Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2807-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-13
Bylos Nr.
1-2807-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36694-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Danutė Kisinienė
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2807-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36694-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.12.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajam R. M. (R. M.), jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,laiduotojui V. M. (V. M.),

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 02.27 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu 02.27 val., nustatė 2,28 promilių girtumą, o antrojo patikrinimo metu 02.50 val. nustatė 2,22 promilių girtumą.

Tokiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas R. M. kaltę pripažino ir parodė, kad pas draugus išgėrė apie 6 iki 7 alaus. Tada išėjo į lauką parūkyti, kadangi jautė, jog yra per girtas. Visada tokiu atveju išsikviesdavo taksį, tačiau dabar nežino kas jam užėjo, automobilio raktai buvo kišenėje. Tai pirmas kartas, kai buvo už vairo girtas. Jeigu išgerdavo nors gurkšnį alaus, nesėsdavo už vairo. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nėra geriantis, todėl jam pakako to alaus. Automobiliu neblaivus nuvažiavo nuo 1 km iki 1,5 km. Važiuodamas pamatė, kad iš galo važiuoja policija. Policijai įjungus švyturėlius, suprato, kad švyturėliai skirti jam, todėl sustojo. Kai sustabdė, jie iš karto pamatė, pajautė, kad jis vartojo alkoholį. Buvo pasiklausęs policininkų, ar galėtų paskambinti tėvui, kad pasiimtų automobilį, kad jo neišvežtų į aikštelę. Vienas policininkas sutiko ir paskambino tėvui. Apie tai, kad jis sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, tėvas nežinojo. Nurodė, kad su tėvu juos sieja labai geri santykiai, jie kartu gyvena. Iš jo akiračio niekas nepatikėjo, kad jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, nes niekada neleisdavo sau taip daryti. Tą pačią dieną jis kalbėjo su tėvu, su visais ir priėjo prie išvados, kad sugadino sau gyvenimą. Visą laiką nedarė nusikaltimų, labai daug dirbo, nes turi pasiėmęs paskolas iš banko, taip pat darė namų remontą. Kaltinamojo teigimu, jis kalbėsis su tėvu, užsiims bendra veikla, ir toliau kartu gyvens. Nurodė, kad jo mėnesinis atlyginimas 1 100 Eur į rankas, kuriuo dalinasi su tėvais. Paskola buvo paimta remontui, per mėnesį jis moka 250 Eur. Transporto priemonių registruotų savo vardu neturi. Automobilis, kurį vairavo, priklauso tėvui, juo naudojasi kiekvieną dieną. Nurodė, kad jam labai reikalingos teisės, todėl prašo atimti jas tik metams (b. l. 104-107).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas laiduotojas V. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, santykiai su juo yra geri. Buvo šoke, kai jam paskambino policijos pareigūnas. Galvojo, kad į griovį įvažiavo, kadangi pas juos vyksta kelio remontas. Paskambinus pareigūnams, jis iš karto su (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nurodytu adresu. Nurodė, kad sūnus niekada nesėdo prie vairo išgėręs. Nežino, kas jį pastūmė tai padaryti. Aiškino, kad negalima taip daryti. Sunūs labai gailisi dėl to poelgio ir dabar turės gerą pamoką. Gerai, kad nepadarė jokios avarijos. Jie kartu gyvena, už viską moka jo sūnus, visada duoda pinigų jeigu reikia. Vis dar gražina paskolą. Administracine tvarka jis buvo baustas prieš (duomenys neskelbtini) metų, už avariją. Tik turtas buvo sugadintas (b. l. 104-107).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir visiškai prisipažįsta, įtarimo esmę suprato, jokiose narkologo, psichologo įstaigose neregistruotas. Paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. jis tėvui priklausančiu automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas draugus į (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, išgėrė 5 butelius alaus, 5 proc. stiprumo, po to išėjo iš draugų į lauką, norėjo pastovėti, pakvėpuoti grynu oru, apie tai, kad kažkur važiuos minėtu automobiliu niekam nieko nesakė. Stovėdamas lauke, nusprendė, kad jau važiuos namo, kadangi buvo jau naktis, apie 02.00 val. nakties, todėl atsisėdo į minėtą automobilį, prisisegė saugos diržus, užvedė automobilį ir važiavo namo, (duomenys neskelbtini), automobilyje buvo vienas, daugiau jokių kitų žmonių nebuvo. Galimai pavažiavo nuo draugų apie 1 km, tada jį sustabdė uniformuoti policijos pareigūnai, kurie paprašė pateikti patikrinimui dokumentus, taip pat paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis atsakė, kad vartojo, todėl jam davė papūsti alkoholiui nustatymui. Pirmą kartą kiek įpūtė nepamena, o antrą - 2,22 promilių. Kadangi automobilis priklauso ne jam, o jo tėvui, todėl šiam paskambino policijos pareigūnai. Atvažiavus jo tėvui, jis paėmė minėtą automobilį. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, jis galiojantis, todėl turi teisę vairuoti transporto priemonę. Paaiškina, kad dėl minėto įvykio nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad byla būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (b. l. 51-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos ketvirtajame skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2023 m. rugsėjo 23d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos ketvirtojo skyriaus tyrėju D. D. ir vyresniuoju tyrėju V. G. iš anksto patvirtintu darbo grafiku (nuo 2023 m. rugsėjo 22 d., 19.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 23 d., 07.00 val.). 2023 m. rugsėjo 23 d., patruliuojant nustatytu maršrutu policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu „Volkswagen transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tarnybinio automobilio borto numeris (duomenys neskelbtini)), apie 02.20 val. ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešpriešinėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje važiuojantį automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, pamatęs jų tarnybinį policijos automobilį sulėtino greitį ir sustojo ties anksčiau nurodyto pastato, kelkraštyje. Nurodyto automobilio viduje, be automobilio vairuotojo, jokių kitų asmenų nebuvo. Prasilenkus su anksčiau nurodytu automobiliu, pastebėjo, kad automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vėl pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Suprato, kad automobilio „Lexus“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas tokiu būdu bandė išvengti galimo transporto priemonės patikrinimo ir tai sukėlė pagrįstų įtarimų, kad anksčiau nurodytos transporto priemonės vairuotojas gali būti neblaivus arba gali gabenti draudžiamus daiktus. Važiuojant tarnybiniu automobiliu „Volkswagen transporter“ iš paskos automobiliui „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, automobilio „Lexus“ vairuotojas pradėjo didinti automobilio greitį, bandydamas išvengti patikrinimo. Įjungus tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Priėjus prie automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prisistačius automobilio vairuotojui ir jį įspėjus, kad asmuo yra filmuojamas ir daromas garso įrašas, kaip buvo nustatyta - automobilio vairuotojas R. M. pokalbio metu prisipažino, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmuo paaiškino, kad prieš pradedant vairuoti automobilį, prieš vieną valandą vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę). Pokalbio metu R. M., išlipęs iš automobilio vairuotojo sėdimos vietos, svirduliavo, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkotesterio pagalba 02.27 val. automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. M. pirmu putimu buvo nustatytas 2,28 promilių girtumo laipsnis. Antru pūtimu 02.50 val. R. M. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,22 promilių girtumo laipsnis. Apžiūrint automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio viduje jokių draudžiamų daiktų aptikta nebuvo. Į įvykio vietą atvyko R. M. tėvas V. M., kuriam nuosavybės teise priklauso automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros buvo perduotas V. M. R. M. įvykio vietoje buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Įvykio aplinkybės buvo nufilmuotos BODY kamera (b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad jo sūnus R. M. naudojasi jam priklausančiu automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam leidžia tai daryti, sūnus turi vairuotojo pažymėjimą. Paaiškina, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 02.00 val. jam į jo telefoną paskambino kaip vėliau suprato iš policijos, kurie paaiškino, kad pastarojo sūnus vairavo jam (V. M.) priklausantį automobilį, būdams neblaivus, prašė atvažiuoti. Jis atvažiavo į įvykio vietą, tai yra į (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, kur pamatė jam priklausantį automobilį ir policijos pareigūnus, kurie jam paaiškino, kad jo sūnus vairavo minėtą automobilį, būdamas išgėręs. Policijos pareigūnai, paaiškino, kad gali paimti minėtą automobilį, prieš tai jis pateikė visus reikalingus dokumentus, kuriose buvo nurodyta, kad jis yra savininkas. Jam grąžino automobilį ir kartu su sūnumi nuvažiavo namo. R. M. ankščiau niekada nevažiavo būdamas išgėręs, tai buvo pirmas kartas, kodėl jis taip pasielgė negali paaiškinti (b. l. 36-39).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0123000573064) 2023 m. rugsėjo 23 d. išraše nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., 02.30 val. registruotas pranešimas, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., 02.27 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. M., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmens, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu, alkotesterio pagalba nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilių etilo alkoholio koncentracija. Automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. M. (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. M. 2023 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Komisariato Reagavimo valdybos ketvirtojo skyriaus tyrėju D. D. ir tyresniuoju tyrėju V. G., patruliuojant nustatytu maršrutu policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu „Volkswagen transporter“ apie 2.20 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešpriešinėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje važiuojantį automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pamatęs tarnybinį automobilį sulėtino greitį ir sustojo ties anksčiau nurodytu pastatu, kelkraštyje. Nurodyto automobilio viduje, apart automobilio vairuotojo, jokių kitų asmenų nebuvo. Prasilenkus su anksčiau nurodytu automobiliu, pastebėjo, kad automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vėl pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Suprato, jog automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas tokiu būdu bandė išvengti galimo transporto priemonės patikrinimo ir tai sukėlė pagrįstų įtarimų, jog asmuo gali būti neblaivus arba gali gabenti uždraustus daiktus. Važiuojant tarnybiniu automobiliu iš paskos automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, automobilio „Lexus“ vairuotojas pradėjo didinti automobilio greitį, bandydamas išvengti patikrinimo. Įjungus tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Priėjus prie automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prisistačius automobilio vairuotojui ir jį įspėjus, kad asmuo yra filmuojamas ir daromas garso įrašas, kaip buvo nustatyta - automobilio vairuotojas R. M., pokalbio metu prisipažino, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmuo paaiškino, kad prieš pradedant vairuoti automobilį, prieš vieną valandą vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę). Pokalbio metu R. M., išlipęs iš automobilio vairuotojo sėdimos vietos, svirduliavo, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkotesterio pagalba 02.27 val. automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. M. pirmu putimu buvo nustatytas 2,28 promilių girtumo laipsnis. Antru putimu - 02.50 val. R. M. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,22 promilių girtumo laipsnis. Apžiūrint automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio viduje jokių draudžiamų daiktų aptikta nebuvo. Į įvykio vietą atvyko R. M. tėvas V. M., kuriam nuosavybės teise priklauso automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros buvo perduotas V. M. Filmuota BODY (b. l. 9-10).

Iš VĮ „Regitra“ 2023 m. rugsėjo 25 d. duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas V. M. (b. l. 19).

Iš VšĮ „Emprekis“ 2023 m. rugsėjo mėnesio duomenų išrašo matyti, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Lexus“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 7 370 Eur (b. l. 21).

Iš 2023 m. rugsėjo 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, konstatuota, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). R. M. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 02.27 val. nustatytos 2,28 promilės, o antro tikrinimo metu – 02.50 val. - nustatytos 2,22 promilės (b. l. 22).

„Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis R. M. 2023 m. rugsėjo 23 d. 02.27 val. nustatytos 2,28 promilės, antro tikrinimo metu – 02.50 val. - nustatytos 2,22 promilės (b. l. 23-24).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2023 m. liepos 12 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. sausio 9 d. (b. l. 25).

Vaizdo įrašų 2023 m. rugsėjo 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas gautas „BODY“ vaizdo kamerų įrašas. Vienas vaizdo įrašas apžiūrimas per „VLC media player“ leistuvą. Vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230923-022341UTC+0300“. Vaizdo įrašo pavadinime yra matoma data 2023 m. rugsėjo 23 d. ir laikas 02.23 val. Vaizdo įrašo trukmė 13.57 min. Vaizdas fiksuoja gatvės vaizdą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip pareigūnai prieina prie sustabdyto „Lexus“ markės, pilkos spalvos automobilio. Automobilyje už vairo sėdi asmuo Nr. 1 (vaikinas, apsivilkęs baltos spalvos marškinėlius). Asmuo Nr. 1 iš karto pareigūnams pasako, jog yra pavartojęs alkoholio, nurodo, jog paskutinį kartą vartojo alkoholį prieš valandą. Todėl asmeniui Nr. 1 yra atliekamas blaivumo patikrinimas. Patikrinimo metu asmeniui Nr. 1 buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas. Belaukiant antro blaivumo patikrinimo, pareigūnas apžiūri bei patikrina asmens Nr. 1 automobilį. Apžiūrėjus pilnai automobilį, pareigūnai nieko įtartino neranda. Asmuo Nr. 1 pats nurodo, kur ir kokie jo asmeniniai daiktai automobilyje guli. Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230923-022343UTC+0300“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2023 m. rugsėjo 23 d. ir laikas 02.23 val. Vaizdo įrašo trukmė 15.19 min. Vaizdas fiksuoja gatvės vaizdą. Vaizdo įrašas yra analogiškai aprašytas kitam vaizdo įrašui, pavadinimu „PSS-20230923-022341UTC+0300“, kadangi įvykio vietoje dalyvauja du pareigūnai su dvejomis kūno kameromis. Daugiau reikšmingos informacijos tiriamajam įvykiui nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 26-28).

Vairuotojo pažymėjimo 2023 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2020 m. sausio 22 d., galioja iki 2030 m. sausio 22 d., išduotas R. M. vardu, yra parašytas asmens kodas, suteiktos kategorijas „AM“, „B1“, „B“, asmens parašas kitoje pusėje yra nurodyta data ir kategorija „AM“, 2018 m. vasario 2 d., „B1“, „B“, 2018 m. vasario 2 d. (b. l. 58-60).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2023 m. rugsėjo 25 d. duomenų išraše nurodyta, kad R. M. nėra teistas (b. l. 74-75, 88-89).

Administracinių nusižengimų registro 2023 m. rugsėjo 27 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus nurodyta, kad R. M. nebaustas administracine tvarka (b. l. 77-78).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymoje nurodyta, kad V. M. dirba operatoriaus-koreguotojo pareigose įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. sausio 16 d. (b. l. 97).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. M. 2023 m. rugsėjo 27 d. charakteristikoje nurodyta, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba programuotoju – duomenų analitiku. R. M. iš profesinės pusės gali apibūdinti kaip labai punktualų, sąžiningą, pilną profesinių idėjų ir naujovių, kurias kartu diegia į savo gamybos ir montavimo procesus. Įmonėje yra sudarę darbų planą, kurį pastarasis turi įgyvendinti iki metų galo, kad optimizuotų minėtus procesus. Nurodė, jog darbuotojas R. M. yra darbštus ir atsakingas. Nuolat nori tobulintis profesinėje srityje ir yra skatinamas visada tai daryti. Nebuvo tokios situacijos, kad pastarasis atėjęs iš ryto ar darbe būtų išgėręs. Jei darbuotojas praras vairuotojo pažymėjimą tai neigiamai paveiks jo karjeros galimybes, kadangi vykdant įmonėje pavestas užduotis vairuoti tenka kiekvieną dieną (b. l. 99).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. pažymoje nurodyta, kad V. M. nėra teistas (b. l. 101).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. M. savo kaltės neneigė tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarais nuosekliai teigė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. jis tėvui priklausančiu automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas draugus į (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Po to išėjo iš draugų į lauką, kur nusprendė važiuoti namo, kadangi jau buvo naktis, apie 02.00 val. nakties, todėl atsisėdo į jo tėvo automobilį ir važiavo namo. Galimai pavažiavo nuo draugų apie 1 km, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė pateikti patikrinimui dokumentus, taip pat paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, į ką jis atsakė, kad vartojo, todėl buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmą kartą kiek įpūtė nepamena, tačiau antrą kartą tikėtina įpūtė 2,22 promiles (b. l. 51-54, 104-107). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamajam R. M. inkriminuotas faktines aplinkybes taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ir kaltinamąjį R. M., vairuojantį automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bylai aktualiu laikotarpiu sustabdęs, policijos pareigūnas E. M., kuris parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., patruliuojant nustatytu maršrutu, apie 02.20 val. ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešpriešinėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje važiuojantį automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, pamatęs jų tarnybinį policijos automobilį sulėtino greitį ir sustojo ties anksčiau nurodyto pastato, kelkraštyje. Šis automobilis jam sukėlė įtarimų, todėl buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio, vairuojantis R. M. prisipažino, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pokalbio metu R. M., išlipęs iš automobilio vairuotojo sėdimos vietos, svirduliavo, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkotesterio pagalba patikrinus pastarojo blaivumą, R. M. pirmu putimu buvo nustatytas 2,28 promilių girtumo laipsnis, o antru pūtimu - 2,22 promilių girtumo laipsnis (b. l. 30-33). Pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus apie kaltinamojo sustabdymą bei girtumo laipsnio nustatymą taip pat patvirtina ir pareigūnų kūno kameromis užfiksuota vaizdinė medžiaga, iš kurios matyti, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., 02.23 val. pareigūnams priėjus prie „Lexus“ automobilio, jo vairuotojas R. M. iš karto prisipažino dėl vairavimo esant neblaiviam. Dėl šios priežasties buvo atliktas asmens blaivumo patikrinimas, kurio metu pirmu putimu buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 26-28). Galiausiai, kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti, tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai bei vaizdinė medžiaga, bet ir neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam R. M. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 02.27 val. buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o 02.50 val. – 2,22 promilių neblaivumas, taip pat konstatuoti ir neblaivumo požymiai - alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 22). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines R. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. M. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 02.27 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu 02.27 val., nustatė 2,28 promilių girtumą, o antrojo patikrinimo metu 02.50 val. nustatė 2,22 promilių girtumą. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo R. M. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. M. ir V. M. teismui pateikė prašymus dėl kaltinamojo R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą V. M. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis) (b. l. 91-96). Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pritarė minėtų proceso dalyvių išsakytai pozicijai ir nurodė, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pasirinktas laiduotojas – kaltinamojo tėvas V. M., prokurorės vertinimu, yra vertas teismo pasitikėjimo žmogus, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis R. M. nurodė, kad su tėvu juos sieja labai geri santykiai, jie kartu gyvena, dalinasi pajamomis ir išlaidomis. Apie tai, kad jis sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, tėvas nežinojo. Tą pačią dieną jis apie įvykį kalbėjo su tėvu, taip pat su šeimos nariais ir priėjo prie išvados, kad sugadino sau gyvenimą. Teigė, jog kalbėsis su tėvu, užsiims bendra veikla, ir toliau kartu gyvens (b. l. 104-107). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. M., prašantis būti kaltinamojo laiduotoju, nurodė, kad R. M. yra jo sūnus, santykiai su juo yra geri, kartu gyvena. Paskambinus pareigūnams, jis iš karto su (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nurodytu adresu. Kartu V. M. patvirtino, kad jo sūnus niekada nesėdo prie vairo išgėręs ir nežino, kas jį pastūmė tai padaryti. Po įvykio jis su sūnumi kalbėjo ir aiškino, kad negalima taip daryti. Sunūs labai gailisi dėl to poelgio ir dabar turės gerą pamoką (b. l. 104-107).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274- 693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 74-75). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamasis R. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 99), per paskutinius vienerius metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 77- 78). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje R. M. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Kaip buvo minėta pirmiau, bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo gauti kaltinamojo R. M. ir V. M. prašymai perduoti R. M. V. M. atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. nėra teistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame prašyme būti kaltinamojo R. M. laiduotoju, tiek vykusio teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis bei V. M. patvirtino, kad juos sieja itin geri tarpusavio santykiai, turi glaudų emocinį ir psichologinį ryšį, kartu gyvena, rūpinasi bendrais šeimos reikalais. Apie kaltinamojo veiksmus V. M. sužinojo iš karto po įvykio, kai su juo susisiekė policijos pareigūnai ir jis atvyko pasiimti jam priklausančio automobilio. V. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad buvo šokiruotas ir itin neigiamai įvertino kaltinamojo R. M. veiksmus. Nurodė, kad R. M. niekada nesėdo prie vairo išgėręs ir nežino, kas jį pastūmėjo tai padaryti. Jie apie įvykį ne kartą kalbėjo, ir jis savo sūnui aiškino, kad negalima taip daryti, jis labai gailisi dėl to poelgio ir dabar turės gerą pamoką (b. l. 104-107). Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų anksčiau aptartų, V. M. ir jo santykius su kaltinamuoju charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. M. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs R. M. asmenybę, taip pat kaltinamojo padarytas atitinkamas išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad kaltinamajam R. M. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad R. M. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs alkoholio, neįsitikinęs savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, sėdo už automobilio vairo, kurį vairavo pakankamai judrioje miesto dalyje, nakties metu, o šiuos savo veiksmus nutraukė tik sustabdytas policijos pareigūnų. Iš liudytojo E. M. parodymų bei neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamojo R. M. būklė buvo netinkama vairuoti – pastarasis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, taip pat negalėjo eiti tiesia linija bei su pirštu pataikyti į nosies galą, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. M. anksčiau nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu, minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento–vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. M. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2023 m. rugsėjo 27 d. Pastarajam minėtą dieną buvo paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62-65).

Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 27 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis, įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį jo tėvui – V. M. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 19), taip pat ir kaltinamojo bei jo tėvo viso proceso metu pateikti parodymai. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo. BK 72 straipsnio 5 dalis nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis R. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo per mėnesį gaunamos pajamos yra 1100 Eur. Pastarasis gyvena su tėvais, kuriems padeda.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „Lexus“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 7 370 Eur (b. l. 21).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo finansine padėtimi, gaunamomis pajamomis, jo asmenybe (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, priklausomybės alkoholiui neturi), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikalstama veika žalos nepadarė), pripažįsta, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria R. M. dalies, o būtent – 1/2, turto (automobilio „Lexus“) vertės konfiskavimą – 3 685 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. spalio 4 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam R. M. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 105 Eur, atlyginimo (b. l. 108-112).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu – atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi, esant šiai aplinkybei gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu R. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-68), kurios paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

R. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ „Regitra“, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. (R. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. M. dalį transporto priemonės „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 685 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus).

R. M. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. M. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. M., kad:

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. M., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė