- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-17/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00100-2007-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Albinas Bielskis, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- T. G., A. K., T. G. Policijos, A. K. Policijos
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Paulius Svirskis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 4 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 5 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d.
Nuosprendžiu nuspręsta A. K. grąžinti 25 000 litų užstatą tuo atveju, jei A. K. nepažeis kardomosios priemonės – užstato sąlygų iki jis bus suimtas.
pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 5 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 10 metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. sausio 14 d.
Nuosprendžiu nuspręsta V. J. grąžinti 20 000 litų užstatą tuo atveju, jei T. G. nepažeis kardomosios priemonės – užstato sąlygų iki bus suimtas.
Iš nuteistojo T. G. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 4651 litas ir 44 centai už konvojavimo išlaidas. Iš nuteistųjų T. G. ir A. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista po 448 litus ir 94 centus už automobilių „Citroen XM“, valstybiniai Nr. 6NV 723, ir „Opel Vectra“, be valstybinių numerių, saugojimą.
Nuosprendžiu nuspręsta nuteistajam A. K. grąžinti 4384 litus ir 6 centus bei 450 eurų, o kitus pinigus – 448 litus ir 94 centus panaudoti proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, veikdamas bendrininkų grupe su T. G., pagal iš anksto paruoštą planą, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, 2007 m. gruodžio mėnesio pradžioje, Kauno mieste, neteisėtam didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimui ir jų neteisėtam gabenimui perdavė T. G. 9 000 eurų. T. G., būdamas Olandijoje, Roterdame, 2007 m. gruodžio 7 d. už dalį iš A. K. gautų pinigų – 1 300 eurų - nupirko automobilį „Citroen XM“, valstybiniai Nr. 6NV-723. Tą pačią dieną A. K. per tarpininką A. B., vykusį iš Lietuvos į Belgiją, perdavė T. G. dar 30 000 eurų, skirtų narkotinėms medžiagoms įgyti. Gavęs šiuos pinigus, T. G., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. K., turėdamas iš A. K. gautus 37 700 eurų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, vardu Zbišekas, neteisėtai įgijo 12 914,97 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios buvo supakuotos dvidešimt septyniuose plastmasiniuose buteliuose ir paslėptos minėto automobilio „Citroen XM“ kuro bake. Šį automobilį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis 2007 m. gruodžio 15 d. T. G. pakrovė į iš anksto užsakytą L. J. individualiai įmonei priklausantį vilkiką „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apie nusikalstamą veiką nieko nežinantis V. N.. V. N., A. K. nurodymu, 2007 m. gruodžio 16 d. apie 19 val. 30 min. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lazdijų muitinės postą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką įvežė 12914,97 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir gabeno jas iki Kauno mieste, Savanorių prospekte 441 esančios degalinės „Albara“. Tą pačią dieną apie 22 val. 40 min. vilkikas „Mercedes Benz“, vairuojamas V. N., su narkotinėmis medžiagomis, paslėptomis automobilyje „Citroen XM“, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos automobilio „Citroen XM“ apžiūros metu. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
T. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., pagal iš anksto paruoštą planą, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, 2007 m. gruodžio mėnesio pradžioje, Kauno mieste, neteisėtam didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimui ir jų neteisėtam gabenimui iš A. K. gavo 9 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. G., būdamas Olandijoje, Roterdame, 2007 m. gruodžio 7 d. už 1 300 eurų nupirko automobilį „Citroen XM“, valstybiniai Nr. 6NV-723. Tą pačią dieną per tarpininką A. B., vykusį iš Lietuvos į Belgiją, T. G. iš A. K. gavo dar 30 000 eurų. Turėdamas iš A. K. gautus 37 700 eurų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, vardu Zbišekas, neteisėtai įgijo 12 914,97 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios buvo supakuotos dvidešimt septyniuose plastmasiniuose buteliuose ir paslėptos už A. K. duotus pinigus nupirkto automobilio „Citroen XM“ kuro bake. Minėtą automobilį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis 2007 m. gruodžio 15 d. T. G. pakrovė į iš anksto užsakytą L. J. individualiai įmonei priklausantį vilkiką „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apie šią nusikalstamą veiką nieko nežinantis V. N.. V. N., A. K. nurodymu, 2007 m. gruodžio 16 d. apie 19 val. 30 min. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lazdijų muitinės postą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką įvežė 12914,97 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir gabeno jas iki Kauno mieste, Savanorių prospekte 441 esančios degalinės „Albara“. Tą pačią dieną apie 22 val. 40 min. vilkikas „Mercedes Benz“, vairuojamas V. N., su narkotinėmis medžiagomis, paslėptomis automobilyje „Citroen XM“, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos automobilio „Citroen XM“ apžiūros metu. Šiais veiksmais T. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
T. G. gynėjas advokatas Paulius Svirskis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, ir priimti šioje nuosprendžio dalyje dėl T. G. išteisinamąjį nuosprendį, bei paskirti T. G. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 43, teigia, kad skundžiamame nuosprendyje T. G. kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra nepagrįsta baudžiamojo proceso būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, ji tik preziumuojama tuo, kad automobilyje buvo paslėptos narkotinės medžiagos bei grindžiama prielaidomis.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad T. G. parodė nežinojęs apie automobilyje buvusias narkotines medžiagas, nes jas automobilyje paslėpė nenustatytas lenkų tautybės asmuo. Todėl T. G. nesuvokė, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena narkotines medžiagas, to nenorėjo ir nesiekė taip veikti. Advokatas pažymi, kad jo ginamojo parodymai yra nuoseklūs, jie nekito nuo pat to momento, kai buvo rastos narkotinės medžiagos, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Gynėjo teigimu, T. G. parodymus paneigiančių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, T. G. parodymus apie tai, kad jis nėra kaltas dėl kontrabandos, netiesiogiai patvirtina šie baudžiamojoje byloje esantys duomenys:
1. A. K. parodė, kad dėl narkotinių medžiagų gabenimo į Lietuvą jis su T. G. nesitarė, narkotinių medžiagų gabenimo būdą sugalvojo pats, o minėtas medžiagas automobilyje paslėpė ne T. G..
2. iš 2007 m. gruodžio 11 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio matyti, kad paklaustas apie narkotines medžiagas, T. G. nurodė, kad pats nežiūrėjo ir nežino tikslių detalių apie jas.
3. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad T. G. A. K. nenurodė, kurioje transporto priemonėje bus paslėptos narkotinės medžiagos, t. y., A. K. šias aplinkybes sužinojo iš kito šaltinio.
4. T. G. darbinė veikla buvo susijusi su automobilių pirkimu ir jų gabenimu į Lietuvą.
Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo 3.1.8 punktu, nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio išvada apie tai, jog T. G. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida.
Apeliantas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jo ginamasis supakavo kanapes ir jas paslėpė automobilyje. Todėl vien tik aplinkybė, kad T. G. pakrovė automobilį gabenimui į Lietuvą, negali patvirtinti, jog jis žinojo apie automobilyje paslėptas narkotines medžiagas, siekė ir norėjo jas neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos sieną. Advokatas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje yra remiamasi T. G. parodymais apie Zbišeką, tačiau nemotyvuotai atmetė parodymus, kad Zbišekas neminėjo T. G. apie automobilyje paslėptas narkotines medžiagas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad, jeigu T. G. būtų kaltas dėl Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, jis to neneigtų. Šis apeliacinio skundo teiginys aiškinamas tuo, kad bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bendrinamos apėmimo būdu, todėl galutinei bausmei neturi įtakos T. G. prisipažinimas ar neprisipažinimas.
Gynėjas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, teigia, jog neįrodžius bent vieno iš Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – T. G. kaltės, pasireiškusios išankstine tiesiogine tyčia, pastarasis dėl šios veikos turi būti išteisintas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su T. G. paskirta bausme už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Gynėjas nurodo, kad skiriant bausmę, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 61 straipsnio nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė T. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. K. parodė, jog būtent jis sugalvojo padaryti nusikalstamas veikas, dėl kurių yra nuteistas, o T. G. jis pasinaudojo, nes pastarasis turėjo jam (A. K.) finansinių įsipareigojimų bei gyveno Olandijoje. Be to, A. K. pripažino, kad nusikalstamą sumanymą būtų įgyvendinęs ir tuo atveju, jei nebūtų pažinojęs T. G.. Gynėjas teigia, kad bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių, jog T. G. tik padėjo A. K. surasti asmenį, kuris Olandijoje gali įgyti narkotinių medžiagų, bei šiam asmeniui perduoti pinigus. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia manantis, kad jo ginamojo vaidmuo nebuvo svarbus ir nesudarė sąlygų padaryti nusikalstamą veiką.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad jeigu teismas nuspręstų, kad T. G. veikė bendrininkų grupe, tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalimi, pastarojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip padėjėjo, kas švelnintų jo atsakomybę.
P. Svirskis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 54 straipsnio 3 dalimi, teigia manantis, kad jo ginamajam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. apžvalgą dėl teismų praktikos skiriant bausmes (Teismų praktika Nr. 27) ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo elgesio prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jų padarymo. Apeliantas pažymi, kad T. G. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darant nusikalstamas veikas jo vaidmuo buvo antraeilis, pareiškus įtarimus, jis iš karto pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, nurodė nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo, per 4 metus jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, mokėsi ir beveik pabaigė mokslus, atliko praktiką, būdamas studentas dirbo pagalbinius darbus, o šiuo metu dirba Olandijos „ING I. M.“. T. G. tiek mokymosi įstaigų, tiek darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Gynėjas teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad T. G. kritiškai įvertino savo veiksmus bei dėl to atsiradusius padarinius, padarė teigiamas išvadas. Be to, minėtos aplinkybės patvirtina ir tai, kad T. G. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. P. Svirskis atkreipia dėmesį, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, per kurį jo ginamasis siekė pasitaisyti ir pasitaisė. Todėl, atsižvelgiant į jauną nuteistojo amžių, į aukščiau aptartas aplinkybes, pastarajam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad procesas šioje byloje truko nepateisinamai ilgai iš dalies ir dėl valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro veiksmų – ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta svarbių duomenų, todėl teismas turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą, o dėl to byla užsitęsė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. G. bausmę, turėjo atsižvelgti ir į šią aplinkybę.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo bausmės atlikimo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisai tinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatas. Nuteistasis pažymi, kad jis savo noru papasakojo visas jam žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes, ne tik pripažino savo kaltę, gailėjosi nusikaltęs, tačiau ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išaiškinti bei nustatyti tikrąsias aplinkybes. A. K. teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintini duomenys, gauti iš Kriminalinės policijos biuro. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismas galėjo dėl jo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį, o už kiekvieną nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu, galėjo jam paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnių sankcijose. A. K. teigia, kad bausmės tikslai būtų pasiekti ir paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje A. K. pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išaiškinti bei nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Nuteistasis teigia manantis, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinti ir duomenys, gauti iš Kriminalinės policijos biuro. Nuteistasis nurodo vienas išlaikantis mažamečius vaikus, nes žmona serga depresija ir jai pačiai yra reikalinga priežiūra, o abu jo tėvai – neįgalūs. Be to, jis yra paėmęs paskolą, turi finansinių įsipareigojimų, todėl paskyrus jam laisvės atėmimo bausmė, nebus kam mokėti palūkanų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl jo duotų parodymų prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, jis vos liko gyvas. Nuteistojo teigimu, dėl šių veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. K. neatmeta galimybės, kad paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, fizinį smurtą prieš jį pavartoję asmenys bandys su juo susidoroti įkalinimo įstaigoje.
Nuteistasis sutinka, kad skiriant jam bausmes buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi. Tačiau jis mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo pagalbą atskleidžiant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors skundžiamame nuosprendyje Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikti duomenys pripažinti ypatingomis ir išskirtinėmis aplinkybėmis, tačiau A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad ankščiau nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, dėl kurių atlikti bausmę jam būtų per sunku. Nuteistasis taip pat teigia turintis tvirtus socialinius ryšius, rūpinasi neįgaliais tėvais. A. K. nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas paskyrė jam tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas teigia manantis, kad jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. A. K. teigia esantis moraliai subrendęs, neigiamai vertina savo poelgius, dėl jų išgyvena.
Nuteistasis pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio nuostatomis, jis turėjo būti atleistas nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje esančioje specialisto išvadoje konstatuota, jog ligos, kuriomis jis serga, yra įtrauktos į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo atlikimo sąrašą“. Nuteistasis taip pat nurodo, kad atlikus ekspertizę, konstatuota, kad ligos, kuriomis jis serga, yra įtrauktos į minėtą sąrašą, tačiau į šį sąrašą yra įtrauktos ne visos ligos, kuriomis jis serga. A. K. pažymi, kad jis serga dismetaboline encefalopatija ir hipersplenizmu. Apeliantas teigia manantis, kad jeigu pirmosios instancijos teismui buvo neaiški eksperto išvada, į teismo posėdį turėjo būti iškviestas teismo ekspertas bei jį (A. K.) gydantis gydytojas. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio jo prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė. A. K. teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, minėti asmenys turėtų būti apklausti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. G. gynėjas P. Svirskis prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo A. K. gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti ir A. K. atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl T. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį.
Nesutikdamas su T. G. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, jo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad T. G. žinojo, jog automobilyje „Citroen XM“ iš Olandijos į Lietuvą yra gabenamos paslėptos narkotinės medžiagos – kanapės. Tokį apeliacinio skundo argumentą gynėjas grindžia tuo, jog, pirma, paties T. G. parodymai dėl šios aplinkybės buvo vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu; antra, nuteistasis A. K. patvirtino, jog T. G. nežinojo apie automobilyje paslėptas narkotines medžiagas; trečia, T. G. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės. Teisėjų kolegija tokius gynėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Iš byloje esančių įrodymų patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad: T. G. susitarė su A. K. Olandijoje įsigyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių; tuo tikslu T. G. supažindino A. K. su Olandijoje gyvenančiu asmeniu, vardu „Zbišekas“, iš kurio narkotines medžiagas suplanavo įsigyti; A. K. per du kartus T. G. perdavė 39 000 eurų, už kuriuos turėjo būti įgyti du automobiliai (iš kurių viename turėjo būti paslėptos iš Olandijos į Lietuvą gabenamos narkotinės medžiagos) ir kanapės; T. G., vykdydamas susitarimą su A. K., Olandijoje įgijo du automobilius – „Citroen XM“ ir „Opel Vectra“; automobilį „Citroen XM“ T. G. perdavė „Zbišekui“, kuris kitą dieną automobilį grąžino; T. G. telefonu susisiekė su V. N., kuris su autovežiu buvo atvykęs į Olandiją ir gabeno į Lietuvą T. G. įgytus bei pakrautus automobilius „Citroen XM“ ir „Opel Vectra“.
Šios aplinkybės, patvirtinančios objektyviųjų Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą T. G. veikoje, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde neginčijamos. Tačiau teigiama, kad byloje nenustatyti subjektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje išvardintus ribotos civilinės apyvartos daiktus, tarp jų – narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. G. paaiškino, kad A. K. pažinojo nuo vaikystės, su juo dažnai susitikdavo ir Olandijoje, kur pastaruoju metu gyvenu. Vieno vizito į Olandiją metu, A. K. pasiteiravo, ar T. G. nepažįsta asmens, iš kurio būtų galima įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių. Tuomet T. G. A. K. supažindino su „Zbišeku“, iš kurio sutarė įgyti 10 kg kanapių. T. G. viešint Lietuvoje, jis buvo susitikęs su A. K., kuris paprašė nupirkti Olandijoje du naudotus automobilius ir perduoti „Zbišekui“ pinigus už narkotines medžiagas. Tuomet A. K. perdavė T. G. 9000 eurų, kuriuos jis nusivežė į Olandiją. Netrukus nupirko du automobilius - „Citroen XM“ ir „Opela Vectra“ - bei susitiko su A. K. draugu Arūnu, kuris nuo pastarojo perdavė 30 000 eurų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Netrukus T. G. susisiekė su „Zbišeku“ ir perdavė jam 37 750 eurų už kanapes. T. G., paprašytas „Zbišeko“ ir gavęs A. K. sutikimą, paskolino „Zbišekui“ automobilį „Citroen XM“, kadangi, kaip paaiškino pastarasis, automobilis buvo reikalingas nuvykti ir supakuoti narkotines medžiagas. Grąžinęs automobilį „Zbišekas“ paaiškino, kad narkotines medžiagas supakavo į 27 plastikinius butelius ir šios medžiagos paruoštos transportavimui į Lietuvą. T. G. nurodė ir tai, kad A. K. prašymu buvo suradęs autovežį, kuris turėjo pargabenti jo įgytus automobilius iš Olandijos į Lietuvą. Su autovežio vairuotoju jis susisiekė 2007 m. gruodžio 17 d. ir tą pačią dieną paruošė automobilius gabenimui į Lietuvą bei perdavė autovežio vairuotojui (t. 2, b.l. 83-84, 86). Apklaustas pirmosios instancijos teisme T. G. nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes – teigė nežinojęs, dėl ko konkrečiai susitarė jo supažindinti A. K. ir „Zbišekas“. Kad buvo tartasi dėl kanapių įgijimo, T. G. teigė supratęs tik atostogaudamas Lietuvoje, susitikimo su A. K. metu. To paties susitikimo metu A. K. padavė jam 9000 eurų ir paprašė už juos Olandijoje nupirkti du automobilius. Grįžęs į Olandiją T. G. nupirko du automobilius, o likusius pinigus, taip ir perduotus A. B. pinigus – viso 37 750 eurų, jis perdavė „Zbišekui“ už iš jo įgytas kanapes (t. 3, b.l. 125-127).
Taigi nuteistasis T. G. viso proceso metu teigė supratęs, kad A. K. su „Zbišeku“ susitarė būtent dėl narkotinių medžiagų – kanapių įgijimo, jis (T. G.) aktyviais veiksmais – perduodamas pinigus – padėjo įgyti kanapes ir rūpinosi automobilio, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos, pargabenimu į Lietuvą. Nors T. G. neigia žinojęs, kad būtent automobilyje „Citroen XM“ buvo paslėptos narkotinės medžiagos, ši aplinkybė nustatyta iš byloje surinktų įrodymų visumos. Visų pirma pažymėtina, kad pats nuteistasis T. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad „Zbišekas“, pasiskolindamas automobilį „Citroen XM“, paaiškino, kad juo važiuos pakuoti narkotinių medžiagų. Grąžinęs automobilį jis paaiškino kanapes supakavęs į 27 plastikinius butelius, kurie paruošti transportavimui į Lietuvą. Vertindama šias iš paties T. G. parodymų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis, žinodamas apie A. K. ketinimus į Lietuvą atgabenti iš „Zbišeko“ įgytas narkotines medžiagas, negalėjo nesuprasti, kad jos buvo paslėptos automobilyje „Citroen XM“, kurį pastarasis buvo pasiskolinęs norėdamas supakuoti kanapes. Kita vertus, subjektyvieji Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai T. G. veikoje nustatyti ir iš kitų objektyvių duomenų – nuteistojo A. K. parodymų bei protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo.
Nuteistasis A. K. pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu parodė, kad T. G. viešint Lietuvoje, jis paprašė Olandijoje nupirkti 13 kg kanapių ir suorganizuoti jų atgabenimą į Lietuvą, panaudojant specialiai tam įsigytą automobilį. T. G. su tokiu pasiūlymu sutiko ir paėmęs 39 000 eurų išvyko į Olandiją. Būdamas ten jis paskambino A. K. ir informavo jį, kad narkotines medžiagas nupirko bei supakavo jas į 27 plastikinius butelius, kuriuos telefoninio pokalbio metu jis įvardino automobilio vožtuvais (t. 1, b.l. 151-152). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant gynėjui, A. K. patvirtino savo pirmiau duotus parodymus ir dar kartą patvirtino, kad su T. G. iš anksto buvo aptaręs narkotinių medžiagų atgabenimo į Lietuvą būdą, t.y. tai, kad kanapės bus gabenamos specialiai tam tikslui įgytame automobilyje, kurį Olandijoje turės surasti bei nupirkti T. G. (t. 1, b.l. 155-156). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. K. iš dalies pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti, kad jis pats susitarė su „Zbišeku“ dėl narkotinių medžiagų įgijimo; šiam pinigus perdavė T. G., tačiau A. K. teigė nežinantis, ar T. G. žinojo, jog narkotinės medžiagos į Lietuvą buvo gabenamos paslėptos automobilyje „Citroen XM“ (t. 4, b.l. 19-20). Taigi nors A. K. pirmosios instancijos teisme ir pakeitė savo parodymus dėl T. G. vaidmens nusikalstamos veikos padaryme, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent ikiteisminio tyrimo teisėjui jo duoti parodymai dėl T. G. vaidmens pripažintini patikimais, kadangi, visų pirma, A. K. negalėjo nurodyti įtikinamų priežasčių, dėl kurių jis pirmosios instancijos teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, be to, pastarosios apklausos metu jo duoti parodymai atitinka kitus bylos įrodymus, todėl pripažintini patikimais. Šios apklausos metu A. K. nurodytas aplinkybes, jog T. G. žinojo, kad narkotinės medžiagos bus gabenamos jo nupirktame automobilyje, patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybes – kaip jau minėta, T. G. perdavė „Zbišekui“ automobilį, kurį grąžindamas pastarasis nurodė, kad supakavo narkotines medžiagas į 27 plastikinius butelius ir paruošė transportavimui. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų nustatyta, kad A. K. su T. G. aptarinėjo kanapių įsigijimo aplinkybes ir tarėsi šia nelegalia veikla užsiimti ir toliau (A.K.: Aj tu žiuri..suder.. kainas?“, T.G.: Taip, taip, kiekvienos“, A.K.: „Tai malačius, po biški įsivažiuosim į tą biznį. Po biški įsivažiuosim į tą biznį, varysim išvis tralais“ (t. 1, b.l. 59)). Kito pokalbio metu A. K. teiraujasi T. G., kiek yra gabenti į Lietuvą ruošiamame automobilyje vožtuvų (A.K.: „O ten tu sutvarkęs tuos reikalus, tik ten mašiną dar vieną reikia?“, T. G.: „Jo, jos, viskas, sutvarkė“, A.K.: „Kiek tenai <...> vožtuvų, <...> toje mašinoj <...>?“, T.G.: „<...> 2, 7 variklis <...>“, A.K.: „13 tų, ane 13?“ (t. 1, b.l. 62), (A.K.: Ten norėjau pasitikslinti, ar girdi? Ką tenai 27 vožtuvai, galvojau, kad 30 kokių vožtuvų bus, ten 3 litrų?“ (t. 1, b.l. 66)). Pastarųjų pokalbių turinys patvirtina A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus apie ketintą įsigyti narkotinių medžiagų kiekį (13 kg) bei apie tai, kad kanapės, kurios konspiraciniais sumetimais įvardinamos automobilio dalimis, bus paslėptos 27 plastikiniuose buteliuose. Iš telefoninių pokalbių turinio nustatyta ir tai, kad A. K. su T. G. buvo aptaręs, jog narkotines medžiagas paslėps viename iš jo nupirktų automobilių, o kitas automobilis bus panaudotas siekiant užmaskuoti tikrąjį automobilių gabenimo į Lietuvą tikslą (A.K. „Tokius pinigus čia mesti ir <...>, kad kaip planavom štuka eurų <...> Tu pats žinai, kam mums reikia, kad mašina atvažiuoja, kad užkrauti pilnas tralas“) (t. 1, b.l. 63).
Taigi įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. G. žinojo, jog jo bendrai su A. K. įgytos narkotinės medžiagos – kanapės bus gabenamos paslėptos automobilyje „Citroen XM“, aktyviais veiksmais organizavo šio automobilio gabenimą į Lietuvą, todėl akivaizdu, jog norėjo taip veikti. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog T. G. veikoje pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Dėl T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės.
Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu bei jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog A. K. nusikalstamas veikas darė ne vienas, o veikdamas bendrai su T. G., kuris veikė būdamas Olandijoje ir vykdydamas visus A. K. nurodymus dėl kanapių įsigijimo bei jų gabenimo į Lietuvą organizavimo. Abiejų nuteistųjų aktyvūs veiksmai buvo vieningai nukreipti į labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą bei atgabenimą kontrabandos būdu. Pažymėtina, kad šiuo atveju vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir tas aplinkybes, kaip ji buvo įgyvendinta, darytina išvada, kad abu bendrininkai negalėjo nesuprasti bendrai daromos veikos pavojingumo. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad veika tokiu atveju įgavo didesnį pavojingumo laipsnį, nes nuteistasis T. G. ne tik palengvino kanapių įsigijimą, bet ir jų atgabenimą į Lietuvą – jis perdavė pinigus už narkotines medžiagas, ieškojo bei pirko automobilius, rūpinosi autovežio atvykimu į Olandiją bei automobilių ir narkotinių medžiagų atgabenimu į Lietuvą. Tai leidžia teigti, kad T. G. veikimas kartu su A. K. realizuojant nusikalstamos veikos požymius sudarė sąlygas pavojingesnio pobūdžio nusikalstamai veikai, todėl tai pagrįstai laikytina aplinkybe, sunkinančia baudžiamąją atsakomybę.
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui už tokį nusikaltimą gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, į tai, kad nustatyta viena T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (jis anksčiau teistas nebuvo, dirba ir studijuoja, tiek darbdavių, tiek mokymosi įstaigos yra charakterizuojamas teigiamai), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė T. G. minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Ši bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl nešvelnintina.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį, ir tik tokiu atveju, kai yra išimtinių aplinkybių, rodančių, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad taikyti šias nuostatas T. G. nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos nuteistąjį T. G. teigiamai apibūdinančios aplinkybės yra labiau tipinės nei išimtinės, ir jos nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad gynėjo apeliaciniame skunde minimos aplinkybės turi būti vertinamos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste. T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu (12 914, 97 g) narkotinės medžiagos – kanapių. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatyta, kad labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių yra daugiau kaip 2500 g. Tai reiškia, kad T. G. neteisėtai disponavo labai dideliu – 12 914. 97 g narkotinės medžiagos – kanapių, penkis kartus viršijančiu minėtose rekomendacijose nustatytą minimalaus kiekio ribą, nuo kurios neteisėtai disponuojamų kanapių kiekis laikomas labai dideliu. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Akivaizdu, kad išplatinus šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, ir žala visuomenei būtų padaryta labai didelė. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, rodo didelį T. G. padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą.
Taip pat nėra pagrindo tenkinti gynėjo apeliacinio skundo prašymą dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į ilgą šio baudžiamojo proceso trukmę. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama ne tik suskaičiavus atskirų bylos proceso stadijų trukmę. Teismų praktikoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, t. y. konkrečios bylos sudėtingumas, konkrečių asmenų, kuriems taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas bei kt.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. gruodžio 16 d. (t. 1, b.l. 1-2). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos teismui perduota beveik po trejų metų, 2010 m. spalio 8 d. (t. 2, b.l. 105). Nors nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki kaltinamojo akto surašymo praėjo netrumpas laiko tarpas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminį tyrimą vykdę bei jį kontroliavę pareigūnai būtų nepateisinamai delsę užbaigti šį ikiteisminį tyrimą, kurio trukmę iš esmės lėmė tiriamų nusikalstamų veikų pobūdis, užsienio elementas ir kitos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam A. K. buvo taikomos ne pačios griežčiausios kardomosios priemonės – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o T. G. nuo 2010 m. sausio 14 d. taikyta kardomoji priemonė – užstatas (t. 2, b.l. 67-68). Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo pradėtas 2010 m. lapkričio 25 d., o baigtas – 2012 m. vasario 10 d. Viso bylos nagrinėjimo metu buvo suorganizuota 16 teismo posėdžių, iš kurių šeši neįvyko dėl kaltinamųjų neatvykimo į teismo posėdį dėl sveikatos būklės. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo medicininė komisijinė ekspertizė (t. 4, b.l. 62-65). Bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme trukmę taip pat lėmė tai, kad, tenkinant gynybos prašymus, buvo paskirtos dvi teismo medicinos ekspertizės (t. 5, b.l. 80-82, 123-125). Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog šios baudžiamosios bylos procesas buvo užvilkintas dėl kokių nors netinkamų institucijų veiksmų jį organizuojant.
Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu iš T. G. priteista 4 651, 44 Lt Europos arešto orderio vykdymo metu patirtoms išlaidoms atlyginti. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią tokio pobūdžio išlaidos iš nuteistųjų priteisiamos tuo atveju, jei jie sąmoningai pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų, žinodami apie jų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą ir siekdami jo išvengti (pavyzdžiui, žr. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86/2012). Šioje byloje nustatyta, kad T. G. Olandijoje, iš kurios buvo atgabentas pagal Europos arešto orderį, gyveno jau iki nusikalstamos veikos padarymo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad T. G. būtų slapstęsis nuo teisėsaugos pareigūnų specialiai išvykdamas į minėtą valstybę. Atsižvelgiant į tai bei remiantis besiformuojančia teismų praktika, Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl 4 651, 44 Lt priteisimo iš T. G. panaikintina, nes klausimas dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo išspręstas neteisingai (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų surašyto ekspertizės akto Nr. EKG72/14(01) matyti, kad A. K. diagnozuota II stadijos kepenų cirozė, blužnies padidėjimas, ascitas (skysčio susikaupimas pilvaplėvės ertmėje), gelta, II laipsnio portinė hipertenzija (kepenų vartų venos spaudimo padidėjimas), antrinė mažakraujystė, lėtinis kasos uždegimas, dismetabolinė ir toksinė encefalopatija, II laipsnio kepenų funkcijos nepakankamumas, diafragminė stemplės išvarža, stemplės venų II laipsnio varikozė (išsiplėtimas) (F2), paviršinis gastroduodenitas (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimas), lėtinė dvylikapirštės žarnos opa. Taip pat diagnozuotas dešinio blauzdikaulio lėtinis osteomielitas po buvusio atviro lūžio. Kepenų cirozė atitinka „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedą“, patvirtintą 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, kriterijus (28 punktas). Ši liga yra lėtinė progresuojanti ir nepagydoma. Dėl nustatytos ligos atlikti bausmę laisvės atėmimo vietoje būtų per sunku (b. l.129-137, t. 5). Iš šio ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad sunki nepagydoma liga A. K. konstatuota praėjus daugiau kaip dvejiems metams po inkriminuojamos veikos padarymo.
Jo padarytos veikos yra sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, tačiau esama sveikatos būklė ir nesmurtinis nusikaltimų pobūdis duoda pagrindą daryti išvadą, kad jo pavojingumas visuomenei nebėra didelis ir tikimybė, jog ateityje A. K. darytų panašias nusikalstamas veikas yra gana maža. Esant šiems duomenims, A. K. taikytina Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalis ir jis atleistinas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi tokią bausmę jam atlikti būtų per sunku, o sunkia nepagydoma liga jis susirgo iki nuosprendžio priėmimo ir po nusikalstamos veikos padarymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. K. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnes bausmes, nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sankcijose, konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis prašo dar labiau švelninti paskirtas laisvės atėmimo bausmes, yra nepagrįsti ir atmestini. Juolab, kad apeliaciniame skunde minimos aplinkybės – jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šeimos materialinė padėtis, sveikatos būklė, asmenybę apibūdinantys duomenys buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo.
Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik esant minėtų sąlygų visumai, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2007, 2K-511/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažįsta tik viena kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi A. K. apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas yra nepagrįsti.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – 25 000 Lt dydžio užstatas, kurį į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėjo užstato davėja A. K. (t. 1, b.l. 144). Skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuspręsta kardomąją priemonę – užstatą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis ir A. K. bus suimtas; A. K. grąžinti 25 000 Lt dydžio užstatą tuo atveju, jei A. K. nepažeis kardomosios priemonės – užstato sąlygų iki suėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad A. K., atleidus jį nuo bausmės atlikimo Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalies pagrindu, suimtas nebus, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jis iki šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo būtų pažeidęs kardomosios priemonės sąlygas, Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas nustatant, kad A. K. sumokėtas užstatas grąžinamas, to nesiejant su A. K. suėmimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti:
Taikyti nuteistajam A. K. Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalį ir jį nuo paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš T. G. priteista 4 651, 44 Lt Lietuvos Respublikos policijos departamento naudai turėtoms Europos arešto orderio išlaidoms atlyginti.
A. K. grąžinti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėtą dvidešimt penkių tūkstančių litų dydžio užstatą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nuteistojo T. G. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundą atmesti.