Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei D. K., advokatei Evelinai Trukšinienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei N. N. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2023 m. kovo 31 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės – pardavėjos pareigose. 2024 m. spalio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. K. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, vadovaudamasi DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu nutraukė darbo sutartį su kasininke – pardavėja N. N. nuo 2024 m. spalio 29 d. 2024 m. lapkričio 12 d. prašymu dėl nepagrįsto atleidimo ir neteisėto kaltinimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal LR darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą N. N. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisiją, prašydama pripažinti jos atleidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą nepagrįstu ir neteisėtu ir atlyginti visas neteisėtai išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas. 2025 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės N. N. atleidimą iš darbo pas atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtu; negrąžino ieškovės N. N. į buvusias pareigas pas atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“; nustatė, kad darbo sutartis tarp ieškovės N. N. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, bei išsprendė vidutinio darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo klausimus.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pripažinimo (ne)teisėtu.

10. Teismas nagrinėja darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimąsi į teismą dėl kasininkės – pardavėjos N. N. atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinimo teisėtu.

11. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

12. DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

13. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

14. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.

15. Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

16. Pagal 58 straipsnio 6 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

17. Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas).

18. Pabrėžtina, kad pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl atleidimo teisėtumo, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti visų šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimą, ką darbdavė nagrinėjamu atveju ir padarė.

19. Byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. K. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, vadovaudamasi DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu nutraukė darbo sutartį su kasininke – pardavėja N. N. nuo 2024 m. spalio 29 d. dėl darbuotojos padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimo. Darbdavė įsakyme nurodė, kad: 2024 m. spalio 3 d. apie 18:57 val. Darbuotoja aptarnavo klientę, pritaikė klientei nuolaidą 3 Eur, nors klientė nuolaidos neprašė. Klientė už prekes sumokėjo grynaisiais pinigais 70 Eur, darbuotoja šių prekių pardavimo neužfiksavo kasos aparatu ir pasisavino pinigus; darbdaviui padaryta žala 73 Eur; 2024 m. spalio 1 d. 09:27 val. darbuotoja pardavė šalį už 12 Eur, tačiau pinigų į kasą neįmušė ir neįnešė. Tą pačią dieną 15:28 val. klientė pirko du daiktus už 62 Eur, darbuotoja pritaikė nuolaidą klientei, nors klientė nuolaidos neprašė, klientės sumokėtų pinigų sumų kasoje taip pat neapskaitė, darbdaviui padarytos žalos dydis 74 Eur; 2024 m. rugsėjo 27 d. 12:21 val. klientė pirko 5 daiktus už 150 Eur. Kai klientė pasakė, kad mokės grynaisiais, darbuotoja padarė klientei nuolaidą, nors klientė nuolaidos neprašė ir į kasą įmušė 100 Eur, vietoje 145 Eur; darbdaviui padarytos žalos dydis 50 Eur; 2024 m. rugsėjo 26 d. 10:06 val. darbuotoja pritaikė klientei 2 Eur nuolaidą, nors klientė nuolaidos neprašė, klientė sumokėjo 27 Eur, kuriuos darbuotoja pasiėmė sau. Tą pačią dieną 18:19 val. klientė pirko 4 daiktus už 100 Eur, darbuotoja pinigus pasidėjo po stalu, o 18.24 val. šiuos pinigus pasiėmė, darbdaviui padarytos žalos dydis 129 Eur; 2024 m. rugsėjo 25 d. 17:29 val. darbuotoja pardavė kostiumėlį ir klientei neprašant darbuotoja padarė 7 Eur nuolaidą, gautų iš klientės 70 Eur į kasą neįmušė, pinigus pasisavino, darbdaviui padaryta žala 77 Eur.

20. Atsakovė atleista dėl darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo nustatytas darbdavei atlikus išsamų tyrimą dėl galimų pažeidimų, t. y. iš esmės visi atsakovės padaryti pažeidimai yra fiksuoti vaizdo įrašuose, taip pat pačios atsakovės teiktuose paaiškinimuose darbdavei.

21. Kadangi atsakovės, einančios parduotuvės kasininkės – pardavėjos pareigas, padaryti darbo pareigų pažeidimai buvo fiksuoti parduotuvėje įrengtos vaizdo stebėjimo įrangos, ir šie įrodymai buvo pateikti į bylą, teismo posėdžio metu šie įrodymai buvo ištirti. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus į bylą pateiktus vaizdo įrašus (2025-06-17 (duomenys neskelbtini); DOK-(duomenys neskelbtini); DOK-(duomenys neskelbtini); DOK-(duomenys neskelbtini); DOK-(duomenys neskelbtini)), konstatuotina, jog darbdavės tyrimo metu nustatyti atsakovės padaryti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai yra įrodyti, kadangi vaizdo įrašuose aiškiai matoma kaip atsakovė aptarnavusi klientus, kurie už prekes atsiskaito grynaisiais pinigais, grynųjų pinigų neįmuša į kasą. Į bylą yra pateikti ir kiti įrodymai – tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knyga, ginčui aktualių dienų prekių pardavimo užrašai (rašyti ranka), bei vaizdo įrašų detali suvestinė (DOK-(duomenys neskelbtini)), kurie neabejotinai patvirtina byloje įrodinėjamas aplinkybes apie atsakovės padarytus darbo drausmės pažeidimus neįnešant grynųjų pinigų į kasą.

22. Pastebėtina, jog pinigų ne(į)mušimo į kasą faktą pardavus prekes pripažino ir šio fakto neginčijo pati atsakovė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad „nemuša čekių daug kam“. Taip pat atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog dėl kasos aparato gedimo čekiuose sumos dvigubindavosi ar trigubindavosi, o po atsiskaitymo mygtuko paspaudimo klaidos ištaisyti nebebuvo galima. Kadangi ji buvo atsakinga už kasą, šiuos trūkumus dengdavo iš savo lėšų, o aparatui pradėjus veikti tinkamai ir susidarius pertekliui, atsiimdavo savo įmokėtas sumas. Pastebėtina, kad ši atsakovės išdėstyta versija byloje nėra grindžiama jokiais įrodymais. Tam, kad išsiaiškinti ar iš tiesų kasos aparatas parduotuvėje, kurioje dirbo atsakovė, buvo sugedęs, byloje buvo apklaustas liudytojas V. M., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, kuris aptarnauja šį kasos aparatą. Liudytojas nurodė, jog buvo kasos aparato gedimas, įsimušė suma, kurią iš tikrųjų galima buvo anuliuoti, nes buvo užstrigęs klavišas. Užstrigus klavišui prekė įsimušė kelis kartus. Dėl gedimo sutvarkymo kreipėsi įmonės savininkė, buvo atliktas klaviatūros valymas ir problema baigėsi. Pardavėjos R. R. ir S. K., kurios taip pat dirbo su kasos aparatu, esančiu parduotuvėje, kurioje dirbo atsakovė N. N., teisme apklaustos paliudijo, jog su kasos aparato techninėms problemomis nesusidūrė ir savų pinigų į kasą joms įnešti nereikėjo. Taigi konstatuotina, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl kasos aparato gedimo – įmušamų sumų sudubliavimo – atsakovė būtų turėjusi problemų su kasos aparatu. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta versija dėl kasos aparato gedimo – įmušamų sumų dubliavimo, yra niekuo nepagrįsta jos pasirinkta gynybinė versija savo elgesiui pateisinti. Teismas neturi pagrindo nesiremti liudytojų paaiškinimais, kadangi jie patvirtina tyrimo metu nustatytas aplinkybes apie atsakovės padarytus darbo pareigų pažeidimus.

23. Teismas remiasi ieškovės atlikto išsamaus tyrimo rezultatais, pripažindamas, kad darbdavė išsamiai ištyrė ir pagrįstai įvertino atsakovės N. N. veiksmus kaip neteisėtus, pažeidžiančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintus pardavėjos – kasininkės pareiginius nuostatus, patvirtintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. 2023-03-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Darbo su elektroniniais kasos aparatais tvarką.

24. Be to, teismas vertina, jog atsakovė iš esmės prisipažino dėl to, kad nesilaikė nustatytos darbo su kasos aparatu tvarkos, kadangi pati nurodė, jog ne vieną kartą, tai yra iš esmės sistemingai ir sąmoningai, už parduotas prekes, už kurias klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais neatlikdavo kasos operacijos ir neišspausdindavo kasos kvito (čekio) bei neįnešdavo grynųjų pinigų į kasą, kas laikytina įrodymu, patvirtinančiu atsakovės padarytus darbo drausmės pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju visiškai nėra svarbu dėl kokių atsakovės nurodomų priežasčių ar aplinkybių ji taip elgėsi, kadangi pats padaryto pažeidimo faktas savaime reiškia darbo drausmės pažeidimą.

25. Kartu toks atsakovės elgesys rodo ne tik darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą, bet ir galimą svetimo turto pasisavinimą (t. y. vagystę), kadangi atsakovė, iš karto po to kai klientai įsigydavo prekių už grynuosius pinigus, neatlikdavo kasos operacijos ir tokiu būdu neįnešda

26. vo pinigų į kasą, ir byloje nėra patikimų duomenų ir įrodymų, kad visais atvejais atsakovė kažkada vėliau atlikdavo tokią kasos operaciją ir įnešdavo pinigus į kasą. Be to, iš byloje nustatytų faktų ir pateiktų į bylą įrodymų visumos darytina išvada, jog atsakovė galimai savinosi ieškovės pinigus darydama nuolaidas klientams, kurių šie neprašydavo, į kasą įmušdama mažesnę sumą nei sumokėdavo klientas, o skirtumą pasisavindama. Tokiais atsakovės veiksmais ieškovės įmonei buvo daroma žala. Po atlikto tyrimo nustačius, kad įmonei padaryta žala, darbdavė pagrįstai priėmė įsakymus padaryti išskaitą iš atsakovės darbo užmokesčio, bei atleisti ją iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

27. Darbuotojo pareigos gali būti numatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal darbo teisės principus (pavyzdžiui, vengti interesų konflikto ar saugoti darbdavio teisėtus turtinius ir neturtinius interesus) ar darbo teisės normas (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos, darbdavio išleisti vietos norminiai aktai). Darbuotojo pareigos atskirais atvejais gali išplaukti iš kitų teisės šakų normų (pavyzdžiui, darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinė ir pan.) ar net profesinės etikos, sąžiningo ir padoraus elgesio standartų.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, darbo sutartimi pavedęs darbuotojui atlikti jo naudai tam tikras darbines funkcijas ir įsipareigojęs už tai mokėti darbo užmokestį, patikėjęs darbuotojui savo materialines priemones bei finansinius išteklius, pagrįstai tikisi, kad darbuotojas savo pareigas vykdys sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise, saugodamas darbdavio turtinius ir neturtinius interesus (DK 24 straipsnis, 31 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl akivaizdu, kad kai darbuotojas disponuoja darbdavio lėšomis ne pagal darbdavio nustatytas sąlygas, ne darbdavio poreikiams tenkinti, o savo ar kitų asmenų poreikiams tenkinti ar tam jas panaudoti ketina, jis pažeidžia darbo pareigas, darbdavys turi pagrindo darbuotoju nebepasitikėti, pripažinti tokius veiksmus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

29. Atsakovė N. N. pagal darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos – kasininkės pareigose, buvo susipažinusi su pardavėjos - kasininkės pareiginiais nuostatais, taip pat su darbo funkcijų su kasos aparatu atmintine. Pareiginiuose nuostatuose apibrėžtos atsakovės pareigos ir atsakomybė, tarp kurių darbas su kasos aparatu; piniginių įplaukų atitikimas parduotų prekių kiekiui ir kasos aparato parodymams; už kasos operacijų pažeidimus; už piniginių įplaukų neatitikimą parduotų prekių kiekiui ir kasos aparato parodymams ir t.t.

30. Tyčiniai darbuotojo veiksmai yra sąlyga drausminei atsakomybei kilti ir atleidimas iš darbo laikytina proporcinga priemone padarytam darbo drausmės pažeidimui. Šiurkštus pareigų pažeidimas taip pat gali sukelti įvairių neigiamų padarinių darbdaviui - darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo kyla žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017 ir kt.).

31. DK 58 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atleidimas iš darbo turi būti pažeidimų ar jų visumai proporcinga priemonė, todėl sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo (ar pažeidimų) sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo (pažeidimų) padarymo.

32. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė, būdama atsakinga už parduotuvėje esančias prekes ir darbą su kasos aparatu, nesilaikė ir pažeidė įmonės darbo tvarką ir drausmę, nesilaikė pardavėjos – kasininkės pareiginių nuostatų, darbo funkcijų su kasos aparatu atmintinės reikalavimų ir savo veiksmais suteikė pagrindą darbdavei ja nepasitikėti. Atitinkamai, tokio darbuotojo, užimančio pardavėjos – kasininkės pareigas parduotuvėje, elgesys įmonėje negali būti toleruojamas. Atsakovė, padarydama darbo pareigų pažeidimą, sukėlė neigiamų pasekmių įmonei, ką patvirtina ir ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos atsakovės nusikalstamos veikos.

33. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

34. Teismas pažymi, kad atsakovės atsainų požiūrį į darbą parodo tai, kad atsakovė visuose savo pasiaiškinimuose darbdaviui bandė pateisinti savo elgesį, ir visiškai savo elgesio nevertino kritiškai, nepripažino, kad padarė grubius ir šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, nei karto nenurodė, jog gailisi ar atsiprašo, ir kad ateityje toks atsakovės elgesys nesikartos. Tokiais veiksmais atsakovė parodė savo neigiamą požiūrį į darbą, tas atsispindėjo ir iš pačios atsakovės pasisakymų teismo posėdžio metu, ji pažeidė bendradarbiavimo principą, kadangi nesistengė geranoriškai išspręsti susidariusios situacijos.

Dėl bylos procesinės baigties.

35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė, įvertinusi visas aplinkybes, susiklosčiusią situaciją, matydama atsakovės nesiskaitymą su įmonės interesais, nebendradarbiavimą, pagrįstai priėmė sprendimą atleisti ją iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi, darbuotoja iš darbo įmonėje buvo atleista teisėtai ir pagrįstai, dėl ko ieškovės ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovės N. N. atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas, taip pat pripažintina, kad ieškovė su atsakove paskutinę darbo dieną atsiskaitė tinkamai, atlikdama 124,41 Eur dydžio žalos išskaitą iš darbo užmokesčio.

36. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog byloje patyrė tokias išlaidas: 132 Eur žyminio mokesčio ir 3 675,38 Eur už advokatės teisines paslaugos.

39. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės jos patirtas 3 675,38 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atstovavimo kokybę ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovės 3 675,38 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

40. Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad atsakovės N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo teisėtas.

Pripažinti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), su atsakove N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinę darbo dieną atsiskaitė tinkamai, išskaitydama 124,41 Eur žalą iš darbo užmokesčio.

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 807,38 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimą išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, procesinių dokumentų įteikimo įmokos kodas – 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2025 m. sausio 10 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimui įsiteisėjus, sprendimą siųsti žiniai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.