Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus įgaliotai atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administratorius nustatė, kad jam nėra perduota dalis įmonės dokumentų ir turto, nors atsakovui nustatytas terminas juos perduoti baigėsi 2018 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovas administratoriaus reikalavimų įvykdyti šią pareigą nevykdė, iki šiol nėra pasirašęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo dienai, bei pateikęs papildomų dokumentų ar informacijos apie 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. liepos 27 d. laikotarpio balanse įvardintą „Finansinį turtą“ – 2 309 Eur sumai ir „Per vienerius metus gautinas sumas“ – 40 021 Eur sumai. Kadangi administratoriui buvo perduota neveikianti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programa, atsakovas privalėjo pateikti administratoriui visą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą kitu būdu. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, yra imperatyviai atsakingas ne tik už buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą administratoriui, bet ir jų išsaugojimą. Tačiau atsakovas savo neveikimu visiškai užkirto kelią nustatyti bendrovės turto masę, realizuoti įmonei priklausantį turtą bankroto procese bei tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tuo padarydamas neabejotiną žalą ieškovei.

Egzistuoja visos sąlygos buvusiam ieškovės vadovui – atsakovui D. J. už ieškovei padarytus nuostolius, neperdavus dalies įmonės dokumentų ir turto, taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų, turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą. Atsakovas savo, kaip įmonės vadovo, pareigų nevykdė ir iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, Juridinių asmenų registrui 2017 m. nepateikė įmonės finansinių dokumentų. Remiantis paskutinio įmonės balanso už 2017 m. duomenimis, ieškovės finansinė padėtis jau 2016 m. pabaigoje buvo itin sudėtinga. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė, nevykdant įmonės vadovui įstatymų nustatytų imperatyvių pareigų, kas lėmė nuostolių atsiradimą.

Ieškovė trejų metų ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

Atsakovas D. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka (CPK 133 str.). Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylą negauta. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Dėl tripliko

Teisme 2021 m. gegužės 28 d. gautas atsakovo D. J. triplikas. Procesinis dokumentas gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje 2021 m. gegužės 19 d., teismui išėjus į pasitarimų kambarį, todėl atsisakytinas priimti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-155-657/2021). Nemokumo administratoriumi paskirtas Martynas Šlikas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai nė vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigoti perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. liepos 27 d. Atsakovas D. J. nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.

Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nuo 2017 metų neteikė. Atsakovės bankroto byloje teismui pateiktais 2018 metų laikotarpio duomenimis balansinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė 2018 metų gegužės 31 d. siekė 118 816 Eur sumą, kurį sudarė: ilgalaikis turtas – 60 005 Eur, iš kurio: nematerialusis turtas – 3 Eur, materialusis turtas – 57 693 Eur sumai, finansinis turtas – 2 309 Eur, ir trumpalaikis turtas – 58 811 Eur, iš kurio: atsargos – 60 545 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 38 739 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 852 719 Eur sumą. Ieškovės teismui pateikto 2018 metų balanso duomenimis balansinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė 2018 m. liepos 27 d. siekė 91 516 Eur sumą, kurį sudarė: ilgalaikis turtas – 60 005 Eur, iš kurio: nematerialusis turtas – 3 Eur, materialusis turtas – 57 693 Eur sumai, finansinis turtas – 2 309 Eur, ir trumpalaikis turtas – 31 511 Eur:atsargos – 32 053, per vienerius metus gautinos sumos – 40 021 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 845 155 Eur sumą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad administratorius, patikrinęs ieškovės dokumentus nustatė, kad dalis turto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse, sudarytame už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 27 d., įvardinta „Finansinis turtas“ – 2 309 Eur dydžio sumai ir „Per vienerius metus gautinos sumos“ – 40 021 Eur dydžio sumai iki šiol nėra perduota nemokumo administratoriui.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovas D. J. prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškovės nemokumo administratorius kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 30 d. nemokumo administratorius nesiėmė jokių veiksmų ir ieškinį pareiškė po trijų metų.

Ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Nurodytos taisyklės išimtis numato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Bylos duomenimis bankroto byla iškelta 2018 m. liepos 16 d. Nutartis dėl bankroto bylos įsiteisėjo 2019 m. liepos 27 d. Nagrinėjamu atveju, ieškinys pareikštas nemokumo administratoriaus, atstovaujančio tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus (JANĮ 66 str.). Apie įmonei padarytos žalos faktą bankroto administratorius gali ir turi sužinoti tik po bankroto bylos iškėlimo ir tik gavęs įmonės dokumentus. Byloje nustatyta, kad įmonės turtas ir dokumentai nemokumo administratoriaus įgaliotam asmeniui buvo perduoti 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d., todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2018 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). ieškinys teismui dėl žalos priteisimo teismui pateiktas 2021 m. vasario 24 d., todėl sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 8 d.).

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

Byloje kilo ginčas dėl buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. J. atsakomybės – ar įmonės vadovas neperduodamas bendrovės nemokumo administratoriui papildomų dokumentų ar informacijos apie 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. liepos 27 d. laikotarpio balanse įvardintą „Finansinį turtą“ – 2 309 Eur sumai ir „Per vienerius metus gautinas sumas“ – 40 021 Eur sumai, padarė šios įmonės kreditoriams žalą ir privalo ją atlyginti bankrutavusiai bendrovei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-228/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 42 330 Eur dydžio žalos atlyginimą grindžia aplinkybėmis dėl įstatyme ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartyje atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus nevykdymo.

Kaip jau minėta atsakovas D. J. iki bankroto bylos iškėlimo buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl jis buvo atsakingas už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, šio turto bei įmonės dokumentų perdavimą bankroto administratoriui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 str. – 6.249 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar kituose norminiuose aktuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą grindė aplinkybėmis, kad įmonės vadovas neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės dalies įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal įmonės prievoles kreditoriams, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu atsakovas buvo nesąžiningas, tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių įmonės turto išsaugojimui ir teisingai apskaitai užtikrinti, pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas ir tokiu būdu prisidėjo prie situacijos, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą paskutiniam bendrovės valdymo organui įtvirtintą įstatyme. Pagal ginčo situacijos metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Bendrovės vadovui gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus

Nei Įmonių bankroto įstatymas, nei kiti ginčo metu bankroto procesą reglamentavę įstatymai nedetalizavo įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius 2018 m. liepos 30 d. priėmė įsakymą Dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo. Administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo perduotas 2018 m. rugsėjo 12 d. Trumpalaikio turto perdavimo aktu (atsargos) bei Ilgalaikio turto perdavimo aktu (įranga, kitas ilgalaikis turtas – kavos aparatas, kėdė, prekybinių baldų komplektas, iškaba, pastatai su priklausiniais, programinė įranga, žemė bei 2018 m. rugsėjo 12 d. sąraše Perduodamas ilgalaikis turtas pagal faktą nurodytas įmonės turtas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai administratoriui buvo perduoti 2018 m. rugsėjo 14 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktu pagal apyrašą.

Nemokumo administratorius 2020 m. vasario 23 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas D. J. perduotų likusią dalį įmonės buhalterinių registrų, kurie administratoriui nebuvo neperduoti. Atsakovas 2020 m. kovo 10 d. rašte nurodė, kad visi dokumentai yra perduoti administratoriui. Tarp šalių nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. vyko elektroninis susirašinėjimas dėl įmonės turto sudėties ir balanso patikslinimo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniame laiške D. J. administratoriui nurodė, kad programa neveikia. Administratoriaus iniciatyva informacinių technologijų specialistai išsiaiškino, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dar iki bankroto bylos iškėlimo iš UAB „Data Bank Group“ nuomojo duomenų talpinimo ar kitą panašaus pobūdžio paslaugą ir tokiu būdu saugojo savo buhalterinės programos ir kt. duomenis. Administratorius 2018 m. lapkričio 15 d. raštu kreipėsi į UAB „Data Bank Group“ dėl duomenų pateikimo, tačiau duomenų nebuvo gauta.

Pažymėtina, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Tačiau ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia neteisėtus vadovo veiksmus, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais.

Nemokumo administratoriaus teigimu, nėra galimybės nustatyti įmonės turto, nes neveikia atsakovo perduota buhalterinės apskaitos programa, o papildomų įrodymų, kas sudaro balanso eilutėse „Finansinis turtas“ – 2 309 Eur ir „Per vienerius metus gautinos sumos“ – 40 021 Eur nurodytas sumas. Atsakovo nuomone, jis visus turėtus bendrovės pirminius apskaitos dokumentus perdavė nemokumo administratoriaus įgaliotam asmeniui.

Kaip jau minėta, atsakovas nemokumo administratoriui 2018 m. rugsėjo 12 d. perdavė turtą. Trumpalaikio turto perdavimo ir Ilgalaikio turto perdavimo aktai pasirašyti tiek atsakovo, tiek ir nemokumo administratoriaus įgalioto asmens T. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 14 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktas taip pat pasirašyti atsakovo ir nemokumo administratoriaus įgalioto asmens.

Pagal Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VAS-10 (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. VAS-51 redakcija) patvirtintų 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 21 punktą ilgalaikio turto dalyje parodomas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą. Finansinio turto straipsnyje pateikiama informacija apie ilgalaikį finansinį turtą, t. y. asocijuotųjų ir įmonių grupės įmonių akcijos, paskolos asocijuotosioms ir įmonių grupės įmonėms, iš asocijuotųjų ir įmonių grupės įmonių gautinos sumos,

kitos po vienų metų gautinos sumos, ilgalaikės investicijos ir kitas finansinis turtas. Finansinio turto pripažinimo ir apskaitos reikalavimus nustato 15-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į asocijuotąsias įmones“, 16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į patronuojamąsias įmones“, 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 20-asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“, 26-asis verslo apskaitos standartas „Išvestinės finansinės priemonės“ ir 37-asis verslo apskaitos standartas „Jungtinė veikla“ (Rekomendacijų 24 p.).

Ilgalaikį finansinį turtą sudaro kitų įmonių nuosavybės ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai, sutartinė teisė gauti pinigus ar pasikeisti kitu finansiniu turtu. Ilgalaikio finansinio turto pavyzdžiai gali būti kitų įmonių akcijos, obligacijos, po vienų metų gautinos sumos ir pan. Finansinis turtas priskiriamas ilgalaikiam pagal įmonės numatytą šio turto naudojimo laiką ir turto paskirtį, bet neatsižvelgiama į jo įsigijimo savikainą, nes minimali finansinio turto vertė nenustatoma. Į balanso 3 eilutę Finansinis turtas įrašoma visų įmonės ilgalaikio finansinio turto straipsnių suma.

Tuo tarpu Trumpalaikio turto dalyje parodomos atsargos, per vienus metus gautinos sumos, trumpalaikės investicijos, pinigai ir pinigų ekvivalentai (rekomendacijų 27 p.). Į balanso B eilutę Trumpalaikis turtas įrašoma visų įmonės trumpalaikio turto straipsnių, t. y. atsargų, per vienus metus gautinų sumų, trumpalaikių investicijų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, suma.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V2-24 patvirtintų 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ metodinių rekomendacijų 4 punkte nustatyta, kad finansiniam turtui priskiriama: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto. Be to, vertinant sudarant finansines ataskaitas finansinio turto vertė nustatoma atsižvelgiant į jo įsigijimo tikslą ir likvidumą aktyviojoje rinkoje (laikomą parduoti laikomą, iki išpirkimo termino laikomą, suteiktas paskolas ir gautinas sumas), todėl tokio išskyrimo tikslas yra pasirinkti tinkamą to turto vertinimo būdą, bet ne vietą balanso ataskaitoje. Finansinis turtas apskaitoje turi būti registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arba pagal vykdomą sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Planuojami sandoriai, gautos garantijos ir laidavimai įmonės turtu nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio turto apibrėžimo (24 p.).

Vertinant byloje esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.).

Iš byloje pateikto Bylų (dokumentų) perdavimo akto matyti, jog nemokumo administratoriui buvo perduota 355 bylos, tame tarpe – kasos knygos, banko dokumentai, kasos dokumentai, pirkimų ir pardavimų dokumentai, deklaracijos, avanso apyskaitos, apyvartos žiniaraščiai, suderinimo aktai, kt. už 2007-2018 m. laikotarpį. Byloje ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, jog iš nemokumo administratoriui nėra jokių galimybių, remiantis kitais duomenimis ir netiesioginiais įrodymais visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje vien tik nemokumo administratoriaus nurodyta aplinkybė, jog neveikia elektroninė buhalterinės apskaitos programa, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas, vykdydamas įmonės vadovo pareigas nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė Buhalterinės apskaitos ir Akcinių bendrovių įstatymuose, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus juridinio asmens valdymo organams nustatytus reikalavimus dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, neišsaugojo įmonei priklausančio turto ir/ar dalies dokumentų, neperdavė jų nemokumo administratoriui, todėl padarė žalą, kurią sudaro paskutiniame įmonės balanse apskaityto turto praradimas.

Taigi, ieškovė neįrodė atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti būtinas taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 str.), todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė dėl savo (bankrutuojančios įmonės) teisinio statuso yra atleista tik nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018), todėl, ieškinį atmetus, valstybei iš jos (tiksliau – iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų) priteistina 5,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 str. 2 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškiniui užtikrinimui areštuoti atsakovui D. J., priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 42 330 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atsisakyti priimti atsakovo D. J. tripliką, teisme gautą 2021 m. balandžio 28 d. (DOK-13047) ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ‚(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 5,66 Eur (penkis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Nurodyti, kad valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 42 330 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.