Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Ž. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Camry, kai jos iškvėptame ore buvo 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi Ž. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl Ž. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji Ž. P. yra neteista (b. l. 74–75) – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti Ž. P. apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamoji anksčiau neteista ir nėra dėl jos pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 74–75), ji per paskutinius 1 metus du kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 71–73). Kaltinamoji dirba, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 68–69). Ji yra ištekėjusi (b. l. 133), turi mažamečių vaikų (b. l. 134–136). Duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Byloje nustatyta viena Ž. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į Ž. P. duotus paaiškinimus teisme ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios motiną V. F.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad Ž. P. su tėvu E. D. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, E. D. jai yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. D. dirba, darbovietėje apibūdinamas teigiamai (b. l. 129), jis turi (duomenys neskelbtini) (b. l. 130). E. D. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 128), paskutinių 1 metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka (b. l. 127). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad E. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas Ž. P., jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką Ž. P., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Ž. P., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo E. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 4 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė paskirti Ž. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Camry vertę atitinkančios pinigų sumos (27 350 Eur) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Ž. P. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Ji vairavo automobilį dienos metu Vilniaus mieste, kur eismas tokiu laiku būna pakankamai intensyvus. Be to, pasak Ž. P., ji nagrinėjamo įvykio dieną pradėjo važiuoti automobiliu apie 11–12 val., o byloje nustatyta, kad ji buvo sustabdyta patikrinimui policijos pareigūnų apie 15.05 val. Taigi kaltinamoji nagrinėjamo įvykio dieną pradėjo vairuoti transporto priemonę praėjus nemažam laikui iki neblaivumo patikrinimo. Reikšminga ir tai, kad, kaltinamajai darant nusikalstamą veiką, automobilyje buvo du jos mažamečiai vaikai. Nėra abejonių, kad kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti Ž. P. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į Ž. P. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkščių pavienių administracinių nusižengimų padarymą. Ji yra įsidarbinusi, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turi tris mažamečius vaikus. Taip pat nustatyta Ž. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, Ž. P. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąją teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, Ž. P. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 28 d.

Skirti kaltinamajai mažesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą nėra pagrindo. Nors Ž. P. turi mažamečių vaikų, kuriuos reikia vežti į mokyklą ir darželį, tačiau tam tikri laikini sunkumai rūpinantis šeima yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamosios gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų darymo nusveria kaltinamosios patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl pačios Ž. P. neteisėtų veiksmų ir yra laikini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad rūpintis kaltinamosios vaikais nuvežant juos į auklėjimo (mokymo) įstaigas gali jos sutuoktinis. Be to, kaltinamosios tėvas E. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis kartais paima anūkus iš auklėjimo (mokymo) įstaigų. Taigi kaltinamosios šeimos nariai gali organizuoti savo laiką taip, kad nebūtų pažeisti mažamečių vaikų interesai. Galiausiai, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas kaltinamajai yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau ji vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai rūpintis šeima.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.).

Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).

Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šia prasme atsižvelgiama į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021).

Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

Nagrinėjamu atveju Ž. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Toyota Camry, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) bankui (b. l. 23). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) bankui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Camry, 2022 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 27 350 Eur (b. l. 24). Teismas nenustatė pagrindų abejoti tokia aptariamos transporto priemones verte.

Teismas, spręsdamas, ar proporcinga konfiskuoti iš Ž. P. visą automobilio Toyota Camry vertę atitinkančią pinigų sumą (27 350 Eur) atsižvelgia į visas reikšmingas aplinkybes:

1) kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Ji vairavo automobilį dienos metu Vilniaus mieste, kur eismas tokiu laiku būna pakankamai intensyvus. Be to, pasak Ž. P., ji nagrinėjamo įvykio dieną pradėjo važiuoti automobiliu apie 11–12 val., o byloje nustatyta, kad ji buvo sustabdyta patikrinimui policijos pareigūnų apie 15.05 val. Taigi kaltinamoji nagrinėjamo įvykio dieną pradėjo vairuoti transporto priemonę praėjus nemažam laikui iki neblaivumo patikrinimo. Reikšminga ir tai, kad, kaltinamajai darant nusikalstamą veiką, automobilyje buvo du jos mažamečiai vaikai. Kita vertus, sprendžiant dėl visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo būtina atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, juolab nenustatyta, kad kaltinamoji iš anksto planavo daryti nusikalstamą veiką;

2) Ž. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o įstatymų leidėjas priskiria tokios rūšies nusikalstamas veikas prie mažesnio pavojingumo (pavyzdžiui, nesunkūs nusikaltimai yra mažiau pavojingi nei apysunkiai, sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai);

3) Ž. P. šiuo nuosprendžiu yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadinasi jai nekyla neigiamų padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu (pavyzdžiui, neskiriama bausmė). Kita vertus, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, įrodyta šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio, yra maža tikimybė, kad ji ateityje apskritai gali nusikalsti. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija, t. y. platesnės teismo ribos spręsti klausimą dėl viso ar dalies turto konfiskavimo tikslingumo;

4) Ž. P. anksčiau neteista, netraukta administracinėn atsakomybėn už šiurkščių KET ar kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų darymą, yra įsidarbinusi, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turi tris mažamečius vaikus;

5) turto konfiskavimas negali būti prilyginamas papildomai bausmei – baudai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Toyota Camry vertę atitinkančios visos pinigų sumos (27 350 Eur) išieškojimas iš Ž. P. būtų neproporcinga ir neadekvati baudžiamojo poveikio priemonė, nes jai būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu. Ž. P., būdama neblaivi, iš tiesų pasirinko vairuoti automobilį, kurio vertė yra didelė, tačiau tai savaime negali būti pagrindu konfiskuoti visą automobilio vertę, ignoruojant visas kitas aplinkybes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios Ž. P. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamosios turtinės padėties (teismui nepateikta duomenų, kad Ž. P., darbingos ir gana jauno amžiaus, turtinė padėtis yra itin sunki, t. y. kad ji nedirba, turi sveikatos problemų, dėl kurių negali (tik iš dalies gali) dirbti ir gauti atitinkamų pajamų ir pan.), jos padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Vien prokuroro ir gynybos nuomonė dėl kitokios konfiskuotinos turto vertės teismo neįpareigoja. Ž. P. nurodyta aplinkybė, kad automobilio konfiskuotinos turto vertės išieškojimas bus didelė finansinė našta jai ir jos šeimai, nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo. Baudžiamosiose bylose sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės apimties negalima teikti prioritetą tik kaltinamojo interesams, o būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad kaltinamasis patirtų pakankamus suvaržymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, kad Ž. P. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jos priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą. Nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato galimybės teismui išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per tam tikrą terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 58–59). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. P., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo E. D. (E. D.) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti Ž. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

Ž. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Išaiškinti Ž. P. ir E. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti Ž. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ž. P. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-3141-1100/2024). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.