- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-96-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05027-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, V. M. (toliau – ir Institucija) skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Institucijos apeliacinį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2020-07-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-223-377/2020 N. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Priteista iš N. A. 16,79 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žalai atlyginti. Priteista iš N. A. nukentėjusiajam K. A. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atmestas prokurorės prašymas dėl 24,34 Eur ir 40 Eur išlaidų, patirtų dėl psichologo dalyvavimo, pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo. Iš N. A. priteista valstybei 192 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
2. 2020-07-30 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, M. N. dėl šio nuosprendžio padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti nuosprendį ir pripažinti 24,34 Eur ir 40 Eur, iš viso 64,34 Eur, išlaidas, patirtas dėl psichologo dalyvavimo, proceso išlaidomis ir jas Institucijai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2020-07-31 nutartimi Institucijos apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 straipsnio nuostatas ir baudžiamosios bylos medžiagą, Institucija nepatenka tarp asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę apskųsti teismo neįsiteisėjusį nuosprendį apeliacine tvarka.
4. Skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, V. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020-07-31 nutartį, kuria atsisakyta priimti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, ir priimti naują sprendimą.
4.1. Nesutikdama su skundžiama nutartimi Institucija teigia, jog teismas atsisakydamas priimti apeliacinį skundą pažeidė Institucijos teises ir teisėtus interesus. Institucija turi teisinį suinteresuotumą minėtoje byloje, nes sumokėjo psichologui už dalyvavimą nepilnamečių apklausose. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį visiškai nemotyvuotai prašymą dėl psichologo dalyvavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo atmetė, nurodydamas vienintelę aplinkybę, kad proceso išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų ir kad šių išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Šalies argumentai
4.2. Institucija teigia, jog apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis). BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 186 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Minimo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.
4.3. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-04-09 nutarimu Nr. 338 patvirtinto Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo 22 punkte nurodyta, kad psichologams už darbą sumoka ir jų patirtas išlaidas kompensuoja ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas, vadovaudamiesi Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 „Dėl Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
4.4. Institucija sutinka, kad įstatymuose numatyta pareiga ikiteisminio tyrimo institucijai atlyginti psichologų patirtas išlaidas. Tačiau atsižvelgdama į BPK 103 straipsnį, 104 straipsnį ir 105 straipsnio 1 dalį mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti proceso išlaidomis Institucijos sumokėtas lėšas psichologui, motyvuodamas aplinkybe, kad šios išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Institucija nekelia klausimo, kas turėjo sumokėti psichologui ir iš kokių lėšų. Institucijai kyla klausimas, kodėl išlaidos, patirtos dėl psichologo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir išieškomos iš nuteistojo N. A. ir kodėl Institucija negali išsiieškoti valstybės biudžeto lėšų, kuriomis yra apmokamas psichologų darbas ikiteisminio tyrimo metu, jei išlaidos konkrečiai yra susijusios su baudžiamąja byla ir nuteistojo veiksmais, nes jei nebūtų padaryta nusikalstama veika, nebūtų naudojamasi ir psichologo paslaugomis ir ikiteisminio tyrimo įstaigai nebūtų pagrindo kviestis psichologą ir sumokėti psichologui už darbą.
4.5. Institucija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismai spręsdami klausimą dėl proceso išlaidų (dėl psichologų dalyvavimo) priteisimo priima skirtingus sprendimus ir daugeliu atvejų proceso išlaidas priteisia. Kaip pavyzdį nurodo keletą 2020 metų teismų sprendimų iš skirtingų apylinkių teismų: 2020-07-08 Tauragės apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-351/2020; 2020-06-15 Tauragės apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. el-323-750/2020; 2020-06-06 Tauragės apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. el-247-377/2020; Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. el-739-1005/2020; Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. N1-693-882/2020.
4.6. Skunde teigiama, kad teisė apskųsti procesinį dokumentą yra viena iš esminių teisių ir apriboti šią teisę galima tik išimtinais atvejais. Teisė apskųsti žemesniojo teismo nutartį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Institucija Mano, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kaip įstaiga turi turėti galimybę ginti savo pažeistą teisę, nes apeliaciniame skunde sprendžiamas klausimas yra išimtinai susijęs su Institucijos teisėmis (teisė į proceso išlaidų atlyginimą) ir pareigomis (pareiga sumokėti psichologui už darbą).
4.7. Skunde nurodoma, jog atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nepilnamečių apklausose privalo dalyvauti psichologas, į tai, kad N. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, į tai, kad BPK 103 straipsnio 6 punkte nėra pateikta baigtinio sąrašo, kas gali sudaryti proceso išlaidas, ir BPK 105 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodytas baigtinis atvejų sąrašas, t. y. išlaidos vertėjui ir išlaidos, patirtos atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą, kurių teismas priimdamas nuosprendį neturi teisės nuspręsti išieškoti iš nuteistojo, Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pripažinti Institucijos sumokėtas 64,34 Eur lėšas psichologui už dalyvavimą nepilnamečių apklausose proceso išlaidomis, o atsisakydamas priimti apeliacinį skundą užkirto teisę Institucijai, turinčiai teisinį suinteresuotumą byloje, teisme apginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmestinas.
6. Išnagrinėjęs Institucijos skundą, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2020-07-31 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tauragės apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti Institucijos apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Pažymėtina, kad asmenų, turinčių teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, sąrašas yra numatytas BPK 312 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo.
8. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Institucija nepatenka į asmenų, turinčių teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, sąrašą (nėra tinkamas subjektas apeliaciniam skundui dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-223-377/2020 priimto galutinio teismo procesinio sprendimo paduoti), todėl pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu visiškai pagrįstai atsisakė priimti Institucijos apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
9. Apygardos teismas pažymi, jog Institucijos skunde išsamiai dėstomi argumentai dėl Institucijos patirtų 64,34 Eur išlaidų psichologui už dalyvavimą nepilnamečių apklausose pripažinimo proceso išlaidomis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sprendžia klausimą tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Institucijos apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl kitų skundo argumentų, kurie nėra tiesiogiai susiję su šiuo klausimu, nepasisako.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.