- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-593-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01731-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- L. N.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto 2-jo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-107-835/2022 pagal ieškovės P. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. D., ieškinį atsakovei L. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, trečiasis asmuo – Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarė R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė P. D., atstovaujama įstatyminės atstovės J. D., kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą (Alytaus rūmus), prašydama:
- pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinto Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ¾ dalių paveldėjimo ir ieškovei, kaip G. D. teisių perėmėjai, atnaujinti G. D. praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties 2019 m. (duomenys neskelbtini).
- pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinto Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ½ dalies paveldėjimo ir ieškovei, kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties 2019 m. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis J. D., kuris buvo ieškovės tėvo G. D. tėvas. Po J. D. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis Alytuje, (duomenys neskelbtini). Po mirties likusį jo palikimą priėmė ir visą mirusiojo turtą paveldėjo jo sutuoktinė L. N.. G. D. nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo paveldėjimo ir įstatyme nustatytu terminu mirusiojo tėvo J. D. palikimo nepriėmė, kadangi apie tėvo mirtį laiku nežinojo, palikimo priėmimo po tėvo mirties terminu sirgo, gydėsi bei neturėjo asmens dokumentų. Be to, J. D. ir G. D. santuoka buvo nutraukta 2017 m. (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jie gyveno atskirai, ryšių nepalaikė. Tuo tarpu su J. D. ir jo žmona L. N. bendravo, siųsdavo sveikinimus, vaistus iš Vokietijos, gaudavo sveikinimus. 2019 m. iš karto po J. D. mirties atsakovės L. N. dukra A. K. žinute informavo J. D. apie J. D. mirtį. J. D. bandė aiškintis aplinkybes tiek dėl J. mirties, tiek dėl jo palikimo, tačiau nei atsakovė, nei jos dukra telefonu nebeatsiliepdavo, į žinutes neatsakinėjo. J. D. buvusio sutuoktinio rasti ir jo informuoti apie tėvo mirtį nepavyko. Dar prieš G. D. tėvo mirtį iš A. K. sužinojo, kad Lietuvoje kažkokiu būdu yra atsiradę G. asmens dokumentai. 2021 m. gegužės mėn. iš Vokietijos policijos gavo pranešimą, kad G. D. mirė, J. D. buvo pasiūlyta atsiimti jo daiktus ir dokumentus. J. D. pasirūpino jo laidotuvėmis. Iš rastų dokumentų sužinojo, kad G. D. buvo padaręs vagystę ir teismo sprendimu buvo įpareigotas gydytis priklausomybę nuo narkotikų bei atidirbti viešuosius darbus, į priverstinio gydymo įstaigą jis pateko 2019 m. balandžio 22 d. ir išbuvo joje iki 2019 m. gruodžio 1 d., vėliau buvo išleistas ir gyveno Kaselyje. Ieškovė įsitikinusi, kad G. D. teisė reikalauti atnaujinti palikimo priėmimo terminą ir priimti J. D. palikimą perėjo jai, kadangi ieškovė yra antros eilės įpėdinė ir, G. D. nepriėmus palikimo, tokia teisė atsiranda jo dukrai – ieškovei. Ieškovei turėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti, nes ji negalėjo žinoti apie tai, kad jos tėvas nepriims palikimo, be to, ji yra nepilnametė.
3. Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti, nes ieškovės ieškinys nepagrįstas, pateiktas praleidus vienerių metų įstatymo nustatytą terminą. Nurodė, kad J. D., kaip įstatyminei P. D. atstovei, buvo žinomos aplinkybės, kad mirė jos nepilnametės dukros Paulinos senelis J. D., kad G. D. nepriėmė palikimo po savo tėvo mirties ir jo net neketino priimti. Mano, kad ieškovės įstatyminei atstovei J. D. nebuvo jokių kliūčių per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pačiai kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarė R. S. prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 2-ame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla po J. D. mirties 2019 m. (duomenys neskelbtini) Pareiškimą palikimui priimti padavė velionio sutuoktinė L. N., kuriai 2019 m. (duomenys neskelbtini), suėjus 6 mėnesiams po sutuoktinio mirties, buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nesikreipus kitiems įstatyminiams įpėdiniams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ½ dalies paveldėjimo ir ieškovei P. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. D., kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujino praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 354,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas, nustatęs, kad nuo J. D. mirties 2019 m. (duomenys neskelbtini) iki nepilnametės P. D. tėvo G. D. mirties 2021 m. (duomenys neskelbtini) praėjo daugiau kaip du metai, sprendė, kad ieškovės P. D. tėvas turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau tokių veiksmų nuo sužinojimo momento iki pat mirties neatliko. Anot teismo, ieškovės įstatyminės atstovės J. D. nurodytos aplinkybės, kad G. D. sirgo, gydėsi, neturėjo asmens tapatybės dokumentų, dėl kurių, jos teigimu, G. D. praleido terminą palikimui priimti, šiuo atveju negali būti laikomos svarbiomis. Teismo vertinimu, G. D. nors ir pavėluotai sužinojo apie tėvo mirtį, tačiau turėjo pakankamai ilgą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ar termino palikimui priimti atnaujinimo, o ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tokius jo ketinimus, todėl pirmąjį ieškovės reikalavimą atmetė.
7. Kita vertus, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei atnaujinti terminą palikimui priimti, kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei po ieškovės senelio J. D. mirties. Teismas šiuo atveju ypatingą dėmesį kreipė į tai, kad ieškovė tuo metu, kai buvo būtina priimti mirusio senelio J. D. palikimą, buvo nepilnametė ir neturėjo civilinio veiksnumo. Teismas pažymėjo, kad nepilnametės ieškovės teisė į senelio palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jos pačios ar jos įstatyminės atstovės neveikimo, jų santykių su palikėju ar kitais įpėdiniais, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės motinai J. D. laiku neatlikus įstatyme nustatytų veiksmų, būtinų palikimui priimti, buvo pažeisti nepilnametės P. D. teisės ir teisėti interesai po senelio mirties gauti palikimo dalį, todėl antrąjį ieškovės reikalavimą tenkino.
8. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje patyrė 3 309,60 Eur, o atsakovė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija nustatytų maksimalių dydžių, įvertinęs tai, kad ieškovė reiškė du alternatyvius reikalavimus, kurių kiekvienas buvo nagrinėjamas savarankiškai, ir tenkintas antrasis reikalavimas, sprendė, kad ieškinys buvo patenkintinas 50 procentų. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 654,80 Eur (3 309,60 Eur × 50 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteisė 300,00 Eur (600,00 Eur × 50 proc.). Vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principu, atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1 354,80 Eur (1 654,80 Eur – 300,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant: „Priteisti iš atsakovės L. N. 3 309,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės P. D. įstatyminei atstovei J. D..“ Apeliantė taip pat prašo priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys buvo patenkintas 50 procentų, kadangi:
11.1. Ieškiniu buvo reiškiami du alternatyvūs reikalavimai, prašant atnaujinti praleistą terminą vienam arba kitam įpėdiniui, kartu prašant panaikinti tam tikra dalimi atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, o naikinama dalis priklausytų nuo to, kuriam iš įpėdinių (G. D. ar P. D.) būtų atstatomas terminas palikimui priimti. Taigi, bet kurio iš pareikštų reikalavimų tenkinimas reiškia ieškinio patenkinimą ne „iš dalies“, o „visiškai“;
11.2. Ieškiniu buvo prašoma tenkinti vieną iš dviejų pareikštų alternatyvių reikalavimų, patvirtinant, kad to pakanka, jog ieškovės pažeistos materialinės subjektinės teisės būtų „visiškai“ apgintos;
11.3. Abiejų alternatyvių reikalavimų tenkinimas kartu apskritai yra neįmanomas, nes prieštarautų vienas kitam;
11.4. Jeigu ieškinys dėl alternatyvių reikalavimų būtų laikomas patenkintu tik „iš dalies“, faktiškai būtų eliminuojama ieškovo teisė į „visišką“ savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas reikštų, kad tokio ieškinio pareiškimas ieškovui nenaudingas, nes jis praranda galimybę efektyviai (greitai, ekonomiškai, vieno proceso metu) apginti savo teises. Ir priešingai, atsakovas tokioje byloje pastatomas į privilegijuotą padėtį, nes jam pripažįstant ieškovo bent vieno reikalavimo pagrįstumą, to pakaktų ir civilinis ginčas nekiltų. Tuo tarpu, nors jis nesutinka su ieškiniu „visiškai“, pralaimėjimo atveju jis nepagrįstai sutaupo pusę bylinėjimosi išlaidų;
11.5. Vertinimas, kad ieškinys alternatyvių reikalavimų pareiškimo atveju gali būti tenkinamas tik „iš dalies“, prieštarauja ir Civilinio proceso kodekso 17 straipsnyje numatytam šalių procesinio lygiateisiškumo principui, kadangi tarsi gauname situaciją, kad ieškovo, pareiškiančio alternatyviuosius reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos gali būti arba iš viso nepriteisiamos (ieškinio atmetimo atveju), arba priteisiamos dalinai (kurio nors reikalavimo tenkinimo atveju), tuo tarpu atsakovo – arba priteisiamos dalinai, arba visiškai, o tokio atveju, kada iš viso nepriteisiamos – nėra;
11.6. Bent vieno iš alternatyvių reikalavimų patenkinimo atveju turėtų būti laikoma, kad ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovui priteisiamos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Juolab, kad tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, o kasacinis teismas, be kita ko, dar ir yra išaiškinęs, kad bet kurio iš pareikštų alternatyvių reikalavimų patenkinimas reiškia kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime atsakovė L. N. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovei pareiškus du alternatyvius reikalavimus (dviejų skirtingų asmenų atžvilgiu), kurių kiekvienas buvo nagrinėjamas savarankiškai, buvo tenkintas tik vienas – antras ieškinio reikalavimas. Dėl šios priežasties teismas teisingai vertino, jog ieškinys tenkintas 50 procentų, todėl pagrįstai ieškovei ir buvo priteista 50 procentų išlaidų iš atsakovės, o atsakovei – 50 procentų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, t. y. teismas teisingai sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai pagal teismo tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (priteista 50 proc.), nes mano, kad ji buvo pareiškusi du alternatyvius reikalavimus, todėl bent vieno iš jų patenkinimas yra ieškinio patenkinimas visiškai, kas sudaro pagrindą priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
15. Pažymėtina, kad tam, jog apeliantės argumentus būtų galima pripažinti pagrįstais būtina nustatyti, jog apeliantės pareikšti reikalavimai yra alternatyvūs, o ne savarankiški civilinių teisių gynimo būdai.
16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).
17. Civiliniuose santykiuose asmuo, kurio teisės galimai pažeidžiamos vadovaujasi dipozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką.
18. Byloje nustatyta, kad apeliantė pareiškė teismui du reikalavimus:
1) 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 3/4 dalių paveldėjimo ir ieškovei, kaip G. D. teisių perėmėjai, atnaujinti G. D. praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties 2019 m. (duomenys neskelbtini)
2) 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo ir ieškovei, kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties 2019 m. (duomenys neskelbtini)
19. Pirmosios instancijos teismas pirmąjį apeliantės reikalavimą atmetė konstatuodamas, kad G. D. (apeliantės tėvas - pirmos eilės įpėdinis) praleido terminą palikimui priimti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu antrąjį apeliantės reikalavimą tenkino pripažindamas, kad apeliantei (antros eilės įpėdinei) atnaujintinas terminas palikimui priimti po J. D. (senelio) mirties, ko pasekoje panaikino išduotą paveldėjimo teisės liudijimą 1/2 dalyje.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė visiškai nepagrįstai pareikštus reikalavimus laiko alternatyviais. Vien tai, kad apeliantę tenkina bet kurio iš reikalavimų patenkinimas, ar, kad vieno iš jų patenkinimas pašalina kito galimybę, nėra pagrindas šiuos reikalavimus laikyti alternatyviais. Apeliantės pareikšti reikalavimai yra savarankiški reikalavimai, nes jie pareikšti skirtingų asmenų atžvilgiu (vienas – atnaujinti G. D. praleistą terminą palikimui priimti, kitas – atnaujinti apeliantės P. D. praleistą terminą palikimui priimti), jų faktinis ieškinio pagrindas skirtingas bei kiekvieno iš jų patenkinimas sukelia skirtingas pasekmes (skirtinga dalimi naikintinas išduotas paveldėjimo teisės liudijimas). Apeliantė, pareikšdama šiuos du reikalavimus, įgyvendino savo dispozityvumo principą ir pasirinko savo teises ginti dviem teisminės gynybos būdais, neabejotinai suprasdama, kad vienas iš šių reikalavimų yra nepagrįstas. Apeliantė galėjo pasirinkti savo teises ginti reikšdama tik antrąjį reikalavimą, kurį patenkinus ieškinys būtų laikomas patenkintu visiškai, tačiau siekdama didesnės naudos (gauti didesnę dalį palikimo) įtraukė ir pirmąjį reikalavimą, kuris kaip nustatyta yra nepagrįstas. Taigi, tiek teismas, tiek atsakovė turėjo pasisakyti (ir pasisakė) dėl kiekvieno reikalavimo pagrįstumo, t. y. buvo išspręsti du ginčai, o ne vienas.
21. Pripažinus, kad apeliantės reikalavimai nėra alternatyvūs, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, t. y. 50 procentų. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
23. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.