- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- 1-652-903/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- D. V., M. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V. (G. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. terorizavo bei sistemingai baugino žmogų naudodamas fizinę ir psichinę prievartą:
jis 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendro naudojimo virtuvėje plūsdamas D. V. necenzūriniais žodžiais, ją liesdamas bei kumščiu suduodamas į stalą grasino jai, kad „padarys“, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais D. V., varydamas lauk iš namų, stipriai belsdamas į jos kambario duris grasino, kad ji su vaikais čia negyvens, kad neduos jai ramybės, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie D. V. kambario durų plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais grasino, kad jai bus blogai, kad jos čia nematys, ji čia negyvens su vaikais, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. spalio 8 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas už D. V. kambario durų vadino ją necenzūriniais žodžiais, varė lauk iš namų bei liepė dingti. Šiai išėjus iš kambario į bendrojo naudojimo virtuvę, ten jis, plūsdamas necenzūriniais žodžiais D. V., tyčia ranka pastūmė ją į krūtinę, ko pasekoje ji nugaros apatine dalimi atsitrenkė į spintelę ir taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. D. V. šalinantis nuo jo į savo kambarį, šis, eidamas paskui ir plūsdamas necenzūriniais žodžiais, D. V. kambaryje tyčia pastūmė ją, ko pasekoje D. V. nugaros apatine dalimi atsitrenkė į palangę ir taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. D. V. su mažamečiais vaikais pasprukus iš kambario per langą, jis mėtydamas aplinkos daiktus, rėkdamas ir plūsdamas necenzūriniais žodžiais grasino D. V., kad ją užmuš, sudaužys. Taip jis smurtaudamas sukėlė D. V. fizinį skausmą ir grasino ją nužudyti, sukeldamas nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. spalio 8 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais D. V., sakydamas jai, kad užmuš, sunaikins, grasino D. V. ją nužudyti, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. lapkričio 23 d., apie 10.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais D. V., varydamas ją iš namų, sakydamas, kad „išpis” ir taip grasindamas ją išžaginti, sukėlė jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. gruodžio 6 d., apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendro naudojimo virtuvėje priekaištaudamas D. V., kad ji įrašinėja, pridėjęs jai prie veido kumštį ir sakydamas, kad „padarys“, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, varė lauk iš namų, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tokiu būdu jis (G. V.) laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., panaudodamas fizinę bei psichinę prievartą, t. y. sukurdamas pasikartojančias bauginančio pobūdžio situacijas, pasireiškusias žeminančiu elgesiu, grasinimais D. V., fizinio smurto naudojimu, taip sukeliant nesaugumo ir baimės jausmą, terorizavo bei sistemingai baugino D. V..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, paaiškino, kad jis atidžiai perskaitė kaltinimą ir ten viskas parašyta ne taip, kaip iš tiesų buvo. 2021 m. rugsėjo 3 d. epizode nurodytų veiksmų neatliko, kumščiu netrenkė. 2021 m. rugsėjo 14 d. jis priėjo prie durų ir pareikalavo, kad ji sumokėtų už elektrą. Į duris pabeldė tik tam, kad ji jas atidarytų ir kad galėtų pasakyti į akis, bet ji durų neatidarė. Buvo piktas, blaivus. 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 23.00 val., negali pasakyti, ar buvo blaivus ar ne, nes tai buvo seniai. Prie D. V. durų jai negrasino, tik dar kartą paklausė, kada ji mokės už elektrą. D. V. jam neatsakė, ji neatidarė durų. Kambaryje ji buvo, kartu buvo ir jos mažamečiai vaikai. Gali būti, kad 2021 m. spalio 8 d. vakare išgėrė, o D. V. iškvietė policiją. Jis jai negrasino. 2021 m. spalio 8 d. 17.00 val. grįžo iš darbo ir buvo visiškai blaivus. Praėjime į tualetą stovėjo D. V., durys buvo atviros. Stovėjo atsukusi nugarą į koridorių. Ji girdėjo, kad jis grįžo iš darbo. Kai ji jį pamatė, o tai buvo labai arti, ir jis jos paklausė: „tai kada jūs mokėsite už šviesą?“. Atsakymui ji buvo pasiruošusi balionėlį purškalo vabzdžiams naikinti. Greitai, kelis kartus papurškė jam į akis ir taip pat greitai pabėgo į savo kambarį. Laimei, tai įvyko tualete, šalia kurio yra dušo kabina. Nuo didelio skausmo akyse jis nepasimetė ir apie 10 minučių skalavo akis šaltu vandeniu. Po to nuėjo į savo kambarį, kad galėtų nuvalyti veidą rankšluosčiu. Kai regėjimas truputį pagerėjo, pamatė, kaip vaikai pro duris pabėgo iš buto, o ji parašė, kad iššoko pro langą. Paskui jis atsisėdo ant lovos ir girdėjo, kad kažkas išbėgo pro duris iš buto. Nuėjo į D. V. kambarį paklausti, ką ji daro, bet kambaryje jos nebuvo. Tada suprato, kad paskui išbėgusius vaikus, iš buto išbėgo ir ji pati. Nors labai graužė akis, bet matyti galėjo ir matė, kad langas buvo uždarytas. D. V. pamatė kieme. Ji buvo nukreipusi iš kiemo savo išmanųjį telefoną, kad galėtų jį filmuoti pro langą. Kai tai pamatė, supyko, pribėgo prie lango, jį atidarė ir lapus, kurie gulėjo ant palangės, o tai buvo paprasti lapai, metė pro atvirą langą į jos pusę ir pasakė necenzūrinį žodį. Nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant sofos. Ji dar iškvietė policiją. Kompiuterio nedaužė, galbūt, galėjo užkliūti veidrodį, bet garsų, kad kas būtų sudužę, negirdėjo.
2021 m. lapkričio 23 d., apie 22.05 val., su D. V. nebuvo jokio konflikto. Vėl reikalavo, kad sumokėtų už elektrą ir kad nuramintų savo vaikus, nes jie žaisdami kompiuteriu rėkia, neįmanoma klausyti. D. V. buvo kambaryje, kambario durys buvo uždarytos. Su manimi pabendrauti neišėjo. 2021 m. gruodžio 6 d. ji buvo atsivedusi savo vyrą ir jis gyveno kaip savo namuose. Pagalvojo, kad pagyvens ir išeis, bet praėjo kelios dienos ir jis neišėjo. Tada jis atėjo, vyras atidarė duris ir jis paklausė: „kas čia? Ar visiems praeinamas kiemas?“. Vyras bandė jam kažką sakyti, bet paskui nuėjo į D. V. kambarį. D. V. buvo virtuvėje, kažką plovė. Jis labai supyko dėl to, kad jau ir taip reikia kovoti su ja, dar atsivedė ir savo vyrą. Jis prie jos atėjo, kumščiu jai netrenkė, tik parodė ir pasakė: „jei tu būtum vyras, aš tau duočiau“. Buvo taip, kad jis jai sakė „tu negyvensi“, „tu man jau nusibodai“. Vaizdo įrašų, esančių byloje, nežiūrėjo. Sakydamas „negyvensi“, „padarysiu“, jis realiai jai negrasino, nieko nežadėjo jai padaryti. Bute yra tik vienas elektros skaitiklis. Su kitais savininkais nėra susitaręs kaip mokėti. Anksčiau gyvenę asmenys, pvz. G. S., irgi nieko nemokėdavo, arba duodavo 15 Eur. Kambarį prieš du metus, jis paveldėjo po mamos mirties. Tame bute gyveno visą gyvenimą. Bute iš viso yra du kambariai. Jam priklauso vienas kambarys, o kitas - A. O., M. Ž. sūnui. Mano, kad M. Ž. ir A. O. negali į tą kambarį įkelti kitų gyventojų, kadangi yra bendra virtuvė. Jie tai gali padaryti tik su jo sutikimu, per notarus. 2021 m. birželio 10 d. D. V. su savo nepilnamečiais vaikais piktavališkai įsikėlė į kambarį, kuris priklausė A. O., tikėdamasi, kad jis nepastebės, kol yra darbe, bet jis netikėtai grįžo ir pirmą kartą pamatė D. V.. Tuo metu G. S. greitai pernešė jos daiktus, kol jo nebuvo namuose. Užstojo G. S. kelią ir paklausė, kokią jis turi teisę įkurdinti ją vietoje savęs. G. S. pasakė, kad iškvies policiją. D. V. su savo nepilnamečiais vaikais „naglai“ įsikėlė vietoje savo draugo G. S. G. S. kambaryje, priklausančiame A. O., gyveno apie devynis mėnesius. Dėl jo jis prisikentėjo, G. S. provokavo nuolatiniams konfliktams, kad galėtų dažnai kviesti policiją, kad jį atleistų iš darbo ir negalėtų susimokėti už savo kambarį. Sužinojo, kad jis yra „toje pačioje komandoje“ kaip ir M. Ž. su savo sugyventiniu D. O.. Iš to jam tapo aišku, kam visa tai yra daroma. D. V. pradėjus gyventi tame kambaryje, ji žadėjo, kad pagyvens tik iki rudens, bet gavosi atvirkščiai. Rudenį pradėjo sakyti: „kiek norėsiu, tiek ir gyvensiu“. Kaip ir G. S., pradėjo provokuoti nuolatiniams skandalams, deginti šviesą, kad jam tektų daugiau mokėti. Provokavo skandalams, kad galėtų rašyti kaltinamuosius pareiškimus kartu su M. Ž.. Dėl to jis pradėjo ją vyti iš kambario. Kadangi ji nesuprasdavo, man teko vartoti necenzūrinius žodžius. Kad nuramintų nervus, retkarčiais pradėjo vartoti alkoholį. D. V. varė iš kambario, nes ji nesuprasdavo ir vis „nagliau“ elgdavosi, su savo vaikais jį erzindama. Vėl teko vartoti necenzūrinius žodžius, ko D. V. ir reikėjo. Esant kiekvienai galimybei, kai jis praeidavo pro jų duris į virtuvę ir kalbėdamas su savimi jos atžvilgiu vartodavo necenzūrinius žodžius, ji pasiruošusi, prinešdavo prie uždarytų durų savo išmanųjį telefoną ir jo pasakytus žodžius įrašinėdavo į telefoną. Tada išrinkdavo tuos momentus, kai buvo pavartoti necenzūriniai žodžiai, kad galėtų juos pateikti policijai. Todėl įraše visur užfiksuotos grindys. Visais inkriminuotais atvejais namuose buvo D. V. vaikai. Kad iškeldintų D. V., į teismą nesikreipė, nes yra normalus žmogus, be to, neturi laiko, nes dirba. Per 10 metų tame kambaryje gyveno daugiau nei 10 žmonių. Su vienais žmonėmis jam buvo labai gerai, su kitais – labai blogai. Pats asmeniškai moka komunalinius mokesčius. Skaitiklių parodymus užrašo jis. Mokesčius moka grynais. Turi atsiskaitymo knygelę. Moka tik už save, o jie turi tūkstantinę skolą ir dar nuomoja. Vandens skaitiklio bute nėra. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas siunčia atskirai jam ir jiems, sąskaitos atskiros. Vanduo užsuktas nebuvo niekada. Raštiškai D. V. neparašė, kiek jai reikia mokėti už elektrą, nes jis jai tai pasako. Kai ji gyveno, elektros išnaudodavo virš 100 kilovatų, o jis tik pusę. Ji jam sumokėjo tik už tris mėnesius. Sumokėdavo pusę sumos, o išnaudodavo 127 kilovatus. Jis tiek daug elektros neišnaudoja, daugiausia yra buvę 29 kilovatai už vieną mėnesį. Ji turi mokėti daugiau. Mano, kad reikia padalinti kilovatų skaičių iš žmonių skaičiaus, nes jie yra trys, o jis vienas, bet ji nenori. Supranta, kaip Lietuvoje vyksta civilinis gyvenimas. Jei žmogus nesupranta normaliai, jam reikia pasakyti blogais žodžiais. Grasinti nereikia, tik pasakyti porą žodžių. Kambariai yra padalinti. Atskiro elektros skaitiklio nepastato, nes ten nėra vietos arba jam pačiam reikia darytis remontą, o tai būtų labai brangu. Konfliktai vyko dėl to, kad jo sieloje liko negeros nuosėdos. Sužinojo, kad G. S. ir D. V. yra „iš tos pačios komandos“. Ji – tokia pat kaip G. S.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. V. parodė, kad norėjo keisti gyvenamąją vietą ir M. Ž. vyras pasakė, kad jis turi butą Klaipėdoje. Su M. Ž. internetu sudarė panaudos sutartį. M. Ž. surado, nes dirbo su jos vyru su nekilnojamu turtu. Ją informavo, kad tame bute gyvena vyras ir kad mokesčius turės mokėti per pusę. Į buto kambarį atsikraustė (duomenys neskelbtini) G. V. buvo nepatenkintas, kad ji ten gyvena ir kad jos vaikai žaidžia, šūkauja. G. V. iš pradžių sakė, kad mokesčius mokės per pusę, o paskui pradėjo sakyti, kad ji daugiau išnaudoja ir liepė mokėti daugiau. G. V. taip sakė po kelių mėnesių, t. y. kai prasidėjo konfliktai. Ginčai visada vykdavo, kai G. V. būdavo girtas. Mokesčiai buvo mokami taip: G. V. sumokėdavo visus mokesčius, tada jie susitikdavo virtuvėje, jis parodydavo, kiek sumokėjo, ir ji jam pusę pinigų atiduodavo. Ne už visus mėnesius, bet buvo pasirašomi rašteliai. Atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį, pagal faktą. Reikalavimas mokėti daugiau negu pusę atsirado todėl, kad, pasak jo, G. V. gyvena vienas, o ji su dviem vaikais, todėl turi mokėti už tris. Sakė, kad jam reikėjo sumokėti labai daug mokesčių, o tiek jis nėra niekada mokėjęs. Vieną mėnesį ji G. V. davė šiek tiek daugiau pinigų. Vaikai eina į darželį, ji dirba ir dieną nebūna namuose. Mano, kad jo reikalavimas yra nepagrįstas. Valgyti darydavo, bet viryklė yra dujinė, o ne su elektra. G. V. taip pat valgyti darydavosi. Vandenį naudodavo ryte ir vakare. Gal vandens šiek tiek daugiau ir išnaudodavo, bet ji jam ir sumokėdavo daugiau. Už vandenį gaudavo atskirus laiškus, elektra buvo bendrai. „Klaipėdos vandenims“ nėra deklaravusi, kad kambaryje gyvena trys asmenys. G. V. sakė jiems išeiti, nes jam nepatinka, kad kažkas vaikščioja po jo virtuvę ir jo nuosavybę ir kad trukdo jam gyventi. Jos vaikai dažniausiai būdavo kambaryje, arba eidavo į lauką. Kartais valgydavo virtuvėje, kartais kambaryje. G. V. visada valgydavo savo kambaryje. Grafiko, kada kas naudojasi virtuve, nebuvo pasidarę.
Pirmą kartą, t. y. 2021 m. rugsėjo 3 d., buvo virtuvėje, darė valgyti ir atėjo girtas G. V.. Pradėjo ant jos rėkauti, grasinti, trankyti į stalą. Klausė, kada iš čia išeis, sakė, kad sužlugdys. Į policiją nesikreipė, nes manė, kad čia nieko tokio, tačiau rugsėjo 3 d. jau įrašinėjo. Įrašinėti pasiruošė iš anksto, norėjo turėti įrodymus, jei jis pultų, nes jau anksčiau matė, kad jis išgėręs yra agresyvus. Policijai pateikė visą įrašą. G. V. kalbėjo agresyviai, kėlė balsą, todėl to nepriėmė kaip juoko. Dar pradėjo trankyti į stalą, bijojo, kad ir jai netrenktų. 2021 m. rugsėjo 3 d. konfliktas baigėsi, kai ji baigė ruošti valgyti ir išėjo į savo kambarį. Kitą dieną konfliktų nebuvo. Kol jis negerdavo, būdavo ramu. Kad jis būdavo girtas, suprasdavo, nes tada jis pradėdavo pulti, rėkauti, šūkauti naktimis. Taip pat, kad jis girtas spręsdavo iš balso, iš to, kad „koliodavosi“, stovėdavo prie durų, jausdavo alkoholio kvapą. Nežino, ar jis girtas grįždavo iš darbo, ar gerdavo savo kambaryje. Yra mačiusi jį geriantį, nes kartais būdavo praviros jo kambario durys.
2021 m. rugsėjo 14 d. 17.00 val. buvo savo kambaryje. G. V. atėjo prie durų ir pradėjo į jas trankyti, rėkauti, vyti ją iš namų. Viską įrašinėjo stovėdama už durų. Garso įrašą darė tol, kol jis stovėjo už durų, kai baigė, įrašą nutraukė. Neprisimena, kiek laiko jis „koliojosi“. Tą vakarą prieš beldimą jį matė. Po to, iš kambario išėjusi nebuvo, nes bijojo, kad gali ką nors padaryti, kadangi grasino ir primušti, ir išprievartauti. G. V. nesakė „aš tave išprievartausiu“, sakė kitokį žodį. Matė, kad prieš beldimą, jis jau buvo neblaivus. Iš darbo jis grįžta po pietų.
2021 m. rugsėjo 14 d., naktį jis vėl pradėjo šūkauti rėkauti. Jos vaikai miegojo. Iškvietė policiją, nes jis kėlė triukšmą ir neleido miegoti. Policijos pareigūnai apklausė abu, patikrino G. V. blaivumą ir klausė, ar ji rašys pareiškimą, bet tada ji pareiškimo nerašė, nes pagalvojo, kad gal viskas tuo ir baigsis. Kai policija išvažiavo, jis tą naktį nusiramino ir į duris nebebeldė. Tada vėl kurį laiką buvo ramu.
2021 m. spalio 8 d., apie 17.00 val., su vaikais buvo namuose. G. V. vėl buvo girtas. Girdėjo, kaip už durų jis vėl rėkia, „koliojasi“, veja iš namų. Vaikas paprašė valgyti, ji atidarė duris ir pasakė, kad eina padaryti vaikui valgyti. G. V. jai iš paskos nuėjo į virtuvę. Žodžių, ką jis sakė, nepamena, ištisai rėkė ir ją virtuvėje pastūmė. Virtuvėje yra spintelė ir ji į ją atsitrenkė. Tada greitu žingsniu nuėjo į kambarį, o G. V. jai iš paskos. Po to, kai išėjo iš virtuvės, G. V. jos kambaryje vėl ją pastūmė, tada ji savo kambaryje priėjo prie lango ir įsijungė telefono kamerą. Kas buvo prieš tai, įrašyta nėra. Norėdama laikytis nuo G. V. atstumo, ji užlipo ant lovos, nes G. V. ją puolė. G. V. rėkė, ji bandė G. V. nubaidyti, nes jis norėjo atimti iš jos telefoną. Paskui G. V. paėjo toliau, ji pasiėmė dujas ir, kai jis atsisuko, papurškė į akis. Papurškė būdama kambaryje. Pripurškė jam dujų, kad galėtų pabėgti. Visa tai yra nufilmuota. Telefoną visą laiką laikė rankoje. Purškė dujų balionėliu, atrodo, pipiriniu. Tai nebuvo purškalas vabzdžiams. Dujų balionėlį turėjo, nes anksčiau matydavo, kad G. V. yra agresyvus, todėl numatė į priekį, kad jei kas nors atsitiktų, galėtų apsiginti. Balionėlį įsigijo po rugsėjo mėnesio grasinimų. Jį pirko kažkokioje ginklų parduotuvėje. Gavęs dujų, G. V. nusisuko, o ji atsidarė langą, iškėlė vaikus per langą ir pati iššoko. G. V., atsipeikėjęs nuo dujų, priėjo prie lango, pradėjo šaukti: „ką tu čia padarei?“, vadinti visokiais žodžiais, grasinti. Kai iškėlė vaikus pro langą ir G. V. pradėjo mėtyti daiktus, jie pradėjo verkti. Kaimynė, kuri vaikus pasikvietė, buvo iš to paties namo, tik kitos laiptinės. Kaimynė sakė, kad išgirdo kaip kažkas šūkauja, atėjo pažiūrėti ir pamatė lauke stovinčius vaikus, o G. V. šūkavo pro langą. Kaimynė nematė, kaip vaikus iškėlė pro langą. Jos kompiuteris buvo padėtas prie lango, jis užvirto ant klaviatūros, kolonėlių. Mano, kad G. V. tyčia nenorėjo tų daiktų sudaužyti, o užvirto dėl girtumo. G. V. sugadino klaviatūrą ir kolonėlę, nes pasviro, atsirėmė visu svoriu ant klaviatūros, todėl nebeveikia klavišai ir trenkdamas kažkaip pataikė į kolonėlę, todėl ji nebeveikia. Ji iškvietė policiją. Paskui G. V., eidamas iš kambario, ranka trenkė į spintą ir išdaužė veidrodį, kuris buvo spintos duryse. Mano, kad į veidrodį trenkė sąmoningai. Veidrodis nukrito ir sudužo, taip pat nuo šukių susibraižė parketas. Parketo nubraižymai yra keli, paviršiniai, jie matosi. Atvažiavę policijos pareigūnai nufotografavo, patikrino G. V. blaivumą. Ji parašė pareiškimą vietoje. Paskui pareiškimą perskaitė, pareigūnai buvo ne viską parašę, ką ji sakė. Pareigūnai neparašė, kad ją stūmė virtuvėje. Vėliau pareigūnai išvažiavo, nes negalėjo išspausdinti lapo, kuriame jai reikėjo pasirašyti ir, kai grįžo, ji jiems pateikė savo pareiškimą. Jai atrodo, kai pareigūnai atvyko, jiems sakė apie fizinį skausmą. Vaizdo įrašą baigė daryti, kai atvažiavo policija.
2021 m. spalio 8 d., apie 21.00 val., vykusį konfliktą įrašinėjo, tuo metu su vaikais buvo savo kambaryje. G. V. vėl girtas priėjo prie durų, vadino ją necenzūriniais žodžiais, rėkavo, pyko, kad iškvietė policiją. Policiją buvo iškvietusi apie 17.00 val. G. V. grasino, sakė: „kad tu išeitum“, „aš tau padarysiu“. Visų tų įvykių metu ji išsigando, buvo sakoma: „aš tave užmušiu“, tai sakė lietuviškai. Taip pat sakė: „aš tave išpisiu“. Datos kada tai buvo, neprisimena. Sakė: „dinkit, jūs, iš čia“, „aš tau padarysiu“, o ką padarys – neaišku. G. V. ne tik sakė, spalio 8 d. ją stūmė, prieš tai kumštį buvo pridėjęs jai prie veido, trenkė į stalą, sakydamas „aš tau padarysiu“. Visi šitie veiksmai ją labai gąsdino, ji bijodavo net išeiti į virtuvę.
Lapkrityje taip pat buvo konfliktas, bet tikslios datos neprisimena. Teisėjui pagarsinus dalį 2022 m. vasario 10 d. nukentėjusiosios D. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškino, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Toks įvykis buvo, gali patvirtinti, kad buvo išsakytos tokios frazės. Grasinimus vertino realiai, kadangi jis buvo agresyvus, už durų šaukė, bijojo išeiti. Kambario durys buvo užrakinamos. Dabar tą įvykį prisimenu. Iš teisiamojo posėdžio metu teisėjo pagarsintų 2022 m. vasario 10 d. nukentėjusiosios D. V. dalies parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad „<... 2021 m. lapkričio 23 d. apie 10.05 val. buvau savo kambaryje (duomenys neskelbtini), Klaipėda. G. buvo neblaivus. Jis stovėjo už mano kambario durų ir mane vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, varė mane lauk iš namų. Su G. prieš tai jokio konflikto nebuvo. G. būdamas neblaivus mane ištisai vadino necenzūriniais žodžiais „kale“, varė mane lauk iš namų ir pagrasino, kad mane „išpis“. Šiuos G. žodžius aš įrašiau ir pateikiau prie bylos. Garso įrašas pavadintas „1111111“. Įrašas darytas 2021-11-23 10.05 val. G. grasinimą „išpisiu“ aš supratau kaip išžaginimą ir dėl to nuolatos jaučiu nerimą ir baimę. Aš bijojau naudotis bendro naudojimosi vonios kambariu, nes bijau, kad į vonios kambarį neįsiveržtų G. ir neįvykdytų savo grasinimų. G. man ir prieš tai yra grasinęs, kad mane „išpis“. Dėl to jaučiu nerimą ir baimę ...> (1 t., 82-88 b. l.).
Kitas konfliktas, atrodo, buvo gruodžio mėnesį, ji buvo virtuvėje, plovė indus, G. V. atėjo iš kambario, pradėjo grasinti, pridėjo kumštį prie veido ir sako: „jei tu neišeisi, aš tau padarysiu“, taip pat sakė: „jei tu būtum vyras, tai trenkčiau“. Žodžius „tau padarysiu“ suprato kaip ketinimą primušti. Suprato, kad grasina jai, manė, kad gali trenkti. Tada darė garso įrašą. Kai tik įėjo į virtuvę, įsidėjo telefoną į kišenę ir jau pradėjo įrašinėti.
Durų dažai nusilupo iš išorinės pusės, jos nebuvo šviežiai dažytos. Kai apžiūrinėjo, dažai jau buvo nutrupėję. Jie buvo seni. Kai atėjo ten gyventi, visi daiktai jau buvo. Kitoje vietoje ant durų nebuvo nusilupusių dažų. Mano, kad dėl to įbrėžimo reikia keisti visas grindis, nes jos jau sugadintos. Buvo subraižytas grindų paviršius, subraižymas buvo negilus. Už to įbrėžimo nekliūdavo, jis jai netrukdydavo. Jei ji būtų savininkė, tikriausiai, visų grindų nekeistų. 2022 m. sausio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nenurodė durų sugadinimo, nes tuo metu jo neprisiminė. Praeitais metais vienam jos vaikui buvo 4 metai, o kitam 2 metai. Visais kaltinamajam inkriminuotais atvejais vaikai buvo kartu su ja. Jie buvo kambaryje. G. V. šūkavimus girdėjo. Vaikai neklausinėdavo, ar tas dėdė neateis į kambarį, nes jie nekalba, tik matydavo, kad bijodavo. Jos vyras pas ją kambaryje gyveno tris dienas. G. V. nepranešė, nes jos vyras ten negyveno, o tik atvažiavo pas vaikus. Dabar ji ten nebegyvena, išsikraustė 2021 m. gruodžio mėnesį. Išsikraustė, kad G. V. ko nors nepadarytų, buvo nesaugu. Dabar gyvena atskirai. Mano, kad kaltinamajam neliko skolinga už komunalines paslaugas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. Ž. parodė, kad kaip girdėjo iš G. V., jis jaučiasi kaip savininkas ir kiekvienam žmogui, gyvenančiam jos mažamečio sūnaus buto dalyje, reikia jo sutikimo. G. V. visus terorizuoja. D. V. atveju, taip pat pradėjo terorizuoti. Ką jis sakė D. V., girdėjo įrašuose. Kai jai paskambindavo, D. V. būdavo išsigandusi, bijodavo eiti į virtuvę, kad G. V. jos neužpultų. Tai yra jos mažamečio sūnaus butas, o G. V. ten savivaliauja, daro ką nori, terorizuoja žmones. Tiksliai nepamena, kada pirmą kartą D. V. jai paskambino dėl konfliktų. D. V. jai paskambino, kai G. V. įsibrovė į kambarį, o D. V. nuo jo gynėsi su dujų balionėliu ir kai iškėlė vaikus, ji pasakė kviesti policiją. Skambino spalio 8 d., įvykio metu. Vaizdo ir garso įrašus D. V. pateikė tą pačią dieną. Ji taip pat skambino į policiją, kad jie greičiau atvažiuotų. Kai policija atvyko, juos apklausė, tada D. V. ir pateikė įrašus. Gruodžio mėnesio įrašą vėliau taip pat pateikė. D. V. tuos vaizdo įrašus siuntė, kad parodytų, kas vyksta. Tai jau tęsiasi daugybę metų ir ne tik su D. V.. Dabar neprisimena, kiek įrašų ir kada D. V. jai atsiuntė, bet ji gerai prisimena tą įrašą, kuriame D. V. save gina dujų balionėliu, kai G. V. ją puola jos mažamečio sūnaus kambaryje. Pagal įrašą gali pasakyti, kad įvykis buvo antroje dienos pusėje, dar buvo šviesu, bet tikslaus laiko nepasakys. Dar jai buvo atsiuntusi garso įrašą, kuriame G. V. baladojasi už sienos, keikiasi, grasina. Remontas bute buvo atliktas kažkur 2014 m. vidury. Prieš D. V. gyveno G. S., kurį G. V. taip pat užpuolė. Kadangi žmogus gyveno, baldai buvo naudojami. Su D. V. buvo sudaryta panaudos sutartis. Už komunalinius mokesčius sąskaitos ateina atskirai A. O. vardu ir G. V. vardu. Vandens skaitiklių specialiai nestato, kad G. V. neitų prie dušo ir nebelstų liepdamas nenaudoti vandens. Kiekvienai buto daliai yra atskiri mokesčiai tiek už šildymą, tiek už šiukšles, tiek už vandenį, už elektrą ir dujas. Dar norėjo pridėti prie G. V. charakteristikos tai, kad dabar į tą kambarį įsikėlė kitas žmogus ir G. V. jam jau grasina. Ji su G. V. nešnekėjo dėl to, kad kiti turi mokėti daugiau, nes išnaudoja daugiau vandens. Už vandenį buvo mokama atskirai. Ji G. V. kaltina už žmogaus užpuolimą, už turto niokojimą, už savavaldžiavimą. Kai visa tai vyko, ji nedalyvavo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. parodė, kad buvo vienas įvykis, įvykęs beveik prieš metus. Konfliktas tarp jos buvusių kaimynų D. V. ir G. V.. Tikslios datos nepamena, bet tai buvo rugsėjo galas, spalio pradžia. Grįžusi iš mokslų, trumpam užvažiavo namo, prieš važiuojant į darbą, ir girdėjo šauksmus laiptinėje. Ką ten šaukė, neišgirdo, tik girdėjo, kad buvo piktas tonas. Tai girdėjo, būdama savo bute. Gyveno pirmame aukšte, ji - (duomenys neskelbtini), o jie, jei neklysta – (duomenys neskelbtini). Ji gyveno (duomenys neskelbtini), o kokiame bute gyveno kaimynai, nėra visiškai įsitikinusi, bet žino, kad irgi pirmame aukšte. Pirmame aukšte buvo trys durys. Šauksmą girdėjo per sieną. Kokia kalba vyko konfliktas, negali pasakyti, tik suprato, kad jis buvo pikto pobūdžio. Nežino, kuris asmuo, kuriame bute gyveno. (duomenys neskelbtini) buto yra bendra siena su (duomenys neskelbtini) butu. Ji tikrai gyveno (duomenys neskelbtini) bute, bet negali pasakyti kaip butai yra išsidėstę, t. y. ar, pavyzdžiui, ten nebuvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), ar ten buvo (duomenys neskelbtini) butas. Kas gyveno (duomenys neskelbtini) bute, ji nežino. Neprisimena numerių. Jos buto siena ribojosi su tuo butu, kurio durys buvo per vidurį, sunku paaiškinti. Daugiabutis yra (duomenys neskelbtini) aukštų. Yra laiptai. Atėjus pro lauko duris, dešinėje buvo kaimyno butas, o jos – kairėje. Dar vienas butas buvo per vidurį. Jos buto langai buvo į vidinį kiemą ir į gatvės pusę. Kaip langai buvo pas kaimynus, nežino. Kai išgirdo šauksmus, buvo savo buto koridoriuje ir negali pasakyti, ar garsas sklido iš kažkurio buto, ar iš laiptinės. Tai buvo piktas pokalbis. Girdėjo vieną keiksmažodį „kurva“. Nemanė, kad čia kažkas rimto, kol vakare į jos duris nepasibeldė policijos pareigūnas ir paklausė, ar ji nieko negirdėjo. Girdėjo tik vyriškio balsą. Kad ten vyko konfliktas, o ne vienas kaimynas kažką šūkavo, yra jos prielaida, kadangi kai pareigūnas klausė, ar ji kažką girdėjo. Pareigūnas vėliau pasakė, kad tarp kaimynų yra kažkokie pykčiai. Kai buvo pakviesta į policijos komisariatą, ten taip pat paklausė ir jai pasakė, kad tarp kaimynų yra pykčiai. Jai susidarė nuomonė, kad būtent konflikto metu pasireiškė piktas vyriškas balsas. Anksčiau nėra girdėjusi, tai buvo vienas įvykis. Iki įvykio ji bute gyveno nevisą mėnesį. Įsikėlė kažkur rugsėjo mėnesį. Kaimynę D. V. yra mačiusi, kai ji prašė kažką paskolinti, o kaimyną – tiesiog laiptinėje. Jai buvo žinoma, kad šitie asmenys tame bute gyvena. Nežinojo, kad kaimynai gyveno kartu. Vaiko ten nėra mačiusi. Moterį su vaiku mačiusi yra. Iš ten išsikraustė 2022 m. sausio mėnesį. Daugiau konfliktų negirdėjo. Kaimynai nebuvo atėję pasiskųsti, dėl kokių nors nederamų veiksmų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. J. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kaltinamasis jai žinomas. Ten gyveno labai trumpai, galbūt, kelis mėnesius ar pusę metų. Kaltinamąjį matydavo kieme, jis buvo to paties namo gyventojas. Kuriame bute jis gyveno, nežino, tik žino, kad buvo kita laiptinė pirmame aukšte. Vieną nukentėjusiąją yra mačiusi, kitos – ne. Matyta ta, kuri yra pasivadinusi „D.“. Ji matyta tame pačiame kieme, žino, kad gyvena tame pačiame bute, kur ir vyriškis. Buto nežino. Yra buvę konfliktų tarp D. V. ir to vyro. Vieną kartą, grįždama iš darbo, sutiko moterį (nukentėjusiąją) kieme, ji kalbėjosi su kažkokiu kitu vyriškiu ir praeidamas kaltinamasis kažką jai pikto, nemalonaus pasakė. Ji jam atsakė: „eik iš čia“. Akivaizdžiai buvo matyti, kad kaltinamasis neblaivus, kadangi svirduliavo, buvo girdėti iš balso, prasilenkiant jautėsi kvapas. Tada buvo vasara. 2021 m. lapkričio mėnesį buvo dar vienas įvykis. Neprisimena, kelinta buvo valanda, bet buvo po pietų, gal 15.00 val. ar 16.00 val., sėdėjo namuose, neprisimena, ką darė, bet išgirdo kieme triukšmą. Iš pradžių triukšmas jos nesudomino, bet kai jis gal pusę valandos nenurimo, pakilo pažiūrėti, kas vyksta. Pro langą pamatė, kad vyriškis (kaltinamasis) mėto per langą daiktus, popierius, rėkia ant moters (nukentėjusiosios). Ji stovėjo lauke, buvo šalta, atkreipė dėmesį, kad ji stovėjo su palaidine trumpomis rankovėmis, šalia jos stovėjo vaikai su apranga, kuri nebuvo skirta tam laikui. Išbėgo į lauką, pasikvietė vaikus, sakė: „vaikai, ateikit pas mane“, o moteris pasakė: „eikit, eikit, pas tetą“. Vaikus pasiėmė pas save ir su jais užsiėmė. Kas toliau vyko kieme, nežino, į tai nesikišo, tiesiog buvo su vaikais. Tarp asmenų vyko kažkoks konfliktas, žodžių nesuprato. Moteris nieko beveik nesakė, o vyras, kaip suprato iš balso, buvo piktas ir kažką rėkė, negali pasakyti, ar tai buvo lietuviškai, ar rusiškai. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jo veidas buvo raudonas, jis rėkė ir nemano, kad blaivus asmuo galėtų taip neadekvačiai elgtis. Moteris turėjo rankoje telefoną ir filmavo, ką daro vyriškis. Kai moteris atėjo pasiimti vaikų, sužinojo, kad jie ne šeima ir kad gyvena atskiruose kambariuose, kad konfliktas buvo ne pirmą kartą. Pasakė, kad jis ją užpuolė, ji iškėlė vaikus per langą, pasiėmė dujų balionėlį ir purškė, o dujas turėjo dėl to, kad tai buvo ne pirmas kartas. Ji taip papasakojo. Moteris atrodė išsigandusi ir pasimetusi. Vaikai buvo pasimetę, stengėsi jiems rodyti žaislus, padarė vakarienę. Mažylis verkė, norėjo mamos, bandė juos nuraminti. Jų vardų nežinojo, jie nekalbėjo. Vaikai buvo liūdni ir pasimetę. Vaikai pas ją išbuvo ilgai, gal kokias penkias valandas, nes kai mama atėjo, buvo jau kokia 20.00 val. ar 21.00 val. Mažąjį jai pavyko nuraminti, bet jis vis tiek prisimindavo mamą. Apie konflikto esmę žino iš moters (nukentėjusiosios).
Iš 2021 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl grasinimo bei neteisėto įsibrovimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK gautas tarnybinis pranešimas, kad 2021 m. spalio 8 d. 17.21 val. į policiją kreipėsi D. V., kuri paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad kaimynas įsiveržė į pranešėjos nuomojamą kambarį ir puolė ją, moteris gindamasi jam į akis papurškė ašarinių dujų, pati su dviem mažamečiais vaikais pabėgo per buto langą. Atvykus policijos pareigūnams, pasitiko D. V. (blaivi), kuri paaiškino, kad jos kaimynas G. V. pradėjo ant jos pulti, šaukti, kad ji dingtų iš nuomojamo buto. D. V. teigė, kad kaimynas ant jos puldamas sudaužė ant spintos kabėjusį veidrodį, vėliau paėmęs kompiuterio klaviatūrą, ją metė ant grindų, taip ją sugadindamas. D. V. gindamasi prieš minėtą kaimyną, panaudojo ašarines dujas ir iš buto pasišalino pro buto langą su savo mažamečiais vaikais. D. V. teigė, kad iš G. V. fizinio smurto nepatyrė, tik buvo sugadinti jos daiktai. G. V. (nustatytas 2,37 prom. girtumas), teigė, kad konfliktavo su kaimyne, kadangi ji nemoka komunalinių mokesčių. G. V. paaiškino, kad atėjus į kaimynės nuomojamą butą, ji papurškė dujų jam į akis. G. V. medikų pagalbos atsisakė, pretenzijų niekam neturi. Atėjus pas pranešėją į butą pasirašyti procesinius dokumentus, tai padaryti ji atsisakė teigdama, kad nurodytos ne visos įvykio aplinkybės, jai pasiūlyta papildyti surašytą pareiškimą bei pasirašyti, tačiau ji atsisakė bei pateikė ranka rašytą pareiškimą. Pareigūnams grįžus į tarnybinį automobilį, D. V. per buto langą vėl kvietė pagalbą, kad kaimynas ją puola. Nuėjus į butą, prie D. V. buto stovėjo G. V., kuris teigė, kad kaimynė pati pradėjo konfliktuoti. 2021 m. spalio 14 d. gautas D. V. pareiškimas, kad 2021 m. spalio 8 d. kaimynas G. V. užpuolė ją ir įsibrovė į jos kambarį. Turėjo gintis, nes kilo pavojus jos ir mažamečių vaikų gyvybei. G. V. įsibrovė ir užėmė A. O. nuosavybę. Sugadino turtą ir jos darbinę įrangą. Į apklausą atvyks su advokatu ir pateiks parodymus, nes tai tęsiasi jau daug metų. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad dėl G. V. veikos tikslinga priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) ir 165 straipsnį (Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas), kadangi G. V., prieš D. V. valią įsibrovė į jos gyvenamąją vietą, sugadino daiktus bei elgdamasis agresyviai kėlė grėsmę jo bei jos mažamečių vaikų sveikatai (1 t., 1-10 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 8 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad D. V. nurodė 2021 m. spalio 8 d. 17.00 val. įvykio aplinkybes bei davė parodymus (1 t., 11-13, 37-38 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 8 d. pareiškimo matyti, kad D. V. nurodė savo 2021 m. spalio 8 d. fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes (1 t., 14 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 14 d. pareiškėjo, teikiančio skundą, pareiškimą, pranešimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad D. V. nurodė 2021 m. spalio 8 d. įvykio aplinkybes (1 t., 16-19 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (1 t., 50-57 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0121000650361 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2021 m. spalio 8 d. 21.017 val. gautas D. V. pranešimas, jog bute kaimynas daužo kambario duris, rėkauja yra neblaivus. Pranešėja su 2 vaikais užsirakinusi kambaryje. Minėjo, kad šiandien pareigūnai jau buvo. Laukia kieme (1 t., 138-140 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 8 d. policijos pareigūno M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 8 d., apie 21.15 val., jam patruliuojant Klaipėdos mieste su tyrėju E. K., gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, jog šiuo metu bute kaimynas daužo kambario duris ir rėkauja yra neblaivus. Pranešėja su dviem vaikais užsirakinusi kambaryje. Minėjo, kad šiandien jau buvo pareigūnai dėl kaimyno. Laukia namie. Apie 21.22 val. atvykus ir priėjus prie buto durų iškarto išgirdo triukšmą, atidarius duris, bendro naudojimo patalpose pastebėtas vyriškis, akivaizdžiai neblaivus, garsiaišūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip „kurva“, „nahui“, „blet, daryk duris“. Tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmuo buvo sulaikytas. Aiškinantis aplinkybes, paaiškėjo, kad tai buvo G. V.. Pranešėja D. V.. Pareiškimas negautas.Apie 21.44 val. Asmuo buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK. G. V. tikslinga pradėti AN teiseną pagal ANK 481 straipsnį. Įvykis filmuotas vaizdo ir garso registratoriais Nr. B0F1EC61978E, B0F1EC61953C (1 t., 142 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0121000650361 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2021 m. spalio 8 d. 17.20 val. gautas D. V. pranešimas, jog prieš 5 min. kaimynas įsiveržė į pranešėjos nuomojamą kambarį ir puolė ją, moteris gindamasi jam į akis pripurškė ašarinių dujų, pati su 2 mažamečiais pabėgo per buto langą. Policijos laukia prie įėjimo. Kaimynas pranešėjos kambaryje rėkauja. GMP atsisakė (1 t., 143-148 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 8 d. policijos pareigūno R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 8 d. patruliuojant Klaipėdos miesto šiaurinėje pusėje ekipaže „1112“ kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS vyr. patrule D. J., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo apie 17.21 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prieš 5 min kaimynas įsiveržė į pranešėjos nuomojamą kambarį ir puolėją, moteris gindamasi jam į akis pripurškė ašarinių dujų, pati su 2 mažamečiais pabėgo per buto langą. Policijos laukia prie įėjimo. Kaimynas pranešėjos kambaryje rėkauja. GMP atsisakė. Apie 17.31 val. nuvykus nurodytu adresu prie daugiabučio gyvenamojo namo pasitiko pranešėja D. V., kuri paaiškino, kad jos kaimynas G. V. įėjęs į jos butą pradėjo ant jos pulti, šaukti, kad ji dingtų iš nuomojamo buto. D. V. teigė, kad kaimynas puldamas ant jos sudaužė ant spintos kabėjusi veidrodį ir vėliau paėmęs kompiuterio klaviatūrą trenkė ją ant žemės ir ją sugadino. D. V. teigė, kad gindamasi prieš jį panaudojo ašarines dujas ir iš buto pro langą pasišalino su savo vaikais. D. V. paklausus, ar ji nuo kaimyno patyrė fizinį smurtą, ši teigė, kad ji fizinio skausmo nepatyrė, tik buvo sugadinti jos daiktai. Bendraujant su kaimynu G. V., šis būdamas neblaivus nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, jog D. V. nemoka mokesčių už būstą. G. V. nurodė, kad kaimynė jam atėjus į jos nuomojamą butą į akis pripurškė ašarinių dujų. Paklausus, ar jam reikia medikų pagalbos, G. V. jos atsisakė. Alkotesteriu Alcostest 7510 Nr. ARJK-0112, patikros sertifikato Nr. 1487581, G. V. nustatytas 2,37 prom. neblaivumas. G. V. teigė, kad kaimynei pretenzijų dėl panaudotų ašarinių dujų neturi. Jam pasiūlyta su kaimyne vengti konfliktų ir nesilankyti jos bute. Nuėjus prie tarnybines transporto priemonės D. V. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Iš jos priimtas pareiškimas dėl apgadinto turto, padarytos 100 Eur turtinės žalos. Spausdinant procesinius dokumentus sugedo tarnybinėje transporto priemonėje buvęs spausdintuvas, tuo metu D. V. skambino buto savininkė teigdama, kad reikia šalia gyvenantį kaimyną išvežti į areštinę, tačiau jai buvo nurodyta, kad tam nėra teisinio pagrindo. D. V. pasiūlyta eiti į butą ir laukti, kol atveš atspausdintus procesinius dokumentus pasirašymui. D. V. paprašė jų, kad ją palydėtume į jos butą. Palydėjus ją j butą, ši pradėjo šaukti pro langą, kad kaimynas ją vėl puola. Nuėjus į butą, šalia D. V. buto durų stovėjo G. V., kuris teigė, kad kaimynė pati pradėjo konfliktuoti. Nuvažiavus į policijos komisariatą buvo atspausdinti procesiniai dokumentai pasirašymui. Sugrįžus į butą pas D. V., ši teigė, kad procesinių dokumentų nepasirašys dėl to, kad jame yra surašyta ne visa informacija. D. V. pasiūlyta dar kartą perskaityti surašytą pareiškimą ir papildyti, jeigu turi pastabų. Kambaryje, per kompiuterio monitorių buvo įjungtas vaizdo skambutis, kuriame vyriškis D. V. aiškino, ką reikia papildomai įrašyti į pareiškimą, siekiant, kad kaimynas būtų išvežtas iš savo buto. Papildžiusi pareiškimą D. V. pateikė atskirą pareiškimą ir ant pirminio pareiškimo pasirašyti atsisakė. Įvykio vietoje pabendrauta su kaimyne iš 15 buto N. G., kuri nurodė, kad girdėjo triukšmą, tačiau iš kokio buto jis sklido, nurodyti negalėjo, teigė, kad jokių konfliktų nematė. G. V. įteiktas šaukimas į apklausą 2021 m. spalio 11 d. 14.00 val. Apie įvykį informuoti vaikų teisių specialistai. Įvykis filmuotas garso ir vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC6195C8 ir B0F1EC60953C (1 t., 149-150 b. l.).
Iš 2021 m. lapkričio 12 d.-2021 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai (1 t., 153-156 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškimo matyti, kad D. V. nurodė, jog „2021 m. rugsėjo 14 d. 17.16 val. buvo pranešta policijai apie bute gąsdinantį, grasinantį ir į duris trankantį kaimyną G. V., kuris tuo metu buvo girtas. Be jokios priežasties priėjo prie jos su vaikais kambario durų, pradėjo rėkti, koliotis, vadinti necenzūriniais žodžiais mane pačią, vyti iš namų. Sakė, kad aš su vaikais čia negyvensiu, neduos ramybės. Kai pasakiau, kad pasitrauktų nuo durų, nes man reikia nueiti į virtuvę, tada pradėjo trankyti į duris, išsigando ir vaikai. Toliau šūkavo ir tada iškviečiau policiją, kadangi man jau pasidarė labai baisu dėl vaikų ir mano saugumo. Atvažiavo du policijos pareigūnai (pareigūnas ir pareigūnė). Apklausė mane ir triukšmą keliantį kaimyną, kuris be viso to grasino, varė lauk ir trankė į duris. Klausė, ar rašysiu pareiškimą, tuo kartu atsisakiau. Ir policijos pareigūnai išvyko pasakę, kad kaimynas nebetriukšmautų. O man tuo tarpu pasakė, kad nieko negali padaryti, neturi pagrindo jo sulaikyti ar paskirti baudą. Kurį laiką iki vakaro kaimynas buvo ramus. Nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 23 val. vakaro, vėl pradėjo triukšmauti, rėkauti, atsistojęs prie durų grasinti, įžeidinėti mane epitetais: „padla“, „suka“ ir kitais. Mano vaikai jau miegojo ir nerimavau, kad gali pabusti ir išsigąsti. Tačiau policijos dar nekviečiau, nes maniau, kad nustos rėkti ir koliotis. Taip pralaukiau iki 01.44 val. kada paskambinau policijai ir pranešiau apie ramybės neduodantį kaimyną. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, kaimynas tuo metu buvo savo kambaryje, gulėjo. Paklaustas pareigūnų, kodėl naktį triukšmauja pasakė, kad jis miegojo, tačiau visus garso įrašus turiu įrašiusi į savo telefoną ir išsisaugojusi, kur pagal laiką ir datą jis beveik 3val rėkė, koliojosi ir sakė, kad neleis man su vaikais gyventi, grasino, varė lauk ir keikė visokiais žodžiai, neleido miegoti. Atvykę pareigūnai apklausė mane ir kaimyną. Šį kartą buvo atvykę kiti pareigūnai ir vienam iš jų daviau pasiklausyti paskutinio garso įrašo, kur kaimynas stovėdamas prie mano kambario durų sakė, kad man bus blogai, kad čia manęs nematytų. Šie pareigūnai neužsiminė ar noriu rašyti pareiškimą. Visus įrašus turiu išsisaugojusi telefone. Viskas prasidėjo nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. Ten turiu vaizdo įrašą, kaip minėtas asmuo buvo girtas, grasino, stovėjo labai arti manęs, kaip tuo metu dariau valgyti ir lietė mano ranką, be to grasino susidoroti. Baugino mane savo elgesiu. Tą kartą pareigūnų nekviečiau, galvodama, kad viskas tuo pasibaigs. Šiuo pareiškimu prašau minėtam asmeniui taikyti nuobaudas ar pačias griežčiausias priemones, kad tai nesikartotų, kadangi aš ir mano du nepilnamečiai vaikai jaučiamės nesaugūs“ (1 t., 161-164 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. P. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį G. V. atžvilgiu (1 t., 168-171 b. l.).
Iš 2022 m. vasario 15 d. prokurorės K. B. nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad panaikintas 2021 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. P. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 42-44 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. užregistruotas Nr. 0121000602878 D. V. pareiškimas, kuriame nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. 17.16 val. kvietė policijos pareigūnus dėl kaimyno elgesio, kuris gąsdina, tranko į duris, grasina, vadina necenzūriniais žodžiais. Atvykę policijos pareigūnai kaimyną įspėjo, tačiau apie 23 val. kaimynas pradėjo triukšmauti, įžeidinėti žodžiais „padla“, „suka“. 2021 m. rugsėjo 15 d. 01.44 val. paskambino policijos pareigūnams, atvykus pareigūnams, kaimynas buvo savo kambaryje ir nebetriukšmavo. Pareiškėja nurodė, kad tokie kaimyno veiksmai prasidėjo nuo 2021 m. rugsėjo 3 d., kai kaimynas buvo girtas, grasino susidoroti, stovėjo šalia pareiškėjos, tuo metu darė bendroje virtuvėje valgyti ir jis lietė pareiškėjos ranką. 2021 m. rugsėjo 20 d. G. V. paaiškinime nurodė, kad su kaimyne vyksta konfliktai dėl komunalinių mokesčių, kadangi ji gyvena su dviem vaikais, o jis vienas ir teigia, kad jis tiek daug elektros, vandens ir dujų neišnaudoja, o suma dalijama pusiau. Taip pat G. V. nurodo, kad kaimynei negrasino, neįžeidinėjo, prie jos nesikeikė, į jos kambario duris netrankė, teigia, kad naktimis netriukšmauja. 2021 m. rugsėjo 20 d. bendrauta su pareiškėja, kurios buvo prašyta pateikti vaizdo įrašus, kuri nurodė, kad atsiųs elektroniniu paštu. 2021 m. rugsėjo 24 d. D. V. išsiųstas paklausimas pateikti vaizdo įrašus, tačiau iki šio rašto surašymo dienos vaizdo įrašai nepateikti (1 t., 175-177 b. l.).
Iš 2021 m. gruodžio 3 d. daiktų apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėti įvykio metu apgadinti daiktai, t. y. klaviatūra ir dvi garso kolonėlės, kurias pateikė nukentėjusioji D. V.. Klaviatūra yra juodos spalvos su juodos spalvos laidu. Klaviatūroje dešimt klavišų yra raudonos spalvos, o likusieji klavišai yra juodos spalvos. Klaviatūros klavišai yra apdulkėję. Klaviatūros kitoje pusėje matomas užklijuotas lipdukas, ant kurio matomi užrašai: "SVEN", modelis: KB-G9600, Made in China. D. V. nurodė, kad klaviatūra išoriškai nėra sugadinta, sulaužyta, tačiau po G. V. sugadinimo nebeveikia kai kurie klaviatūros klavišai ir ji yra nebetinka naudojimui. D. V. nurodė, jog ji tiksliai nematė, kaip G. V. ją sugadino. Abi kolonėlės yra su laidais. Abiejų kolonėlių korpusai yra juodos spalvos. Ant abiejų kolonėlių matomas užrašas „DELL“. Ant vienos kolonėlės yra jungiklis, skirtas garsui reguliuos. Ant vienos kolonėlės kitoje pusės matoma užrašyta „R“ raidė. Ant kitos kolonėlės kitoje pusėje matoma užrašyta „L“ raidė. D. V. nurodė, kad abi kolonėlės išoriškai nėra sugadintos, tačiau viena kolonėlė, ant kurios yra jungiklis, skirtas reguliuoti garsą, nebeveikia, jį neįsijungia ir neleidžia jokio garso. Kita kolonėlė veikia, per ją yra girdimas garsas, ji nėra sugadinta (1 t., 178-185 b. l.).
Iš 2021 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 3 vaizdo ir garso įrašai bei jų vertimai iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, kuriuos pateikė nukentėjusioji D. V.. Atidarius aplanką pavadinimu: „20211008_171336“ matosi, kad įrašas spalvotas, filmuojama kambaryje. Kamera yra atsukta į D. V.. Po to kamera filmuoja G. V.. G. V. prieina prie D. V. ir pastaroji jį nuo savęs nustumia. G. V. sako: „Varyk iš čia“. D. V. atsako: „Eik iš čia greitai iš kambario“. G. V.: „Varyk. Nori mane, vartoja necenzūrinį žodį. Nori, vartoja necenzūrinį žodį, kas gydosi, nori“. D. V.: „Baik, Gabrielį“. G. V.: „Laukia manęs kol aš (nesuprantami žodžiai)“. D. V.: „Pasitrauk. Pasitrauk“. G. V.: „Laukia manęs, kad girtas buvo, o ji laukia manęs (nesuprantami žodžiai)“. D. V.: „Pasitrauk sakiau iš čia“. G. V. vartoja necenzūrinius žodžius. D. V.: „Pasitrauk sakiau iš čia“. D. V. nurodo vaikams eiti į lauką. Matosi, kad kambaryje yra du mažamečiai vaikai. G. V. vartoja necenzūrinius žodžius ir varo lauk D. V.. D. V. liepia G. V. pasitraukti ir trauktis iš jos kambario. G. V. nueina prie kambario durų, po to apsisuka ir grįžta. G. V. prieina D. V., kuri jį stumia nuo savęs ir nurodo jam išeiti lauk. Po to D. V. greitai atidaro langą pro kurį iškelia du mažamečius vaikus. Įrašas trunka 1 min. 27 sekundes. Atidarius aplanką pavadinimu: „20211008_171807“ matosi spalvotas įrašas. Iš lauko pusės filmuojamas buto kambario langas, kuris yra atidarytas, prie kurio stovi G. V.. G. V. šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, nurodo, kad jo būdos nori, varo lauk iš čia. D. V. pasakoja, kad dabar turi būti lauke, ramina vaikus, kad nebijotų. D. V. G. V. nurodo eiti iš jos kambario, nes jis neturi teisės ten būti. G. V. toliau šaukia, kalba nerišliai, vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Nori aš tave sudaužysiu?“. D. V.: „Sudaužysi mane?“. G. V.: „Da. Tave sudaužysiu“. D. V.: „Mane sudaužysi? Nu gerai, pažiūrėsim“. G. V. kalba kažką apie akis, po to vartojo necenzūrinius žodžius ir varo lauk. G. V. iš kambario paima baltus lapus, galimai dokumentus ir išmeta juos pro langą. D. V. turėtu daiktu rankoje papurškia G. V. į veidą ir nurodo ar jam dar maža dujų. Girdisi, kaip šaukia vaikas ir pradeda verkti. D. V. ramina vaikus ir sako jiems nebijoti, kad viskas bus gerai. G. V. pro langą išmeta vaikišką kibirėlį. D. V. G. V. liepia dingti iš jos kambario. G. V. vartoja necenzūrinius žodžius ir liepia dingti. G. V. eidamas iš kambario uždaro spintos duris, ant kažko atsisėda, po to atsistoja ir jam nueinant už kažko užkliūva bei, kur vaizdo kamera nefilmuojama, girdisi kaip kažkas sudūžta. Girdisi, kaip verkia vaikas. D. V. ramina, kad viskas yra gerai. D. V. nurodo, kad sudaužė stiklą. Įrašas trunka 3 min. 39 sekundes. Atidarius aplanką pavadinimu: „20211008_172316“ matosi spalvotas įrašas. Iš lauko pusės filmuojamas buto kambario langas, kuris yra atidarytas, prie jo stovi G. V.. G. V. šaukia, vartoja necenzūrinius, liepia varyti iš čia. D. V. ramina vaikus. G. V. iš kambario paima kažkokį daiktą ir jį kambaryje numeta. D. V. nurodo jam nevartyti. G. V. toliau šaukia, vartoja necenzūrinius, liepia varyti iš čia. D. V. nurodo, kad čia yra jos kambarys. G. V. toliau šaukia, vartoja necenzūrinius, vadina „suka“, „padla“. D. V. G. V. nurodo eiti greitai iš jos kambario. G. V. toliau šaukia, vartoja necenzūrinius, liepia varyti iš čia. Girdima kaip kažkokia moteris kviečia vaikus ateiti. D. V. nurodo vaikams eiti pas tetą. G. V. kambaryje paima kažkokį daiktą ir jį numeta. D. V. G. V. nurodo eiti greitai iš kambario ir nurodo, kad jis sudaužė stiklą. G. V. toliau šaukia, vartoja necenzūrinius, kalba kažką apie akis, vadina „suka“. D. V. G. V. nurodo, kad dar gaus į akis, jeigu eis pas ją į kambarį. G. V. toliau šaukia, vartoja necenzūrinius, kalba nerišliai, vadina „suka“, „padla“. D. V. nurodo eiti iš kambario, nurodo, kad dabar sulaužė dar kompiuterį. D. V. nufilmuoja lauke ant plytelių išmėtytus popierius, galimai dokumentus. G. V. toliau šaukia, vartoja necenzūrinius, kalba nerišliai, vadina „suka“, „padla“. Po to G. V. nueina nuo lango ir eidamas lauk iš kambario atsitrenkia į spintą ir atidarytas spintos duris, trenkdamas uždaro spintos duris ir išeina. Įrašas trunka 7 min. 18 sekundžių (1 t., 187-190 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 5 d.-2022 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta 16 vaizdo ir garso įrašų, 1 garso įrašas ir 2 foto nuotraukos bei jų vertimai iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, kuriuos pateikė nukentėjusioji D. V.. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_205744“ matosi spalvotas įrašas. Filmuojamos durys ir grindys, girdisi, kaip vyriškis kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 1 min. 09 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_205918“, filmuojamos grindys, girdisi kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 2 min. 15 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_210548“, filmuojamos grindys, girdisi kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. D. V. pasako: „Nuo durų traukis“. Įrašas trunka 1 min. 35 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_210733“, filmuojamos grindys, girdisi kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 45 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_210911“, filmuojamos grindys, girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 30 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_211004“, filmuojamos grindys, girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. G. V. pasako: „Varyk iš čia. Kuo griečiau, tuo geriau“. Įrašas trunka 18 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_211024“, filmuojamos grindys ir siena, girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. G. V. sako „varyti iš čia, kuo greičiau, tuo blogiau, kad bus blogai“. Įrašas trunka 38 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_211126“, filmuojamos grindys, girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 1 min. 39 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_211311“, filmuojamos grindys, girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 34 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_211505“, filmuojamos grindys, girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 42 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_211624“, filmuojamos grindys, girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 1 min. 7 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_211805“ Filmuojamos grindys, girdisi kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 1 min. 4 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_211912“, filmuojamos grindys, girdisi, kaip D. V. pasako, kad viskas gerai, D. Girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 43 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „20211008_173106“, matosi, kaip lauke prie daugiabučio namo laiptinės durų stovi G. V., kuris nueina nuo laiptinės durų ir eina link filmuojančio asmens. G. V. klausia kada ateisi čia, vartoja necenzūrinius žodžius. D. V. nurodo trauktis. G. V. sako varyti, vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 27 s. Atidarius įrašą pavadinimu: „1111111“, įraše girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai, vartoja necenzūrinius žodžius, pasako „išpisiu“ ir toliau vartoja necenzūrinius žodžius. Įrašas trunka 23 s. Atidarius įrašą pavadinimu: received_569693137642023“, matosi grindys ir kaip yra praveriamos durys. G. V. sako: „Jūs mokat? O kodėl jūs čia gyvenat?“. D. V.: „Taigi aš jums sakiau, duokit, sumokėsiu, tai kad jūs neduodat.“ G. V.: „Kiek jūsų gyvenate čia?“. D. V.: „Taigi duokit, sumokėsiu tuos mokesčius“. G. V.: „Trys žmogus, ar penki žmonės gyvena čia?“ (neina suprasti ką sako). D. V.: „Tai ko jūs norit dabar?“. G. V.: „Už penkis žmones“. D. V.: „Kur jūs tuos penkis matot?“. Neina suprasti ką pasako G. V. D. V.: „Gerai, gerai, sumokėsiu biški daugiau. Nebepykit ir neberėkit, gerai?“. G. V.: „Ir pyksiu, pyksiu (neina suprasti ką sako)“. D. V.: „Viskas gerai. Mes išeisime, nebijokit“. G.V.: „Išeisit. Kada?“. D. V.: „Nu nežinau, greitai“. G. V.: „Kada (neina suprasti ką sako) vartoja necenzūrinius žodžius“. D. V.: „Nesikeikit. Pas mane yra mažas vaikai“. G. V.: „Aš nepyksiu, vartoja necenzūrinius žodžius, (neina suprasti ką sako)“. D. V.: „Nepykit (neina suprasti ką pasako)“. G. V. kalba nerišliai, vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Išeik kuo greičiau, tuo geriau, gerai?“. D. V.: „Gerai“. Neina suprasti ką sako G. V. D. V.: „Nu gerai, bet durų man irgi nedaužykit. Nu, bet žiūrėkit, durų man netrankykit ir gyvenam taikiai ir mes išeisim, nebijokit, tikrai čia negyvensim visą gyvenimą. Aš nenoriu.“ G. V.: „Aš norėjau į teismą padėtį, vartoja necenzūrinį žodį, nu kam reikia į teismą jums, vartoja necenzūrinį žodį. Aš jūsų, vartoja necenzūrinį žodį, visi būtų, vartoja necenzūrinį žodį, išnaikinsiu, tikrai“. D. V.: „Nu gerai, naikinkit“. G. V.: „Dėl jūsų, vartoja necenzūrinį žodį, jūs būsit kalta paskui, vartoja necenzūrinius žodžius, jeigu jūs mane (neina suprasti ką sako). Jūs būsit kalti ir ant jūsų pykstate (neina suprasti ką sako)“. D. V.: „Kas?“. G. V.: „Kas! Kas (neina suprasti ką sako), todėl aš ant tavęs, vartoja necenzūrinį žodį, ant tavęs teismą paduosiu, tikrai aš paduosiu“. D. V.: „Nu duokit, ką dabar darysi“. G. V.: „Pateiksiu teismą, vartoja necenzūrinį žodį, viską čia surašysiu kokie jūs ten mafija yra, vartoja necenzūrinė žodį, kaip jis naikinasi, vartoja necenzūrinį žodį, lietuviai, vartoja necenzūrinius žodžius“. D. V.: „Jūs galit man durų nelaikyt?“. G. V.: „Girtuokliai, vartoja necenzūrinius žodžius, vat tokie kaip aš, vartoja necenzūrinį žodį, išnaikinsit (neina suprasti ką sako). Pasodinsiu, vartoja necenzūrinius žodžius. Ar tu ne pirmą kartą ten buvai?“. D. V.: „Gerai, viską pasakėte?“. G. V.: „Ar tu ne pirmą kartą“. D. V.: „Vaikai, negalima“. G. V.: „Girdi, girdi, girdi, ar tu ne pirmą kaip padarė“. D. V.: „Kas?“. G. V.: „Nu taip vat darė. Tavo akys, vartoja necenzūrinį žodį, turbūt pirmą kartą tave pasiūlė kaip pas mane. Pas mane, vartoja necenzūrinius žodžius“. D. V.: „Nu gerai išeisim mes, išeisim.“ G. V. vartoja necenzūrinius žodžius. D. V.: „Jau galim duris uždaryt?“. G. V.: „Galit, vartoja necenzūrinį žodį, vat aš tau sakiau“. Uždaromos durys. Įrašas trunka 3 min. 49 s. Garso įraše pavadinimu: „Interviu 001“ girdisi, kaip kalba D. V. ir G. V.: G. V.:- Nu ką (nesuprantamas žodis) tave įjungė, ką tu ten tokią įjungė? Varyk iš čia, varyk, aš tau neduosiu. Ką tu juokiesi, vartoja necenzūrinius žodžius. D. V.:-Traukis, aš tau tuoj tik pabandyk man čia suduoti. G. V.:- Neina suprasti ką sako. D. V.:- Ką? Neišgirdau kažko. rdi, vartoja necenzūrinį žodį, tau sakiau, ką tu atsivedę? Tu teisę turi, a, parsivesti? Įrašas trunka 2 min. 14 s.
Nuotraukoje pavadinimu: „20211008_173929“ užfiksuotas kambarys. Kambario dešinėje pusėje matoma lovos dalis, prie sienos matomas pastatytas šaldytuvas, šalia jo pastatyti du vaikiški paspirtukai, matomi kiti aplinkui padėti daiktai. Ant grindų matomos šukės. Nuotrauka patalpinta į foto lentelę Nr. 1. Nuotraukoje pavadinimu: „20211008_173934“ užfiksuotas kambario kampas, kuriame matoma nuvirtusi kėdė su kibiru, ant grindų matoma kompiuterio klaviatūra, juodos spalvos, viena garso kolonėlė, tamsios spalvos, laidai. Ant juodos spalvos daikto matomi padėti popieriai, galimai dokumentai, ant kurių padėta kita garso kolonėlė. Matoma palangės dalis, ant kurios padėta monitorius. Nuotrauka patalpinta į foto lentelę Nr. 2 (2 t., 2-15, 11-15 b. l.).
Iš 2022 m. vasario 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai bei jų vertimai iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, kuriuos 2022 m. vasario 11 d. savanoriškai pateikė nukentėjusioji D. V.. Atidarius įrašą pavadinimu „20210914_171355“, matosi, kad vaizdas darytas 2021 m. rugsėjo 14 d., 17:13:55, trunka 54 s. Filmuojamos durys, grindys. Girdisi, kaip rėkia G. V.. D. V.: „Ko jūs čia rėkiat prie durų?“. G. V.: „Ką tu prie (nesuprantama ką sako) prie durų, vartoja necenzūrinį žodį. Tu (nesuprantama ką sako) nieko nėra, vartoja necenzūrinį žodį. Prie durų aš galiu, vartoja necenzūrinį žodį, kaip noriu taip vaikščioti, vartoja necenzūrinį žodį. Aišku tau? Vartoja necenzūrinį žodį. Varyk iš čia, vartoja necenzūrinį žodį“. D. V.: „Negąsdinkit vaikų mano“. G. V.: „Aš tau sakiau, kuo greičiau, tuo geriau“. D. V.: „Negąsdinkit vaikų mano“. G. V.: „Aš tau sakiau. Aišku? Vartoja necenzūrinį žodį. Kuo greičiau, tuo geriau, vartoja necenzūrinius žodžius“. D. V.: „Gerai, gerai“. G. V.: „Varyk iš čia, vartoja necenzūrinius žodžius“. Girdisi vaiko balsas. Atidarius įrašą pavadinimu „20210914_171505“, matosi, kad vaizdo įrašas darytas 2021 m. rugsėjo 14 d. 17:15:05, trunka 1 min. 19 s. Filmuojamos durys, grindys. Girdisi kaip rėkia G. V., kuris vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Nu ko tu rėki, vartoja įvairius necenzūrinius žodžius, „suka“, „padla“. Girdisi vaiko balsas. G. V.: „Tu, vartoja necenzūrinį žodį, su manimi sėsk, vartoja necenzūrinius žodžius, „padla“. Varyk iš čia, vartoja necenzūrinius žodžius, tau sakiau, vartoja necenzūrinį žodį. Nori durų (nesuprantama ką sako) durų aš nebijau, vartoja necenzūrinį žodį. Durų, vartoja necenzūrinius žodžius (nesuprantama ką sako). Ko nori? Vartoja necenzūrinį žodį“. Nesuprantama ką sako. Atidarius įrašą pavadinimu „20210914_230340“, matosi, kad garso įrašas darytas 2021 m. rugsėjo 14 d. 23:03:40, trunka 1 min. 26 s. G. V.: „Dar policiją, vartoja necenzūrinį žodį, kviečia, vartoja necenzūrinį žodį. Aš permokau, vartoja necenzūrinį žodį. Aš permokau, vartoja necenzūrinį žodį, už tave. Dar policiją kviečia. Eik tu, vartoja necenzūrinius žodžius, kiekvieną aš negaliu išeiti. Vartoja necenzūrinius žodžius. Eik, vartoja necenzūrinį žodį, iš čia, kad tave nemačiau, vartoja necenzūrinį žodį, su tavo vaikais, vartoja necenzūrinį žodį. Gąsdina mane policija, vartoja necenzūrinius žodžius. Eik, vartoja necenzūrinį žodį, iš čia, vartoja necenzūrinį žodį. Aš nemačiau, vartoja necenzūrinį žodį, kiekvieną dieną, vartoja necenzūrinį žodį. Tu, vartoja necenzūrinį žodį, prisiminsiu kaip tu man skolinga yra, vartoja necenzūrinį žodį. Vaikai dar nesupranta, vartoja necenzūrinius žodžius. Taip kaip, kad skolinga man, vartoja necenzūrinį žodį. „Davai“ varyk, vartoja necenzūrinį žodį, iš čia, vartoja necenzūrinį žodį. Policija man, vartoja necenzūrinius žodžius, gąsdina. Vartoja necenzūrinius žodžius. Varyk, vartoja necenzūrinį žodį, iš čia“. Atidarius įrašą pavadinimu „20210914_231520“, matosi, kad garso įrašas darytas 2021 m. rugsėjo 14 d., 23:15:20, trunka 46 s. Girdisi kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Varyk iš čia, vartoja necenzūrinį žodį, kuo greičiau, tuo geriau.“ Atidarius įrašą pavadinimu „20210914_232145“, matosi, kad garso įrašas darytas 2021 m. rugsėjo 14 d., 23:21:45, trunka 58 s. Girdisi kaip G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Varyk, vartoja necenzūrinį žodį, iš čia“. Atidarius įrašą pavadinimu „20210914_233331“, matosi, kad garso įrašas darytas 2022 m. rugsėjo 14 d., 23:33:31, trunka 45 s. G. V.: „Padla“ tu, vartoja necenzūrinį žodį. Varyk iš čia, vartoja necenzūrinius žodžius. G. V. kalba rusiškai. G. V.: „Varyk, vartoja necenzūrinį žodį, iš čia, vartoja necenzūrinį žodį, kad tave nemačiau“. G. V. kalba rusiškai ir vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Varyk iš čia, vartoja necenzūrinius žodžius.“ Atidarius įrašą pavadinimu „20210914_233542“, matosi, kad garso įrašas darytas 2022 m. rugsėjo 14 d. 23:35:42 val., trunka 2 min. 23 s. Girdisi kaip G. V. kalba rusiškai, vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Varyk iš čia, vartoja necenzūrinius žodžius“. G. V. kalba rusiškai. G. V.: „Varyk iš čia, vartoja necenzūrinius žodžius“. G. V. kalba rusiškai. G. V.: „Varyk iš čia, vartoja necenzūrinį žodį, kad tavęs čia nemačiau, vartoja necenzūrinius žodžius“. G. V. kalba rusiškai, vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Varyk, vartoja necenzūrinį žodį, iš čia, vartoja necenzūrinį žodį, kad tavęs čia nemačiau“. Atidarius įrašą pavadinimu „WP_20210903_14_01_36_Pro“, matosi, kad vaizdo ir garso įrašas spalvotas, darytas 2021 m. rugsėjo 3 d., 14:01:36, trunka 4 min. 34 s. Virtuvėje yra D. V. ir G. V.. G. V. kalba rusiškai, vartoja necenzūrinius žodžius, kalba nerišliai, neina suprasti visų žodžių. G. V. prieina prie D. V.. D. V. nurodo jos neliesti. D. V. išeina iš virtuvės, po to sugrįžta. G. V. išeina iš virtuvės. Netrukus G. V. sugrįžta į virtuvę. G. V. kalba nerišliai, neina suprasti visų žodžių. G. V.: „Neina suprasti ką sako, „pisiu“, vartoja necenzūrinius žodžius, viską“. D. V.: „Piskit“, „piskit“, pažiūrėsim kas tada bus“. Toliau G. V. kalba nerišliai, vartoja necenzūrinius žodžius. G. V.: „Neina suprasti ką sako, kai „pisiu“, vartoja necenzūrinius žodžius“. G. V. kažką padaro su rankomis, tačiau D. V. užstoja vaizdą. Toliau G. V. kalba rusiškai, nerišliai, vartoja necenzūrinius žodžius. G. V. ranka trenkia į kažkokį, galimai daiktą ar sieną, tačiau šios vietos kamera nefiksuoja. G. V. kažką nerišliai pasako ir išeina iš virtuvės. Atidarius įrašą pavadinimu „WP_20210903_14_19_11_Pro“, matosi, kad vaizdo ir garso įrašas darytas 2021 m. rugsėjo 3 d., 14:19:11, trunka 9 min. 1 s. Virtuvėje yra D. V.. Girdisi, kaip G. V. kalba rusiškai, nerišliai. G. V. ateina prie virtuvės įėjimo. G. V. kalba rusiškai, nerišliai, vartoja necenzūrinius žodžius. G. V. du smūgius ranka suduoda, galimai į durų staktą. G. V. pasiteirauja D. V. ar ji supranta. Neina suprasti ką atsako D. V.. D. V. nurodo prie jos neiti. G. V. kalba nerišliai bei du smūgius ranka suduoda, galimai į stalą ar spintelę. D. V. nurodo, kad leistų jai praeiti. G. V. kalba rusiškai. D. V. praeina. G. V. du smūgius ranka suduoda, galimai į stalą ar spintelę, po to du smūgius ranka suduoda, galimai į kitą spintelę. G. V. nurodo, kad taip padarys, ar žino. G. V. nurodo, kad paskui ir ją taip, G. V. suspaudžia rankos kumštį ir nykštį įremia, galimai į stalą ar spintelę ir pasuka. G. V. nurodo, kad ją galėtų taip dabar. D. V. pasiteirauja G. V. ką jis dabar galėtų. G. V. nurodo, kad jis viską galėtų taip daryti. G. V. kalba nerišliai, nurodo, kad taip nepadarytų. G. V. vėl ranka suduoda smūgį, galimai į spintelę, po to suspaudęs rankos kumščio nykštį įremia, galimai į stalą ar spintelę ir pasuka. Po to G. V. dar kartą ranka suduota smūgį, galimai į spintelę. G. V. nurodo, kad taip ir padarys. G. V. kelis smūgius ranka suduoda, galimai į spintelę. G. V. nurodo, kad ji lai pagyvena kaip nori, o paskui išeina. D. V. nurodo, kad gerai, ir paprašo laikytis atstumo. G. V.: „Neina suprast ką sako, „išpisiu“ nori, ar tu „nepisiu“, neina suprasti ką sako, pas mane tokį, vartoja necenzūrinį žodį, tokia, vartoja necenzūrinį žodį, graži mergina yra, vartoja necenzūrinius žodžius, mane myli, vartoja necenzūrinį žodį, žinai“. G. V. kalba nerišliai ir ranka suduoda du smūgius, galimai į spintelę. D. V. paprašo pasitraukti. D. V. kalba nerišliai, nurodo, kad nieko neturi, turi mažą kambarėlį ir ranka suduoda smūgį, galimai į spintelę. G. V. kalba, kad reikia iš buto išvaryti. D. V. nurodo, kad jos šitaip nepaliks. G. V. kalba nerišliai, teiraujasi D. V. ar nepasisekė su darbeliu. Prieina prie D. V.. D. V. paprašo nesitrinti prie jos. G. V. nurodo, kad jam nereikia, neina suprasti ką pasako, žmogų aš žinau, kas tu esi, kur tu esi, vartoja necenzūrinį žodį, „padla“. G. V. kalba nerišliai, vadina „padla“. D. V. išeina iš virtuvės. G. V. taip pat išeina iš virtuvės. Netrukus D. V. grįžta į virtuvę. Pataiso telefoną, iš kurio daromas vaizdo ir garso įrašas ir toliau filmuoja (2 t., 19-32, 24-32 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei priedo matyti, kad nukentėjusioji D. V. pateikė Panaudos sutartį, kuri buvo sudaryta 2021 m. birželio 10 d. tarp A. O. atstovės mamos M. Ž. ir D. V. (2 t., 33-34 b. l.).
Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas nuosavybės teise priklauso - A. O. 40/100 ir G. V. 60/100 (2 t., 35-38 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 4 d. – 2022 m. sausio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelės matyti, kad D. V. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (foto lentelė Nr. 1). Tada nuėjo prie antros laiptinės ir ją parodė (foto lentelė Nr. 2, 3), įėjusi į namo vidų, pakilo iki pirmo aukšto. Parodė savo buto duris Nr. 17 (foto lentelė Nr. 4). Įėjus į butą, D. V. parodė savo kambario duris (foto lentelė Nr. 5) bei parodė kaimyno G. V. kambario duris (foto lentelė Nr. 6). D. V. paaiškino, kad 2021 m. sausio 8 d., apie 17.00 val., atidarė savo kambario duris, prie kurių stovėjo G. V.. Ji su sūnumi nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, iš jos paskos atėjo G. V.. Virtuvėje G. V. ją pastūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į spintelę, kas jai sukėlė fizinį skausmą. D. V. parodė vietą, kur stovėjo virtuvėje, kai G. V. ją pastūmė (foto lentelė Nr. 7). D. V. toliau paaiškino, kad tada ji su sūnumi grįžo į savo kambarį. Iš paskos atėjo G. V.. Nespėjus uždaryti kambario durų, pro jas įsiveržė G. V.. Tada G. V. priėjo prie jos ir ją pastūmė, ko pasekoje atsitrenkė į palangę kas jai sukėlė fizinį skausmą. D. V. parodė vietą, kur stovėjo kambaryje, kai G. V. ją pastūmė. (foto lentelė Nr. 8). D. V. paaiškino, kad norėdama atsitraukti nuo G. V., užlipo ant lovos, nuo spintelės paėmė dujų balionėlį ir juo papurškė G. V. į akis norėdama nuo jo apsiginti. Tada greitai atidarė kambario langą, pro kurį iškėlė savo abu sūnus ir išlipo pati. D. V. parodė langą, pro kurį iškėlė savo du sūnus ir išlipo pati (foto lentelė Nr. 9, 10). D. V. paaiškino, kad po to G. V. ranka trenkė ar užvirto ant jos kompiuterio klaviatūros ir kolonėlės, kurias sugadino. D. V. parodė vietą, kurioje buvo padėta kompiuterio klaviatūra su garso kolonėle (foto lentelė Nr. 11). D. V. paaiškino, kad po to G. V. eidamas iš kambario trenkė ar griuvo į veidrodį, kuris buvo pakabintas ant spintos durų iš vidaus pusės, kurį sudaužė (D. V. parodė vietą, kurioje buvo pakabintas veidrodis, kurio parodymų patikrinimo metu nebebuvo, foto lentelė Nr. 12). D. V. nurodė, kad sudužus veidrodžiui, buvo subraižytos grindys. D. V. parodė subraižytas grindis (foto lentelė Nr. 13, 14, 15, 16). Pasiūlius D. V. parodyti, kokios durys buvo sugadintos, D. V. negalėjo parodyti kokios durys buvo sugadintos, kadangi apie sugadintas duris nieko nežino (2 t., 39-52 b. l.).
Iš 2022 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėtos D. V. kambario durys. D. V. kambario durys yra nudažytos baltos spalvos dažais. Durys apdulkėjusios, nešvarios, nusidėvėjusios, dažai sutrūkinėję, nutrupėję. Ant durų matomos dvi rakinamos spynos. Durys varstomos į D. V. kambario pusę. D. V. duryse (iš koridoriaus pusės) parodo vietą, virš durų rankenos, kur yra nusilupę dažai netaisyklingos formos ploto. D. V. nurodo, kad šie dažai nusilupo nuo kaimyno G. V. stipraus beldimo 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 17 val., prieš tai nuo šios vietos dažai nusilupę nebuvo (2 t., 53-61 b. l.).
Iš 2022 m. vasario 7 d. M. Ž. elektroninio laiško matyti, kad M. Ž. patikslino padarytą žalą, nurodydama, jog buvo sudaužytas veidrodis 50 Eur vertės, sugadintos grindys, laminato vertė 370 Eur, darbo vertė 400 Eur, sugadintos kambario durys 120 Eur vertės (2 t., 64-65 b. l.).
Iš 2022 m. kovo 10 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant objektyviai įvertinti M. Ž. nurodyto sugadinto turto vertę, buvo patikrinta informacija apie parduodamą panašaus turto vertę internetinėse parduotuvėse (duomenys neskelbtini) vidutinė 1 kvadr. metro laminato kaina prasideda nuo 8,99 Eur, o dėvėtų durų - nuo 15 iki 85 Eur (2 t., 69-72 b. l.).
Iš 2022 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. B. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, G. V. atžvilgiu, nutrauktinas, nes G. V. veiksmuose nenustatyta šių nusikalstamų veikų sudėtis. Nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad 2021 m. spalio 8 d. įvykio metu G. V. į D. V. kambarį įsibrovė prieš jos valią. Nustatytos bylos aplinkybės neginčytinai pagrindžia, kad pirmiau G. V. užsipuolus D. V. buto virtuvėje, šiai traukiantis į savo kambarį, G. V., tęsdamas konfliktą, tiesiog ją atsekė iš paskos į nukentėjusiosios kambarį. Tad kaip patvirtino ir pati nukentėjusioji, G. V. į jos kambarį pateko laisvai pro atidarytas duris, nenaudodamas nei jėgos, nei palauždamas nukentėjusiosios pasipriešinimą. Kita vertus, modeliuojant įvykio situaciją akivaizdu, kad G. V. veiksmai nelaikytini siekiu įsibrauti į nukentėjusiosios kambarį. Jis tiesiog iš tame pačiame bute buvusios vienos patalpos, t. y. virtuvės, tęsdamas konfliktą ir, sekdamas nukentėjusiąją, nevaržomai perėjo į kitą patalpą, t. y. D. V. nuomojamą kambarį. Tad šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. V. pirmiausiai ne tik dėl girtumo, bet ir dėl pačios įvykio eigos nesuvokė, kad jis neteisėtai prieš D. V. valią įsibrauna į jos gyvenamąją patalpą ir būtent taip norėjo veikti. Taigi jo veiksmuose nenustatytas būtinas aptariamos veikos sudėties požymis - tiesioginė tyčia. Apibendrinant aptartus duomenis bei argumentus konstatuotina, jog G. V. veiksmai patenkant į nukentėjusiosios D. V. patalpą neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtį;
2) D. V. bei jai kambarį nuomojanti M. Ž. pareiškė, kad tiriamų įvykių metu buvo sugadintas jų turtas. M. Ž. teigimu 2021 m. spalio 8 d. įvykio metu buvo sudaužytas veidrodis 50 Eur vertės, sugadintos grindys - laminato vertė 370 Eur, sugadintos kambario durys 120 Eur vertės. Tuo tarpu D. V. teigimu, jos kambario durys galėjo būti sugadintos 2021 m. rugsėjo 14 d., kuomet nuo G. V. stipraus beldimo nuo durų nusilupo dažai. D. V. tvirtino, kad 2021 m. spalio 8 d. įvykio metu G. V., neišlaikęs lygsvaros, užgriūdamas sugadino jai priklausančią klaviatūrą 100 Eur vertės ir kolonėlę 25 Eur vertės, o suduodamas į spintos duris sudaužė ant jų kabojusį veidrodį, kuris duždamas sugadino grindis. Kaip nustatyta, M. Ž. įvykyje nedalyvavo, apie sugadintą turtą žino tik iš D. V. pasakojimo, todėl kada tiksliai ir kokiais veiksmais buvo sugadintas jos turtas, negalėjo pagrįsti. Kokios būklės turtas buvo perduotas D. V. objektyvių duomenų nėra, tai neatspindi ir tarp D. V. bei M. Ž. sudaryta 2021 m. birželio 10 d. panaudos sutartis. Pati D. V. iškart po 2021 m. spalio 8 d. įvykio ne tik nenurodė durų sugadinimo fakto, bet net ir vėliau po įvykio, t. y. 2021 m. sausio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu negalėjo parodyti, kur jos tariamai sugadintos. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinant pačių durų nusidėvėjusią būklę, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad jas išties tyčiniais veiksmais sugadino G. V.. Durų apžiūros metu nustatyta, kad durys senos, nusidėvėjusios, sutrūkinėję dažai. Tad visiškai tikėtina, kad dažų plotas galėjo nukristi, nusitrinti kitomis nei aptariamų įvykių aplinkybėmis, juo labiau, kad to iškart nepastebėjo ir pati D. V.. Net ir tuo atveju, jei išties 2021 m. rugsėjo 14 d. įvykio metu G. V. beldžiant į duris atšoko ir nukrito durų dažų plotas, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad G. V. belsdamas į duris siekė jas sugadinti, arba nors ir nesiekė, bet numanė, kad dėl tokių jo veiksmų atsiras padariniai ir leido jiems kilti. Taigi jo veiksmuose nenustatyta tyčia. Vienok, nors M. Ž. nurodė, kad sugadintų durų vertė - 120 Eur, tačiau ši vertė nepagrįsta objektyviais duomenimis. Patikrinus rinkos vertę nustatyta, kad dėvėtų durų kaina vyrauja nuo 15 Eur iki 85 Eur. Visgi, tiriamu atveju nukritusių dažų plotą galima perdažyti, o tai pagrindžia, kad iš esmės durų savybių laipsnis ir jų vertė nesumažėjo, jos netapo netinkamos naudoti pagal tikslinę paskirtį, todėl nėra pagrindo minimo tariamo sugadinimo vertinti naujai atstatomų durų verte. Nepagrįstas M. Ž. reikalavimas ir dėl tariamai sugadinto grindų laminato. Vienok, nėra objektyvios galimybės įvertinti kokius sugadinimus padarė ir ar juos padarė kritusios veidrodžio šukės. Kaip minėta, suteikus būstą D. V. nebuvo fiksuota kokios būklės turtas perduotas. Iš įvykio vietoje darytų grindų nuotraukų matyti, kad laminatas nusidėvėjęs, vietomis nusitrynęs ir šie nusidėvėjimo požymiai apima didesnį grindų plotą bei yra akivaizdesni nei D. V. nurodyti įbrėžimai, galimai likę nukritus veidrodžio šukėms. Šių įbrėžimų plotas apima ne daugiau kaip vieną kvadratinį metrą. Nukentėjusioji M. Ž. tvirtina, kad dėl dužusio veidrodžio grindų laminate padarytais įbrėžimais buvo sugadintas laminatas, kurio vertė yra 370 Eur. Net ir tuo atveju, jei išties G. V. veikiant netiesiogine tyčia, t. y. stipriai sudavus į duris, ko pasekoje krisdamas ir duždamas ant jų kabojęs veidrodis grindų laminate padarė įbrėžimus, nėra objektyvaus pagrindo sugadinto grindų ploto vertinti 370 Eur verte. Patikrinus rinkos vertę nustatyta, kad vieno kvadratinio metro laminato kaina vidutiniškai yra nuo 8,99 Eur. Tad jei ir išties G. V. sugadino laminatą, jo vertė nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos vertės net ir sumuojant su sugadinto veidrodžio verte. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarynių šalinimas tiek darbais, medžiagomis, tiek ir pinigine išraiška neturi apimti turto būklės, buvusios iki sugadinimo, gerinimo. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl D. V. priklausančios klaviatūros bei kolonėlės sugadinimo pažymėtina, kad šio turto gadinimo atveju nenustatytas būtinas veikos požymis - tyčia. Tyrimui pateikti vaizdo įrašai pagrindžia, kad šis turtas sugadintas G. V. neišlaikius lygsvaros ir atsirėmus į minimus daiktus. O tai pagrindžia kaltės nebuvimą jo veiksmuose.
Pažymėtina, kad M. Ž. įvardinta dėl G. V. veiksmų jai yra padaryta 10 000 Eur neturtinė žala, patirta tariamai dėl 100 valandų prarasto asmeninio laiko, kai būdavo pažadindama naktį, kai skambindavo kambario nuomininkai dėl G. V. elgesio ir ji turėdavo kviesti policiją, o taip pat 7200 Eur turtinė žala, kuomet dėl G. V. elgesio ji prarado nuomininkus ir negavo pelno už 6 metus yra visiškai deklaratyvi ir nėra tiesiogiai susijusi su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, todėl negali būti sprendžiamas jos užtikrinimo bei atlyginimo klausimas šame procese. Neabejotina, kad toks reikalavimas G. V. gali būti pareiškiamas civilinio proceso tvarka ginant pažeistus interesus. Todėl M. Ž. išaiškintina, kad dėl galimai patirtos žalos negavus 6 metų pelno nuomojant butą (kambarį), dėl per šį laikotarpį patirtų nepatogumų ir pan. turi teisę kreiptis tiesiogiai į G. V. arba iniciuoti civilinį procesą teisme (2 t., 83-88 b. l.).
Iš 2022 m. kovo 25 d. akistatos protokolo tarp G. V. ir D. V. matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 160-164 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šią dalį kyla, jei nustatoma, kad žmogus buvo terorizuojamas arba sistemingai bauginamas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje BK 145 straipsnio dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2012, 2K-94/2013, 2K-116/2014, 2K-553-942/2015).
Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).
Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016).
Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai – įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai – gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).
Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-106-719/2019). Nukentėjusiojo parodymai bylose dėl grasinimo turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu, tačiau bet kokiu atveju jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto.
Kaltinamasis G. V. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, paaiškino, kad tokį jo elgesį išprovokavo pati D. V., jis jos tyčia nestūmė ir savo elgesiu neketino nieko blogo nei jai, nei jos vaikams padaryti, jis turėjo teisę taip elgtis, nes kai žmogus nesupranta, jam reikia griežčiau pasakyti, tačiau tokia jo versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiosios D. V., liudytojų parodymais, iš dalies ir pačio kaltinamojo parodymais, vaizdo, garso įrašais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nors iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai yra konfliktiški dėl mokesčių už butą bei gyvenimo jame, tačiau nagrinėjamu atveju, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. V. tiek teisiamojo posėdžio metu duotais, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jai su vaikais apsigyvenus nuomojamame kambaryje G. V. buvo nepatenkintas, kad ji ten gyvena ir jos vaikai žaidžia, šūkauja, ją „koliodavo“, vadindavo visokiais žodžiais, trankydavo į kambario duris bei virtuvės stalą, rėkaudavo, kalbėdavo agresyviai, grasindavo „aš tau padarysiu“, „aš tave užmušiu“, „aš tave išpisiu“, ji grasinimus vertino realiai, dėl to nuolatos jautė nerimą ir baimę, bijojo naudotis bendro naudojimosi vonios kambariu, nes bijojo, kad į vonios kambarį neįsiveržtų G. V.. Nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtina ir jos pateiktų vaizdo ir garso įrašų bei jų vertimai iš rusų kalbos į lietuvių kalbą turinys, iš kurių matyti G. V. neadekvatus elgesys, girdisi įvairiausi keiksmažodžiai bei grasinimai. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų N. G. ir M. J. parodymai, kurias teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti.
Nepaisant išdėstyto, teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl to, kad G. V. laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., terorizavo bei sistemingai baugino D. V., sukurdamas pasikartojančias bauginančio pobūdžio situacijas, pasireiškusias be kita ko ir turto sugadinimu, t. y. 2021 m. spalio 8 d., apie 17.00 val., užgriuvo ant klaviatūros bei kolonėlės ir taip jas sugadino, o išeidamas iš kambario ranka sudavė smūgį į spintos duris, ko pasekoje nukrito ir sudužo ant durų kabojęs veidrodis.
Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuomet, kai turtas sugadinamas tyčiniais veiksmais.
Iš nukentėjusiosios D. V. pateikto vaizdo įrašo Nr. 20211008_171807.mp4 turinio matyti, kad G. V. yra D. V. nuomojamame kambaryje. Kambaryje, šalia išėjimo durų, stovi dviejų durų spinta, abejos spintos durys atidarytos, ant vienų durų matosi veidrodis, toliau yra išėjimas iš kambario, šalia jo, prie sienos stovi mažas baltos spalvos šaldytuvas, o prieš jį vaikiškas paspirtukas. G. V. svirduliuodamas pajuda iš kambario, kaire ranka uždaro vienas spintos duris bei truputį paeina į priekį (02.43 min.), tačiau neišlaikęs pusiausvyros kaire ranka paima už spintos durų ir jas atidaro bei atsisėda ant lovos (02.46 min.). Tada kiek pasėdi, atsistoja ir judėdamas pirmyn užkliūna už paspirtuko (02.28 min.) ir tuo pačiu metu pasigirsta dūžtančio stiklo garsas. Kaip ir kokiu būdu sudužo veidrodis, nesimato, nes užstoja atidarytos spintos durys. Taigi patikimai konstatuoti, kad G. V. kaltinime nurodytu metu, t. y. 2021 m. spalio 8 d., apie 17.00 val., išeidamas iš kambario tyčia, o ne neišlaikęs pusiausvyros, ranka sudavė smūgį į spintos duris, nėra pagrindo. Iš nukentėjusiosios D. V. pateikto vaizdo įrašo Nr. 20211008_172316.mp4 turinio matyti, kad G. V. yra D. V. nuomojamame kambaryje prie atidaryto lango. G. V. judesiai sutrikę (galimai nuo neblaivumo bei ašarinių dujų, kurias anksčiau prieš G. V. panaudojo nukentėjusioji, poveikio). G. V. plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, dešine ranka trinkteli į langą (03.14 min.) bei persisvėręs per atidarytą langą toliau rėkauja ir plūstasi. Matosi, kad G. V. skauda akis, jis užsimerkęs, judesiai nekoordinuoti (03.20 min.). G. V. mosuoja rankomis, kiek atsitraukia nuo lango bei tūpteli, ko pasekoje praranda pusiausvyrą ir griūna kambario viduje, pasigirsta trakštelėjimas (03.34 min.). D. V. bando prieiti arčiau, bet G. V. atsistoja ir toliau rėkauja (03.35 min.). D. V. sako: „Ei, davai iš kambario, dabar palauk, sulaužei dar ir kompą (03.36 – 03.40 min.). Esant išdėstytam, patikimai konstatuoti, kad G. V. kaltinime nurodytu metu, t. y. 2021 m. spalio 8 d., apie 17.00 val., tyčia, o ne neišlaikęs pusiausvyros, užgriuvo ant klaviatūros bei kolonėlės ir taip jas sugadino, vėlgi nėra pagrindo. Taip pat teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios D. V. kambario durų dažai atsilupo dėl beldimo į jas būtent kaltinamojo G. V. nusikalstamų veiksmų metu. Iš minėtų durų apžiūros protokolo matyti, kad durys apdulkėjusios, nešvarios, nusidėvėjusios, dažai sutrūkinėję, nutrupėję, todėl dažai galėjo atsilupti ir bet kuriuo kitu metu. Tuo būdu teismas daro išvadą, kad aptartą turtą kaltinamasis G. V. sugadino ne nusikalstamais veiksmais, todėl šios kaltinime nurodytos aplinkybės šalintinos.
Taigi tiek pačio kaltinamojo G. V., tiek nukentėjusiosios D. V. bei liudytojų M. Ž., N. G., M. J. parodymais ir kitais byloje surinktais bei teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis G. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 17.00 val., bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendro naudojimo virtuvėje plūsdamas D. V. necenzūriniais žodžiais, ją liesdamas bei kumščiu suduodamas į stalą grasino jai, kad „padarys“, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 17.00 val., bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais D. V., varydamas lauk iš namų, stipriai belsdamas į jos kambario duris grasino, kad ji su vaikais čia negyvens, kad neduos jai ramybės, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 23.00 val., bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie D. V. kambario durų plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais grasino, kad jai bus blogai, kad jos čia nematys, ji čia negyvens su vaikais, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. spalio 8 d., apie 17.00 val., bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas už D. V. kambario durų vadino ją necenzūriniais žodžiais, varė lauk iš namų bei liepė dingti. Šiai išėjus iš kambario į bendrojo naudojimo virtuvę, ten jis, plūsdamas necenzūriniais žodžiais D. V., tyčia ranka pastūmė ją į krūtinę, ko pasekoje ji nugaros apatine dalimi atsitrenkė į spintelę ir taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. D. V. šalinantis nuo jo į savo kambarį, šis, eidamas paskui ir plūsdamas necenzūriniais žodžiais, D. V. kambaryje tyčia pastūmė ją, ko pasekoje D. V. nugaros apatine dalimi atsitrenkė į palangę ir taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. D. V. su mažamečiais vaikais pasprukus iš kambario per langą, jis mėtydamas aplinkos daiktus, rėkdamas ir plūsdamas necenzūriniais žodžiais grasino D. V., kad ją užmuš, sudaužys. Taip jis smurtaudamas sukėlė D. V. fizinį skausmą ir grasino ją nužudyti, sukeldamas nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. spalio 8 d., apie 21.00 val., bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais D. V., sakydamas jai, kad užmuš, sunaikins, grasino D. V. ją nužudyti, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. lapkričio 23 d., apie 10.05 val., bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais D. V., varydamas ją iš namų, sakydamas, kad „išpis” ir taip grasindamas ją išžaginti, sukėlė jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. gruodžio 6 d., apie 13.00 val., bute, bendro naudojimo virtuvėje priekaištaudamas D. V., kad ji įrašinėja, pridėjęs jai prie veido kumštį ir sakydamas, kad „padarys“, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, varė lauk iš namų, taip sukeldamas jai nesaugumo ir baimės jausmą. Tokiu būdu G. V. laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., panaudodamas fizinę bei psichinę prievartą, t. y. sukurdamas pasikartojančias bauginančio pobūdžio situacijas, pasireiškusias žeminančiu elgesiu, grasinimais D. V., fizinio smurto naudojimu, taip sukeliant nesaugumo ir baimės jausmą, terorizavo bei sistemingai baugino D. V.. Taigi kaltinamojo G. V. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamasis G. V. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai bei vieną apysunkį nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baustas už administracinius nusižengimus, kita vertus, jis nusikalto pirmą kartą, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant didesnius už minimumą jų dydžius. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę, kadangi padarytos idealiąja sutaptimi.
Galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai G. V. atžvilgiu, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant G. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Dėl civilinių ieškinių
1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. pateikė civilinį ieškinį (kurį vėliau patikslino dėl turtinės žalos dydžio) dėl 150 Eur turtinės ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo G. V. (3 t., 53-56 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. V. sumažino civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos iki 125 Eur, nurodė, kad ši suma susideda iš sugadintos kompiuterio klaviatūros kainos – 100 Eur ir vienos kolonėlės kainos – 25 Eur. Nukentėjusioji D. V. taip pat nurodė, kad prašomos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos sumą sudaro visi bauginimai, gąsdinimai, nuolatiniai grasinimai, fizinis palietimas. Neturtinės žalos dydį sudaro ne tik jos, bet ir vaikų išgyvenimai. Rugsėjo mėnesį buvo atvejų, kai nesikreipė į policiją dėl G. V. elgesio. Jis parėkaudavo girtas, „pasikoliodavo“, bet nekreipdavo į tai dėmesio. Tačiau vėliau į policiją kreipėsi, nes tai pradėjo vykti pastoviai. Kaltinamasis jai padarytos žalos neatlygino. Po šių įvykių jis atleidimo neprašė ir nebandė susitaikyti, priešingai – kaltino ją.
Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos paliktina nenagrinėta. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Iš išdėstyto seka, kad baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Kaip anksčiau jau aptarta, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad G. V. D. V. turtą (kompiuterio klaviatūrą ir kolonėlę) sugadino nusikalstamais veiksmais, todėl šioje baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo paliktina nenagrinėta, tokiu būdu neužkertant kelio nukentėjusiajai pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkintina iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų (daugiau kaip 3 mėnesius trukusio terorizavimo bei sistemingo bauginimo, panaudojant fizinę bei psichinę prievartą, sukeliant nesaugumo ir baimės jausmą) nukentėjusioji D. V. patyrė skausmą, stresą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, baimę dėl savo mažamečių vaikų, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajai D. V. dėl to būtų sukeltos ilgalaikės itin neigiamos pasekmės. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiosios D. V. patirtos neturtinės žalos dydis yra 600 Eur.
2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 940 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 64-67 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. Ž. palaikė civilinio ieškinio reikalavimus bei parodė, kad turtinę žalą sudaro 50 Eur už veidrodį, 370 Eur už laminatą ir 400 Eur už jo pakeitimą, kadangi jį reikia keisti visą, 120 Eur už kambario duris, kadangi jas reikia perdažyti. Veidrodis yra iš senų laikų, jo pirkimo dokumentų neturi. Veidrodžio kainą vertino pagal Lietuvos kainas, kainomis domėjosi internetu. Tiksliai veidrodžio matmenų nematavo ir nežiūrėjo, tiesiog paėmė minimaliausią vertę. Yra ir pigesnių, bet ji paėmė 50 Eur vertę, nes mano, kad toks veidrodis tiek kainuoja. Veidrodis buvo gamykliškai pagamintas su spinta. Taip pat įvertino naujo laminato kainą bei pakeitimo darbus. Laminatas kambaryje buvo sudėtas daugiau nei prieš 7 metus. Jo sugadinimą matė nuotraukoje, laminate yra gilus įbrėžimas. Durų nekeis, tik reikėtų, kad žmogus atvažiuotų tvarkingai jas nudažyti. Kažkiek durys yra ir nusidėvėjusios, bet kai pastoviai durys yra trankomos, daužomos, tai dar labiau nusidėvėjo. Dažai kainuoja 15 Eur, bet reikia mokėti žmogui, kuris duris nudažys. Sugadintas jos turtas, nori, kad viskas būtų kompensuota. Taip pat nukentėjusioji M. Ž. nurodė, kad 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prašo už visą laiką, o ypatingai už D. V. atvejį, nes ji, kaip mama, patyrė didelį stresą, sužinojusi, kad vaikus reikėjo iškelti per langą, kad reikėjo apsiginti, kad įsibrovė į nuosavybę, nes tai tęsiasi daugybę metų, policijai prirašyta daugybė pareiškimų ir niekas nekreipia dėmesio. Kadangi gyvena ne Lietuvoje, turi prašyti, kad nuomininkus įleistų kiti žmones. Jos vyro brolis sakė, kad ten neis, nes G. V. bijo. Jai viskas persiduoda, tai atsiliepia jos sveikatai. Naktį negali užmigti, vis galvoja ar neįsibraus, ar neužpuls. Kaip mama, kuri yra atsakinga už vaikų saugumą, jų gėrį, įsivaizduoja, kaip D. V. jautėsi keldama savo vaikus per langą. Ji viską išgyveno taip pat, kaip ir ji. Įvertino tik bendrą sumą, nes jos sveikata kainuoja daugiau. Savo patirtą neturtinę žalą, susijusią su tais epizodais, gali įvertinti 95 procentais nuo prašomos sumos, t. y. 9 500 Eur.
Kaip anksčiau jau aptarta, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad D. V. M. Ž. turtą (duris, veidrodį ir grindis) sugadino nusikalstamais veiksmais, todėl šioje baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo paliktina nenagrinėtina, tokiu būdu neužkertant kelio nukentėjusiajai pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmestina. Byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė M. Ž. įvykyje nedalyvavo ir tiesiogiai dėl G. V. padarytų nusikalstamų veikų nenukentėjo, ji savo išgyvenimus ir stresą sieja su buto nuomininkės D. V. patirtomis nusikalstamų veikų pasekmėmis. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, todėl teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi tik tas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai įstatymo yra ribojama. Neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteistina tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, artimo asmens gyvybės atėmimo atvejais ar jei jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-628/2013). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, jog nėra pagrindo tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo M. Ž. naudai, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų D. V. ir M. Ž. atstovas advokatas V. A. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiajai M. Ž. jos apmokėtas 1 000,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą, suteiktą jai ir D. V. ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjime pirmos instancijos teisme, bei pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 00097/2021 (3 t., 57, 64-67 b. l.).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).
Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę, į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios D. V. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra patenkintas iš dalies, priteisiant tik nedidelę prašomos sumos dalį, o nukentėjusiosios M. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas, o dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtas, taip pat į nuteistojo G. V. pakankamai sunkią turtinę padėtį, teismo nuomone, prašoma priteisti 1 000 Eur atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ji mažinama iki 500 Eur.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. V. (G. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.
G. V. (G. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių metų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. V. (G. V.) paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių metų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. V. (G. V.) atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
G. V. (G. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai D. V. iš nuteistojo G. V. (G. V.) 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusią šią dalį atmesti. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Ž. iš nuteistojo G. V. (G. V.) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) jos turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.