Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos ranga“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos ranga“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regionui, dėl netesybų (baudos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Palangos ranga“ priteisti 3 980,00 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Aukštaitijos nacionalinio parko (LTIGN0018) dalies – (duomenys neskelbtini) ąžuolyno – tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino ir ieškovei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai iš atsakovės UAB „Palangos ranga“ priteisė 3 980,00 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Aukštaitijos nacionalinio parko (LTIGN0018) dalies – (duomenys neskelbtini) ąžuolyno – tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį nevykdymą.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarė Buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Aukštaitijos nacionalinio parko (LTIGN0018) dalies – (duomenys neskelbtini) ąžuolyno tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį, kuria atsakovė, vadovaudamasi prie Sutarties pridėtoje techninėje specifikacijoje nurodytais reikalavimais, įsipareigojo nustatytuose tvarkymo plotuose (Nr. 1, 7) iškirsti 50 procentų menkaverčių krūmų ir medžių (sumedėjusios augalijos kirtimas ir pašalinimas) bei pašalinti biomasę iš tvarkymo plotų paliekant stambius juodalksnius, ąžuolus, beržus, uosius, baltalksnius, liepas, lazdynus, vaiskrūmius, jaunus ąžuolus, uosius, vyresnių medžių ir krūmų grupes, kurių bendras plotas sudaro 24,5 ha, taip pat tvarkymo plotuose (Nr. 3, 4, 5, 6) iškirsti 50 procentų II ardo liepų ir beržų (sumedėjusios augalijos kirtimas ir pašalinimas) bei pašalinti biomasę iš tvarkymo plotų, kurių bendras plotas sudaro 8,4 ha. Sutartyje numatyta paslaugų teikimo pradžia 2022 m. rugsėjo 15 d. (Sutarties 5.2.3 punktas), tvarkomos teritorijos plotas – 32,9 ha, Sutarties kaina 48 158,00 Eur su PVM (Sutarties 3.1 punktas), paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 1 d. (Sutarties 5.2.1 punktas). Atsakovė teritorijoje darbus pradėjo vykdyti 2022 m. gruodžio 5 d.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 4.4.1., 4.5.1. punktais pareiškė atsakovei pretenzijas, t. y. 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2-144 informavo atsakovę, kad paskutinį kartą lankantis teritorijoje 2023 m. vasario 13 d. matyti, jog pjovimo darbai tvarkomuose plotuose iki galo dar nėra atlikti, nupjauta mediena nepradėta vežti iš tvarkomos teritorijos, visuose tvarkymo plotuose, kur vykdyti pjovimo darbai, styro aukšti kelmai, kitaip nei numatyta techninėje specifikacijoje, kurie dar nėra pradėti trumpinti, tvarkymo plote Nr. 1 darbai iš viso nepradėti vykdyti. Rašte ieškovė taip pat nurodė, kad visi techninėje specifikacijoje numatyti darbai ir paslaugos būtų atlikti iki 2023 m. kovo 1 d. Nuo 2023 m. vasario 13 d. atsakovė nebebendravo su ieškovės darbuotojais, nereagavo į telefoninius skambučius, siunčiamus raštus, vienašališkai nutraukė tvarkymo darbus ir paslaugų teikimą teritorijoje. Tai pastebėta apsilankymų teritorijoje metu. Ieškovė atsakovei 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. 2-160 nurodė, kad situacija tvarkymo plotuose nepasikeitusi.

5. Atsakovė 2023 m. vasario 23 d. raštu kreipėsi į ieškovę ir prašė sumokėti 13 000 Eur (su PVM) avansinį mokėjimą subrangovo paslaugoms, nurodė, kad nepavykus rasti subrangovo, ieškos įsigyti reikiamos technikos. Ieškovė, įvertinusi tai, kad iki paslaugų suteikimo termino buvo likusios tik šešios dienos, tvarkymo darbų baigtumas apie 60 procentų ir į tai, kad avansinis mokėjimas neužtikrins, jog atsakovė tikrai suspės paslaugas suteikti iki Sutartyje nustatyto termino, 2023 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2-193 atsisakė sumokėti avansą, nurodė, kad pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. Sutarties 7.1 punktą tarpiniai mokėjimai gali būti atliekami už suteiktų paslaugų dalį tuo atveju, jei yra įgyvendinta nors dalis techninėje specifikacijoje nurodytų etapų 100 proc., todėl atsakovės prašoma finansuoti suma avansiniams subrangos mokėjimams ar technikos įsigijimui nėra galima. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, dalyvaudama viešojo pirkimo procedūrose, turėjo įsivertinti savo pajėgumus suteikti paslaugas pagal techninę specifikaciją. Taip pat rašte ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 23 d. lankantis teritorijoje nustatyta, jog kirtimo darbų baigtumas yra apie 60 proc., o ne 90 proc., kaip buvo nurodyta atsakovės 2023 m. vasario 23 d. rašte. Lankantis teritorijoje 2023 m. vasario 13 d., 15 d., 17 d., 20 d., 23 d. nebuvo fiksuoti pakartotiniai miško retinimo, kelmų trumpinimo darbai, nuo 2023 m. vasario 13 d. nefiksuoti miško traukimo darbai, nurodyti atsakovės rašte. Atsakovė nesiėmė veiksmų didinti apimtis darbams užbaigti, taip pat, nuo 2023 m. vasario 13 d. sustabdė kirtimo darbus teritorijoje be paaiškinamos priežasties. Direkcija, siekdama išvengti Sutarties nutraukimo, atsakovei nurodė atlikti nors dalį techninėje specifikacijoje nurodytų etapų 100 proc., tokiu atveju būtų galimybė atlikti Sutarties 7.1. punkte numatytą tarpinį mokėjimą. 2023 m. kovo 1 d. ieškovės darbuotojai su ekspertais surašė darbų apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad visuose tvarkymo plotuose atlikta 30 proc. darbų, tvarkymo plote Nr. 1 kirtimai nepradėti vykdyti. Ieškovė 2023 m. kovo 6 d. raštu Nr. 2-223 informavo atsakovę apie patikrinimo rezultatus ir nurodė iki 2023 m. kovo 15 d. ištaisyti nustatytus trūkumus. Ieškovė 2023 m. kovo 15 d. surašė darbų apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad atsakovė toliau nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir iki 2023 m. kovo 15 d. nepašalino nustatytų trūkumų, nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 15 d. teritorijoje nebuvo vykdomi jokie darbai. Atsakovė surašė 2023 m. kovo 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 3, jame nurodyta darbų vertė 34 634,50 Eur. Ieškovė, įvertinusi tai, kad paslaugos nebuvo suteiktos iki nustatyto termino pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, dalis paslaugų iš viso nepradėtos teikti, nepriėmė atsakovės 2023 m. kovo 15 d. atliktų darbų akto Nr. 3 ir jį grąžino bei 2023 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2-279 nurodė atsakovei, kad ji nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl vadovaudamasi Sutarties 9.1.1.1 punktu prieš 10 kalendorinių dienų informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą, nurodė, kad sutartis nustos galioti 2023 m. kovo 27 d., bus paskirta bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (netesybos), taip pat atsakovė bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2-322, atsakovė buvo informuota apie nutrauktą sutartį. 2023 m. lapkričio 15 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0056/23/2 bei prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad teritorijoje nepilnai iškirsti medžiai ir krūmai, nukirsta mediena neišvežta, po ąžuolų laja medžiai neiškirsti, palikti kelmai, aukštesni nei 3 cm. Teritorijos būklė faktinių aplinkybių konstatavimo metu atitinka būklę, fiksuotą 2023 m. vasario 28 d. ir 2023 m. kovo 1 d. nuotraukose.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl rangos darbų (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Teismas nurodė, jog ginčas kilo dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. Sutartyje numatytų teisinių pasekmių, susijusių su Sutarties neįvykdymu, o būtent – dėl atsakovės prievolės mokėti ieškovei sulygto dydžio netesybas (baudą) pagal Sutarties 6.2 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu sutartiniai įsipareigojimai dėl teikėjo (šiuo atveju - atsakovės) kaltės neįvykdomi ilgiau nei 14 dienų nuo Sutartyje, Techninėje specifikacijoje numatytų terminų pabaigos, taip pat teikėjui atsisakius teikti paslaugas Sutarties vykdymo metu arba Sutartis nutraukiama dėl Teikėjo kaltės, teikėjas privalo sumokėti užsakovui (ieškovei) 10 procentų bendros Sutarties kainos be PVM kainos dydžio baudą, o baudos sumokėjimas neatleidžia teikėjo nuo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, išskyrus Sutarties nutraukimo atveju.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2-1177, gavusi atsakovės pretenzijas dėl kirtimų leidimų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl tarpinių miško kirtimų normų patvirtinimo 2022–2023 m. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regionas 2022 m. spalio 7 d. išdavė kirtimų leidimą Nr. 22202611, 2022 m. spalio 20 d. išdavė kirtimų leidimą Nr. 22202677 valstybinės reikšmės miškams, o privatiems žemės sklypų savininkams kirtimų leidimai buvo išduoti asmeniškai. Leidimai yra išduodami einamiesiems metams, todėl 2023 m. sausio 4 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl tarpinių miško kirtimų normų patvirtinimo 2023 m. ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regionas 2023 m. sausio 18 d. išdavė leidimus Nr. 22300524 ir Nr. 22300523 valstybinės reikšmės miškų kirtimui. Teismas nustatė, jog viename privačiame sklype, 1 ha ploto, nebuvo patvirtintas miškotvarkos projektas, nors tvarkymo darbai jame buvo užsakyti, todėl šio sklypo tvarkymui kirtimo leidimai nebuvo išduoti. Be to, 9,6 ha dydžio tvarkomame valstybinės reikšmės miškų plote taip pat nebuvo patvirtintas miškotvarkos projektas, todėl nuspręsta nurodytų plotų netvarkyti ir dėl kirtimo leidimų juose ieškovė nesikreipė, apie tai žodžiu informavo atsakovę ir vykdyti darbus šiuose plotuose nereikalavo. Taigi, 10,6 ha ploto teritorijoje, kurią sudarė du valstybinės reikšmės sklypų ir du privačių miškų plotai, kirtimo leidimų nebuvo, todėl kirtimo leidimai buvo išduoti tik 23 ha plotui. Rengiant miškotvarkos projektus nustatytas 6,5 ha ploto netaksuotas medynas, tai reiškia, kad šiame plote miško nėra ir jam tvarkyti kirtimų leidimai nereikalingi. Taigi atsakovės nurodytame plote jokie darbai neturėjo būti vykdomi. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės argumentai dėl Sutarties neįvykdymo priežasties – kirtimų leidimų nebuvimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

8. Teismas nurodė, kad Sutarties 7.1 punkte numatyta, jog už suteiktų paslaugų dalį (suteiktas pagal Technines specifikacijos Tvarkymo etapų priemones) gali būti atliekami tarpiniai mokėjimai. Sutarties 7.6 punkte numatyta, kad avansinis mokėjimas nenumatytas. 2023 m. vasario 23 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę prašydama sumokėti 13 000 Eur (su PVM) avanso subrangovo paslaugoms. Teismas vertino, kad atsakovė, neatlikusi nė vienos dalies Techninėje specifikacijoje nurodytų etapų 100 procentų, reikalaudama ieškovės finansuoti sumą avansiniams subrangos apmokėjimams ar technikos įsigijimui, nors tokie mokėjimai Sutartyje nenumatyti, nepagrįstai tikėjosi iš ieškovės gauti tarpinius ar avansinius mokėjimus papildomos techninės įrangos įsigijimui. Teismas sprendė, kad ieškovė, atsisakydama mokėti atsakovei tarpines sumas ir / ar avansą už papildomos technikos įsigijimą, taip pat tik už dalį atliktų darbų (kurių baigtumas apie 60 proc.), iki paslaugų suteikimo termino likus tik šešioms dienoms, Sutarties sąlygų nepažeidė. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės atsisakymo jai sumokėti avansinius mokėjimus taip pat nešalina atsakovės civilinės atsakomybės ir nepaneigia jos neteisėtų veiksmų (netinkamai vykdytų prisiimtų įsipareigojimų) bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei už Sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Atsakovė iki Sutartyje numatyto termino, t. y. iki 2023 m. kovo 1 d., prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, 2023 m. kovo 1 d. tvarkymo plote Nr. 1 kirtimai nebuvo pradėti, atsakovė nesiėmė veiksmų didinti darbų apimtis, ieškovės nurodytų trūkumų nešalino, į jos rašytines bei žodines pretenzijas nereagavo, tinkamai nebendradarbiavo, o nuo 2023 m. vasario 13 d. sustabdė kirtimo darbus teritorijoje be paaiškinamos priežasties. Tai, kad atsakovė neįvertino turimų pajėgumų darbams atlikti, t. y. nepasirūpino reikalinga technika, darbo jėgos ištekliais, savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad ieškovė buvo iš dalies kalta dėl Sutarties nevykdymo.

10. Teismas, vertindamas Sutartyje sulygtos netesybų dydžio pagrįstumą, nurodė, jog ieškovės kaltė dėl sutarties neįvykdymo nenustatyta, o dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų ieškovė negalėjo tęsti projekto veiklų, prarado ES finansavimą, privalėjo skelbti naują (duomenys neskelbtini) ąžuolyno tvarkymo viešąjį pirkimą, tvarkymo darbai, turėję būti užbaigti 2023 m. kovo 1 d., buvo pradėti tik po 2023 m. rugpjūčio 1 d., kadangi teritorijos tvarkymo darbų terminas griežtai reglamentuotas teisės aktų dėl perinčių paukščių apsaugos. Taip pat atsakovė, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, laimėjusi konkursą ir sudarydama Sutartį, suprato arba neabejotinai turėjo suprasti, kad neįvykdžiusi Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku, t. y. iki Techninėje specifikacijoje nustatytų terminų pabaigos, privalės sumokėti Sutartyje nustatyto dydžio baudą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo nei netesybų (baudos) skaičiavimo pagrįstumo, nei jų dydžio. Teismas vertino, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis, nurodytas Sutarties 6.2.1 punkte, yra pagristas, dėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį mažinti.

11. Teismas pažymėjo, jog atsakovei reikalaujant panaikinti paskirtą baudą, priteisti iš ieškovės 35634,50 Eur sumą, įpareigoti išbraukti iš nepatikimų tiekėjų sąrašo, siūlė atsakovei pareikšti priešieškinį ir sumokėti žyminį mokestį, tačiau atsakovė priešieškinio, atitinkančio įstatymo nustatytus reikalavimus, nepareiškė. Dėl to teismas atsakovės reikalavimų pagrįstumo nevertino ir dėl jų nepasisakė bei pažymėjo, kad atsakovė turi galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12. Atsakovė UAB „Palangos ranga“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

13. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes ieškovės aplaidumo (kirtimo leidimų negavimo) negalėjo pilnai įvykdyti sutarties.

14. Ieškovė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

15. Nurodo, jog aplinkybes dėl kirtimo bilietų / leidimų išdavimo teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regiono specialistas M. D. Jis parodė, kad nelikvidinei medienai ir krūmams kirsti leidimo nereikėjo, visi leidimai, reikalingi valstybinės reikšmės miškams tvarkyti Direkcijos prašymu buvo išduoti. Tvarkomame plote buvo ir miškų plotų, priklausančių privatiems asmenims. Dėl šių miškų plotų tvarkymo leidimai viešinami ALIS sistemoje. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2-1177 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl tarpinių miško kirtimų normų patvirtinimo 2022–2023 m. Gavus patvirtinimą Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regionas 2022 m. spalio 7 d. išdavė kirtimų leidimą Nr. 22202611 ir 2022 m. spalio 20 d. išdavė kirtimų leidimą Nr. 22202677 valstybinės reikšmės miškams. Leidimai yra išduodami einamiesiems metams, todėl 2023 m. sausio 4 d. pakartotinai kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl tarpinių miško kirtimų normų patvirtinimo 2023 m. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regionas 2023 m. sausio 18 d. išdavė kirtimų leidimus Nr. 22300524 ir Nr. 22300523 valstybinės reikšmės miškams. Privatiems žemės sklypų savininkams kirtimų leidimai yra išduoti asmeniškai. Dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų privačių žemės sklypų kirtimų leidimų Valstybinė miškų tarnyba nėra pateikusi Direkcijai, tačiau liudytojas patvirtino, kad visi reikalingi leidimai tvarkymo plotams buvo išduoti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Nustatyta, kad ieškovė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija ir atsakovė UAB „Palangos ranga“ 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarė Buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Aukštaitijos nacionalinio parko (LTIGN0018) dalies – (duomenys neskelbtini) ąžuolyno tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį. Atsakovė laimėjo ieškovės 2022 m. rugpjūčio 17 d. CPV IS paskelbtą viešąjį pirkimą Nr. 619827, vykdytą supaprastinto atviro konkurso būdu. Paslaugos finansuojamos projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ LIFE-IP-PAF-NATURALIT LIFE16 IPE/LT/016 lėšomis (Sutarties 1.4 punktas). Perkamų paslaugų kiekiai, paslaugų teikimo terminai ir konkretūs apibūdinimai pateikti Sutarties priede Nr. 1 (Techninė specifikacija) (Sutarties 2.1 punktas). Bendra Sutarties paslaugų kaina 48158,00 Eur su PVM.

20. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ąžuolynas yra Aukštaitijos nacionalinio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio dalis, teritorija yra fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausanti žemė ir laisvo valstybinio žemės fondo žemė, kuri patikėjimo teise perduota valdyti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai. Teritorijos plotas 44,5 ha, žemėlapis su tvarkymo plotais pateiktas 1 priede, tvarkomas plotas yra 32,9 ha. Tvarkoma teritorija suskirstyta yra tvarkymo plotus Nr. 1, 3 – 7. Tvarkymo plotas Nr. 1 sudaro 9,6 ha, Nr. 3 – 2,5 ha, Nr. 4 – 1,8 ha, Nr. 5 – 0,8 ha, Nr. 6 – 3,3 ha, Nr. 7 – 14,9 ha.

21. Techninėje specifikacijoje nurodyta, jog tvarkymo plotuose (Nr. 1, 7) būtina iškirsti 50 proc. menkaverčius krūmus ir medžius (sumedėjusios augalijos kirtimas ir pašalinimas) bei pašalinti biomasę iš tvarkymo plotų, paliekant stambius juodalksnius, ąžuolus, beržus, uosius, baltalksnius, liepas, lazdynus, vaiskrūmius, jaunus ąžuolus, uosius, vyresnių medžių ir krūmų grupes, kurių bendras plotas sudaro 24,5 ha. Taikant šią priemonę pirmiausia turi būti iškirsti visi po senų ąžuolų laja augantys ar su šakomis besiliečiantys medžiai. Kiti šalintini medžiai tvarkomoje teritorijoje iškertami paliekant 50 proc. šalintinų medžių. Paslaugų teikėjui nustatytuose tvarkymo plotuose (Nr. 3, 4, 5, 6) būtina iškirsti 50 proc. II ardo liepas ir beržus (sumedėjusios augalijos kirtimas ir pašalinimas) bei pašalinti biomasę iš tvarkymo plotų, kurių bendras plotas sudaro 8,4 ha. Nurodyta, kad tinkamiausias priemonės taikymo laikas – rugsėjo 1 d. – kovo 1 d. Medžiai ir krūmai pjaunami naudojant benzopjūklus, krūmapjoves, specializuotą lengvąją vikšrinę miško techniką iki 5 tonų, kad kuo mažiau pažeistų paklotę, paliekant kuo trumpesnius kelmus. Turi likti ne aukštesni kaip 3 cm (geriausia nupjauti sulig žemės paviršiumi) kelmai. Tvarkymo plotuose kirtimai vykdomi paliekant stambius juodalksnius, ąžuolus, beržus, baltalksnius, uosius, lazdynus, vaiskrūmius, jaunus ąžuolus, uosius, vyresnių medžių ir krūmų grupes. Visa nupjauta sumedėjusi biomasė sukraunama į krūvas ir pašalinama iš tvarkomos teritorijos ribų. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti nupjautus medžius ir krūmus tvarkymo teritorijoje negalima. Biomasės sandėliavimas už tvarkomos teritorijos ribų turi būti suderintas su žemės savininku/valdytoju.

22. Sutarties 5.2.3 punkte nurodyta, kad faktinė paslaugų teikimo pradžia – 2022 m. rugsėjo 15 d., o visos paslaugos, nurodytos Sutartyje, turi būti suteiktos ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 15 d. (5.2.1 punktas). Atsakovė darbus pradėjo 2022 m. gruodžio 15 d. ir neginčija aplinkybės, kad Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, tačiau argumentuoja, jog dėl to yra ieškovės kaltė, kadangi tvarkymo plotuose nebuvo galiojančių leidimų kirsti mišką. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies su apeliantės argumentais sutinka.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalys sudarė rangos sutartį (CK 6.644 straipsnis), o pagal CK 6.200 straipsnį šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, vykdyti jas kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalys susitarė, jog jei sutartiniai įsipareigojimai dėl Teikėjo kaltės neįvykdomi ilgiau nei 14 (keturiolika) dienų nuo Sutartyje, Techninėje specifikacijoje nustatytų terminų pabaigos, taip pat Teikėjui atsisakius teikti Paslaugas Sutarties vykdymo metu arba Sutartis nutraukiama dėl Teikėjo kaltės, Teikėjas privalo sumokėti Užsakovui 10 proc. bendros Sutarties kainos be PVM kainos dydžio baudą. Baudos sumokėjimas neatleidžia Teikėjo nuo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, išskyrus Sutarties nutraukimo atvejį (Sutarties 6.2 punktas). Taip pat Teikėjui per Sutartyje, Techninėje specifikacijoje nustatytus terminus nepašalinus netinkamai suteiktų Paslaugų trūkumų, Teikėjas privalo sumokėti Užsakovui 10 proc. bendros Sutarties kainos be PVM kainos dydžio baudą (Sutarties 6.2.1 punktas).

24. Šalių sudarytos Sutarties 4.1 punkte taip pat įtvirtinta, jog šalys Sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti Sutartį, kiekviena Sutarties Šalis privalo imtis visų nuo jos priklausiančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės teiginius, jog nors Sutartyje faktinė paslaugų teikimo pradžia 2022 m. rugsėjo 15 d., ieškovei tik 2022 m. spalio 7 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 22202611 ir 2022 m. spalio 20 d. išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 22202677, galioję iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kadangi leidimai išduodami einamiesiems metams, 2023 m. sausio 18 d. išduoti leidimai Nr. 22300523 ir Nr. 22300524, galioję iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina apeliantės argumentus, jog iš esmės ieškovė, Sutarties sudarymo momentu, nebuvo pasiruoši vykdyti perkamus darbus, t. y. nei Sutarties sudarymo metu, nei Sutartyje numatytu faktinių darbų pradžios momentu (2022 m. rugsėjo 15 d.) dar neturėjo ir pirkimą laimėjusiai tiekėjai (atsakovei) negalėjo pateikti galiojančių leidimų kirsti mišką tvarkomoje teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Sutartyje ir Techninėje specifikacijoje nėra aptarta, kas turi pareigą pasirūpinti reikiamais leidimais, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių ir ieškovės veiksmų matyti, jog šią pareigą turėjo ieškovė. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, akcentavęs tiekėjos įsipareigojimus, iš esmės visiškai nevertino užsakovės prisiimtų įsipareigojimų, neatsižvelgė į pačios ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog dalyje tvarkomų plotų leidimų iš tikrųjų nebuvo ir darbai objektyviai negalėjo ir nebeturėjo būti vykdomi.

26. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kuriuos konkrečiai tvarkymo plotus, t. y. Nr. 1, 3, 4, 5, 6, ar 7, apėmė valstybinių miškų naudotojai (ieškovei) išduoti leidimai kirsti mišką. Iš išduotų leidimų turinio ir bylos medžiagos nėra galimybės identifikuoti šių aplinkybių. 2022 m. spalio 7 d. leidime Nr. 22202611, galiojusiame iki 2022 m. gruodžio 31 d., nurodyta kirtimo rūšis – kiti miško kirtimai, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 7,6 ha, kirstinų medžių rūšys – B, planuojamas iškirsti apytikris bendras medienos tūris – 20 kub. m, planuojamas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris – 17 kub. m, miškų grupė 2a; taip pat kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 15,4 ha, kirstinų medžių rūšys – B, planuojamas iškirsti apytikris bendras medienos tūris – 513 kub. m, planuojamas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris – 254 kub. m, miškų grupė 2a. Taigi, leidimas Nr. 22202611 kirsti mišką išduotas 23 ha ploto teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog analogiški duomenys nurodyti 2023 m. sausio 18 d. išduotame leidime Nr. 22300524, tačiau jame nors sklypų numeriai nurodyti tie patys, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 7,6 ha ir Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 15,4 ha, tačiau kvartalų numeriai yra kiti, o būtent Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ir 20222 m. spalio 20 d. išduotame leidime Nr. 22202677 nurodyta kirtimų rūšis – kiti miško kirtimai, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,3 ha, kirstinų medžių rūšys – B, planuojamas iškirsti apytikris bendras medienos tūris – 12 kub. m, planuojamas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris – 10 kub. m, miškų grupė 2a. Tuo tarpu 2023 m. sausio 18 d. išduotame leidime Nr. 22300523 nurodytas kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), bet sklypo numeris tas pats – Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3 ha. Pažymėtina, jog šiame leidime skiriasi ir kirtimų rūšis, t. y. išduotas leidimas biologinės įvairovės palaikymo kirtimams (TN). Ieškovė nedetalizavo ir pirmosios instancijos teismas plačiau nesiaiškino, kuriuos tvarkymo plotus, nurodytus Techninėje specifikacijoje, apima aptarti leidimai, taip pat, teigdama, jog į tvarkymo plotus patenkantiems fizinių asmenų sklypams buvo išduoti leidimai, ieškovė nedetalizavo, į kuriuos konkrečiai tvarkymo plotus pagal Techninę specifikaciją patenka šie sklypai, o teismas plačiau nesiaiškino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog daliai privačių sklypų kirtimo leidimai išduoti tik 2023 m. vasario 23 ir 24 d., nors tokia aplinkybė, jeigu ji pasitvirtintų, neabejotinai turi įtakos tinkamam Sutarties įvykdymui, ypač atsižvelgiant į tai, kad iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos buvo likusi tik savaitė.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad rengiant miškotvarkos projektus buvo nustatytas 6,5 ha ploto netaksuotas medynas, o tai reiškia, jog šiame plote miško nėra ir jam tvarkyti kirtimų leidimai iš viso nereikalingi, plačiau aplinkybė, į kurį tvarkymo plotą (plotus) pagal Techninę specifikaciją pateko ši teritorija, ar ieškovė apie tai informavo atsakovę, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškinamasi. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar šioje teritorijoje, kurioje, ieškovės teigimu, nereikėjo kirtimų leidimo, iš viso buvo pradėti ar atlikti kokie nors darbai pagal Sutartį ir kokia apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog nors bylos duomenys patvirtina, kad bent dalį darbų pagal Sutartį atsakovė atliko, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės raštais apie nepilnai atliktus darbus, kuriuose nei konkretizuota, nei pirmosios instancijos teismas detaliau aiškinosi, kokie konkretūs darbai kokia apimtimi ir kuriuose konkrečiai tvarkymo plotuose buvo ar nebuvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neatliko (nebaigė) nė vieno Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų etapų 100 procentų ir nurodė, kad visi reikalingi leidimai buvo gauti, tačiau, kaip minėta, tokią išvadą padarė neanalizavęs ir nesiaiškinęs reikšmingų aplinkybių.

28. Ypač akcentuotina ir tai, kad pati ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog valstybinės reikšmės miškų 9,6 ha dydžio plote, kuris atitinka Techninėje specifikacijoje nurodytą tvarkymo plotą Nr. 1, taip pat ir vienam privačiam 1 ha ploto sklypui (tačiau plačiau nedetalizuota ir nesiaiškinta, koks tai sklypas ir į kurį tvarkymo plotą jis pateko) nebuvo patvirtintas miškotvarkos projektas, nors tvarkymo darbai ir buvo užsakyti. Ieškovės atstovas pripažino, kad šiai teritorijai, kurioje nepatvirtintas miškotvarkos projektas, kirtimų leidimas nebuvo išduotas ir šiuose plotuose nuspręsta tvarkymo priemonių nebesiimti. Taigi, tvarkymo plotas palyginus su nurodytu Sutartyje, sumažėjo trečdaliu nuo 32,9 ha iki apytiksliai 23 ha. Nors ieškovė teigė, kad nurodytame plote atlikti darbų nereikalavo, tačiau jos atsakovei siųstos pretenzijos (raštai) patvirtina priešingai. Visuose ieškovės raštuose atsakovei nurodyta, kad tvarkymo plote Nr. 1 darbai net nėra pradėti vykdyti. Šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas taip pat grindė atsakovės atsakomybę už tinkamą sutarties neįvykdymą, nors nustatyta, kad tvarkymo plote Nr. 1, taip pat kitame nekonkretizuotame 1 ha dydžio plote, tvarkymo darbai pagal Sutartį objektyviai negalėjo būti pradėti ir nebeturėjo būti vykdomi. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (pačios ieškovės atstovo paaiškinimus), nesiaiškino reikšmingų aplinkybių, pačios ieškovės elgesio ir pareigų siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nebuvo iki galo atskleista bylos esmė.

29. Ieškovė leistinais įrodymais turi pagrįsti savo reikalavimus. Suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, jo manymu, dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Tačiau teismas, kai egzistuoja toks procesinis poreikis, ir įvertinus teismo pareigą išspręsti ginčą, turi padėti šalims tinkamai pasinaudoti savo teisėmis. Teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

30. Teismas, priimdamas byloje sprendimą, turi išspręsti ginčą iš esmės. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo atskleidė bylos esmę, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų.

31. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

32. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė bei neanalizavo reikšmingų aplinkybių ir klausimų, nurodytų šioje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir pasiūlyti šalims pateikti ir ištirti naujus įrodymus. Akcentuotina, jog byloje gali kilti poreikis ir atsakovei pareikšti priešieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgdamas į atsiliepime išdėstytus reikalavimus, siūlė atsakovei pareikšti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantį priešieškinį, o atsakovė to nepadarė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pasiūlyti atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Šiuo atveju atsakovės neatstovavo advokatas, o iš atsakovės teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog atsakovei buvo sudėtinga tinkamai įgyvendinti procesines teises ir pareigas.

33. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, ne iki galo atskleistos bylos esmės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

34. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.