Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. D. įstatyminės atstovės J. D. ieškinį atsakovei L. N., trečiasis asmuo Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarė R. S., dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, termino atnaujinimo

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. D.. Jis turėjo sūnų iš pirmos santuokos G. D., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyveno Vokietijoje. Po J. D. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po mirties likusį jo palikimą priėmė ir visą mirusiojo turtą paveldėjo jo sutuoktinė L. N., kuri kreipėsi į notarę R. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ką patvirtina 2019 m. rugsėjo 18 d. Paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). G. D. nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo paveldėjimo ir įstatyme nustatytu terminu mirusiojo tėvo J. D. palikimo nepriėmė. (duomenys neskelbtini) mirė G. D., kuris buvo mirusiojo J. D. sūnus iš pirmos santuokos ir nepilnametės P. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. G. D. santuoką su nepilnametės dukros P. motina J. D. yra nutraukęs (duomenys neskelbtini). Nepilnametės dukros P. D. motina J. D. nepilnametės dukters vardu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į V. H.. M. miesto teismą dėl dukros P. tėvo G. D. palikimo priėmimo. P. D. priėmė savo tėvo G. D. palikimą. Ieškovės motina, atstovaujanti jai pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą dukters vardu dėl dukters senelio J. D. palikimo priėmimo nesikreipė. Ieškovė pretenduoja į palikimo dalį po savo senelio J. D. mirties kaip G. D. dukra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis, jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. CK 5.58 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (CK 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos (CK 5.58 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė neginčija atsakovės sudaryto palikimo priėmimo sandorio, tačiau nesutinka, kad atsakovė, kaip mirusiojo sutuoktinė, priėmė visą palikimą, kai turėjo teisę, jos manymu, priimti tik tam tikrą palikimo dalį, bet ne visą palikimą. Ieškovė pirmu reikalavimu prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 3/4 dalių paveldėjimo, ieškovei, kaip G. D. teisių perėmėjai, atnaujinti G. D. praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties, tačiau teismui nustačius, kad G. D. negali būti laikomas įpėdiniu, jo vardu palikimo priėmimo terminas neatnaujintinas, prašo šį paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo, ieškovei, kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po senelio mirties (antras reikalavimas).

Paveldėjimo teisė yra asmeninė teisė. Teisės priimti palikimą įgyvendinimą lemia konkretaus įpėdinio valia – jis gali nuspręsti, priimti ar ne palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios, priimti palikimą ar jo nepriimti. Nuo J. D. mirties (duomenys neskelbtini) iki nepilnametės P. D. tėvo G. D. mirties (duomenys neskelbtini) praėjo daugiau kaip du metai. G. D. jam paskirtą medicininę priemonę atlikinėjo iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Atsakovės teigimu, 2019 m. lapkričio 6 d. ji su G. D. bendravo telefonu, kuris tuo metu jau žinojo apie tėvo J. D. mirtį, ir atsakovę informavo, kad į tėvo palikimą nepretenduoja. Šių aplinkybių nepaneigė ir ieškovės atstovas. Todėl darytina išvada, kad ieškovės P. D. tėvas turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau tokių veiksmų nuo sužinojimo momento iki pat mirties neatliko. Ieškovės įstatyminės atstovės J. D. nurodytos aplinkybės, kad G. D. sirgo, gydėsi, neturėjo asmens tapatybės dokumentų, dėl kurių, jos teigimu, G. D. praleido terminą palikimui priimti, šiuo atveju negali būti laikomos svarbiomis. G. D. nors ir pavėluotai sužinojo apie tėvo mirtį, tačiau turėjo pakankamai ilgą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ar termino palikimui priimti atnaujinimo, o ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tokius jo ketinimus.

Įstatymas numato, kad ieškovė gali pretenduoti į J. D. palikimą ne tik kaip G. D. įpėdinė, bet ir kaip tiesioginė antros eilės J. D. įpėdinė. Bylos duomenis, ieškovė P. D. tiek senelio mirties, tiek tėvo mirties momentu, taip pat ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnametė, ją pagal įstatymą atstovauja jos motina J. D.. Nei ieškovė, nei jos motina J. D. per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo, likusio po ieškovės senelio J. D. mirties, priėmimo nesikreipė, palikimo nepriėmė. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškinį dėl termino palikimo priimti atnaujinimo padavė nepilnametis asmuo. 1989 m. lapkričio 20 d. J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas reikalavimas visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Darytina išvada, kad nepilnametės ieškovės teisė į senelio palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jos pačios ar jos įstatyminės atstovės neveikimo, jų santykių su palikėju ar kitais įpėdiniais, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė tuo metu, kai buvo būtina priimti mirusio senelio J. D. palikimą, buvo nepilnametė ir neturėjo civilinio veiksnumo. Ieškovei palikėjo mirties dieną ir palikimo priėmimo laikotarpiu būnant nepilnametei, ieškovės motinai J. D. laiku neatlikus įstatyme nustatytų veiksmų, būtinų palikimui priimti, buvo pažeisti nepilnametės P. D. teisės ir teisėti interesai po senelio mirties gauti palikimo dalį. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog visiems asmenims yra nustatyta pareiga imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai (CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad notarė, žinodama, kad yra pirmo eilės paveldėtojas, kuris per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl paveldėjimo, privalėjo įsitikinti, kad nėra antros eilės paveldėtojų. Darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovei, atstovaujamai įstatyminės atstovės, teisėtai atnaujinti terminą priimti palikimui po ieškovės senelio J. D. mirties.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nepilnametei P. D. termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė, tačiau ji tokių įrodymų nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo ir ieškovei, kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujinant praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės atstovas prašė priteisti 3309,60 Eur bylinėjimosi išlaidas – 210,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 3099,60 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovės atstovė prašė priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti dokumentai. Ieškovė reiškė du alternatyvius reikalavimus, kurių kiekvienas nagrinėjamas savarankiškai, tenkinamas antras reikalavimas, todėl teismo vertinimu ieškinys tenkintinas 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1654,80 Eur (3309,60 Eur x 50 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 300,00 Eur (600,00 Eur x 50 proc.). Vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principu, atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1354,80 Eur (1654,80 Eur – 300,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso5.8 – 5.9 straipsniais, 5.57 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo ir ieškovei P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip antros eilės įstatyminei įpėdinei, atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. N. 1354,80 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei P. D. įstatyminei atstovei J. D..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.