Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-825-357/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02258-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

2020 m. lapkričio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wind Turbine“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo technologijų projektai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Wind Turbine“ pateikė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ priteisti 32950,00 Eur skolą, 3060,00 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar jo neužtenkant – pinigines lėšas, esančias atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ banko sąskaitose.

2. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Naudotos vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė parduoda, o atsakovė perka Vėjo jėgainę (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovė visiškai neatsiskaitė su ieškove pagal išrašytą sąskaitą–faktūrą už Vėjo jėgainę ir jos detales, todėl ieškovės 32950,00 Eur reikalavimas yra pagrįstas. Nurodė, kad atsakovės atžvilgiu pastaruoju metu yra pareikštas ne vienas reikalavimas ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitų kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-875-781/2020 paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovei 140 000 Eur sumai priklausantį turtą, taip pat konstatavo, jog atsakovė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams ir jos elgesys yra nesąžiningas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. spalio 7 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovės UAB „Wind Turbine“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tokio turto nesant ar jo neužtenkant – pinigines lėšas, esančias atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ banko sąskaitose, neviršijant 36 010,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.

4. Teismas nurodė, kad ieškinio priedu pateikti rašytiniai įrodymai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, liudija, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, taip pat ir kitiems kreditoriams bei teismuose yra daugiau bylų, kuriose jai yra pareikšti turtiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus ieškovės reiškiamų reikalavimų dydį, pobūdį, teismas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama iš atsakovės priteisti 32 950,00 Eur skola ir 3 060,00 Eur palūkanų suma – gana didelė, reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra pagrindas manyti, kad dėl atsakovės turtinės padėties teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė visiškai nepagrindė ir neįrodė antros būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o teismas visiškai nemotyvavo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Esminė aplinkybė, nulemianti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo pasunkėjimui konstatavimą, yra asmens, kurio turto atžvilgiu prašoma taikyti areštą, nesąžiningumas.

5.2. Aplinkybė, jog kitoje byloje atsakovės turtas jau buvo areštuotas, neturi privalomumo savybės šioje konkrečioje byloje ir yra teisiškai nereikšminga.

5.3. Nei ieškinyje, nei jo prieduose nėra jokių argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškove, kaip jų nesama ir skundžiamoje teismo nutartyje. Atsakovė neslepia jokio savo turto, o toliau vykdo veiklą, todėl akivaizdu, kad atsakovės veiksmuose nėra jokio nesąžiningo elgesio užuomazgų.

5.4. Kitoje byloje atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau pati savaime eliminuoja šio turto perleidimo tretiesiems asmenims galimybę. Todėl ši aplinkybė objektyviai negali lemti sprendimo šioje byloje neįvykdymo grėsmės.

6. Ieškovė UAB „Wind Turbine“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jos finansinė padėtis yra stabili, kad atsakovė turi pakankamai turto, iš kurio bus galima patenkinti ieškinio reikalavimą, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus sprendimas. Prastėjanti atsakovės finansinė padėtis akivaizdžiai kelia grėsmę, jog daugės atsakovės kreditorių, turtas galimai bus pardavinėjamas, pervedamas ir pan., dėl ko ieškovės reikalavimas taptų neįgyvendinamas.

6.2. Atsakovė, turėdama galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jai pareikštos didelės ieškinio sumos, jokių tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė.

6.3. Teismai jau yra konstatavę įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kad atsakovė gali būti nesąžininga, o patenkinus atsakovės kreditorių reikalavimus, išieškojimas iš atsakovės gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

6.4. Kitoje byloje atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina apsaugos nuo turto perleidimo galimybės iki ieškovės reikalavimo išnagrinėjimo, kadangi kitoje byloje ieškovas bet kada gali atsiimti ieškinį, šalys gali sudaryti taikos sutartį, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra pagrįstas.

10. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama ieškinį, aiškiai nurodo savo reikalavimus, jų teisinį ir faktinį pagrindą, pateikia reikalavimų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus – sutartį, sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašus ir kt. duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra galimas ir leistinas. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, iš kurių galimą būtų spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas. Taigi, egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaida, nes išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir ieškinys prima facie yra pagrįstas.

12. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovės turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.

13. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos buvimą, nurodė, kad: 1) ieškinio priedu pateikti rašytiniai įrodymai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, liudija, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, taip pat ir kitiems kreditoriams bei teismuose yra daugiau bylų, kuriose jai yra pareikšti turtiniai reikalavimai; 2) ieškovės reikalaujama iš atsakovės priteisti 32 950,00 Eur skola ir 3 060,00 Eur palūkanų suma – gana didelė.

14. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti, apeliantė, turėdama galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jai pareikštos didelės ieškinio sumos, jokių tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Taigi, byloje nenuginčyta, kad ieškinio suma (32 950,00 Eur skola ir 3 060,00 Eur palūkanų suma) yra didelė atsakovei (to ji neneigia). Tuo pačiu nustatyta, kad atsakovė skolų nedengia ir kitiems kreditoriams, jos turtui jau yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės kitose civilinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės prastėjanti atsakovės finansinė padėtis akivaizdžiai kelia grėsmę, jog daugės atsakovės kreditorių, turtas, galimai, bus pardavinėjamas, dėl ko ieškovės reikalavimo patenkinimas pasunkėtų arba taptų neįgyvendinamas.

15. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad įmonei pastaruoju metu yra pareikštas ne vienas reikalavimas ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitų kreditorių atžvilgiu, yra svarbi vertinant poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-875-781/2020 paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovės 140 000 Eur sumai priklausantį turtą, taip pat konstatavo, jog atsakovė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, jos elgesys yra nesąžiningas, atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, be to, ji gali siekti apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.

16. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į faktą, jog atsakovės atžvilgiu kitose bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, nors ieškovė byloje nepateikė duomenų, kad atsakovė siekia paslėpti ar perleisti turimą turtą, jos nesąžiningas elgesys kitoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-875-781/2020) sudaro pagrindą abejoti atsakovės sąžiningumu. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, jog nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžytų jos teises. Kaip teisingai nurodo ieškovė, kitoje byloje atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina apsaugos nuo turto perleidimo galimybės iki ieškovės reikalavimo išnagrinėjimo, kadangi kitoje byloje ieškovas bet kada gali atsiimti ieškinį, šalys gali sudaryti taikos sutartį, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Taigi, kitoje byloje pritaikytas areštas nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės pareikšto reikalavimo atžvilgiu.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.