- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 2YT-492-301/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) A. L. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolei Astai Lukšienei dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skolininkas A. L. skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems ir tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su antstolės patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, pažeidžia nuteistojo teises, apriboja teisę įsigyti būtiniausias prekes, apmokėti siunčiamų laiškų pašto išlaidas, mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).. Skundžiamu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant nurodyto ribojimo, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, jas prašo grąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms.
Antstolė Asta Lukšienė 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkymu A. L. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad atlikdama vykdymo veiksmus, nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę. 2016 m. lapkričio 17 d. į Marijampolės pataisos namus išsiuntė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016 m. gruodžio 8 d. antstolė gavo A. L. 2016 m. lapkričio 6 d. skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių pinigų grąžinimo. Pareiškėjo teigimu, pagal antstolės patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms.
Antstolė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą pinigai įteikiami tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenų sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal į profesiją ar mokymuisi Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Antstolis turį teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Antstolė mano, jog lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti į jas išieškojimą. Antstolės manymu, pareiškėjo nurodytoje nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. CPK 733-743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų; vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Antstolė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teisme kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, A. L. nedirba, pajamų negauna.
Skundas su antstolės Astos Lukšienės patvarkymu priimtas, 2017 m. sausio 30 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2017 m. vasario 8 d. 14.30 val. (b.l.18).
Atsiliepimas
Antstolė Asta Lukšienė teismui pateiktame atsiliepime (b.l.13) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais, nurodo, kad nesutikimo motyvus ir teisinius argumentus nurodė 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkyme, mano, kad A. L. skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l.9), suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Pareiškėjas (skolininkas) A. L. skunde nenurodė skundžiamo antstolės patvarkymo, tačiau iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina, kad skundžiamas antstolės Astos Lukšienės 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė vykdo 2016 m. liepos 5 d. Panevėžio apygardos tesimo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 66,41 Eur įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko A. L., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2016 m. spalio 11 d. antstolės Astos Lukšienės patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2016 m. spalio 11 d. skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Skolininkui per raginimo laikotarpį nesumokėjus įsiskolinimo, 2016 m. lapkričio 17 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 66,41 Eur skolos ir 127,89 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 194,30 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Patvarkymą išsiuntė Marijampolės pataisos namams ir A. L.. 2016 m. gruodžio 8 d. antstolės kontoroje gautas A. L. 2016 m. lapkričio 6 d. skundas. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pareiškėjas skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateiktais išaiškinimais.
Antstolė Asta Lukšienė 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino.
CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Antstolė areštuodama skolininko pinigines lėšas, esančias pataisos namuose, surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA. Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu (Kauno apygardos teismo 2017m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017).
Atsižvelgiant į tai, 2016 m. lapkričio 17 d. antstolės Astos Lukšienės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje pripažintinas neteisėtu dalyje dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į skolininkui A. L. priklausančių pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolio patvarkymas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.
Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašo ne tik panaikinti dalyje patvarkymą, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas kartu su skundu nepateikia duomenų, patvirtinančių kokia pinigų sumą iš pareiškėjo buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu, byloje tokių duomenų taip pat nėra, todėl teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais
nutaria:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtais antstolės Astos Lukšienės veiksmus, 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko A. L. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Kitus skundo reikalavimus atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.