Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu dėl G. B. apiplėšimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nieko nepamena, seniai viskas buvo, prašė remtis jo pirminiais parodymais. Neatsimena, ką veikė sausio 6 d., G. B. žino. Nepamena, kaip jis nukentėjo, tiesiog paėmė telefoną, gal pagąsdino. Telefoną paėmė laiptinėje (duomenys neskelbtini)., netoli tos vietos, kur jis gyvena. Nukentėjęs telefono jam nedavė, jis telefoną pagrobė. Telefonas „Nokia“ buvo antrame aukšte. Nepamena, ar G. B. jam ką nors sakė. Paskui susitiko su draugu, norėjo nešti telefoną į lombardą, bet draugas sakė telefoną grąžinti. Nežino, kas jį galėjo grąžinti, nes jis pats negrąžino. Telefonas nebuvo labai brangus, tikrai ne 500 Eur vertės, gal 200 Eur. Nežino, kiek vertas telefonas, mano, kad iki 300 Eur. Dėl S. K. turto prievartavimo K. M. prisipažino visiškai ir paaiškino, kad S. K. žino, su juo nebendravo. Bendravo vasario, kovo mėn., tik negeranoriškai per socialinius tinklus, telefonu. Nepamena, ką jam rašė, tačiau reikalavo pinigų. Tiksliai nežino pinigų sumos, jų negavo. S. K. grasino, tik nepamena, ką sakė, jis jo neišsigando. Nelaukdavo S. K. prie namų, laukė tik vieną kartą. Bandė jį pagauti, būtų pasikalbėję. Prie namų laukė tada, kai G. trenkė į nosį, nežino tiksliai kada čia buvo. S. K. mokyklos nelankė dėl jo persekiojimo. Kartais jį matydavo mokykloje. Reikalavo pinigų, nes buvo prisikalbėjęs. Dėl N. K. ir D. P. plėšimo ir viešosios tvarkos pažeidimo K. M. prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nepamena, kas vyko kovo mėn. (duomenys neskelbtini). N. K., D. P. žinomi. Jiems trenkė, konkrečiai nepamena, nes praėjo daug laiko. Trenkė N. K., buvo su A. J. ir gal M. D.. Nežino, ką jie darė. Visi buvo kartu, paėmė telefoną vienas, nusikalstamą veiką padarė trise. Jis gal iš D. P. paėmė telefoną „Samsung“. D. P. jam telefono nedavė, todėl pagrobė. Grobė vienas, jo nemušė. Telefonas gulėjo ant žemės, paėmė ir viskas. Jis buvo blaivus, ar M. D. ir A. J. taip pat buvo blaivūs, nežino. N. K. vieną kartą sudavė keliu į krūtinę, po ko jis nugriuvo. Nematė, ką darė D. P.. Nepamena, kur viskas vyko. Yra buvęs (duomenys neskelbtini) prie garažo, kas ten nutiko, nepamena. Buvo ne vienas, su A. J., dar buvo M. D.. Sutiko N. K. ir D. P.. Kažką darė, nepamena. Nepamena, kas vyko su batraiščiais, šiukšlių konteineriais. Galėjo sutrikdyti viešą tvarką. Liepė atsigulti ant malkų krūvos. Nežino, kas liepė. Atsigulė N. K. ir D. P.. Jiems atsigulus, nieko nedarė, nežino, ką darė A. J. ir M. D., gal mėtė malkomis, nežiūrėjo, ką jie darė. Kažkas sakė, kad mėtė malkomis. N. K. ir D. P. įlipo į konteinerį, neliepė jiems lipti, nežino, ar A. J., M. D. liepė lipti. Nepamena, ar spyrė N. K. į sėdmenis, bet tikriausiai teisingai surašyta kaltinamajame akte. Nukentėjusiojo parodymai teisingi. Nežino, kas patalpino video į socialinį tinklą, bet filmavo A. J.. Nežino, ar jiems buvo liepta vogti šokoladukus. Sutinka su viskuo, bet jis neliepė lipti į konteinerį. Filmavo A. J., daugiau jis nieko nedarė, nematė, ar mėtė malkas. M. D. stumdė konteinerį, gal kam dar spyrė, nepamena. Dėl G. G. plėšimo K. M. prisipažino visiškai ir paaiškino, kad G. G. davė kumščiu į nosį, nuo ko jis nugriuvo. Vieną kartą spyrė. Buvo su A. J.. A. J. spyrė, tik nematė kur, nežino kiek kartų. Nukentėjusiajam lūžo nosis, buvo dar kažkas. Pripažįsta, kad galėjo būti nesunkus sveikatos sutrikdymas. Paėmė telefoną LG, jo vertė gal apie 150 Eur. Telefoną pardavė lombarde, gavo 30-40 Eur, pinigus išleido su A. J.. Dar telefone buvo atminties kortelė, kurią pardavė kartu su telefonu. G. G. sudavė prie Lieporių mokyklos. G. G. jam žinomas, jį matydavo. Dėl A. P. plėšimo K. M. prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad telefoną paėmė (duomenys neskelbtini) iš A. P., žino jį iš matymo, telefoną pagrobė. Buvo su R. L., gal buvo dviese, lyg A. J. nebuvo. R. L. jam pasiūlė pagrobti telefoną, jis lengvai sutiko. A. P. jis netrenkė, gal R. L. ir trenkė. R. L. kažką kalbėjo su A. P., nepamena, ką sakė. Telefoną paėmė iš striukės kišenės. Rankų jam neužlaužė. A. J. nedalyvavo, girdėjo A. P. parodymus, apibūdinimą. Nukentėjusiojo A. P. antro asmens apibūdinimas atitinka A. J., bet jo nebuvo. Nespyrė A. P., nieko jam nedarė. Prisipažįsta iš dalies. Nepamena, ar kitas smurtavo. Gailisi dėl to, ką padarė, išvadas padarė. Ateityje daugiau taip nesielgs. Dabar mokosi 10 klasėje. Galbūt toliau mokysis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje. Civiliniai ieškiniai nepagrįsti. Su N. K. civiliniu ieškiniu nesutinka. Jie tiek žalos nepatyrė. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Su N. K. 30 Eur ieškiniu irgi sutinka. Nesutinka su N. K. ir A. K. ieškiniais, sutiktų atlyginti kiekvienam po 100 Eur. Pažįsta daug asmenų pravarde (duomenys neskelbtini)“. Tokia pravarde vadinami A. J., M. J., Stripeikis ir kiti asmenys.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl N. K. ir D. P. plėšimo ir viešosios tvarkos pažeidimo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nežino, kas įvyko 2015-03-06, užmiršo. Lankėsi (duomenys neskelbtini) prie šiltnamių, vaikščiojo su draugais - K. M., gal dar buvo M. D.. Kažką darė, gal kažką mušė, nežino ką. N. K. ir D. P. iš matymo pažįsta, jie ne draugai, kalbėjo su jais apie S. K. ar G. G.. Jei sakė, kad kažką darė, tai darė. Gal D. P. spyrė iš kelio, N. K. nieko nedarė. D. P. vieną kartą spyrė į pilvą, jis nukrito, paskui atsistojo ir nuėjo. Nežino, ką darė N. K., gal irgi gavo. N. K. buvo už nugaros. Nežino, ką darė M. D.. Jis nieko nepaėmė. K. M. su M. D. gal kažką ir paėmė, nematė. D. P. davė, nes buvo ant jo prikalbėjęs, buvo labai „mandras“. Pamiršo, ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, nežino, ar sakė teisybę. Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies girdėjo, su apklausos protokolu gal ir susipažino. Tą pačią dieną buvo prie (duomenys neskelbtini) namo,. Iš šiltnamių su K. M. ir M. D. ėjo link stotelės. Kalbėjosi. Sutiko N. K. ir D. P.. Gal ir buvo N. K. įlipęs į konteinerį, nežino, kokiu tikslu jis lipo. K. M. ir M. D. lipti neliepė, jis pats įlipo. Lipo vienas, D. P. nelipo. Nežino, ką ten darė N. K., užsidarė dangtį. D. P. laukė draugo, padėjo jam išlipti. Buvo blaivus, draugai irgi buvo blaivūs. Gal ir buvo filmuojama, nežino, kas filmavo, jis irgi filmavo, kaip lipo į konteinerį. Apie batraiščius nieko nepamena. Niekas nieko neprašė. Nukentėjusiesiems buvo liepta gultis ant malkų. Kažkas liepė, jis irgi liepė. Liepė šiaip sau, jie pakluso. Tada jie užsikasė malkomis, patys mėtė malkas ant savęs. Nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Ranka ir koja buvo suduota tik iš pradžių. Nukentėjusieji pakluso, nes bijojo dar gauti. Kai N. K. buvo įlipęs, kažkas pastūmė konteinerį. N. K. nesudavė. Dėl G. G. apiplėšimo A. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nežino, ką veikė kovo 7 d. prie Lieporių mokyklos. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. B. G. paskambino ir pasakė, kad G. G. bus prie mokyklos. Nežino, kam ji paskambino. G. G. pargriuvo, bet gal užkliuvo bėgdamas. Buvo tamsu, vakaras, buvo su K. M.. Abu sumušė G. G. ir atėmė telefoną. Jis porą kartų spyrė iš kojos. K. M. irgi spyrė. Jis sudavė du smūgius kojomis. K. M. sudavė vieną kartą ranka ir vieną kartą koja. G. G. nukrito, pasiėmė kažkokį telefoną, gal LG, pardavė jį lombarde. Nepamena, kiek pinigų gavo, gal 20 EUR, išleido su K. M.. Telefoną ėmė abu su K. M.. Spyrė G. G. į šonkaulius, į galvą pataikyti negalėjo. Dėl A. P. plėšimo A. J. kaltu neprisipažino, o dėl A. P. turto prievartavimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad kovo 10 d. jo (duomenys neskelbtini) nebuvo. K. M. ir R. L. pasakojo, kas buvo, šiek tiek žino, ką jie padarė. Jis nepamena, ką tą dieną veikė, bet ten nedalyvavo. A. P. matė du kartus – apklausoje ir teisme. K. M. ir R. L. pasakojo, kad atėmė telefoną, jis to telefono nematė. Pilkos spalvos treningus turi, mėlynus sportbačius irgi turi. Plaukų šonu nešukuoja. A. P. telefono numerį jam pasakė. Jį visi vadina A. , savo pravardės nežino. Žmonių pravarde (duomenys neskelbtini) Šiauliuose yra 10. Jo (duomenys neskelbtini) niekas nevadina. Su A. P. telefonu bendravo. Pasakė, kad neštų pinigus. Jam buvo skolingas 5 EUR, nes jam nusiuntė pinigų per žaidimą. Jis pats prašė nusiųsti pinigų per žaidimą. Porą savaičių su A. P. bendravo. Jis davė jam savo numerį. Turėjo atiduoti 15 EUR, bet neatidavė, todėl jį gąsdino telefonu. Jis pats jam pasakė savo telefono numerį. Sakė, kad gaus į galvą, grasino vieną dieną. Gal buvo kovo vidurys. A. P. į žinutes jam atsakinėjo, sakė, kad nieko nedarys, pinigų neneš. Išsiuntė gal 20 SMS. Pradžiai norėjo normaliai kalbėti, bet neišėjo. Nežino, koks jo paties telefono numeris. (duomenys neskelbtini) yra ne jo telefono numeris. Savo numerio nežino.

Kaltinamasis M. D. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nieko nebuvo, į konteinerį nukentėjusieji įlipo, šiek tiek gavo ir viskas. Buvo su K. M. ir A. J.. S. K. buvo prisikalbėjęs, bet jo draugai jį gynė. Sutiko N. K. ir D. P., S. K. pabėgo. Vėliau atėjo, pamatė, kad N. K. guli ant žemės. Pasakė, kad jis niekur neitų, nes bus blogai. Norėjo paklausti, kur pasislėpė S. K.. Vieną kartą spyrė į sėdmenis, nepamena, kuriam. Viskas buvo seniai, neprisimena. Į konteinerį kažkas lipo, nežino kodėl. Niekas lipti neliepė. Jis pasakė, kad N. K. liptų ir jis lipo. Lyg lipo tik N. K.. Pastūmė konteinerį, bet jis nenukrito. Apie telefoną nieko nežino, nematė, kad kas būtų paėmę. Nematė, kad nukentėjusysis telefoną būtų turėjęs. K. M. ir A. J. spyrė po vieną kartą. Kai atėjo, N. K. buvo nukritęs. Gal abu su D. P. gulėjo ant žemės. Gulintiems niekas nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Galima jais remtis, sakė teisybę. Nesitarė sumušti nukentėjusiųjų, norėjo pagauti tik S. K.. Buvo jau tamsiau. Gailisi. Gali atsiprašyti, buvo susitikęs su nukentėjusiuoju. N. K. atsiprašė. Visi davė nukentėjusiesiems, tai davė ir jis, nors priežasties mušti nebuvo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis R. L. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 10 d. nepamena. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kažkiek prisimena ką pasakojo. Buvo prie kažkokio namo, kartu buvo A. P.. Daugiau nepamena. Buvo su K. M., trečio asmens nepamena, nepažįsta. Kaltinamuosius visus pažįsta, iš jų nieko daugiau nebuvo. Nepamena, ką darė. K. M. nieko daryti nesiūlė. Jis nepamena ar ką siūlė. A. P. žino. Nežino, kokius telefonus jis turi. Buvo nusisukęs, nežino ką kiti darė A. P.. Seniai viskas buvo, dėl to nebeprisimena. Tokie įvykiai nėra dažni. Apie telefoną kalbos nebuvo. Prisipažįsta, kad ten buvo. Nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, sakė teisybę. Nematė, ką darė K. M.. A. J. pažįsta, jis tikrai tada nebuvo. Trečias asmuo nebuvo panašus į A. J.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. L. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo sakyti tiesą, parodymus tvirtina. Nepamena, ar sakė, kad A. P. turi telefoną, kurį galima atimti. Naudos negavo, bet tikėjosi. Gal K. M. prašė pinigų už telefoną, nepamena. A. P. arba jo tėvas į jį nesikreipė. Savo elgesį vertina blogai, daugiau taip nebesielgs. Dabar mokosi, lanko mokyklą, lanko dziudo treniruotes. Jis davė K. P. (duomenys neskelbtini) telefono numerį. Paties numerio neprisimena.

Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2015 metų kovo mėnesio pradžioje, datos konkrečiau neprisimena, panašiai apie 16.00 val., būdamas „Akroplyje“, susitiko K. M.. K. M. buvo su kažkokiu šviesiais plaukais vaikinu, kurio nepažįsta. A. J. ir D. D. gerai pažįsta, tačiau tai buvo tikrai ne jie. Kadangi iš anksčiau dėl asmeninių priežasčių buvo piktas ant A. P., su kuriuo anksčiau lankė toje pačioje mokykloje paralelinę klasę ir žinojo, kad A. P. tuo metu yra prie to (duomenys neskelbtini), tai K. M. pasiūlė nueiti ten ir iš A. P. „paderinti“, tai reiškia atimti mobiliojo ryšio telefoną. Dar sakė, kad jis turi gerą telefoną. K. M. su jo pasiūlymu sutiko ir kartu su K. M. ir tuo K. M. draugu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Dar pasisveikino su A. P.. Jis buvo su A. P.. Pasisveikinęs su A. P. paėjo į šalį, o K. M. su savo draugu liko prie A. P.. Kaip K. M. vienas ar su tuo savo nepažįstamu draugu atėmė iš A. P. telefoną, nematė, nes į juos nežiūrėjo, jau tik po to, kai K. M. su draugu nuėjo nuo A. P., priėjo prie K. M. ir paprašė dalies pinigų už tą telefoną, nes galvojo jį parduos ir pinigus pasidalins, tikėjosi gauti apie kokį 20 eurų, bet K. M. jam pasakė dingti į šalį ir nuėjo, nieko iš to „nepešęs“. Dėl tokio savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi. K. M. draugo apibūdinti negali, išskyrus tai, kad jis apie 180 cm. ūgio, šviesių, labiau į baltumą plaukų, jo veido gerai neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negalėtų (2 t. 186-187, 190 b. l.).

Nukentėjusioji L. J. teisme parodė, kad pavogė telefoną, sūnus parbėgo namo ir pasakė, jog trys draugai juos nusitempė į devynaukščio laiptinę ir atėmė telefoną. D. užsivežė į viršų, G. liko apačioje. Telefonas „Nokia Lumia 630“ priklauso G.. Jį ištraukė. Telefonas brangus. Sakė, kad tarp užpuolikų vienas buvo šviesus, kitas mažas, o trečias vidutinis. Vienas buvo (duomenys neskelbtini) kaip pavadino kitus, nepamena. Jie G. draugai. Tiksliai nepamena, kada viskas vyko, nes buvo strese, gal buvo kovo mėn. Telefoną atgavo, paskambino policija gegužės – birželio mėn. Vaikinų vardų nepamena, bet sūnus atpažino juos nuotraukoje, lyg vienas buvo K.. G.pasakė, kad lyg jie ėjo kartu į mokyklą. Iškvietė policiją. Buvo pagavusi dar vieną vaikiną, bet pabėgo. Buvo tamsu, buvo strese, nepamena, kurį iš kaltinamųjų buvo pagavusi. Negali įvardinti, kas per jaunuoliai buvo.

Nukentėjusioji N. K. teisme parodė, kad buvo darbe, paskambino policija ir pasakė ateiti pasiimti sumuštą sūnų. Jam spyrė į galvą, buvo suplėšyta striukė, pavogė telefoną. Telefono vertė buvo 30 EUR. Civilinį ieškinį palaiko. Sūnus pasakojo, kad jį sumušė K. M., M. D. ir A. J., buvo grasinimai už duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, vaikas labai bijojo. Nežino, kas toks grasino. 3-4 dienas vaikui svaigo galva, bijojo kur nors eiti, net nėjo į mokyklą. Galvoje buvo guzas. Dabar skausmo nebėra, baimė išnyko. Kažkas porą mėnesių grasino, rašydavo SMS, kad pagaus, užmuš ir t. t. Vaikas bijojo, nes niekur neidavo iš namų. Sakė, kad jis buvo su D.. N. sakė, kad D. trypė ant galvos, jis irgi neteko telefono. Sakė, kad M. D. stovėjo toliau, o viską darė A. J. ir K. M.. Liepė eiti vogti šokoladukų iš parduotuvės, lipti į konteinerį, mėtė malkomis. Sūnus grįžo murzinais rūbais, gal krito ant žemės. Netiki, kad vaikas pats lipo į konteinerį. Dėl grasinimų kreipėsi į policijos įgaliotinį, bet tik žodžiu, pareiškimo nerašė. Dar kažkas filmavo, įkėlė į internetą. Nežino, kas filmavo. Draugė jai pranešė, kad vaizdo įrašas yra internete.

Nukentėjusysis K. P. teisme parodė, kad vaikui buvo trenkta ir atimtas telefonas. Grįžo namo kitos dienos vakare, pradėjo klausinėti, sūnus bijojo papasakoti, bet galiausiai papasakojo. Telefoną atėmė kovo mėn. Telefonas buvo „Prestigio“, mokėjo 100 EUR. Buvo panaudotas smurtas, spyrė, užlaužė ranką, ištraukė telefoną. Buvo trys vaikinai, vienas nuėjo, o du pasiliko. Sūnus juos rodė, visi yra teismo salėje. Du vaikinai buvo vadinami pravardėmis, o vienas buvo R.. R. nuėjo palaukti už namo. Kiti du liepė duoti telefoną, užlaužė ranką ir atėmė. Matomų sužalojimų nebuvo. Vienas vaikinų buvo (duomenys neskelbtini) lyg A. J., o kitas buvo K. M.. Jo sūnus juos atpažino. Priežasčių lįsti prie A. P. nebuvo. Pirmą kartą girdi apie skolą. Mokamų žaidimų sūnus nežaidžia. Telefonu bendravo su A. J., liepė grąžinti telefoną. R. L. atsiuntė (duomenys neskelbtini) telefono numerį, paskambino, liepė atnešti telefoną. Po to sūnui pradėjo grasinti žinutėmis. Sūnus į žinutes atrašinėjo. Dar nežinojo apie 15 EUR skolą. (duomenys neskelbtini) atsiliepė, iš pradžių bendravo žinutėmis. Sakė, kad nieko nežino, tik laikė Armando ranką, bet nieko neėmė. Davė laiko atnešti telefoną iki kitos dienos pietų. Telefonu sakė, kad viską darė (duomenys neskelbtini) o jis tik užlaužė ranką. Apklausoje dalyvavo, taip pat dalyvavo A. J. ir R. L.. A. J. buvo mėlynais sportbačiais, treningais, striuke. Jo sūnus apklausos metu nurodė, kaip buvo apsirengęs trečias asmuo. A. J. taip ir buvo apsirengęs, kaip apibūdino apklausos metu. Po apklausos sutiko A. J. ir R. L., sūnus pasakė, kad čia tie patys asmenys, jie puolė į kivirčą. A. J. elgėsi labai drąsiai, o R. L. jo sūnui parodė kelis ženklus. Susisiekė su R. L., vaikas turėjo jo telefono numerį, kadangi jie kartu sportavo. Parašė jam žinutę, kad jam reikalingas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telefono numeris. Sūnus iš matymo juos žinojo. Sūnus nei vieno (duomenys neskelbtini) nepažįsta, tik žino. Jis atpažino A. J., sakė, kad šviesūs plaukai. R. L. perdavė žodžius, kad atneštų 15 EUR (duomenys neskelbtini)“, tada grąžins telefoną. Kai atnešė, tada dar ir (duomenys neskelbtini) turėjo duoti 15 EUR. Kai nunešė 15 EUR, pasakė, kad dar 15 EUR skolingas yra kitam.

Nukentėjusiojo G. B. įstatyminė atstovė K. B. teisme parodė, kad 2015 m. sausio mėn. iš G. B. buvo ištrauktas D. J. telefonas. Apie 19 val. prekybos centre „Akropolis“ G. B. su D. J sutiko tris vaikinus: K. M., A. J. ir kažką trečią. Einant namo jie vėl susitiko, nuėjo į (duomenys neskelbtini). G. B. ėjo savo noru, norėjo kilti į viršų. Ji jam tuo metu paskambino ir pasakė, kad pareitų namo. D. J. padavė G. B. telefoną ir pasakė, kad kyla į viršų, o G. B. parneš telefoną namo. Išeinant K. M. pasakė G. B. duoti telefoną, jie pasiginčijo, K. M. telefoną ištraukė iš kelnių kišenės. Smurto nenaudojo, tik prirėmė ir paėmė, po to pasakė, kad jei kam nors pasakys – užmuš. Kaltinamuosius sužinojo iš apklausos ir iš sūnaus pasakojimo. K. M. mokosi mokykloje su G. B. Apie A. J., R. L. nieko nežino. K. M., A. J. įvardijo G. B. G. B. parbėgęs namo nieko nesakė. D. J. mama jai pasakė, nes G. B. pasakė D. J.

Nukentėjusiojo G. G. įstatyminė atstovė S. H. teisme parodė, kad apie 19-20 val. sūnus išėjo į prekybos centrą „Akropolis“, į mergaitės gimtadienį. Po 15-20 min. grįžo visas kruvinas. Iškvietė greitąją, atvyko policija, sūnų išsivežė į ligoninę, padarė rentgeno nuotrauką, buvo lūžusi nosis, daug sumušimų. Savaitę laiko gulėjo ligoninėje. Iš sūnaus paėmė telefoną, kurio kreditas dar nebuvo išmokėtas. Buvo patirtos medicininės išlaidos už gydymą. Nei telefono, nei pinigų iš kaltinamųjų negavo, nori teisybės. Dabar sūnui reikalinga operacija, bet vis dar laukia, gal ir be jos apsieis. Operacijos data numatyta, gydymas dar nėra baigtas. 2-3 mėn. vis dar bėga kraujas iš nosies. Bus daroma operacija, bet gydytojai laukia. Lapkričio 22 d. eis pas gydytojus. Iš sūnaus pagrobė telefoną LG, kurio vertė 700-900 Lt, eurais sumos nežino. Telefone buvo pokalbių kortelė, dėl atminties kortelės nežino, lyg buvo. Tikslios dienos nežino, galėjo būti kovo 7 d. Nežino, kas prieš sūnų smurtavo, nematė, sūnus pasakojo, bet vardų nežino. Pasakojo, kad sumušė trys vaikinai. Nežino, ar tai sūnaus pažįstami, tikriausiai ne. Sūnus pasakojo, kad jam trenkė į nosį, jis nukrito, tada gulintį spardė kojomis. Grįžo namo purvinas ir kruvinas. Nežino, ar visi trys vaikinai naudojo smurtą, sūnus pats tiksliai nežino, nematė, nes buvo užsidengęs veidą.

Nukentėjusiojo S. K. įstatyminė atstovė I. K. teisme parodė, kad buvo žiema, gal vasario mėn. Vieną vakarą sūnus pasakė, kad nebeis į mokyklą, nes K. M. reikalauja 100 eurų, po to sakė, kad 20 eurų. Nežinojo už ką reikalauja. Socialiniame tinkle „Facebook“ yra žinutės, kad K. M. reikalauja pinigų. Po kurio laiko, kovo mėn., K. M., (duomenys neskelbtini) (lyg A. J.) pradėjo gaudyti sūnų. N. K., D. P. irgi buvo su sūnumi, bet S. K. pabėgo. Visa pradžia buvo nuo pinigų reikalavimo. K. M. socialiniame tinkle reikalavo pinigų. S. K. nėjo į mokyklą, nenorėjo niekur eiti iš namų. K. M., A. J. laukdavo sūnaus prie namų. M. D. visai nežino. (duomenys neskelbtini) yra A. J.. Jai taip sakė sūnus, A. J. taip daug kas vadina. Daugiau (duomenys neskelbtini) nežino. K. M., A. J. prie namų nebuvo mačiusi. Vieną kartą einant su vyru, sutiko K. M. stotelėje, su juo kalbėjosi. Jis paaiškino, kad S. K. prisikalbėjo, bet neįvardino, ką prisikalbėjo. Tada dar nežinojo, kad jis reikalauja iš S. K. pinigų. Kai sūnus buvo su N. K., D. P., pasakojo, kad juos tris gaudė, bet S. K. pabėgo. Kaltinamieji liepė šokti į konteinerį, muštis tarp savęs, užsikasti malkomis. Taip N. K. ir D. P. pasakojo S. K.. Nežino, kas iš kaltinamųjų liepė taip daryti. Sakė, kad gaudė K. M., A. J., M. D., bet dėl M. D. nėra tikra. Neturtinę žalą sudaro moralinė trauma, sūnus dar ir dabar bijo eiti į mokyklą, nes K. M. draugai gali jį pagauti, A. J. brolis irgi kažką sakė. A. J. tos mokyklos, kur lanko S. K., dabar nelanko. Pernai visi lankė tą pačią mokyklą. Į gydytojus nesikreipė, vaistų nepirko, daug kalbėjosi namie, kad nebebijotų. Mokslo rezultatai pablogėjo. K. M. prie namų laukė S. K.. Tai matė kaimynai ir dukra. Buvo įvykis su dukra ir K. M.. Nežino, kas sudaro turtinę žalą. Nėra civilinio ieškinio dėl turtinės žalos.

Nukentėjusiojo D. P. įstatyminė atstovė J. P. teisme parodė, kad D. P. kovo mėn. buvo (duomenys neskelbtini) pas draugą. Buvo tamsu, užpuolė trys jaunuoliai. Sūnus pabėgo link stotelės. Kiti draugai pasakojo, kad buvo sumušti. Sūnaus draugų visai nežino. Iš jo atėmė telefoną, sužalojimų nebuvo. Telefonas „Nokia“, nenaujas. Sakė, kad tamsoje nematė, kas tokie tie trys jaunuoliai. Sakė, kad jų nepažįsta. Liepė sūnui lipti į konteinerį, bet nelipo, pabėgo. Apie malkas nieko nepasakojo. Nuo to karto į (duomenys neskelbtini) sūnus nebevažiuoja. Po įvykio sūnų matė, sužalojimų nebuvo. Nežino, ar sūnus buvo ligoninėje. Sužalojimų ant veido nematė. Jai ribota motinos valdžia nuo 2008 metų, šiuo metu su sūnumi negyvena. Įvykio metu namie nebuvo. Vaikas gyvena su močiute. Atvažiuoja aplankyti sūnaus.

Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad telefoną rado sausio mėn. viename iš (duomenys neskelbtini) bendrabučių. Jis buvo išjungtas, įjungti nepavyko. Telefoną parsinešė namo, įmetė į stalčių ir pamiršo. Vėliau stalčiuje rado telefoną, pažįstamas jį įjungė. Jam paskambino policija. Telefonas buvo „Nokia“, iš išorės atrodė sveikas. Jame nebuvo nei SIM kortelės, nei duomenų, įjungti nepavyko. Telefonas yra pas tyrėją, jai atidavė. Kaltinamųjų nepažįsta.

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad lombarde pirko telefoną „Prestigio“. Jam paskambino pareigūnai, paklausė, iš kur gavo telefoną. Telefonas buvo baltos spalvos, mokėjo 70 EUR. Naudojosi juo porą mėn., pirko (duomenys neskelbtini). esančiame lombarde. Tiksliai nežino, kada pirko, gal 2015 m. pavasarį. Nesidomėjo, ar nėra vogtas. Telefoną atidavė pareigūnams, tem jis ir yra. Telefoną pirko lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini) .Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirko kitu adresu. Šiandien mano, kad pirko (duomenys neskelbtini) . Geriau prisimena dabar, iš lombardo yra pirkęs ne vieną telefoną, ikiteisminio tyrimo metu susimaišė.

Liudytoja R. A. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ji iškvietė policiją. Prieš darbo pabaigą į parduotuvę atėjo du jaunuoliai, prašė, kad iškviestų apsaugą, nes juos užpuolė. Iškvietė policiją ir juos išsivedė. Nieko jie jai nepasakojo, tik buvo murzinoki. Sužalojimų nematė. Sakė, kad užpuolė jaunuoliai, nematė, kas tokie. Pagal apibūdinimą jų neatpažintų. Tų nukentėjusiųjų berniukų irgi nepažintų. Sakė, kad užpuolė lyg 2-3 asmenys. Sakė, kad jiems liepė eiti vogti šokoladukus. Vaikai atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Per langą matė tik vieno užpuolusio jaunuolio pilkus treningus. Berniukai pasakė, kad jų laukia lauke, nenorėjo išsiduoti, kad jie paprašė pagalbos.

Specialioji liudytoja B. G. atsisakė teisme duoti parodymus.

Kaltinamojo K. M. įstatyminė atstovė R. G. teisme parodė, kad apie įvykį nieko nežino, apklausoje dalyvavo jos kolegė, tad teismo posėdžiuose viską girdi pirmą kartą. K. M. pažįsta nuo 2009 m. vasaros. Negali apibūdinti teigiamai, visada su juo buvo problemų. Buvo skirtos įvairios priežiūros priemonės. Gal socializacijos centre būtų jį perauklėję, bet pavėlavo sutvarkyti dokumentus. K. M. agresyvus, gaudavo iš mokymo įstaigų pranešimus, kad atiminėja iš kitų vaikų maistą, nelanko mokyklos. Pastaruoju metu globos namuose jis gyveno savo gyvenimą, lyg neskriaudė vaikų, gal tai vykdė už globos namų teritorijos. Jis turi tėvą, seseris, brolius. Tėvas globos namuose jo nelankydavo, tačiau ryšys buvo, kartais pervesdavo pinigų už išlaikymą.

Kaltinamojo A. J. įstatyminė atstovė L. J. teisme parodė, kad A. J. pasirodo dalyvavo nusikalstamose veikose. Jis viską prisipažįsta, bet dėl vieno telefono nieko nepadarė. Namie sakė, kad tą dieną tikrai nebuvo su draugais. Namie su juo viskas gerai, padeda jai, per vasarą dirbo. A. J. pasakojo, kad N. K., D. P., S. K. socialiniame tinklalapyje rašinėja nesąmones. Sakė jam nieko nedaryti. Matyt vyko aiškintis. Sakė, kad S. K. pabėgo, jį gaudė. Apie smurtą, telefoną nieko nepasakojo. Namie svetimų daiktų nėra. Piniginių lėšų papildomai neturėjo. Nežino, kas buvo su konteineriu. K. P. pasakoja nesąmones, žmonių pravarde (duomenys neskelbtini) daug, A. J. draugas irgi (duomenys neskelbtini) Nežino, ką A. J. veikė kovo 10 d., gal jis buvo darbe. Apie žinutes A. P. kažką sakė, kad skolingas per žaidimą, bet smulkiai nieko nežino. Sūnus neturi pinigų, kad pildytų sąskaitą, bet 5-10 EUR turėdavo. Jis jai geras vaikas, padeda namie, jau 10 metų augina jį viena, šeimoje sutaria, ji nieko negali padaryti, kad išėjęs iš namų prisidirba. Namie kalbasi. Nukentėjusiojo neatsiprašė, sakė, kad atsiprašytų. S. K. atsiprašė per jo brolį. Ji nenori kartu važiuoti, kad atsiprašyti nukentėjusiųjų. Sūnus dirbo (duomenys neskelbtini), darbo laikas buvo 8-17 val., kartais dirbo ir šeštadieniais, kartais ir sekmadieniais. Dirbo birželio, liepos mėnesiais. Sūnus N. K. neatsiprašė. Jis dirbo per vasarą, nes reikėjo nusipirkti priemonių mokyklai. Žalos atlyginti negali.

Kaltinamojo M. D. įstatyminė atstovė S. D. teisme parodė, kad žino tik tiek, kiek nufilmuota vaizdo įraše, kad spyrė ir liepė lipti į konteinerį. Jai pats M. D. parodė socialiniame tinklalapyje. Sūnus spyrė į užpakalį, uždarė konteinerio dangtį. Įspyrė šviesiam vaikinui. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Naujo telefono, pinigų namie nepastebėjo. Namie geras vaikas, o už namų sienų prisidirba. Apklausoje dalyvavo. Sūnus tikrai neėmė telefono. Nebepamena, ką sūnus pasakojo apklausos metu. Su juo kalbėjosi. Pasakė, kad ne vietoje ir ne laiku atsidūrė. Kažkas buvo, jei kitam spyrė, vadinasi, buvo už ką. Priežasties nepasakė. Nepateisina sūnaus elgesio, elgėsi blogai. Jų šeima yra ji ir sūnus. Tėvo nėra, su juo nebendrauja. Vienai auginti sunku. M. D. pergyvena, jaučiasi kaltas. Mokslai nelabai gerai sekasi. Jis domisi automobiliais. Ateityje nusikalstamų veikų galėtų nebedaryti, sustiprins priežiūrą.

Kaltinamojo R. L. įstatyminė atstovė K. L. teisme parodė, kad sužinojo tik iš policijos, kai paskambino tyrėja. Net minčių neturėjo, kad sūnus taip galėjo pasielgti. Daug su juo buvo kalbėta, ir tėvas kalbėjo, ir seneliai kalbėjo. Mano, kad jau pasimokė. Sakė, kad nieko nematė, tik pasakė draugams, kad iš A. P. gali paimti telefoną. Nežino, ar paėmė. R. L. stovėjo už kampo. Nesakė, kad turėjo tikslą taip pasielgti. Atminties problemų sūnus neturi, gal išsiblaškęs, stresas, susijaudinęs. Charakterizuojamas gerai, patenkinamai. Namie normalus vaikas, sportuoja, lanko mokyklą. Žino ne visus jo draugus. Kaltinamųjų visai nežino. Vakarais sūnus būna treniruotėse. A. P. žino tik tiek, kad kažkuri pamoka vyksta kartu, gal nebendraudavo, nežino. Tėtis dalyvavo apklausoje, sūnaus parodymus skaitė. Per pamokas sūnus plepa, daugiau rimtų nusiskundimų iš mokyklos nėra. Perėjo į Jaunimo mokyklą ir nuo to laiko viskas pablogėjo, matomai draugų įtaka. Pats savo elgesį vertina blogai, žadėjo pasitaisyti. Vasarą praleido kartu su jais, perėjo į kitą mokyklą. Intensyviai sportuoja. Anksčiau problemų su sūnumi nėra turėjusi. Anksčiau mokėsi (duomenys neskelbtini), tada perėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, o dabar mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje.

Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad jam 15 metų. Incidento dieną buvo su D. J.. Iš pradžių buvo PC „Akropolis“. Eidami namo prie jų bendrabučio sutiko A. O., A. J., pavardės nežino, ir K. M.. Jie ėjo iš paskos. Turbūt matė, kad draugas turi gerą telefoną. Jie pasiūlė eiti į dvylikaaukščio 12-ą aukštą parūkyti. Pasakė, kad neis, kad eis namo. Draugas jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną. Galvojo, kad viskas taip ir pasibaigs. Jie trise nuvažiavo vienu liftu, o K. M. liko. K. M. prirėmė jį prie sienos ir pasakė, kad duotų telefoną. Nesutiko, bet jis, prirėmęs prie sienos, ištraukė jį iš kišenės ir nuėjo į liftą. Grįžo namo, paėmė mamos telefoną ir skambino į D. telefoną, bet jis jau buvo išjungtas. Nuėjo pas kaimynę, klausė, ką daryti, kaimynė liepė kviesti policiją. Tada parėjo D., pasakė, jam, kad pavogė telefoną. Jis su vienu draugu nuėjo jų gaudyti. Juos pagavę atsivedė prie laiptinės. Vienas pasiliko, o K. M. ir A. J. užlipo į penktą aukštą. Išėjo į koridorių. Jie sakė: „Ką, tipo iš tavęs pavogiau telefoną?“ Atsakė, kad pavogėt. Sakė: „Nesvaik“. Jie bandė išeiti, o D. J. – juos stabdyti. A. J. pasakė: „ jei nepraleisi, gausi į galvą“, o D.: „Tik pabandyk“. Ir paskui iškvietė policiją. Sulaukė policijos, tačiau tų trijų vaikinų jau nebebuvo. Telefonas buvo „Nokia Lumia 630“. Kai D. padavė telefoną, jį įsikišo į sportinių kelnių kišenę. Jie matė, kaip D. jį jam padavė. Kai iš jo traukė telefoną, K. M., lipdamas į liftą, pasakė: „išsižiosi – užmušiu“. Tada staigiai bėgo namo. „Išsižiosi“ reiškia įskųsi. Tų žodžių išsigando (1 t. 45-47 b. l.).

Nukentėjusysis N. K. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad incidento dieną buvo su S. K. ir D.. Vaikščiojo prie (duomenys neskelbtini). K. M. paskambino S. K. ir „įmušo nalogą“, kad per 3 savaites turi atnešti 20 EUR. Praėjus savaitei, S. K. paskambino ir pasakė, kad reikia paduoti 5 EUR. Paskambinus S. K., S. K. jį „iškoliavo“ necenzūriniais žodžiais. Bevaikščiodami nuėjo į šiltnamius. Kažkas parašė S. K., apsimetė draugu. S. K. atrašė, kad yra šiltnamiuose, ir atbėgo. S. K. pabėgo, o jie gavo „į kailį“. Atbėgo K. M., A. J. ir dar vienas. Juos pažinojo kelias dienas iki įvykio. K. M. vijosi S. K., nes šis bėgo. Vėliau grįžo, iš kelio spyrė jam į krūtinę. Nukrito ant žemės, skaudėjo. Kai jie nuėjo, atsistojo. Pasiėmė tik telefoną. Sakė duoti telefoną, jam atsakius, kad neduos, tada iš kišenės išsitraukė. Savo telefoną laikė juodos striukės išorinėje kišenėje. Jie žinojo, iš kur paimti telefoną. Neklausė, kokį telefoną turi, nes matė. Nelabai matė, ką darė D., tik matė, kad A. J. jam koja spardė galvą, pervertė jį. D. nebandė gintis. Jį spardė vienas vaikinas. Matė apie 5 smūgius. Paskui atsistojo ir nuėjo. Iš D. irgi pasiėmė telefoną. Matė, kaip paėmė. D. sakė duoti telefoną, nes žino, kad turi. Apieškojo jo kišenes ir pasiėmė. Dar pasakė, kad jei pasiskųs kam nors, žino, kas bus. Jei būtų pasiskundęs, gal būtų sumušę, o gal dar kas nors. Nežino, kodėl taip galvoja. Galvojo, kad ir kitą kartą taip darytų, kaip tą kartą. Telefoną iš D. paėmė K. M.. Tuo metu A. J. stovėjo. Iš viso buvo trys vaikinai. To trečio vaikino nežino, jis prie jų nelindo. Visa kompanija buvo vyriška. Nematė, kad K. M. būtų ką nors daręs D., tik paėmė telefoną. Paėmę telefonus jie nuėjo į kitą pusę, nei nubėgo S. K.. Su D. atsistojo ir nuėjo. Ėjo pas tokį I.. D. ant kaktos užklijavo pleistrą, nes šiek tiek buvo nubrozdinta galva, nors kraujas nebėgo. I. gyvena namelyje tarp šiltnamių, netoli nuo tos vietos, kur susitiko K. M., A. J.. Jis užklijavo pleistrą, atsigėrė vandens ir išėjo. Sakė jam, kad viskas dėl S. K.. I. neprašė, kad paskambintų į policiją, nežino kodėl. Tada buvo baisu, nes tiki, kad galėtų padaryti tą, kuo grasino. Išėję iš I., nuėjo dviračio taku. Ėjo sustojimo link, būtų važiavę į namus, bet vėl sutiko K., A. J. ir tą trečią. Pastarieji pasakė, kad nebandytumėm niekam skųstis. Liepė eiti padėti ieškoti S. K.. Jie darė kaip liepė. Pas S. K. į namus neėjo, nes jo nebuvo. Jis nebūtų spėjęs grįžti, o gal būtų, nežino. Paskui jie persigalvojo. Nuėjo iki S. K. namų ir tada sako: „Einame iki parduotuvės“. Nuėjo, nufotografavo šokoladus ir pasakė: „Čiupkit, kiek eina į rankas, ir bėkit“. Nelabai pamena, kas taip liepė daryti. Su D. nuėjo į parduotuvę ir pasakė administratorei, ką jiems liepė padaryti. Tai yra, kad atsiuntė juos vogti, paprašė pagalbos. Iškvietė apsaugą, apsauga – policiją, o policija – greitąją. Greitoji juos abu išvežė į ligoninę. Prieš tai K. M. kumščiu dar davė jam į galvą, nes liepė eiti muštis su D. iki pirmo kraujo. Mušė, nes jie neėjo. Ligoninėje jam ir D. i peršvietė galvas, tikrino, ar nebus kokio sutrenkimo. Po to jam skaudėjo galvą. Gydytojai pasakė, kad po kelių dienų praeis. Buvo baisu dėl K. M. ir A. J.. Davė vaistų nuo galvos skausmo. Namuose turėjo paracitamolio, jo ir išgėrė. Kitų vaistų neišrašė. Nežino, iš kurio telefono padarė šokoladų nuotraukas. Tikrai ne iš jų telefonų. K. M. jam ir D. i liepė muštis po to, kai Irmantas davė užsiklijuoti pleistro. Mušėsi prie dujinės. Darė kaip liepė, bet vienas kitam į galvą netaikė, taigi kraujas nepasirodė. Tada vaikinai pargriovė D., paskui jam suspaudė galvą ir kumščiu trankė pakaušį. Jam taip padarė K. M.. Nematė, kas pargriovė D., bet matė, kad jis gulėjo. Į pakaušį jam sudavė 5-6 smūgius. Pakaušyje atsirado guzas. D. i kraujo nebuvo. Dar jiems liepė užsikrauti malkomis. Tai buvo po ką tik minėto sumušimo. Malkos buvo kažkokių žmonių. Prie garažiuko buvo sudėtos malkos. Užsikrauti malkomis liepė A. J.. Jie taip ir darė. Užsikrovė virš kelių. Paskui ėjo kūno kultūros mokytojas, tai išlipo iš malkų. Tie vaikinai nubėgo toliau, bet už kelių minučių vėl juos prisivijo. Nespėjo pasišalinti. Jie liepė tik užsikrauti malkomis, jomis jų nemušė. Po malkų ėjo parduotuvės link ir K. M. jiems liepė lipti į šiukšlių konteinerius. Prieš kelias dienas skambino mamos draugė ir pasakė, kad į „Youtube“ įkeltas vaizdo įrašas, kai lipo į konteinerius. Juos įlipusius filmavo A. J.. To įrašo kol kas nematė, bet mamos draugės dukra atsiuntė nuorodą. Abu su D. įlipo. Liepė įlipti, atsitūpti, ir viskas. Kai išlipo iš konteinerių, tada liepė eiti vogti į parduotuvę. „Uždėti nalogą“ reiškia pinigų reketavimą. Sumąsto „iš oro“, kad turi atnešti pinigų. Jeigu neatneši - gauni į galvą. Nepasako, iš kur gauti pinigų. Tik liepia atnešti. S. K. liepė atnešti 20 EUR: dvi pirmas savaites po 5 EUR, o trečią – 10 EUR. S. K. pinigų jiems nedavė. Nebuvo girdėjęs, kad kam nors kitam būtų „uždėję nalogą“. S. K. „uždėjo nalogą“, kai buvo PC „Akropolis“. Visa tai girdėjo. Jei tų pinigų neatneši, gali gauti į galvą. Pačiam „nalogo“ neuždėjo. Prie šiltnamių S. K. telefonu kalbėjosi su K. ir A. J., jam skambino du kartus. S. K. minėjo, ką su kuo kalbėjosi. Jie kalbėjo apie pinigus, atvyko pasiimti 5 EUR. Nesiklausė, ką jie kalbėjosi, nes jam skambino mama ir nuėjo pakalbėti toliau. Kai S. K. baigė kalbėti su jais, pasakė, kad „nalogo“ nemokės. Nebuvo požymių, kad jis būtų išsigandęs. Nežino, ar bijojo dėl savo saugumo. Tą kartą S. K. buvo išgėręs. Prieš tai jie visi buvo degalinėje. Jam irgi siūlė gerti, bet negėrė. S. K. nusipirko du „bambalius“ alaus. Nelabai žiūrėjo su kuo gėrė. S. K. viską išgėrė. Nežino kas, bet kažkas nurodė, kur jie tada buvo. S. K. nesakė, su kuo bendravo. Jis bendravo SMS žinutėmis. Kažkoks draugas jam pasakė, kad dar turi išgerti ir kad ateis prie tų šiltnamių. Štai tada atbėgo K. M. ir A. J.. Žino M. D., jo šiek tiek bijo, nežino kodėl. Jis elgiasi agresyviai, jei ką nors esi jam prisidirbęs, per telefoną prikalbėjęs. Šiaip jis nelenda. S. K. jam prisidirbęs. Nežino, ką prisidirbo. S. K. ir M. D. kaip priešai. Nežino, ar tuose visuose įvykiuose dalyvavo M. D.. Incidento dieną tas trečias vaikinas tik stovėjo. Jis nelindo, nurodymų nedavė, nemušė, nieko nekalbėjo. Sakė: „Nebūkit su tuo, kuris yra prisidirbęs“. Suprato, kad jei bus su juo (kuris prisidirbęs), tai visi gaus į „kailį“. Taip sakė vieną kartą, kai ėjo parduotuvės link. S. K. „nalogą“ uždėjo K. M. ir A. J. būdami PC „Akropolis“. K. M. sako: „Atnešk 20 EUR per kelias dienas“. A. J. sakė, kad jis taip staigiai negaus, todėl davė tris savaites (1 t. 137-140 b. l.).

N. S. K. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad pažįsta visus įtariamuosius, bet R. L., toks žemas, tada nebuvo. Tuo metu buvo K. M. ir A. J.. 2015 m. lygtais pavasarį, mėnesio neatsimena, po pietų apie 16 val., buvo prie šiltnamių, (duomenys neskelbtini), netoliese yra prūdeliai. Buvo su D. P. ir N. K.. Ėjo prūdelio link, kai išlindo K. M., A. J. ir dar kažkas, nebeatsimena. Pasakė: „bėgame“. Jis pabėgo, o D. su N. ne. Tai juos sudaužė ir atėmė telefonus. Nežino, kuris jį vijosi, nes bėgo neatsisukdamas. Prieš susitikdami tuos vaikinus, jie šiek tiek gėrė. Turėjo su savimi telefoną. Draugai taip pat turėjo savo telefonus, bet grįžo be telefonų. Atrodo, iš abiejų pavogė. Bent jie taip sakė. Tą popietę kalbėjosi telefonu. Jam skambino K. M., A. J.. Neatsimena, ko jie norėjo. Kažką „mandravojo“ apie telefonus, kad pagaus, sudaužys. Jį gaudo, nes jam uždėjo „nalogą“, o pinigų nenešė. „Nalogas“ reiškia, kad pasako pinigų sumą ir per kiek laiko reikia ją atnešti. „Nalogą“ uždėjo už nieką. Bet jis nenešė. D. i irgi buvo uždėję. „Nalogą“ uždėjo K. M.. Jam reikėjo atnešti 20 EUR. Nesakė, iš kur tuos pinigus gauti. Sakė, kad prirodys „varkę“. Pasakė, kad tuos pinigus susiveiks. Neminėjo, kas jam bus, jeigu tų pinigų neatneš. Neatnešė nė cento. D. irgi sakė, kad neneš. A. J. 16-17 metų, aukštas, šviesiaplaukis, iš jaunimo mokyklos. K. M. šviesiaplaukis, iš jaunimo mokyklos, irgi apie 16-17 metų. Su jais susipažino mokykloje. Mokykloje lanko skirtingas grupes. Neatsimena, kada iš jo reikalavo tų pinigų, žino, jog šiais metais. Gali pažiūrėti „Facebook‘e“ ir vėliau pasakyti. Išsigando tokių reikalavimų, grįžęs iš karto pasakė tėvams. Tiksliai neatsimena, bet lygtai važiavo į policiją. Kažką rašė, bet gavosi nesąmonės, nes pinigų neperdavė. To pareiškimo iš jų nepriėmė. Pinigų prašė ir per internetą, ir žodžiu. Tos žinutės „Facebook‘e“ yra, jų neištrynė. Rodė įrašus pareigūnams prisijungęs prie interneto iš savo telefono. Pažįsta M. D.. Jis yra kaimynas. Sako, kad jam 15 m., toks neaukštas, stambesnis. Jis mokosi jaunimo mokykloje jo grupėje. Atrodo, jis jam ir skambino, bet nėra garantuotas, nors balsas panašus. Jo telefono numerio neturi ir skambinusysis neprisistatė. Iš karto suprato, kad skambina kažkas iš tų, kurie jį gaudo, nes kalbėjo agresyviai, siūlė susitikti prie nuošalesnių vietų ir pakalbėti. Pamatęs K. M., A. J., bėgo, nes buvo aišku, kad kitaip būtų sumušę – juk tą pačią dieną „pasikoliojo“ telefonu. Jie „mandravojo“, o pats buvo išgėręs ir atkirto atgal. Baigęs pokalbį, tuos vaikinus pamatė gal po kokių 5-10 min. Netrukus pamatęs pagalvojo, kad kažkas išdavė. Jautė grėsmę. Iki įvykio baimėje gyveno nuo tada, kai „uždėjo nalogą“. Bijojo, kad atims telefoną, sumuš. Taip galvojo, nes per Valentino dieną iš D. jau buvo atėmę telefoną. Telefono jis neatgavo. Iš D. K. iš viso atėmė du telefonus. Atsimena, kad nuėjo parūkyti į miškelį, kuris yra prie PC „Saulės miestas“. Su K. M. tada dar sutardavo. Jie rūko, rūko, o pats rašinėjo telefonu. Žiūri - muša D. . Pabėgo, nes ir jį būtų užsipuolę. Paskui D. pasakė, kad atėmė telefoną, D. buvo su mėlynėmis. Kai pirmą kartą iš jo atėmė telefoną, į policiją jie nesikreipė, o kai prie šiltnamių atėmė, lygtais kreipėsi. Gali pasakyti, ką N. ir D. i liepė daryti per incidentą prie šiltnamių. Iš pradžių liepė eiti muštis iki kraujų tarpusavyje. Nežino, kuris trenkė, bet vienas smūgis buvo. Lygtai D. trenkė N.. N. K. sakė, kad paskui K. M. iš kelio davė jam į galvą. Liepė abiems apsikasti malkomis, lįsti į konteinerius. Lygtais pas A. J. yra vaizdo įrašas. Dar liepė eiti į parduotuvę vogti. N. K. ir D. pardavėjoms pasakė, kad iškviestų policiją, nes nebeturėjo telefonų. Paskui juos išvežė. Dabar su D. vėl labiau bendrauja, bet apie tuos įvykius nekalba. Su K., M. D. nebendrauja. Su A. J. irgi nebendrauja. Dabar jam niekas neberašo reikalaudamas pinigų arba susitikti nuošalioje vietoje. Kai yra A. J., tada šiek tiek bijo. A. J. iš jo pinigų neprašė. Bijo A. J. ir K. M.. Kol K. M. uždarytas, nėra ko bijoti, bet jei būtų laisvėje, bijotų. M. D. nebijo. Jei jie jį pagautų, tai 100 % jį sumuštų ir atimtų telefoną. Kai prie šiltnamių sutiko tuos asmenis, jų iš viso buvo lygtais trys: A. J., K. M. ir dar kažkas, lygtais vaikinas. Vien vyriška kompanija. Dar jam sakė, kad tą vakarą tarp 18-20 val. jo ieškojo 15 žmonių. Kovo 9 d. jį apklausė tyrėjas Tadas. Nelabai atsimena, ką pasakojo. Atsimena, kad per kompiuterį rodė veidus. Reikėjo atpažinti A. J., K., D.. Dabar pamiršo, ar dalyvavo ir mergina. Tai galėjo būti arba A. , arba Monika, tiksliai neatsimena. Monika draugavo su A. J., o A. visada būdavo kartu su jais. Negali atsiminti, ar įvykio dieną jos buvo. Matė vaizdo įrašą, susijusį su N.i ir D. . Jam jį rodė B. B.. Įrašą jam atsiuntė J.. Nežino, kiek plačiai tas vaizdo įrašas paplito, bet girdėjo, kad kažkokį vaizdo įrašą įkėlė į „Youtube“ (1 t. 145-147 b. l.).

Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad jam 15 m. Įvykio dieną buvo jis, S. K. ir N. K.. Iš pradžių vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), paskui nuėjo į šiltnamius. Nuėjo šiaip pabūti. Išgirdo, kad kažkas sušaukė. S. K. pasileido bėgti, o jie pasiliko. Taip išėjo, kad juos apvogė ir sumušė. Tai įvyko 2015 m. kovo mėnesį. Buvo vidurdienis. Neatsimena, ar tą dieną reikėjo eiti į mokyklą. Atrodo, kad nereikėjo. Jie taip vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini) ir atėjo pasėdėti prie šiltnamių. Išgirdo, jog kažkas sušaukė, ir S. K. pasileido bėgt. Tą žmogų, kuris šaukė, iš matymo žino. Atpažino policijoje. Tai buvo du žmonės: A. J. ir K. M.. Iš pradžių jų buvo daugiau: dar viena mergaitė ir apie 16 m. stambus vaikinas. Bet jis nieko nedarė, o ta panelė kažkur dingo. Ji dingo, kai A. J. su K. M. prie jų priėjo. Merginos nepažįsta. Nepažįsta ir trečio vaikino. Seniau su A. J. eidavo į lauką, susipažino per jo brolį M.. K. M. pažįsta iš regbio laikų, iš matymo žino. Iš pradžių su A. J. buvo draugai, o su K. M. – tik pažįstami. Paskui su A. J. susipyko, nes jis sakė, jog atseit jo panelę „iškoliojo“. Tada telefonu liepė atsiprašyti, daugiau nieko. K. M. nieko neliepė. Būnant prie šiltnamių, S. K. jiems nieko nesakė. Buvo „įlindę“ į telefonus. Žaidė žaidimus ar būdavo „facebook‘e“. S. K. kartais vadina (duomenys neskelbtini) arba „(duomenys neskelbtini)“. Kai pasirodė tie trys vaikinai ir mergina, S. K. pradėjo bėgti ir tada K. M. pradėjo jį gaudyti. S. K. pabėgo, K. M. apsisuko ir atėjo prie jų. S. K. bėgo, nes jis buvo kažką prisidirbęs, „iškoliojęs“ ar ką ten. Kai ėjo prie šiltnamių, S. K. telefonu šnekėjosi su K., atrodo, telefonu ir „koliavosi“. Jie klausė, su kuo kalba, sakė, kad su K. M.. K. M. klausė, kur jis yra, o S. K. pradėjo jį „kolioti“ visokiais žodžiais. S. K. nesakė, kur jis yra, nes bijojo, kad už tuos žodžius gaus į galvą. Kai K. M. grįžo, A. J. jį jau buvo pargriovęs ant žemės ir su batu spardė į galvą. Tada K. M. prisidėjo. Šiek tiek jį paspardė, bet nedaug, ir atėmė telefoną ištraukdamas jam iš kišenių. Nuo A. J. kliuvo 5-6, gal 7 smūgiai, o nuo K. M. – 2-3. Tuo metu gulėjo, K. M. sudavė ir atėmė telefoną. Kraujas nebėgo, tik iš pradžių kaktoje buvo iššokęs guzas. Toks I. uždėjo pleistrą. Po kiek laiko, kai jį nusiėmė, matė, kad kraujas šiek tiek bėgo. Policija juos nuvežė į ligoninę. Kai buvo pargriautas ant žemės, jį mušė A. J. ir K. M.. Po suspirtų poros smūgių, pasakė duoti telefoną, bet atsakė jam, kad neturi. Jis pradėjo „lakstyti“ po kišenes ir priekinėje dešinėje kišenėje rado telefoną. Telefonas buvo „Samsung Galaxy G“, toks mažiukas. Telefonas priklausė jam, už jį mokėjo 35 EUR. SIM kortelę atidavė neprašytas. SIM kortelę turi, o telefoną įsigijo kitą, ano telefono neatgavo. Pasiėmęs telefoną, K. M. įsikišo jį į kišenę. Nieko nenurodė, ką turėtų padaryti, kad atgautų telefoną. Prieš tai neklausinėjo, kokį telefoną turi. Tuo metu priešintis nebandė, nes jų buvo daugiau. Jautėsi išsigandęs. Kai K. M. nuėjo nuo jo, matė, kad jis vieną kartą spyrė iš kelio N. į pilvą. N. K. nukrito. Prieš tai N. K. stovėjo atokiau. Prie jo stovėjo tas nematytas stambus vaikinas. Nematė, kad tas stambus vaikinas būtų ką nors negero daręs N. K., nelaikė, tik buvo šalia, nesiklausė, ar ką nors sakė. Telefoną iš N. K. atėmė A. J.. A. J. paprašė, kad N. K. parodytų, kokį turi telefoną. N. K. parodė. A. J. paprašė, kad jam duotų į rankas, o kai paėmė sako: „Gerai, man kaip tik reikia antro telefono“ ir įsikišo į kišenę. Prieš tai atidavė kortelę. Tai buvo kažkoks „Nokia“ telefonas. Tai tikrai padarė A. J.. K. M. tuo metu buvo šalia A. J.. Telefoną iš N. K. atėmė tada, kai ėjo plento link ir vėl juos sutiko. Pats telefono neteko prie šiltnamių, vėliau – N. K.. I., nežino pavardės, jam ant galvos užklijavo pleistrą, nes pamatė, kad jam yra didelis guzas. I. sutiko tuose šiltnamiuose, kur yra toks pastatas, nes jis ten gyvena. I. atėjo ir sakė, kad eitų pabūti pas jį kokią valandą, kol jie kur nors nueis. Po kiek laiko, kai išėjo iš I., juos vėl sutiko. Iš Irmanto išėjo po 30-40 min. Irmantas matė, turėjo matyti, kas jiems nutiko. Atėjęs jis klausinėjo, kas čia buvo. Pasakė, kad patys nežino, dėl ko S. K. pabėgo. I. pažįstamas su S. K., jie kažkada mokėsi vienoje mokykloje. Ar pažįstamas su N . K. – nežino. Prieš tai I. nepažinojo. I. minėjo, kad pagrobė telefoną. Sakė, kad sumušė ir atėmė telefoną. Tų vaikinų vardų, pavardžių neįvardino. Būdami pas I., nebandė susisiekti su policija, nes žadėjo rytą su tėvais nuvažiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą. Į namus planavo grįžti autobusu, bet nepavyko, nes vėl juos sutiko. Prie šiltnamių yra išvažiavimas ir iškart plentas, prie dviračių keliuko išsisuko ir juos sutiko, kai gyvenvietė prasideda. Jų buvo trys: A. J., K. M. ir tas toks. Merginos nebuvo. Jie klausė, kur eina. Sakė, kad link autobuso, važiuoti namo. Sakė eiti paieškoti į namus S. K.. Ėjo, bet S. K. nerado, nes jis buvo pabėgęs. Tada iš N. K. atėmė telefoną. Ėjo „(duomenys neskelbtini)“ link. A. J. paprašė N. K. , kad parodytų, kokį turi telefoną. N. K. išsitraukė telefoną. A. J. pasakė, kad parodytų telefoną jam į rankas. Parodžius A. J. išsiėmė kortelę ir pasakė, kad kaip tik jam bus antras telefonas. Tada apsisuko ir ėjo „(duomenys neskelbtini)“ link. Sakė eiti kartu su jais, nes liepė eiti vogti iš ten šokoladukų. Nuėjo, nufotografavo juos. Tada nuėjo neva vogti. Bet nuėjo į parduotuvės administracijos kabinetą ir pasakė, kad jiems liepė vogti. Iškvietė apsaugą ir policiją. Neatsimena, kuris nufotografavo šokoladukus. Buvo dar du dalykai. Ten buvo tokios malkos prie garažo. Jie liepė atsigulti ant malkų ir jomis apsikrauti. Atsigulė, o jie mėtė į juos iš tų malkų, kol atėjo vienas žmogus ir jie pabėgo. Jam pataikė į kairę koją. Kai pasirodė tas žmogus, jie pabėgo. Atsistojo ir jie vėl atėjo. Toliau ėjo prie tos „(duomenys neskelbtini)“. Jie pamatė du šiukšlių konteinerius. Jiems liepė į juos lipti arba sudaužys dar baisiau. Sulipo į konteinerius. Nieko neveikė. Kelias sekundes pasėdėjo. Anie vaikinai stumdė konteinerius, kokias 20 sekundžių. Tas stambus nematytas vaikinas stumdė konteinerį, kuriame jie buvo. A. J. filmavo, K. M. stovėjo ir juokėsi. Į konteinerį liepė lipti tas stambus nematytas. Kai ėjo nuo šiltnamių, sakė arba eiti vogti rankines iš senų žmonių ir jiems duoti pinigus, arba eiti muštis. Pasirinko muštis, bet nesimušė. Nedarė tokių dalykų. Muštis liepė iki pirmo kraujo. Anie juokėsi. Paskui nugriovė ant žemės. Tai padarė A. J.. Nematė, ką padarė N. K.. Jam atrodo, kad K. M. kažką darė N. K.. Stambus vaikinas buvo, nematė, ar jis ką nors darė negero. Viskas baigėsi, kai nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ administraciją, ji iškvietė apsaugą, o apsauga – policiją. Pareigūnai iškvietė greitąją. Greitoji juos nuvežė į ligoninę. Tie trys vaikinai kažkur dingo. Ligoninėje jam švietė galvą, nes manė, kad gali būti kas nors baisiau, ne tik praskėlimas, pvz., lūžis, smegenų sutrenkimas, bet nieko nebuvo. M. D. nepažįsta. Kai šiltnamiuose A. J. jį mušė, tas trečias saugojo Nerijų, stovėdamas prie jo, kad jis nepabėgtų. Sakė: „Gali nebandyti bėgti, nes bus blogai“, o kas būtent bus – nesakė. N. K. stovėjo išsigandęs. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t. 168-172 b. l.).

Nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad buvo atvejis, kai iš jo pagrobė telefoną. Dienos neatsimena. Žino, kad buvo draugės B. G. gimtadienis. Ją pasveikino, padovanojo gėlę ir vėliau išėjo. Paskui jam parašė draugas, kad ateitų pas jį, nes jo tėvai išvažiavo. Nuėjo pas draugą. Po 21 val. paskambino B. ir paprašė ateiti, buvo susinervinusi. Norėjo, kad jai pasakytų tiesiai į akis. Buvo tokie įvykiai, apie kuriuos nenori kalbėti. Nuėjo susitikti su ja. Su B. buvo D. ir G.. Susitiko prie PC „Akropolis“ ir ėjo prie „(duomenys neskelbtini) mokyklos. G. su D. sustojo, o pats su B. nuėjo į priekį, pakalbėjo, susipyko ir ji išėjo, o pats liko toje .pačioje vietoje. Stovėdamas mąstė, kas įvyko. Paėjus kokį 10 m., prisistatė K. M., dar kitaip vadinamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Jie kažką jam pasakė, bet nelabai suprato. Po pirmo smūgio atsirado ant žemės visas kruvinas. Jie toliau jį daužė gulintį. Kvietė B., bet ji jau buvo nuėjusi. Ranka laikė už kišenės, saugojo telefoną. K. M. pradėjo laužti pirštą, patraukė ranką, tada jis vėl trenkė į nosį, o (duomenys neskelbtini) daužė į nugarą. Kruvinas gulėjo ant žolės. Tada iš jo atėmė telefoną ir nubėgo į PC „Akropolio“ pusę. Telefoną paėmė K. M.. Greitai atsistojo ir parbėgo į namus. Paskambino policijai. Atvyko pareigūnai, greitoji, išvežė į ligoninę, peršvietė ir pasakė, kad lūžo nosis. Dabar reiks daryti operaciją. Kai viskas įvyko, jam buvo 16 metų. Mokyklą tebelanko. Po įvykio savaitę gulėjo ligoninėje, savaitę buvo namuose, mėnesį nelankė kūno kultūros pamokų. Po šio įvykio su B. nebendravo. Pirmiausia jam smūgiavo į nosį, iš karto pradėjo bėgti kraujas. Tada jam sudavė K. M.. Davė iš krumplio. Gulėjo apsvaigęs. Vėliau suprato, kad jį daužo, nors sąmonės nebuvo praradęs. To smūgio nesitikėjo, jie priėjo, kažką pasakė, bet nekreipė dėmesio, nes galvojo apie susipykimą su Brigita. Jam kliuvo į nosį, skruostus. Kai susirietęs gulėjo, (duomenys neskelbtini)“ daužė į nugarą, į inkstus. Dar iš kelio trenkė vieną kartą į galvą. Buvo per vidurį, o jie stovėjo iš šonų. Galėjo būti apie 10 smūgių. (duomenys neskelbtini) vardo nežino. Jo ūgis gal 180 cm., gal žemesnis už jį. Trumpais plaukais, galima sakyti, blondinas. Veidas „sukūdęs“. Jis vilkėjo juodą striukę su kapišonu, džinsus, o batų nepažiūrėjo. Buvo tamsu, ne viską matė. Ant striukės buvo liūto galvos logotipas. Gal klysta, nes neįsidėmėjo. Nukritęs ant žemės, kvietė pagalbą. K. M. sakė, jei dar kartą sušauks, dar gaus. Iš išgąsčio trumpam nutilo, paskui vėl pradėjo rėkauti. Po to K. M. pasakė, kad reikia paimti telefoną. Turėjo „LG L7 P2“ telefoną. Toks paprastas, liečiamas, išmanusis, juodas. Už telefoną reikėjo mokėti 609 Lt, dar liko mokėti 50 EUR, nes paėmė išsimokėtinai. SIM kortelė telefone buvo. Jiems rėkė, kad jie ją atiduotų, bet jie neklausė, bėgo į priekį. Kortelėje pinigų nebuvo. Kortelėje buvo tik dainos, nuotraukos, numeriai. K. M. atsiprašymą priima, jam atleidžia (2 t. 59-61 b. l.).

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad buvo atvejis, kai vakare ėjo pas tetą ir sutiko R. L., K. M. ir (duomenys neskelbtini)“. Su R. L. pasisveikino, ir jis nuėjo už kampo. K. M. sakė duoti telefoną, nesutikus, jis trenkė koja. Nuo ko nukrito. Atsistojus jis trenkė ranka, o (duomenys neskelbtini) užlaužė ranką. Ištraukė telefoną, išėmė kortelę, ją numetė ir nuėjo į šoną. Paskui jam R. L. parašė, kad atneštų K. M. 15 eurų ir atgaus telefoną. Kitą dieną nuėjo prie PC „Akropolis“, padavė 15 eurų. Jam pasakė (duomenys neskelbtini) telefono numerį ir teigė, jog susirašytų ir jis atiduos telefoną. (duomenys neskelbtini) grasino, kad pakas, išveš į mišką, užkas, kad miške šers bebrus. Tą vakarą į namus grįžo tėtis ir mama, viską jiems papasakojo ir kitą dieną nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą. Įvykis buvo 2015 m., neatsimena, koks buvo mėnuo. Tą dieną reikėjo eiti į mokyklą, kitą dieną taip pat. Atrodo, kad telefoną iš jo atėmė antradienį, nes trečiadienį vakare grįžo tėvai. Tuo metu buvo pas tetą. A. K. ir (duomenys neskelbtini) nepažinojo, tik R. L.. Su juo susitikdavo per matematikos ir lietuvių pamokas. Lankė (duomenys neskelbtini). Kai kurias pamokas su R. L. lankė praėjusiais mokslo metais, dabar jis išmestas iš mokyklos. Gal atsitiktinai susitiko. Susitiko, galima sakyti, kieme tarp namų (duomenys neskelbtini). R. L.žinojo, kur jis gyvena. (duomenys neskelbtini) nepažinojo. Iš R. L. išgirdo K. M. vardą ir (duomenys neskelbtini) pravardę. Su R. L. anksčiau lankė dziudo treniruotes. Nesutarimų, pykčių nebuvo. K. M. jam sudavė du smūgius: iš pradžių trenkė koja, paskui ranka į krūtinę, o (duomenys neskelbtini) užlaužė dešinę ranką. Trenkė todėl, kad liepė duoti telefoną, bet nedavė. Telefoną iš kišenės ištraukė K. M.. Turėjo baltą „Prestigio multiphone 3500 duo“ telefoną. Jis buvo apynaujis, pirko prieš Naujuosius metus. Mokėjo per 300 Lt, dabar būtų 100 eurų. Telefoną laikė kelnių kišenėje. R. L.jam parašė kitą dieną, kad jei nori telefono, turi atnešti 15 eurų. Turėjo seną „Nokia“ telefoną ir savo SIM kortelę, tai jis į jį ir parašė. Kortelę jie ištraukė ir numetė ant žemės, ją pasiėmė ir įsidėjo į „Nokia“. Tą vakarą, kai atėmė telefoną, pasakė apie tai tetai. Su K. M. susitiko prie PC „Akropolis“, padavė 15 eurų. Jis davė (duomenys neskelbtini) telefoną, kad su juo susisiektų ir atsiimtų telefoną. Kai padavė pinigus, jis nuėjo lygtais į PC „Akropolis“. Tada tikėjo, kad gali atgauti savo telefoną. Į PC „Akropolis“ ėjo su keliais draugais: D. J., D. V. ir R. L.. R. L. draugu nelaiko. Iki to laiko jis buvo kaip pažįstamas. Kad turi atnešti 15 eurų, jam pasakė vieną kartą. Gavęs (duomenys neskelbtini) telefoną, jam parašė. Jis pasakė, kad ir jam turi atnešti 15 eurų, tada gal telefoną atiduos. Jam parašė, kad jis nėra pinigų bankas ir neneš. Jis atsakė, kad miške jam rezervuota vieta, kad išveš, kad galės pasikasti. Susirašinėjo telefonu. SMS žinutės yra, ta SIM kortelė liko pas tėtį. (duomenys neskelbtini)“ - blondiniškais plaukais, tada buvo su pilkais treningais ir mėlynais sportbačiais, aukštesnis už jį. Jo ūgis 170 cm. Jis vidutinio kūno sudėjimo. Šitie vaikinai jį bandė pagauti kokias dvi savaites. R. L.ateidavo su draugais iš Jaunimo mokyklos, tipo su juo pakalbėti, iš tiesų pagąsdinti. Viską pasakė tėčiui. Tėtis nuvažiavo į policiją. Pareigūnai pasakė, kad perspės, ir jie daugiau nebegaudė. Gąsdino sakydami, kad pagaus, sudaužys, išveš į mišką, pakas, galės miške bebrus šerti. Gąsdino turbūt todėl, kad dėl telefono nepasiskųstų policijai. Kai padavė 15 eurų, pasakė, kad jeigu pasiskųs, pagaus ir bus „kapiėc“. Grasinimai baigėsi, kai tėtis nuvažiavo į policiją. Jie pradėjo jį gaudyti po to, kai parašė pareiškimą. Tada tėtis vėl nuvažiavo į policiją, policija pasakė, kad anuos įspės. Taip viskas ir baigėsi, nebegaudė. K. M. perdavė 15 eurų, daugiau jo susitikęs nebuvo. Būtent tada K. M. jam grasino. (duomenys neskelbtini) labiau grasino, rašydamas SMS žinutes. Jo balso telefonu negirdėjo. Žinučių turinys buvo panašus, tie patys grasinimai. Kai pasiėmė iš policijos telefoną, rado atsiųstą vieną SMS žinutę: „Lavone, kur esi?“. Savo telefoną atgavo, nors jis jau buvo parduotas Mažeikių r. ar Mažeikiuose. R. L.negrasino. Jis tik sakė, kad (duomenys neskelbtini) jam gali atkeršyti. Nesakė, kokiu būdu (2 t. 125-127 b. l.).

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad jam 15 m., pažįsta R. L., bet tuo metu jo nebuvo. A. J. ir K. M. žino iš matymo. 2015 m. pavasarį, tiksliai datos neatsimena, su G. B. buvo PC „Akropolis“. Beeinant namo, prie jų „prisitrynė“ A., K. M. ir A. J.. Buvo netoli namų. Sako: “einam pasėdėti, taip pabūti“. Nelabai norėjo, kad jie būtų, nes jie nepatiko, nelaikė jų savo draugais. Sėdėjo dvylikaaukščio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Paskui A. J. sako: „važiuojame į dvyliktą aukštą“. Atsakė, kad nori eiti namo ir panašiai. G. B. irgi sakė, kad eina namo. Bet jie jau nebenorėjo jo paleisti. Tada padavė G. B. savo telefoną ir sakė: „Eik pro duris“. Pats su A. ir A. J. nuėjo į liftą. Buvo atvažiavęs ir kitas liftas. K. M. sakė, kad važiuos su kitu. Paklausė, kodėl jis nevažiuoja. Jie sakė, kad jis važiuoja su kitu, pašaukė jam, jis atsiliepė. Paskui dvyliktame aukšte pasėdėjo ir pasakė, kad eina namo. Bėgo iki G. B., o iš G. B. jau buvo pavogtas telefonas. Nubėgo į apačią, ten jie stovėjo ir pasakė, kad grąžintų telefoną. Jie pasakė, kad gal kas nors kitas iš G. B. pavogė, o gal jis pats pavogė. Tada nubėgo pas mamą, ji iškvietė policiją, o jie pabėgo. G. T. g. 36, šalia dvylikaaukščio. G. B. yra kaimynas, gyvena penktame aukšte. Nuvažiavę į dvyliktą aukštą, K. M. sulaukė gal po kokių 20 sekundžių. Atvažiavęs jis atrodė ramus. Telefoną G. B. padavė, nes galvojo, kad jei bandys iš jo visi trys paimti telefoną, o G. B. bus spėjęs išbėgti į namus, jo nebeseks. Kai ruošėsi kilti į dvyliktą aukštą, G. B. jau darė tas duris. Nežino, kur buvo K. M., nes užsidarė lifto durys. K. M. atvažiavo kitu liftu tik po laiko. Pasidarė neramu iš karto. Pastovėjo porą minučių ir pasakė, kad bėga namo. Pagalvojo, kad gali kas nors būti atsitikę. Jais nepasitikėjo. Duris atidarė G. B. mama ir pasakė, kad G. B. nėra namie. Tada nuėjo pas kaimyną ir ten rado Gytį. G. B. pasakė, kad telefonas pavogtas. Jis sakė, kad tai padarė K. M.. Sakė, kad Gytį prirėmė prie sienos ir liepė atiduoti telefoną. Kadangi jis neatidavė, K. M. įkišo ranką į kišenę ir ištraukė. Tai buvo „Lumia 630“ telefonas. Telefonas nuosavybės teise priklauso mamai. Policiją iškvietė mama. Kol sulaukė policijos, visi išsilakstė. Pareigūnai bandė juos gaudyti. Mama pagavo A., bet jis išsinarpliojo. Telefono iki šiol atgauti nepavyko. Vėliau sniege rado SIM kortelę. Ji veikia. Sąskaitoje buvo pinigų. G. B. pats nutarė eiti namo, nes jam iš karto jie nepatiko. Jis galėjo jų išsigąsti (1 t. 61-63 b. l.).

Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad pirmą kartą girdi įtariamųjų pavardes. Nukentėjusįjį N. K. pažįsta, susitikę pasisveikina, kažkada kartu mokėsi. Dominyką matė vieną kartą. Tai buvo šiais metais, gal vasario mėnesį. Buvo diena, šviesu. Buvo namuose, Ginkūnuose. Apačioje pradėjo loti šuniukas ir nuėjo pasižiūrėti. Pas jį atėjo vaikinai. D. i buvo praskelta kakta. Davė pleistrą. Daugiau nieko nebuvo. D. pleistrą užsiklijavo. Jie pabuvo kokias 20 min. ir išėjo. Jie sakė, kad juos užpuolė ir atėmė telefonus. Nežino, ar jie pažinojo užpuolikus, nieko neminėjo. Sakė, kad užpuolikai lygtais buvo trys ar keturi, kad juos užpuolė vaikinai. Telefonus atėmė iš Dominyko ir iš N. K.. Jie neprašė leisti paskambinti. Kitų sužalojimų ant jų kūno nematė. Jie buvo su striukėmis, sakė, kad skauda šonkaulius. Išeidami nesakė, kur eis. Išėjo ir viskas. Sakė, kad vienas iš jų pabėgo telkinių pusėn, bet neminėjo kas. Nesakė, kodėl jis pabėgo (1 t. 180-181 b. l.).

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais.

2015-01-06 K. B. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-01-06 apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini) namo 1-ame aukšte, Šiauliuose, iš nepilnamečio sūnaus G. B. nepažįstamas jaunulis, panaudodamas psichologinį smurtą, iš kelnių kišenės pagrobė D. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną (1 t. 15 b. l.).

2015-01-06 L. J. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-01-06 apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini) namo 1-ame aukšte, Šiauliuose, iš G. B. nepažįstamas jaunulis atėmė sūnaus D. J. mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumina“, 500 eurų vertės (1 t. 18 b. l.).

2015-01-06 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) name, Šiauliuose (1 t. 20-23 b. l.).

2015-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis G. B. atpažino K. M., kuris pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“ (1 t. 34-38 b. l.).

2015-03-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytojas D. J. atpažino K. M. (1 t. 55-59 b. l.).

2015-06-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytojas R. Š. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t. 81 b. l.).

2015-06-04 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Nokia Lumia“ apžiūra (1 t. 82-84 b. l.).

2015-06-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji L. J. pateikė mobilaus ryšio telefono „Nokia Lumia“, IMEI (duomenys neskelbtini), įpakavimo dėžutę (1 t. 85 b. l.).

2015-06-05 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Nokia Lumia“ įpakavimo dėžutės apžiūra (1 t. 86-87 b. l.).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

K. M. dėl S. K. turto prievartavimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad negeranoriškai per socialinius tinklus bei telefonu bendravo su S. K. ir iš jo reikalavo pinigų, vieną kartą nukentėjusiojo laukė prie namų. Taip pat pripažino, kad S. K. dėl jo persekiojimo nelankė mokyklos. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. K. teismui taip pat parodė, kad žiemą, gal vasario mėn., sūnus pasakė, jog nebeis į mokyklą, nes K. M. reikalauja 100 eurų, po to sakė, kad 20 eurų, socialiniame tinkle „Facebook“ yra žinutės, kad K. M. reikalauja pinigų, po kurio laiko, kovo mėn., K. M., (duomenys neskelbtini) (lyg A. J.) pradėjo gaudyti sūnų, bet S. K. pabėgo, S. K. nėjo į mokyklą, nenorėjo niekur eiti iš namų, nes K. M., A. J. laukdavo sūnaus prie namų. Nukentėjusysis N. K. taip pat patvirtino, kad K. M. paskambino S. K. ir „įmušo nalogą“, kad per 3 savaites turi atnešti 20 EUR, praėjus savaitei, paskambino S. K. ir pasakė, jog reikia paduoti 5 eurus, S. K. telefonu pavartojus necenzūrinius žodžius, pasakius, kad pinigų neduos, atbėgo K. M., A. J. ir dar vienas, K. M. vijosi S. K., bet šis pabėgo. Nukentėjusysis D. P. taip pat patvirtino analogiškas aplinkybes. Pats nukentėjusysis S. K. parodė, kad K. M. jį gaudė, nes jam uždėjo „nalogą“, o pinigų jis nenešė, „nalogas“ reiškia, kad pasako pinigų sumą ir per kiek laiko reikia ją atnešti, „nalogą“ uždėjo už nieką, jam reikėjo atnešti 20 EUR, nesakė, iš kur tuos pinigus gauti. Nukentėjęs teigė, kad tokių reikalavimų išsigando, bijojo, jog atims telefoną, sumuš, gyveno baimėje ir grįžęs iš karto pasakė tėvams, pinigų jo prašė ir per internetą, ir žodžiu, tos žinutės yra „Facebook‘e“, jų neištrynė. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, nes juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Byloje esantis socialinio tinklalapio „Facebook“ 2015-02-17 susirašinėjimo tarp K. M. ir nukentėjusiojo S. K. išrašas rodo, jog K. M. kelis kartus nurodė, jog S. K. privalo jam 8 valandą prie „Saulės miesto“ atnešti „tavarą“, t. y. pinigus, grasino nukentėjusiajam susidorojimu, išsireikšdamas frazėmis: „sudaužytas būsi skervėji“, „šulei gali net nebesirodyt“, „tau pizda asile“, „gyvent nusiboda zertva“, „nori gyvent? ar nenori?“, „supisiu as tave sutikęs“, „eurų nera nebera ir taves“. Kad socialiniame tinkle „Facebook“ esanti anketa pavadinta „Tava Tevas“ priklauso K. M., matoma iš pagrindinės profilio nuotraukos, kurioje matomas į K. M. panašus asmuo su mergina. Be to, pats. K. M. patvirtino, kad per socialinius tinklus reikalavo pinigų iš S. K., o I. K., pateikdama susirašinėjimo išrašus, nurodė, jog susirašinėjimas vyko tarp K. M. ir S. K..

Dėl 2015-03-06 įvykdyto plėšimo K. M. kaltu prisipažino ir nurodė, kad visko nepamena, jis vieną kartą trenkė N. K. keliu į krūtinę, paėmė iš D. P. telefoną „Samsung“, buvo su A. J. ir M. D., bet telefoną grobė vienas, telefonas gulėjo ant žemės, paėmė ir viskas. A. J. kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad vaikščiojo su draugais K. M. ir M. D., iš kelio spyrė D. P. į pilvą, po ko jis nukrito, atsistojo ir nuėjo, N. K. nieko nedarė, nematė, ar kas nors ką paėmė iš nukentėjusiųjų. Kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino ir nurodė, kad buvo Ginkūnuose su K. M. ir A. J., sutiko N. K. ir D. P., S. K. pabėgo, pamatė ant žemės gulintį N. K. ir pasakė, kad jis niekur neitų, nes bus blogai, ant žemės gulėjo ir D. P., jų gulinčių niekas nemušė, apie telefoną nieko nežino, nematė, kad kas būtų paėmęs, nematė, kad nukentėjusysis telefoną būtų turėjęs. Teismas iš dalies remiasi šiais kaltinamųjų paaiškinimais, tačiau matyti, kad kaltinamieji nebuvo iki galo nuoširdūs ir vengė sakyti teismui visą tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. O tokius kaltinamųjų paaiškinimus papildo ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji N. K. nurodė, kad jai paskambino policija ir pasakė ateiti pasiimti sumuštą sūnų, sūnui buvo spirta į galvą, suplėšyta striukė, pavogtas telefonas, sūnus jai nurodė, kad jį mušė K. M., M. D. ir A. J., kad ir D. i trypė ant galvos, ir jis neteko telefono. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. P. teisme parodė, kad trys jaunuoliai užpuolė jos sūnų ir atėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Pats N. K. taip pat patvirtino, kad buvo su S. K. ir D. , kuomet atbėgo K. M., A. J. ir dar vienas, S. K. pabėjo, o jis su D. buvo sumušti, K. M. iš kelio spyrė jam į krūtinę ir šis nukrito, tuomet iš juodos striukės išorinės kišenės ištraukė telefoną. Taip pat nukentėjęs teigė, jog matė, kaip A. D. koja spardė galvą, matė apie 5 smūgius, telefoną iš Dominyko paėmė K. M., o A. J. tuo metu stovėjo, paėmę telefonus vaikinai nuėjo. Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio taip pat parodė, kad buvo trise, jis, S. K. ir N. K., pamatęs K. M. ir A. J., S. K. pabėjo, o K. M. jį vijosi, kai K. M. grįžo, A. J. jau buvo jį pargriovęs ant žemės ir spardė į galvą, tada ir K. M. pradėjo jį mušti, K. M. sudavė ir iš kelnių kišenės ištraukė telefoną, matė, kaip K. M. spyrė N. K. į pilvą ir N. K. nukrito, trečiasis vaikinukas stovėjo prie N. K. ir saugojo, kad šis nepabėgtų. S. K. taip pat nurodė, kad buvo su D. P. ir N. K., kuomet pamatė K., A. J. ir dar vieną vaikiną ir nuo jų pabėgo, po to draugai grįžo be telefonų. Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad buvo namuose, Ginkūnuose, kai pas jį atėjo vaikinai, D. i buvo praskelta kakta, jie sakė, kad juos užpuolė trys ar keturi vaikinai ir atėmė telefonus, telefonus atėmė iš D. J. ir iš N. K.. Teismas remiasi šiais parodymais, nes jie vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo, be to, tokius nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis K. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu prisipažino iš dalies ir teigė, kad buvo su A. J. ir M. D., sutiko N. K. ir D. P., nepamena, kas vyko su batraiščiais ir konteineriais, galėjo sutrikdyti viešą tvarką, nes nukentėjusiesiems liepė atsigulti ant malkų krūvos, malkomis jų nemėtė, neliepė lipti į konteinerį, nepamena, ar N. K. spyrė į sėdmenis, viską filmavo A. J.. Kaltinamasis A. J. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu taip pat prisipažino iš dalies ir nurodė, kad gal ir buvo N. K. įlipęs į konteinerį, nors to daryti niekas jam neliepė, įlipęs užsidarė dangtį, kažkas konteinerį pastūmė, apie batraiščius nieko neatsimena. Taip pat kaltinamasis A. J. paaiškino, jog nukentėjusiesiems buvo liepta gultis ant malkų krūvos, jie atsigulė ir patys užsikasė malkomis, ranka ir koja buvo suduota, N. K. nesudavė, jis filmavo, kaip buvo lipama į konteinerį.

Teismas iš dalies remiasi šiais kaltinamųjų paaiškinimais, tačiau matyti, kad kaltinamieji nebuvo iki galo nuoširdūs ir vengė sakyti teismui visą tiesą, o tokius kaltinamųjų paaiškinimus papildo ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji N. K. teisme teigė, kad sūnui buvo liepta eiti vogti šokoladukų iš parduotuvės, lipti į konteinerį, mėtė malkomis, sūnus grįžo purvinais rūbais. Teisme liudytoja apklausta S. D. nurodė, kad matė vaizdo įrašą, kuriame M. D. vaikinui spyrė į sėdmenis ir uždarė konteinerio dangtį. Kaltinamasis M. D. nurodė, kad K. M. ir A. J. mušė nukentėjusiuosius, tai mušė ir jis, nors priežasties mušti nebuvo, visi spyrė po vieną kartą, jis liepė N. K. įlipti į konteinerį ir jis įlipo, įlipus konteinerį pastūmė. Liudytoja R. A. teisme parodė, kad prieš darbo pabaigą į parduotuvę atėjo du murzinoki jaunuoliai, prašė, kad iškviestų apsaugą, nes juos užpuolė, iškvietė policiją ir juos išsivedė, sakė, kad užpuolė 2-3 jaunuoliai, nematė, kas tokie, tik per langą matė vieno užpuolusio jaunuolio pilkus treningus. Nukentėjusysis N. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad K. M. kumščiu davė jam į galvą, nes liepė eiti muštis su D. iki pirmo kraujo, o jie nesimušo, po to mušėsi prie dujinės, darė kaip liepė, bet vienas kitam į galvą netaikė, A. J. liepė jiems apsikrauti malkomis, paskui ėjo kūno kultūros mokytojas, tai iš malkų išlipo, po to einant į parduotuvę, K. M. liepė lipti į šiukšlių konteinerius, išlipus liepė eiti vogti šokoladukų o nuėję į parduotuvę pasakė administratorei, ką jiems liepė daryti. Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad jiems liepė atsigulti ant malkų ir apsikrauti malkomis, atsigulus jie mėtė į juos iš tų malkų, kol atėjo vienas žmogus ir jie pabėgo, jam pataikė į kairę koją, atsistojus jie vėl atėjo ir, pamatę du šiukšlių konteinerius, liepė į juos lipti arba sumuš, todėl į konteinerius sulipo, kelias sekundes pasėdėjo, stambus vaikinas kokias 20 sekundžių konteinerius stumdė, o A. J. filmavo, K. M. stovėjo ir juokėsi. Nukentėjęs taip pat teigė, kad į konteinerį liepė lipti tas stambus nematytas vaikinas, liepė muštis arba eiti iš senų žmonių vogti „tašes“ ir jiems duoti pinigus, pasirinko muštis, muštis liepė iki pirmo kraujo, paskui A. J. jį pargriovė ant žemės, o K. M. kažką darė N. K., viskas baigėsi, kai nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ administraciją, ji iškvietė apsaugą, o apsauga – policiją. Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad iš pradžių N. K. ir D. i liepė eiti muštis iki kraujų tarpusavyje, liepė abiems apsikasti malkomis, lįsti į konteinerius, dar liepė eiti į parduotuvę vogti, o ten nuėję N. K. ir D. pardavėjoms pasakė, kad iškviestų policiją, nes nebeturėjo telefonų. Teismas remiasi šiais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, nes jie vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo, kas rodo, kad atitinka objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, nenustatytas nei liudytojų nei nukentėjusiųjų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti kaltinamuosius nusikalstamos veikos padarymu.

Nukentėjusysis G. G. teigė, kad būnant prie Lieporių mokyklos, atėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (K. M. ir A. J.), po pirmo smūgio į nosį, kurį sudavė K. M., visas kruvinas atsirado ant žemės, jie stovėjo iš šonų ir toliau jį daužė gulintį, galėjo būti apie 10 smūgių, o jis ranka laikė už kišenės, saugojo telefoną, K. M. pradėjo laužti pirštą, patraukė ranką, tada K. M. vėl trenkė į nosį, o (duomenys neskelbtini)“ daužė į nugarą, iš jo K. M. atėmus telefoną „LG L7 P2“, kaltinamieji nubėgo. Tai, kad prieš G. G. buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos pakaušyje, abiejų akių vokuose, kairės akies obuolio sumušimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus kaltinamųjų paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, asmens parodymo atpažinti protokolą, iš kurio matyti, jog G. G. atpažino K. M. kaip asmenį, kuris dalyvavo jo apiplėšime, darytina išvada, kad K. M. ir A. J. veikoje yra visi būtinieji BK 180 str. 1 d. numatytos veikos požymiai, nes kaltinamieji, veikdami kartu, tiesiogine tyčia panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir užvaldė mobilaus ryšio telefoną „LG Optimus L7II P710 Black“ 174 eurų vertės, su B. L. SIM pokalbių kortele 2 eurų vertės ir 8 GB atminties kortele „mikro SD“ 35 eurų vertės. Todėl K. M. ir A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1d.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiųjų parodymų kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2015-03-12 K. P. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-03-10 apie 20 val. nepilnamečiui sūnui A. P. einant (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose prie jo priėjo trys nepilnamečiai, kurių vienas sumušė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Prestigio MultiPhone Duo“, kurio vertė 100 eurų, bei pareikalavo atnešti 15 eurų, kuriuos sūnus nunešė, tačiau telefono neatgavo (2 t. 102-103 b. l.).

2015-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose (2 t. 105-107 b. l).

2015-03-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis A. P. atpažino K. M., kuris dalyvavo jo apiplėšime (2 t. 118-124 b. l).

2015-06-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis A. P. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris dalyvavo jo apiplėšime (2 t. 128-130 b. l).

2015-03-13 specialisto išvada Nr. G 349/15(04), kurioje nurodyta, kad A. P. kūne sužalojimų nėra (2 t. 133 b. l.).

2015-05-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas E. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Prestigio MultiPhone PSP 3502 Duo“, kurio IMEI-1: (duomenys neskelbtini), IMEI-2: (duomenys neskelbtini) (2 t. 144 b. l).

2015-05-25 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateikto mobilaus ryšio telefono „Prestigio MultiPhone PSP 3502 Duo“ apžiūra (2 t. 145-147 b. l.).

2015-03-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis K. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia X2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su „Tele2“ „Pildyk“ sim kortele (2 t. 154 b. l).

2015-03-18 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateiktame telefone esančių sms žinučių apžiūra (2 t. 155-166 b. l).

Kaltinamasis K. M. dėl A. P. svetimo turto pagrobimo kaltu prisipažino iš dalies ir teigė, kad buvo dviese su R. L., R. L. pasiūlė pagrobti telefoną, jis A. P. netrenkė, R. L. gal ir trenkė, telefoną paėmė iš striukės kišenės. Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir teigė, kad kovo 10 d. jo (duomenys neskelbtini) nebuvo, žino, jog K. M. ir R. L. atėmė telefoną, bet to telefono jis nematė. Tokius kaltinamųjų paaiškinimus teismas vertina kritiškai kaip pasirinktą jų gynybinę poziciją, taip siekiant atriboti save nuo įvykio ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokią gynybinę poziciją paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino teigdamas, kad kovo 10 dieną ten buvo su K. M., A. P. ir nepažįstamu asmeniu, daugiau nelabai ką atsimena, tačiau tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis K. M. pasiūlė nueiti ten ir iš A. P. „paderinti“, tai reiškia atimti, mobiliojo ryšio telefoną, K. M. su jo pasiūlymu sutiko ir kartu su K. ir tuo K. M. draugu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, K. M. nukentėjusiojo telefoną atėmė, tačiau jam jokios dalies pinigų nedavė. Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad eidamas sutiko R. L., K. M. ir (duomenys neskelbtini) R. L.pasisveikino ir nuėjo už kampo, K. M. jam spyrė koja, po to trenkė ranka į krūtinę ir reikalavo atiduoti telefoną, (duomenys neskelbtini) užlaužė dešinę ranką ir K. M. iš kišenės ištraukė telefoną „Prestigio multiphone 3500 duo“. Nukentėjusysis K. P. taip pat patvirtino, kad jo vaikui buvo trenkta ir atimtas telefonas „Prestigio“, buvo panaudotas smurtas, spyrė, užlaužė ranką, ištraukė telefoną, įvykio metu buvo trys vaikinai, vienas nuėjo, o du pasiliko, sūnus juos rodė, visi yra teismo salėje, du vaikinai buvo vadinami pravardėmis, o vienas buvo R. L., R. L.nuėjo palaukti už namo, kiti du liepė duoti telefoną, užlaužė ranką ir atėmė. Nukentėjęs taip pat teigė, kad vienas jų buvo (duomenys neskelbtini)“, lyg A. J., o kitas buvo K. M., jo sūnus juos atpažino, po įvykio telefonu bendravo su A. J., nes R. L. atsiuntė (duomenys neskelbtini) telefono numerį, liepė grąžinti telefoną, telefonu A. J. sakė, kad viską darė (duomenys neskelbtini)“, o jis tik užlaužė ranką.

Nors kaltinamieji ir neigė, kad A. J. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, tačiau jo dalyvavimą patvirtina byloje esantys įrodymai. K. P. pareiškime nurodyta, kad prie jo sūnaus priėjo trys nepilnamečiai, kurių vienas sumušė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Prestigio MultiPhone Duo“. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. P. atpažino K. M. ir A. J., kaip asmenis, kurie dalyvavo jo apiplėšime. Tai pat pažymėtina, kad K. P. teisme parodė, kad po apklausos sutiko A. J. ir R. L., jam sūnus pasakė, kad čia tie patys asmenys, kurie jį užpuolė. Dar daugiau, nukentėjusysis A. P. teigė, kad su K. M. ir R. L. buvęs vaikinukas buvo blondiniškais plaukais, tada buvo su pilkais treningais ir mėlynais sportbačiais, o A. J. teismui patvirtino, kad turi pilkos spalvos treningus ir mėlynus sportbačius. R. L., aiškindamas įvykio aplinkybes, taip pat teigė, jog K. M. draugas buvo apie 180 cm. ūgio, šviesių, labiau į baltumą plaukų (2 t. 190 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad A. J. telefonu K. P. teigė, jog „apie telefoną nieko nežino, tik laikė A. ranką, o viską darė K. M.“. Kas rodo, kad pats A. J. pripažino nusikaltęs. Tokia įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog A. J. taip pat dalyvavo A. P. plėšime.

Dėl turto prievartavimo A. J. teisme kaltu prisipažino iš dalies teigdamas, kad su A. P. bendravo telefonu, pasakė, kad neštų pinigus, jam A. P. buvo skolingas 5 eurus, nes nusiuntė pinigų per žaidimą, turėjo atiduoti 15 eurų, bet neatidavė. Kaltinamasis teismui taip pat pripažino, kad grasino nukentėjusiajam, jog sumuš. Teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais remiasi tik iš dalies, nes kaltinamojo versiją, jog A. P. jam buvo skolingas, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis K. P. teisme tvirtino, kad mokamų žaidimų jo sūnus nežaidžia, apie skolą išgirdo tik teisme, telefonu bendravo su (duomenys neskelbtini) t. y. A. J., liepė grąžinti telefoną, po to jo sūnui pradėjo grasinti žinutėmis, R. L. perdavė žodžius, kad atneštų 15 eurų (duomenys neskelbtini) tada grąžins telefoną, kai atnešė, tada 15 eurų turėjo duoti dar ir (duomenys neskelbtini) .Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad su K. M. susitiko prie PC „Akropolis“, padavė 15 eurų ir jis davė (duomenys neskelbtini) telefoną, kad su juo susisiektų ir atsiimtų telefoną, tikėjo, kad savo telefoną gali atgauti, gavęs (duomenys neskelbtini) telefoną, jam parašė, šis pasakė, kad ir jam turi atnešti 15 eurų, tada gal atiduos telefoną, atrašius: „Nesu pinigų bankas ir nenešiu“, A. J. atsakė, kad miške jam rezervuota vieta, kad išveš, kad galės pasikasti, gąsdino sakydami: „pagausim, sudaužysim, išvešim į mišką, pakasim, galėsi miške bebrus šerti“, grasinimai baigėsi, kai tėtis nuvažiavo į policiją. Nukentėjęs taip pat teigė, kad grasinimai buvo išsakyti telefonu siunčiant SMS žinutes. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog suprato, kad jo veika „gaunasi kaip reketas“, t. y. neteisėta, bet pagalvojo, kad kodėl gi tokiu lengvu būdu neužsidirbus pinigų, žinutėmis susirašė su A. P. ir prašė 10 ar 15 eurų už pavogtą telefoną kaip išpirkos, bet pinigų jam nemokėjo.

Įvertindamas šias aplinkybes, bei tai, kad A. J. šiuo metu jau teisiamas antrą kartą, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. griežčiausią straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijose numatytos bausmės vidurkį.