Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-606/2020

Teisėja Gražina Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05027-2020-1

2020 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos, ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 5 d.

nukentėjusiajam K. A. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei 192 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. A. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslesnė data nenustatyta, namuose (duomenys neskelbtini), tyčia pavartojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. diržu sudavė smūgius, jų tikslus skaičius nenustatytas, K. A. per nugarą, padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje, taip nežymiai sutrikė K. A. sveikatą.

2. N. A. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. sausio 31 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val., (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje, tyčia pavartojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sudavė smūgį diržu prie stalo sėdėjusiam K. A. per nugarą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, nuo smūgio į nugarą K. A. dešine veido puse atsitrenkė į stalo kraštą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam K. A. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, taip nežymiai sutrikė K. A. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. A. teigė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jam buvo suvaržyta teisė tiek pačiam, tiek per gynėją užduoti klausimus proceso dalyviams, teikti naujus įrodymus, buvo pažeistas rungimosi principas ir teisė į gynybą, nes teismas, turėdamas informacijos dėl anksčiau jam teiktų psichiatrinio gydymo paslaugų, nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta gynyba (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.

9. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvados Nr. 95TPK-37 nustatyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje N. A. diagnozuotas mišraus nerimo ir depresijos sutrikimas dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant kelis narkotikus, epizodiškai pasireiškiančios abstinencijos būsenos. N. A. nėra užfiksuotos psichopatalogijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.

10. Atsižvelgiant į aptartas specialisto išvadas, kad N. A. nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo paskirti gynėjo BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, numatytų BPK 51 straipsnyje, dėl kurių, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų buvęs privalomas gynėjo dalyvavimas.

11. Akcentuotina, kad išklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. A. aiškiai išaiškino jo teises, atskirai ir teisę turėti gynėją, teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką. N. A. pareiškė, jog savo teises suprato, turėti gynėją atsisakė.

12. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde teigdamas, kad buvo suvaržyta jo teisė tiek pačiam, tiek per gynėją užduoti klausimus proceso dalyviams, teikti naujus įrodymus, nuteistasis N. A. net nenurodė, kokiems proceso dalyviams jam neva nebuvo suteikta teisė užduoti klausimų, nenurodė ir kokius naujus įrodymus norėjo teikti, jokių naujų įrodymų nepateikė ir apeliaciniame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir jo gynėjas. Todėl nuteistojo N. A. teiginys, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, vertintinas tik kaip deklaratyvus, siekiant iš esmės sušvelninti savo padėtį.

13. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip kaltinamojo N. A. teisės, kartu ir jo teisė į gynybą pažeistos nebuvo. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendis yra teisėta ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.