Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“, trečiajam asmeniui R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.2. Nurodė, kad atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus, antra, byloje sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo ne su skirtingos, o su tos pačios eilės kreditoriais eiliškumo tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Teigia, jog nors tuo pačiu laikotarpiu skolininkė savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais kreditoriais, ši aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu skolininkė savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais tos pačios eilės kreditoriais, nepašalina padaryto pažeidimo, kadangi atsiskaitė ne su visais kreditoriais, su kuriais CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka turėjo atsiskaityti.

6.3. Teigia, jog atsiskaitymas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidžiant įstatyme (?K 6.930¹ straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui, CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Mano, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsiskaitymas su atsakovu, pažeidžiant įstatyme (CK 6.930¹ straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui, CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kurių mokėjimų terminai buvo suėję iki ginčijamų mokėjimų atsakovei atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti prekių pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia bei restitucijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė pareigos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas konstatavo, kad iš įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turimo turto vertė sudarė 178 285,00 Eur. Didžiąją dalį minėto turto sudarė trumpalaikis turtas – 159 888,00 Eur, iš jo atsargos sudarė 111 111,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 45 568,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas. Įmonės skolinius įsipareigojimus sudarė per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 patvirtinti BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditiniai reikalavimai už bendrą 109 584,34 Eur sumą. Kreditiniai reikalavimai bankroto proceso metu buvo ne mažiau kaip septyniolika kartų tikslinami. Iš 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės grynasis pelnas sudarė 34 203,00 Eur. Iš 2017 m. kovo 13 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LEM Nr. 000222736, nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ direktorius R. B. iš UAB „Lemora“ įsigijo statybines medžiagas už 901, 97 Eur sumą.

Dėl senaties taikymo

13. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Be to, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (CK 1.126 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovei atstovaujantis atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymo argumentus, konstatavo, jog šiuo atveju senaties terminas nėra suėjęs, todėl tokį atsakovės atstovo prašymą atmetė. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais bei nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 2018 m. sausio mėn. ieškovo bankroto administratoriui buvo perduoti kokie nors dokumentai, iš kurių jis sužinojo apie ginčo mokėjimą. Mano, kad nėra jokio pagrindo tikėti ieškovo teiginiais, kad ieškovas apie ginčo mokėjimą sužinojo tik 2018 m. sausio mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai apeliacine tvarka yra skundžiami byloje dalyvaujančiam asmeniui paduodant procesinį dokumentą – apeliacinį skundą (CPK 110 straipsnis, 301 straipsnio 3, 4 dalys). Apeliacinis skundas, kaip byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 straipsnyje. Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovė apeliacinio skundo neteikė, todėl konstatuotina, jog atsiliepimu į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti ginčijamas. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas neatsikerta į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, o tokių atsakovo reikalavimų analizavimas, nesant išreikštos priešingos šalies pozicijos, gali būti laikomas šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsiliepimu į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti skundžiamas, todėl teisėjų kolegija dėl atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų dėl senaties taikymo plačiau nepasisako.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo

15. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

16. Viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio dalyje yra išdėstytas pavyzdinis sąrašas atvejų, kuriems esant turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vadovaujantis šia nuostata, sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

18. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. eB2-1631-524/2017, įrodinėjimo dalykas buvo UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, ir teismas padarė išvadą, jog UAB „Metalo gamybos inžinerija“ yra nemoki, įvertinus 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Mano, jog nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir CPK 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš kasacinio teismo formuojamos praktikos, siekiant išsiaiškinti, ar ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus), arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu skolininkas iš esmės yra nemokus, dar nereiškia, jog tokiu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės bei sumažėjo reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumo atsiradimo momentą, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad būtent po ginčijamo mokėjimo atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, įsipareigojimų ir turto santykis, lėmęs įmonės nemokumą ir vėliau bankroto bylos iškėlimą. Tai reiškia, jog skundžiamu sprendimu nebuvo kvestionuojami Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, kuria UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau vertinama, ar UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, sudarant ginčijamą sandorį, nepažeidė kreditorių teisių. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl UAB „Metalo gamybos inžinerija“ mokumo, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Apeliaciniu skundu įrodinėjama, jog UAB „Metalo gamybos inžinerija“ sudarydama ginčo sandorį buvo nesąžininga. Apeliantės nuomone, įmonės ekonominė padėtis buvo sunki ir akivaizdžiai grėsė bankrotas, kai nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, o patenkinami tik vieno kreditoriaus reikalavimai ir taip padaroma žala likusiems kreditoriams, laikytina skolininko nesąžiningumu. Teigia, jog pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog UAB „Metalo gamybos inžinerija“, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ vykdė ūkinę veiklą, susijusią su statybų darbais. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji yra viena didžiausių statybinių ir apdailos medžiagų prekybos įmonių Lietuvoje ir turi statybinių medžiagų prekybos salonus visuose didžiuosiuose šalies miestuose. Taip pat nustatyta, jog ieškovės vadovas, atvykęs į prekybos saloną, įsigijo statybines medžiagas, už jas sumokėjo iki prekių atsiėmimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog prekyba sumokėjus avansu – įprasta atsakovės verslo praktika su užsakovais, su kuriais nėra sudaryta sutarčių, todėl darytina išvada, jog tarp UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir atsakovės buvo susiklostę vienkartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurie negali būti vertinami kaip kreditinio įsipareigojimo dengimas. Be to, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad tarp UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir atsakovės būtų sudaryta kreditavimo sutarčių, kurių pagrindu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ būtų turėjusi galimybę įsigyti iš atsakovės statybines medžiagas, už kurias būtų galėjusi apmokėti vėliau. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, jog ieškovės vadovui iš anksto neapmokėjus sąskaitos už įsigyjamas prekes, šios prekės jam nebūtų išduotos, todėl atsižvelgiant į tai, kad sumokėjimas už užsakytas prekes avansu nėra uždraustas, darytina išvada, kad vien tokio atsiskaitymo būdo taikymas neįrodo UAB „Metalo gamybos inžinerija“ vadovo nesąžiningumo.

20. Apeliantė taip pat teigia, jog šiuo konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų domėjęsis ieškovo patikimumu, prašęs informacijos apie jo turtinę padėtį ar turimus įsipareigojimus. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų domėjimąsi ieškovo turtine padėtimi ir įsipareigojimais ginčijamų mokėjimų metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Iš byloje esančios 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės grynasis pelnas sudarė 34 203,00 Eur. 2019 m. birželio 7 d. ieškovė į bylą pateikė paaiškinimus, iš kurių nustatyta, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 521,96 Eur pajamų, likutis 2017 m. vasario 1 d. 70,95 Eur; 2017 m. vasario mėnesį gavo 140 792,92 Eur pajamų, likutis 2017 m. kovo 1 d. 15 902,15 Eur; 2017 m. kovo mėnesį gauta pajamų 230 547,25 Eur, likutis 2017 m. balandžio 1 d. 14 856,00 Eur (e. b. 2 t., b. l. 47–49). Per tris 2017 metų mėnesius įmonė gavo 478 862,13 Eur pajamų, iš kurių buvo atliekami atsiskaitymai, tai įrodo ir byloje esantys banko sąskaitos išrašai. Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimų nustatyta, kad įmonės darbuotojams atlyginimai nebebuvo mokami nuo 2017 m. gegužės mėnesio, įmonės vadovas dalyvavo nagrinėjant darbo ginčus ir skolas pripažino. Iš viešai prieinamų duomenų taip pat matyti, kad 2017 m. birželio 2 d. įmonėje buvo 37 darbuotojai, o 2017 m. birželio 22 d. tik 10 darbuotojų, įmonė nuo 2017 m. gegužės 16 d. nuo turėjo 12 716,93 Eur socialinio draudimo skolą, taip pat matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos per metus sudaro nuo 50 000 000 Eur iki 100 000 000 Eur (www.rekvizitai.lt). Taip pat akcentuotina ir tai, kad kreditoriai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 14 d., o bankroto byla iškelta tik 2017 m. spalio 13 d. teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo jokių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ galėtų būti nemoki ar turėtų finansinių sunkumų, taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovė turėtų ir galėtų suprasti, jog banko pavedimu sumokėta suma už įsigytas prekes galėtų pažeisti ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė, būdama verslininkė, turėjo ir galėjo suprasti, kad ginčijamas sandoris gali pažeisti UAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių interesus.

21. Dar daugiau, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde gana plačiai analizuojamus kitų UAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių reikalavimus, akcentuoja, jog didelė dalis UAB „Metalo gamybos inžinerija“ įsipareigojimų atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas statybinių prekių pirkimo–pardavimo sandoris, t. y. didelė dalis UAB „Metalo gamybos inžinerija“ įsiskolinimų atsirado po 2017 m. kovo 13 d. atlikto mokėjimo. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog atsakovė negalėjo žinoti ir suprasti, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ finansinė padėtis yra sunki, o sudaromas prekių pirkimo–pardavimo sandoris pažeis kitų UAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių teises.

22. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai neatitinka sandorio sudarymo būtinumo nuostatų pagal actio Pauliana, nes buvo pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė gana plačiai analizuoja sandorio privalomumo nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą praktiką, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl šiuo atveju UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neprivalėjo sudaryti tokio sandorio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai susiję su sandorio privalomumu yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, kaip nustatyta anksčiau, UAB „Metalo gamybos inžinerija“ vykdė ūkinę veiklą, susijusią su statybų darbais, ginčijamu mokėjimu buvo įsigytos statybinės medžiagos, kurios, tikėtina, buvo panaudotos bendrovės veikloje, o tai reiškia, jog atliktas mokėjimas atitiko įprastą verslo praktiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias aplinkybes patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja išvadą, kad įmonė tiek iki ginčijamo mokėjimo, t. y. 2017 m. kovo 13 d., tiek ir po jo atlikimo vykdė nemenko masto gamybinę veiklą, dirbo pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis ir sudarinėjo naujas, didele apimtimi vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, todėl atsakovei atliktas mokėjimas negali būti laikomas nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika konstatuoja, jog apeliantė neįrodė visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos egzistavimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti actio Pauliana institutą.

Dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu

24. Apeliaciniu skundu teigiama, jog atsiskaitymas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). Mano, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsiskaitymas su atsakovu, pažeidžiant įstatyme (CK 6.930¹ straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

25. CK 6.930¹ straipsnio ,,Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-239 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

26. CK 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad Projektu siūloma nustatyti, jog nuostatos dėl mokėjimų eiliškumo turėtų būti taikomos tik tokiu atveju, kai skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), įvertinus jo turimus grynuosius pinigus ir lėšas bankų sąskaitose (negrynuosius pinigus), neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokiu būdu būtų nustatyta, kad asmuo, turintis finansinių sunkumų, visų pirma turėtų atlikti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, antrąja eile atsiskaitytų pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo), ketvirtąja – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir penktąja – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Toks atsiskaitymų eiliškumas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

27. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reglamentavimą konstatavo, jog iš nurodyto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, kad, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Taigi kasacinis teismas, apibendrindamas aiškinamą normą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

28. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad apeliantė įrodinėja, jog ginčijamas sandoris (atliktas mokėjimas) prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CK 6.930¹ straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo formuojamą naujausią praktiką, konstatuoja, jog šiuo atveju bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo ginčyti 2017 m. kovo 13 d. sandorio tarp ieškovės ir atsakovės motyvuojant, jog toks sandoris prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CK 6.930¹ straipsnis), kadangi CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu atmeta kaip nepagrįstus.

29. Įvertinusi visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Atsakovė UAB „Lemora“ prašo priteisti iš ieškovės BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ES Nr. 001020, dėl 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 2019 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį sumokėjo advokatui E. S. 544,50 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš apeliantės priteistina atsakovei (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ 544,50 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jas atlyginant iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ bankroto administravimo išlaidų.