- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2S-1553-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01731-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- L. N.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4356-835/2021 pagal ieškovės P. D. įstatyminės atstovės J. D. ieškinį atsakovei L. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. S., kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė P. D., atstovaujama įstatyminės atstovės J. D., 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. N., kuriame prašė teismo: 1) 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 3/4 dalių paveldėjimo; 2) ieškovei, kaip G. D. teisių perėmėjai, atnaujinti G. D. praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties (duomenys neskelbtini); alternatyvusis reikalavimas: 1) 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo; 2) ieškovei, kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė ieškovei P. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. D., 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus, išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir bus grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 3/4 dalių paveldėjimo ir kartu pateikė papildomą (alternatyvų) reikalavimą – pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 1/2 dalių paveldėjimo, t. y. suformulavo du savarankiškus reikalavimus.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sandoriai gali būti naikinami vienu pagrindu, todėl šioje byloje negali būti reiškiami alternatyvūs reikalavimai. Ieškovė, reikšdama alternatyvų reikalavimą, nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009 formuojama praktika, tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo arba žemės sklypo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, kai vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito reikalavimo galimybę, kas netaikoma ieškovės pateiktiems reikalavimams šioje byloje. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio reikalavimų, todėl ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai ir tiksliai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė P. D., atstovaujama įstatyminės atstovės J. D., prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė šioje byloje nurodė vieną faktinį ieškinio pareiškimo pagrindą – t. y. vientisas, chronologiškai išdėstytas, tarpusavyje logiškai susijusias ir viena kitai neprieštaraujančias faktines aplinkybes apie tai, kad palikimą po J. D. mirties priėmė tik atsakovė L. N., nors tokią teisę turėjo ir kiti įpėdiniai: G. D. (kaip pirmos eilės įpėdinis) arba P. D. (kaip antros eilės įpėdinė, kuriai tokia teisė atsiranda tik jei pirmos eilės įpėdinis nepriėmė ar atsisakė palikimo). Ieškovė negali žinoti, kaip nurodytas aplinkybes įvertins teismas, nes sprendimas, ar atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą konkrečiam asmeniui priklauso nuo teismo atlikto įrodymų vertinimo ir vidinio įsitikinimo. Nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų apsiriboti vienu iš reikalavimų, nežinodama, kaip vienu ir kitu atveju būtų nuspręsta dėl skirtingų asmenų veikimo ar neveikimo, susijusio su palikimo (ne)priėmimu? Todėl ieškiniu reiškiami du alternatyvūs reikalavimai, prašant atnaujinti praleistą terminą vienam arba kitam įpėdiniui (tačiau ne abiems kartu), kartu prašant panaikinti tam tikra dalimi atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, o naikinama dalis priklausytų nuo to, kuriam iš įpėdinių (G. D. ar P. D.) būtų atstatomas terminas palikimui priimti. Ieškovės nuomone, jos pareikšti reikalavimai idealiai atitinka teisminę praktiką, nustatančią, kokiu atveju reikalavimai laikomi alternatyviaisiais: kai vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Pareikšto ieškinio atveju, teismui nustačius, kad pirmos eilės įpėdinis G. D. praleido įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių ir šis terminas jam atstatytinas, ieškovės P. D. pažeistos teisės būtų apgintos, nes ji yra G. D. įpėdinė ir jo teisių bei pareigų perėmėja (kitas alternatyvus reikalavimas – atnaujinti terminą pačiai P. D. priimti palikimą, tokiu atveju negalėtų būti tenkinamas, nes ji yra žemesnės, antros eilės įpėdinė). Priešingu atveju, teismui neatnaujinus termino pirmos eilės įpėdiniui G. D., alternatyviai galėtų būti tenkinamas P. D. reikalavimas atnaujinti jai pačiai terminą J. D. palikimui priimti, kaip antros eilės įpėdinei. Toks reikalavimo tenkinimas taip pat apgintų ieškovės pažeistas teises. Situacija, kada tenkinami abu reikalavimai (dėl termino palikimui priimti atnaujinimo), materialinės teisės prasme negalima, nes terminas galėtų būti atnaujintas tik vienam arba kitam įpėdiniui. Būtent tuo ir pasireiškia reikalavimų alternatyvumas. Kitas reikalavimas, dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, yra išvestinis (nors reikalavimo faktinis pagrindas tas pats – kad tam tikrą dalį palikimo turi teisę priimti kitas įpėdinis – G. D. arba P. D.).
1.2. Teismas neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neva nustatančią, kad tam tikrais atvejais alternatyviųjų reikalavimų pareiškimas yra negalimas. Teismo nuomone, alternatyviųjų reikalavimų negalima pareikšti, nes „sandoriai gali būti naikinami vienu pagrindu“. Toks argumentas nėra visiškai suprantamas, nes nėra aišku, kas turima omenyje. Ieškinyje nurodomas tik vienas faktinis pagrindas (tos pačios faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kaip jas įvertins ir laikys įrodytomis teismas, gali būti pagrindu tenkinant tiek vieną, tiek kitą iš pareikštų alternatyviųjų reikalavimų). Teisinio pagrindo ieškovė iš viso nurodyti neprivalo, jį nustato ir taiko teismas (taigi, būtent teismui tektų pareiga taikyti vieną teisinį pagrindą, nežiūrint, kuris iš alternatyviųjų reikalavimų būtų tenkinamas).
1.3. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat neaiškiai nurodė, kokius, jo nuomone, reikalavimus pareiškė ieškovė: nurodė, kad ieškovė pareiškė du savarankiškus reikalavimus bei kartu nurodė, kad negali būti reiškiami alternatyvūs reikalavimai. Nenusprendus, kaip vertintini reikalavimai, ar kaip alternatyvūs, ar kaip savarankiški, lieka neaišku, kuriuo atveju, teismo nuomone, jie negalėtų būti priimami nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamas aiškus alternatyviųjų ir savarankiškų reikalavimų atskyrimas, kurį, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas aiškino ir pritaikė neteisingai.
1.4. Ieškovės nuomone, teismas neteisingai išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, cituodamas, kad „tačiau tais atvejais, kai materialiosios teisės normose nenumatyta vieno iš ieškinyje kaip alternatyvaus nurodyto gynybos būdo taikymo galimybės, tokia aplinkybė eliminuoja atitinkamo gynybos būdo pritaikymą teismo sprendimu“. Teismas šia nuostata grindžia ieškovės pareikšto ieškinio su keliais alternatyviais reikalavimais nepriėmimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas viso labo pasisakė, kad jei nėra galimybės (materialinės teisės prasme) taikyti vieno iš pareikštų alternatyviųjų reikalavimų teismo sprendimu, tai jis ir nėra tenkinamas, t. y. sprendimas tenkinti ar atmesti reikalavimą priimamas išnagrinėjus bylą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Taip nurodoma ir toliau toje pačioje nutartyje: „Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, nustatant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra galimas ir išnagrinėjus bylą tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą“. Pvz. jei įstatymas nenumato, kad nesudaryta paskolos sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia, tai tokio reikalavimo teismas ir netenkins. Tačiau nutartyje nėra nei žodžio apie tai, kad ieškinys su keliais reikalavimais negalėtų būti priimamas nagrinėjimui. Priešingai, nurodoma, kad kelių reikalavimų pareiškimas galimas: „taigi ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų); juolab kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus“. Teismas nutartyje išaiškino, kad jei vieno iš pareikštų reikalavimų patenkinimas pašalina kito reikalavimo tenkinimo galimybę, tokie reikalavimai laikytini alternatyviais, o priešingu atveju tokie reikalavimai laikomi savarankiškais reikalavimais, tačiau jie taip pat gali būti pareiškiami viename ieškinyje ir nagrinėjami. Skirtumas tik tas, kad tokiu atveju teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno iš šių reikalavimų. Cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nutarta būtent taip: „Teisėjų kolegija (...) nesutinka su kasacinio skundu teiginiu, jog šioje byloje buvo pareikšti alternatyvūs reikalavimai“; „buvo suformuluoti du savarankiški reikalavimai: pripažinti paskolos sutartį nesudaryta ir pripažinti paskolos sutartį negaliojančia: tokius civilinių teisių gynimo būdus pasirinko ieškovas“; „esant savarankiškiems reikalavimams, ieškovas turi galimybę pasinaudoti kiekvienu jo prašomu teisminės gynybos būdu ir dėl kiekvieno iš jų taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas“. Pažymėtina, kad joks įstatymas ar teismų praktika nedraudžia ieškinyje pareikšti keleto savarankiškų ieškinio reikalavimų.
1.5. Ieškovė laikosi nuostatos, kad ji pareiškė būtent alternatyviuosius reikalavimus (nes jie negali būti tenkinami kartu, o tik vienas kuris nors iš jų). Bet kurio iš jų tenkinimas tenkintų ieškovę, nes apgintų jos pažeistas teises ir interesus. Tačiau, kaip šiuos reikalavimus beįvertintų teismas, kelių reikalavimų pareiškimas negali būti pagrindu nepriimti ieškinio, nes sprendimas dėl jų tenkinimo ar atmetimo gali būti priimamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
1.6. Ieškinyje gali būti pareiškiami keli reikalavimai (dalykai); pareiga nustatyti, kokie tai reikalavimai (alternatyvūs ar savarankiški) priklauso teismui; bet kuriuo atveju, sprendimas kurie iš reikalavimų yra tenkintini, ir kokiu materialiosios teisės pagrindu, priimamas tik išnagrinėjus bylą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje; aplinkybė, ar pareikšti reikalavimai yra alternatyvūs, ar savarankiški, turi įtakos tam, kaip teismas argumentuoja sprendimą (dėl kelių reikalavimų pasisako), bet ne ieškinio priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė P. D., atstovaujama įstatyminės atstovės J. D., 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. N., kuriame prašė teismo: 1) 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 3/4 dalių paveldėjimo; 2) ieškovei, kaip G. D. teisių perėmėjai, atnaujinti G. D. praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties (duomenys neskelbtini); arba : 1) 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo; 2) ieškovei, kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus, išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir bus grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 3/4 dalių paveldėjimo ir kartu pateikė papildomą (alternatyvų) reikalavimą – pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 1/2 dalių paveldėjimo, t. y. suformulavo du savarankiškus reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, kadangi ieškovė aiškiai ir tiksliai nesuformulavo savo ieškinio reikalavimo (reikalavimų), kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą teisme. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sandoriai gali būti naikinami vienu pagrindu, todėl šioje byloje negali būti reiškiami alternatyvūs reikalavimai. Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ieškovė, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, skundžiamoje nutartyje neaiškiai nurodė, kokius, jo nuomone, reikalavimus pareiškė ieškovė, neįvertino, kad ieškinyje gali būti reiškiami keli reikalavimai (dalykai), pareiga nustatyti, kokie tai reikalavimai (alternatyvūs ar savarankiški) priklauso teismui.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti ieškinio. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir tai trukdo toliau vykti teismo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, jog ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Be to, vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
11. Nagrinėjamu atveju yra reiškiami reikalavimai dėl termino priimti J. D. palikimą atnaujinimo. Prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti arba ieškovės tėvui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, arba pačiai ieškovei, kaip antros eilės įpėdinei. Priklausomai nuo to, kuriam asmeniui yra prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti, prašoma skirtingose apimtyse pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą. Reikalavimas pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą dėl 3/4 dalių paveldėjimo negaliojančiu susijęs su iš ieškovės reikalavimu ieškovei, kaip G. D. teisių perėmėjai, atnaujinti G. D. praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties. Kaip šių reikalavimų faktinis pagrindas nurodoma, kad G. D. įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, o G. D. teisė reikalauti atnaujinti palikimo priėmimo terminą ir priimti J. D. palikimą perėjo jo dukrai P. D.. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo teisės liudijimą yra kilęs iš reikalavimo ieškovei, kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties. Kuris yra grindžiamas tuo, kad ieškovė negalėjo žinoti apie tai, kad jos tėvas nepriims palikimo, nebuvo informuota apie šią aplinkybę nei notaro, nei kitų asmenų. Be to, ji yra nepilnametė ir negali visa apimtimi tinkamai ginti savo teisių. Paveldėjimo teisė paskesnės eilės įpėdiniams atsiranda tik nesant pirmesnės eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo (CK 5.11 straipsnis), todėl reikalavimo ieškovei, kaip G. D. teisių perėmėjai, atnaujinti G. D. praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties tenkinimo atveju pašalinama galimybė tenkinti reikalavimą dėl termino ieškovei, kaip antros eilės įpėdinei, atnaujinimo. Todėl ieškovės pasirinktas galimai jos pažeistų teisių gynimo būdas, kuomet reiškiami reikalavimai dėl termino palikimo atnaujinimo ir priklausomai nuo to, kuriam iš įpėdinių prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti, reiškiamas reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo atitinkamų dalių pripažinimo negaliojančiomis, savaime nėra kliūtis priimti ir nagrinėti ieškinį. Ar ieškovės galimai pažeistos teisės gali būti ginamos jos pasirinktu kuriuo nors iš būdų ir ar ieškovės reikalavimai pagrįsti – bus galima įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nustatė ieškovei terminą tokio pobūdžio ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.