo prašymą sumažinti konfiskuotiną sumą iki 5 000 Eur teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu. Tokio dydžio sumos konfiskavimas iš esmės reikštų kad nusikalstamą veiką padariusio asmens finansiniams interesams suteikiamas prioritetas, be to, per švelnaus pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė neužtikrintų tikslinės turto konfiskavimo paskirties. Pastebėtina tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių (jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas), kad Ž. P. turtinė padėtis būtų itin sunki; kad būdama darbingo amžiaus ji negalėtų po vaiko priežiūros atostogų toliau dirbti, o konfiskuotina 15 000 Eur dydžio suma reikštų nepagrįstai sunkią finansinę naštą Ž. P. ir jos šeimai. Sutiktina, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalies konfiskavimas nagrinėjamu atveju sukels nusikalstamą veiką padariusiai apeliantei tam tikro pobūdžio finansinių netekimų, tačiau tai yra neišvengiamos pasekmės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, apie kurias asmenys iš esmės yra įspėti iš anksto tokias taikytinas priemones įtvirtinant baudžiamajame įstatyme. Dėl to nusikalstamai elgtis pasirinkęs asmuo pats prisiima dėl tokio elgesio tenkančias pasekmes.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiai ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai Ž. P. paskyrė proporcingas, teisingas, tinkamai individualizuotas ir tarpusavyje suderinamas baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo trumpinti uždraudimo naudotis specialia teise termino bei sumažinti ar padidinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį, kurią nuspręsta išieškoti iš Ž. P.. Nagrinėtoje byloje pateikti apeliaciniai skundai neduoda pagrindo priešingai išvadai, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. P. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio apeliacinius skundus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.