Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. V. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, civilinės ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai iš nuteistojo A. V. priteista 159,12 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt devyni eurai 12 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. V. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 29 d. 15.55 val. iki 2025 m. birželio 29 d. 18.03 val. pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – įvairias prekes, o būtent, kad 2025 m. birželio 29 d., apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint prie parduotuvės durų ir laikant jas, kad jos būtų atidarytos ir neužsidarytų, jis prekybos salėje iš lentynų paėmė vieną 1 l butelį originalios lietuviškos „Auksinė“ degtinės – 22,99 Eur vertės, vieną 0,7 l butelį lietuviškos „Auksinės“ degtinės – 16,79 Eur vertės, ir, matant parduotuvės darbuotojai, išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs, tuo bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 39,78 Eur turtinę žalą;

1.1. tęsdamas nusikalstamą veiką 2025 m. birželio 29 d., apie 17.59 val., Kovo 11-osios g. 31A, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atvirai, matant parduotuvės darbuotojui pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėjus tarp durų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, kad jos būtų atidarytos ir neužsidarytų, jis prekybos salėje iš lentynų paėmė tris 1 l butelius originalios lietuviškos „Auksinė“ degtinės – bendros 68,97 Eur vertės ir, matant parduotuvės darbuotojui, išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs, tuo bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 68,97 Eur turtinę žalą;

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką 2025 m. birželio 29 d., apie 18.03 val. (duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atvirai, matant parduotuvės darbuotojui, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėjus tarp durų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, kad jos būtų atidarytos ir neužsidarytų, jis prekybos salėje iš lentynų paėmė tris 0,7 l butelius lietuviškos „Auksinės“ degtinės – bendros 50,37 Eur vertės ir atvirai, matant parduotuvės darbuotojui, išbėgo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs, tuo bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 50,37 Eur turtinę žalą vertės turtą, tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 159,12 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Prokurorė aukštesnio teismo prašo: vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinti A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje; vadovaujantis BK 27 straipsniu, A. V. pripažinti recidyvistu; skundžiamo nuosprendžio dalį dėl pagal BK 178 straipsnio 2 dalį A. V. paskirtos bausmės pakeisti ir už šį nusikaltimą jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. V. paskirti 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

2.1. Prokurorės vertinimu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė aiškiai neteisingą, per švelnią bausmę.

2.2. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, kadangi jis charakterizuojamas išimtinai neigiamai. Padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, ji padaryta dėl susiformavusios neigiamos nuteistojo asmenybės orientacijos. Nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

2.3. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis niekur nedirba, sistemingai daro nusikaltimus nuosavybei. Anksčiau jis teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Be to, net 64 kartus baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų – už smulkias vagystes. Ne kartą gydymo įstaigoje lankėsi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, alkoholio vartojimo, yra registruotas priklausomybės ligų įskaitoje. Nors pagrįstai apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau priimdamas nuosprendį neįvertino, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kas laikytina nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

2.4. Taip pat prokurorė pažymi, kad A. V. nagrinėjamu atveju vagystę įvykdė būdamas teistas 2025 m. kovo 24 d. ir 2025 m. gegužės 8 d. Prokurorė mano, kad, vadovaujantis BK 27 straipsniu, A. V. turi būti pripažintas recidyvistu.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).

6. Prokurorė ginčija nuteistajam A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę (jos dydį), prašo ją pagriežtinti. Be to, prokurorė prašo pripažinti A. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei, vadovaujantis BK 27 straipsniu, A. V. pripažinti recidyvistu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

7. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamojo (tuo metu) A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Nesutikdama su tokia pozicija, prokurorė apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinti A. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Prokurorė nurodo, kad priimdamas nuosprendį teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

8. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, Nr. 2K-29-976/2022). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau prokurorė šią aplinkybę nurodė teisminio nagrinėjimo metu, baigiamųjų kalbų metu. Nuteistasis A. V. teisimajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu dalyvavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju konstatuoti procesinio netikėtumo nėra pagrindo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje dėl prokurorės prašymo nuteistojo A. V. atžvilgiu taikyti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nepasisakė.

9. Pažymėtina ir tai, jog tą aplinkybę, kad A. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarė veikdamas bendrininkų grupėje, buvo galima numatyti ir iš kitų baudžiamosios bylos duomenų.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 29 d. 15.55 val. iki 2025 m. birželio 29 d. 18.03 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent – kad 2025 m. birželio 29 d., apie 15.55 val., A. V., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint prie parduotuvės durų ir laikant jas, kad jos būtų atidarytos ir neužsidarytų, jis prekybos salėje iš lentynų paėmė 39,78 Eur vertės prekių ir, matant parduotuvės darbuotojai, išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs; tęsdamas nusikalstamą veiką, A. V., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2025 m. birželio 29 d., apie 17.59 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atvirai, matant parduotuvės darbuotojui pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėjus tarp durų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, kad jos būtų atidarytos ir neužsidarytų, jis prekybos salėje iš lentynų paėmė padarė 68,97 Eur bendros vertės prekių ir, matant parduotuvės darbuotojui, išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs; tęsdamas nusikalstamą veiką, A. V., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2025 m. birželio 29 d., apie 18.03 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atvirai, matant parduotuvės darbuotojui, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėjus tarp durų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, kad jos būtų atidarytos ir neužsidarytų, jis prekybos salėje iš lentynų paėmė bendros 50,37 Eur vertės prekių ir atvirai, matant parduotuvės darbuotojui, išbėgo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs.

11. Nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo A. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veikimą bendrininkų grupe, tai yra tai, kad A. V. atvirai, matant parduotuvės darbuotojams, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o tuo tarpu tyrimo metu nenustatytas asmuo, matydamas kito bendrininko veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, o netgi atvirkščiai – bandė jam padėti (stovint prie parduotuvės durų, laikė jas, kad jos būtų atidarytos ir neužsidarytų; padėjo tarp durų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, kad jos būtų atidarytos ir neužsidarytų), taigi pritarė tokiam bendrininko elgesiui. Paminėtos aplinkybės patvirtina jų tyčios bendrumą, savo bendrais neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarant bendrą 159,12 Eur vertės turtinę žalą.

12. Atsižvelgiant į tai, prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nustatant A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu

13. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo, vadovaujantis BK 27 straipsniu, A. V. pripažinti recidyvistu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. V. nagrinėjamu atveju vagystę įvykdė būdamas teistas 2025 m. kovo 24 d. ir 2025 m. gegužės 8 d.

14. BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

15. Nagrinėjamu atveju prokurorė baigiamųjų kalbų metu apylinkės teismo prašė A. V. pripažinti recidyvistu, tačiau skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas šiuo klausimu taip pat nepasisakė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi duomenis apie A. V. teistumus, įvertinusi nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad prokurorės prašymas pripažinti nuteistąjį recidyvistu yra pagrįstas.

16. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčio nuostatas, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

17. Nustatyta, kad šioje byloje A. V. jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus už tyčinių nusikaltimų, iš jų – 3 kartus būnant pilnamečiu, padarymą. Paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2025 m. birželio 3 d.) už vienos tyčinės apysunkės nusikalstamos veikos padarymą, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžiu už vieną tyčinį nusikaltimą ir tris apysunkius tyčinius nusikaltimus paskirta subendrinta bausme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. V. buvo atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 3 d. Nagrinėjamu atveju aktualią tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką A. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 29 d. 15.55 val. iki 2025 m. birželio 29 d. 18.03 val.), tai yra turėdamas neišnykusį teistumą. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. V. atžvilgiu buvo panaikintas. Šių aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad A. V. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti ir esančią didesnio pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis niekur nedirba, daro nusikaltimus nuosavybei, daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų – už smulkias vagystes.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, A. V. pripažintinas recidyvistu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tokiu būdu teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

20. Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka su nuteistajam A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašo nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę. Prokurorės vertinimu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė aiškiai neteisingą, per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija su šia prokurorės pozicija sutinka.

21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato šias alternatyvias bausmių rūšis – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

22. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę, nurodė, kad atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas. Taip pat buvo įvertinta ir kaltinamojo (tuo metu) asmenybė. A. V. teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrijos klinikoje gydėsi, registruotas priklausomybės ligų įskaitoje. Pakaltinamas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas nurodė, kad sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis (tuo metu) anksčiau yra teistas, teismas jam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jos dydį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, parinko atsižvelgęs į nedidelę pagrobto turto vertę.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama prokurorės apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nepagrįstai sureikšmino atviros vagystės metu pagrobto turto vertę, tačiau neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepasisakė dėl prokurorės baigiamųjų kalbų metu pareikštų prašymų pripažinti A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o taip pat A. V. pripažinti recidyvistu. Visa tai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę savo dydžiu.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės.

25. A. V. nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, yra baigtas. Pirmiau aptartos nuteistojo įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybės (atvira vagystė) neabejotinai atskleidžia didelį tiek jo padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo cinišką požiūrį kitų visuomenės narių atžvilgiu. Didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei šiuo atveju atskleidžia ir duomenys apie ankstesnius jo teistumus. Kaip matyti, ankstesni teistumai teigiamos įtakos nuteistojo elgesio korekcijai nepadarė, teisei priešingo elgesio jis neatsisakė. Nagrinėjamu atveju naują veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikintas. A. V. niekur nedirba, o jo daromi nusikaltimai nuosavybei įgauna sistemingumą. Taip pat nuteistasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, pagrinde – už smulkias vagystes. Šiuo aukštesnio teismo nuosprendžiu A. V. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nuteistajam turi būti paskirta prokurorės apeliaciniu skundu prašomo dydžio laisvės atėmimo bausmė. Tai yra, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą turi būti paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

27. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. V. skirtina galutinė 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

29. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 27 d. pažyma Nr. APD-2026-01040 dėl nuteistajam A. V. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 191,67 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras 67 ct).

30. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

31. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. V. iki nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo, jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, skundžiamu nuosprendžiu priteista turtinė žala. Įvertintina ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), o nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. V. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:

A. V., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. V. paskirti galutinę 1 (vienų) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinti A. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, A. V. pripažinti recidyvistu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš A. V. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.