Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wind Turbine“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjų technologijų projektai“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės pateikto dokumento turinį, jį priima, nes mano, kad jis yra reikšmingas teisingam aplinkybių nustatymui ir bylos išsprendimui, ir bylos nagrinėjimo neužvilkins bei vertina jį kartu su kitais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Wind Turbine“ ir atsakovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė naudotos vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso naudota vėjo jėgainė? E66/18.70-T02, 1,8 MW, SN 70884, 10/2002, kuri stovi ir yra naudojama vietovėje: Oster-Ohrstedt, Vokietijoje (GPS: 54.520429, 9.232874) (Sutarties 1 straipsnis). Šalys sutarė dėl vėjo jėgainės kainos, tai yra 170 000,00 Eur su PVM, ir mokėjimo tvarkos, tai yra 100 000,00 Eur sumokama iki 2016 m. rugsėjo 8 d., 70 000,00 Eur iki 2016 m. rugsėjo 20 d., PVM kartu su suma (Sutarties 2 straipsnio 2 punktas). Ieškovė įsipareigojo, be kita ko, ir gauti leidimus ve?jo je?gaine?s išmontavimui; savo sąskaita užtikrinti, kad iki ve?jo je?gaine?s vietos bu?tu? privaz?iavimo keliai reikiamu? kranu? ir kitos reikiamos sunkiasvore?s technikos privaz?iavimui ir darbui; savo sa?skaita is?montuoti ve?jo je?gainę ir pamata? ju? ankstesne?se stove?jimo vietose iki 2016 m. spalio 31 d. (Sutarties 3 straipsnio 1 punktas). Atsakovė i?sipareigojo: laiku ir tinkamai atsiskaityti uz? perkama? ve?jo je?gaine? bei paduoti transporta? pakrovimui nustatytu laiku ir data (Sutarties 3 straipsnio 2 punktas). Ieškovė 2018 m. kovo 1 d. išrašė PVM sąskaitą–faktu?rą Nr. WT-18021 – 24 200,00 Eur sumai už sparnus Enercon E66 ir žiedą Enercon E66. 2018 m. kovo 1 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą Nr. WT-18020 – 211 750,00 Eur (175 000,00 Eur plius 36 750,00 Eur PVM) sumai už vėjo elektrinę Enercon E66, 18.70. 2018 m. balandžio 24 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą Nr. WT-18043 – 21 296,00 Eur sumai už vėjo elektrinės Enercon E66 sumontavimą. Atsakovės direktorius Giedrius Gaiz?auskas 2015 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė naudotų vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015/08/12 su pardavėju STS International s. r. o. dėl pramoninės vėjo turbinos, gamintojas I x Vestas RCC–V66, serijos numeris Nr. 1422, pirkimo ir ją pateikė į bylą reikšdama atsikirtimus į ieškovės ieškinį.

13. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo pozicija grindžia tuo, jog aplinkybių visuma ir šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad 2018 m. buvo pasiektas žodinis susitarimas dėl įskaitymo ir šalys pripažino, jog toks įskaitymas tenkina abiejų šalių interesus. Įskaitymo sandorio neigimas yra tik gynybinė ieškovės taktika, kurią paneigia sistemingi pačios ieškovės veiksmai: 1) pripažinus, kad jėgainės nuosavybės teisė buvo perleista 2018 m.; 2) suteikus jėgainės nuosavybės teisę 2018 m., t. y. pagal Sutartį pripažinus, jog yra pilnai atsiskaityta, nes atsakovė jėgainę E66 2018 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise perleido UAB „Solis spectrum", ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ išrašas; 3) nereiškus atsakovei pretenzijų dėl neva egzistuojančios skolos padengimo iki 2020 m. spalio mėn.; 4) ieškinį pateikus tik po 16 mėn. po neva nustatytos atsiskaitymo datos. Šiuo atveju ieškovė sutikdama įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį turėjo teisę sudaryti įskaitymo sandorį taip įskaitydamas savo vadovo M. G. arba STS International prievolę.

14. Atsakant į šiuo atsakovės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

15. Šioje ginčo situacijoje reikšminga ir tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str.1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė perleido atsakovei naudotą vėjo jėgainę E66/18.70-T02, 1,8 MW, SN 70884, 10/2002, kuri stovėjo ir buvo naudojama vietovėje: (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. Sutartyje nustatytas sąlygas. Sutartyje aptarta vėjo jėgainės pirkimo pardavimo kaina ir kainos sumokėjimas, šalių įsipareigojimai, sutarties nutraukimo, atsakomybės, garantijos ir baigiamosios nuostatos, kuriose numatyta, jog sutartis gali būti pakeista ir/ar papildyta tik rašytiniu šalių susitarimu. Sutartyje nenumatyta, kad ieškovė sutinka atlyginti nuostolius atsakovei dėl galimai esamų ar vėliau atsiradusių daikto trūkumų ar jo remonto išlaidas, tačiau ieškovė suteikė papildomas paslaugas už naudotos vėjo jėgainės pastatymą ir pardavė papildomas detales. Byloje nėra duomenų ir atsakovė neginčija faktų, kad ieškovė nėra suteikusi papildomų paslaugų ir papildomų detalių, kurios nurodytos ieškovės išrašytose sąskaitose–faktūrose. Taigi, ieškovės teigimu, atsakovės skolos likutis – 32 950,00 Eur.

17. Atsakovė teigimu, 2019 m. liepos 4 d. atsakovė buvo skolinga ies?kovei 32 950 Eur, is? kuriu? 9 405,00 Eur uz? ve?jo je?gaine? ir 23 545,00 Eur uz? detales ir darbus. Be to, atsakovė nurodo, kad vėjo jėgainę V66 pardavė? UAB „Benko servisas“. Kadangi vėjo jėgainė? net ir po remonto darbu? neveikė? taip, kaip turėtų? veikti, 2019 m. liepos 20 d. atsakovė gavo UAB „Benko servisas“ pretenzija? dėl 200 000 Eur nuostoliu? atlyginimo. Atsakovė sutinka su skola, tačiau nurodo, kad ji atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl pačios skolos nebėra. Ieškovė tokiam vienašaliam atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymui prieštarauja, nesat tam sąlygų.

18. Teisėjų kolegija, vertindama šalių pozicijas bei pateiktus į bylą rašytinius įrodymus atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pozicija yra prieštaringa. Vienais argumentais atsakovė teigia, kad pardavė iš ieškovės įsigytą jėgainę UAB „Benko servisas“, kitais, jog ją pardavė UAB „Solis spectrum“. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikta į bylą UAB „Benko servisas“ 2019 m. liepos 20 d. pretenzija nėra informatyvi, nes iš rašto turinio nėra aišku dėl kokios konkrečiai vėjo jėgainės netinkamo funkcionavimo trečiasis asmuo reiškia pretenzijas atsakovei. Iš 2020 m. balandžio 6 d. susitarimo tarp trečiojo asmens UAB „Benko servisas“ ir atsakovės matyti, kad susitarta dėl vėjo jėgainės „Vestas V 66“ (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) netinkamo veikimo nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu, iš atsakovės pateikto apeliaciniame skunde naujo įrodymo – VĮ Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo dalies, matyti, jog atsakovė vėjo jėgainę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise perleido UAB „Solis spectrum“. Iš esamų skirtingų vėjo jėgainių unikalių numerių, spręstina, kad atsakovei patekta UAB „Benko servisas“ pretenzija ir su šia bendrove sudarytas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo, yra ne dėl iš ieškovės UAB „Wind Turbine“ įgytos vėjo jėgainės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, viena vertus, atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir pateikta naujo įrodymo – VĮ Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo dalis dėl atsakovės perleistos vėjo jėgainės UAB „Solis spectrum“ niekaip nėra susijusi su ieškovės perleista atsakovei vėjo jėgaine ir prašoma priteisti skolos suma, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad įskaitymo sandorio neigimas yra tik gynybinė ieškovės taktika, kurią paneigia pačios ieškovės veiksmas - pagal Sutartį pripažinus, jog yra pilnai atsiskaityta, nes atsakovė jėgainę E66 2018 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise perleido UAB „Solis spectrum", atmestini kaip nelogiški ir nepagrįsti. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens STS International s. r. o. tarpusavio santykiai, kylantys iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. sutarties, nesaisto ieškovės ir atsakovės santykių kylančių iš 2016 m. rugsėjo 16 d. sutarties. Juo labiau, lyginant atsakovės sudarytas 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartis matyti, kad atsakovė įsigijo skirtingas naudotas vėjo jėgaines iš skirtingų subjektų, kurių net pagamino metai skirtingi (vienos – 1999 m., kitos – 2002) ir jos stovėjo skirtingose (šalies) vietovėse (iš ieškovės įsigyta – (pavadinimas neskelbtinas)t, iš trečiojo asmens STS International s. r. o. – (pavadinimas neskelbtinas), tarp kurių beveik 400 km atstumas).

19. Atsakovė apeliaciniame skunde savo poziciją grindžia tuo, kad jį įskaitė priešpriešinį reikalavimą ieškovei, o tai, kad su ieškove pilnai atsiskaityta, patvirtina pačios ieškovės veiksmai nereiškus atsakovei pretenzijų dėl neva egzistuojančios skolos padengimo iki 2020 m. spalio mėn. ir ieškinį pateikus tik po 16 mėn. po neva nustatytos atsiskaitymo datos.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą praktiką). Akivaizdu, jog šiuo ginčo atveju, šalys neturėjo vienai kitai priešpriešinių galiojančių, vykdytinų bei apibrėžtų reikalavimų ir atsakovės įskaitymas, teisėjų kolegijos įsitikinimu yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos prievolė pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, tai yra, kad atsakovė turėjo įskaitymo teisę – galiojančią skolą ieškovės atžvilgiu ir ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino pilna apimtimi. Ir vertinti padarytos išvados kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra tinkamai ir išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymas, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu bei atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas. Atsakovės argumentai, jog neva ieškovė pripažino įskaitymą, nes nereiškė atsakovei pretenzijų dėl skolos padengimo iki 2020 m. spalio mėn., tai yra net 16 mėn. po nustatytos atsiskaitymo datos, nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę, neįrodo, kad šalys buvo susitarusios dėl įskaitymo pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartį ir neturi jokios teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui.

21. Atsakovė apeliuoja ir į tai, kad teismas nepagrįstai priteisė tokio dydžio ieškovės išlaidas už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Atsakovės nuomone, civilinė byla nebuvo sudėtinga nei teisės, nei apimties aspektais, byloje nebuvo didelio kiekio dokumentų, bylos apimtis maža, nagrinėjamas teisės klausimas taip pat nėra naujas ar sudėtingas teisės požiūriu. Ginčo suma taip pat nėra itin didelė, todėl maksimalių Rekomendacijoje nurodytų sumų priteisimas, pasak atsakovės neatitiktų teisingumo principo. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

22. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir dėl jų sprendime pasisakė. Teismas, atsižvelgė, jog ieškovės patirtos išlaidos viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotą maksimalų rekomenduojamą priteisti išlaidų dydį toje dalyje, kurioje prašoma priteisti 900,00 Eur už 6 val. pasirengiant teismo posėdžiui ir 225,00 Eur už 1,5 val. atstovavimą teisme. Kadangi nurodytus veiksmus atliko advokato padėjėjas, ieškovės prašomas priteisti išlaidas teismas sumažino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 4898,51 Eur (5 203,61 Eur – 1125 Eur – 236,25 Eur (PVM) + 872,85 Eur (7,5 val. × 116,38 Eur) + 183,30 Eur PVM, Rekomendacijų 5 ir 8.19. punktai), iš viso 5701,51 Eur, įskaitant žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ginčo sumos dydį (Rekomendacijų 2.5 punktas), kuri nelaikytina nedidele, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamą teismo sprendimą ir apeliantės argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisė iš atsakovės ieškovei nepažeisdamas civilinio proceso kodekso normų ir neviršydamas Rekomendacijose nustatytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių.

23. Apibendrinus kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, įvertino visas ginčo santykiams svarbias faktines aplinkybes, dėl ko keisti ar naikinti pagrįsto teismo sprendimo apeliantės prieštaringo ir nenuoseklaus apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti apeliantės argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

25. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (2395,80 Eur) apeliacinės instancijos teisme, kadangi jos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Vėjo technologijų projektai“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „Wind Turbine“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2395,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.