Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenus neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2020 m. balandžio 13 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), prie S. Š. priklausančio gyvenamojo namo verandos, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai S. Š. į kairę koją. Po to, nukentėjusiajai nuėjus į namo vidų ir užsirakinus duris, jis rankomis išlaužė duris ir pateko į gyvenamąjį namą, kambaryje rankomis suėmė S. Š. už drabužių ir ją purtė, bei rankomis suėmė S. Š. už galvos ir taip laikydamas ją purtė, tada matant mažamečiui sūnui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai į kairį antakį, tuo padarydamas galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą, kas sukėlė nukentėjusiajai S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam J. J. sukėlė neigiamus išgyvenimus.

Be to, jis grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2020 m. gegužės 4 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į daržą, kuriame dirbo S. Š., rankose laikydamas lygiavamzdį medžioklinį šautuvą „IŽ K“ modelio, nusitaikė į nukentėjusiąją S. Š. ir taip lygiavamzdį medžioklinį šautuvą keletą sekundžių laikė nukreiptą į S. Š., po to pakėlė lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo vamzdį į viršų ir du kartus iššovė, kas nukentėjusiajai S. Š. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, neturėdamas leidimo įsigijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, o būtent: nuo 2004 metų, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), miške rado ir taip įgijo lygiavamzdį medžioklinį šautuvą "IŽ K" modelio, numeris I60927, kuris yra šaunamasis ginklas, kurį tuoj po to atsigabeno į savo gyvenamojo namo garažą, (duomenys neskelbtini), ir ten jį laikė iki 2020 m. gegužės 4 d., 12.55 val., kol lygiavamzdį medžioklinį šautuvą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įsigijo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atgabeno į savo gyvenamojo namo garažą (duomenys neskelbtini), 14 vnt. šovinių 16-o kalibro, kurie yra šaudmenys, iš kurių du iššovė, o likusius 12 vnt. 16-o kalibro šovinių neturėdamas leidimo laikė iki 2020 m. gegužės 4 d., 12.55 val., kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl pareikšto kaltinimo V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su S. Š. pragyveno 15 metų, sugyveno tris vaikus. S. Š. jį paliko, jos brolis leido jam gyventi kitame namo gale. 2020-04-13 būdamas prie buvusios sugyventinės S. Š. namų verandos norėjo parodyti S. Š. giminaičiui S. jos rašytas SMS žinutes. S. norėjo atimti mobiliojo ryšio telefoną. Tada jis įspyrė jai į koją. Po to S. Š. nuėjo į kambarį, jis rankomis išstūmė duris ir sugriebęs ją purtė, sudavė per galvą.

?2020-05-04, apie pietus buvo išgėręs alkoholio, pyko ant buvusios sugyventinės S. Š., norėjo ją pagąsdinti. Pamatęs ją darže, pasiėmė iš garažo medžioklinį lygiavamzdį šautuvą į kurį prieš dieną buvo įsidėjęs šovinį. Kiek iš viso pasiėmė šovinių nepamena. Nuėjo į daržą ir nukreipė šautuvą į S. Š.. Ar ką jai sakė nepamena. Kur įvykio metu buvo vaikai nežino. Pamena šūvio garsą kaip vieną kartą iššovė. Kur nukreipė ginklą neprisimena. Kad būtų iššovęs antrą šūvį, neprisimena. nežino ar kur nors taikėsi. Kas vyko toliau, jis nieko neprisimena, nes įvykio metu buvo neblaivus, neprisimena, kad važiavo paslėpti ginklo. Lygiavamzdį medžioklinį šautuvą buvo radęs (duomenys neskelbtini) miške, kabantį ant eglės šakos, tai galėjo būti 2004 metais. Jį parsinešė į namus ir paslėpė garaže. Šovinių medžiokliniam šautuvui buvo nusipirkęs parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Leidimo laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neturėjo.

Įrodymai ištirti ir paskelbti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK ) 273 str., 291 str.

??Iš 2020-05-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 744/2020 (03) nustatyta, kad S. Š. nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. S. Š. taip pat patyrė stresą, netrukus po įvykio GMP užfiksavo reakcijos į stresą požymius (t. 1, b.l. 80).

??Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2020-04-13 įvykdytos nusikalstamos veikos įvykio vieta – gyvenamas namas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 1-14).

??Savanorišku daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji S. Š. pateikė sulaužytą auksinį auskarą (t. 1, b.l. 96, 97-98), kuris pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajai S. Š. (t. 1, b.l. 99-100).

Nukentėjusysis J. J., kurio parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad pirmadienį, apie 12.30 val. jis sėdėjo traktoriuje su broliu D.. Kitas brolis vaikščiojo kieme. Mama buvo darže. Tėvas parvažiavo iš darbo ir nuėjo į garažą, susirado šautuvą. Pamatė, kad nuėjo pas mamą su šautuvu. Būdamas nuo mamos apie 30 metrų atstumu, tėvas šovė į viršų. Kai mama bėgo, tėvas bandė nusišauti, bet iššovė į viršų. Jis ėjo link tėvo, šaukė nešauti. Jis bijojo, išsigando. Po dviejų šūvių tėvas vėl nuėjo į garažą pasiimti kulkų. Pirmą kartą tėvas nusitaikė į mamą, bet šovė virš mamos. Tėvas norėjo pataikyti, bet prašovė pro šalį. Antrą sykį tėvas norėjo save nusišauti, bet jam nepavyko, buvo garsas "čik". Tada tėvas jau šovė į viršų. Kai tėvas grįžo iš daržo, nuėjo į garažą, po to išvažiavo. Į namus tėvas grįžo be šautuvo. Kai tėvas pirmą kartą šovė į mamą, ją norėjo išgąsdinti. Tėvas norėjo nušauti mamą, parodė, kad yra kulką įsidėjęs. Jis matė, kad tėtis nusitaikė į mamą, bet nepataikė (t. 1, b.l. 148-151).

??Nukentėjusysis S. J., kurio parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad gegužės 4 d., dienos metu, po 12.00 val., jis buvo savo gyvenamo namo kieme, žaidė su broliais. Mama kažką sodino dirvoje. Tėtis grįžo iš darbo, nuėjo į garažą, kažką ten krapštė. Išėjęs iš garažo kažką nešėsi. Manė, kad kastuvą. Dirvoje nusitaikė į mamą. Pirmą kartą šovė į mamą, bet nepataikė. Antrą kartą šovė į viršų. Mama pradėjo bėgti. Jis atbėgo šalia tėčio, šaukė, kad nešautų. Buvo išsigandęs. Tėvas dar buvo nukreipęs šautuvą į save, norėjo nusišauti, buvo toks garsas "klik". Po to nuėjo į garažą pasiimti šovinių. Tada sėdo į mašiną, pasiėmė šautuvą ir išvažiavo. Tėvas buvo išgėręs. Brolis J. iškvietė policiją (t. 1, b.l. 126-129).

??Nukentėjusysis D. J., kurio parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad gegužės 4 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), prie jų namo, darže buvo įvykis. Darže buvo mama. Jis su broliais buvo prie garažo. Garažas iki daržo yra 20 metrų. Tėvas parvažiavo iš darbo, nuėjo į garažą, kažką vertė, kažko ieškojo. Jiems nieko nesakė. Pasiėmė ginklą, nuėjo į daržą, bandė nušauti. Jis nusitaikė į mamą, nieko nesakė. Paskui iššovė į dangų. Mama verkė, šaukė, nelabai prisimena ką šaukė. Šūvis neišgąsdino. Kai tėvas iššovė, mama pabėgo. Tėvas nusinešė ginklą į mašiną ir išvažiavo. Iš viso iššovė du sykius. Šūviai buvo vienas po kito. Antras šūvis buvo į mamą, pirmas šūvis buvo į orą (t. 1, b.l. 135-138).

?? Liudytojas S. L., kurio parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad S. Š. yra jo tėvo pusseserė. 2020 m. balandžio mėnesio viduryje, dienos tiksliai nepamena, apie 17.30 val. parvežė ją namo į (duomenys neskelbtini). Atėjo V. J., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Jis norėjo kažką jam pasakoti, o S. Š. varė jį lauk. Lauke, ties veranda V. J. spyrė S. Š. į koją. S. Š. nusisukusi nuėjo. V. J. sakė, kad jei S. Š. negrįš gyventi pas jį, tai ją nušaus ir pats nusišaus. Jis išvažiavo. Vėliau iš savo mamos sužinojo, kad tą patį vakarą V. J. smurtavo prieš S. Š. (t. 1, b.l. 88- 91).

??Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, ūkinis pastatas, laukas (duomenys neskelbtini). Pievoje, prie suarto lauko 1,8 m. atstumu nuo arimo ir 21,4 atstumu nuo pietinės ūkinio pastato dalies rasta plastikinė lygiavamzdžio šautuvo šovinio tūtelė, kuri paimta (t. 1, b.l. 179-185).

??Iš Savanorišku daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad S. Š. pateikė pneumatinį šautuvą, medinę dėžutę su šoviniais, tuščią šovinio tūtelę (t. 2, b.l. 27-28).

??Iš 2020-06-11 Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio specialisto išvados (t. 2, b.l. 34-47) nustatyta, kad:

??1. 2020-05-06 įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini)., metu paimtas šautuvas yra pramoninės (Rusijos) gamybos, 16-o kalibro, lygiavamzdis medžioklinis "IŽ K" modelio šautuvas Nr. 160927, lovelio Nr. 010955, kuris skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Šis šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Šautuvas tinkamas šaudyti.

??2. Tirti pateikti 12 šovinių yra pramoninės gamybos 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti 16-o kalibro medžiokliniams šautuvams, tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui "IŽ K" modelio Nr. 160927, lovelio Nr. 010955. Šie šoviniai yra šaudmenys, skirti B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Pateikti šoviniai šaudymui buvo tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto šautuvo. (Pastaba: visi 12 šovinių tyrimo metu šauti).

??3. Tirti pateiktos 2 tūtelės yra šaudmenų dalys, o būtent pramoninės gamybos, 16-o kalibro medžioklinių šovinių tūtelės, skirtos 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, tame tarpe ir pateiktam šautuvui "IŽ K" modelio Nr. 160927, lovelio Nr. 010955. Šios tūtelės prie šaudmenų nepriskiriamos.

??4. Tirti pateiktos tūtelės tikėtinai buvo iššauto iš tirti pateikto "IŽ K" modelio medžioklinio šautuvo, Nr. 160927, lovelio Nr. 010955 (tikėtinai teigiama identifikacija).

??Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale padarytų įrašų nustatyta, kad V. J. alkotesteriu 2020-05-04, 13.08 val., nustatytas neblaivumas – 2,28 promilės (t. 2, b.l. 56-57).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas – nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti bei neteisėto šaunamojo ginklo įsigijimo ir laikymo – kvalifikuotos teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji S. Š. pareiškė 100 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prokurorė prašo ieškinį mažinti. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau –CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

Spręsdamas ieškinio dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, baimę, stresą bei išgąstį, tačiau nusikalstami veiksmai sunkių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi kokių tai sunkių kūno sužalojimų ar ilgalaikių sveikatos sutrikdymų, liekamųjų reiškinių., todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismų praktiką, teismas neturtinės žalos dydį mažina iki 2500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 str. 1 d. 9 p.,10 p.)

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. J. padarė nesunkius bei apysunkį nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, vieną kartą baustas administracine nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, seniūnijos charakterizuojam teigiamai, yra dirbantis, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant vieneriems metams.

Kaltinamasis prisipažino kaltu pagal pareikštą kaltinimą, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė prašo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 47,99 Eur išlaidas dėl psichologės dalyvavimo nepilnamečių apklausose pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo.

BPK 104 straipsnis numato, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Teismas atsižvelgęs į nustatytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad išlaidos susijusios su psichologo dalyvavimu yra apmokėtos iš ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos lėšų, į tai, kad nepilnamečių apklausos buvo reikalingos byloje siekiant nustatyti bylos aplinkybes, sprendžia, kad šios išlaidos buvo būtinos, todėl jos išieškotinos iš kaltinamojo V. J..

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sugadintas auksinis auskaras, paliktinas nukentėjusiajai S. Š..

Lygiavamzdis medžioklinis "IŽ K" modelio šautuvas Nr. 160927, lovelio Nr. 010955, popierinė dėžė, 1 tūtelė paimti įvykio vietos apžiūrų metu, 1 tūtelė, medinė dėžė, saugomi Tauragės apskrities VPK (t. 2, b.l. 48-49) – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d. teismas,

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

-pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir 6 mėn.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bei 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti V. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą du metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str. V. J. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą vienerius metus ir 4 mėnesius.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2020-05-04 iki 2020-07-06.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą V. J. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su S. Š., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Priteisti iš V. J. S. Š. 100 Eur turtinei ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 47,99 Eur išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš V. J..

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sugadintą auksinį auskarą, palikti nukentėjusiajai S. Š..

Lygiavamzdį medžioklinį "IŽ K" modelio šautuvą Nr. 160927, lovelio Nr. 010955, popierinę dėžę, 2 tūteles, medinę dėžę) saugomus Tauragės apskrities VPK – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.