Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui K. P., išvadą byloje teikianti institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad abu vaikai lanko mokyklas. Dukra papildomai lanko šokius. Sūnus pradėjo lankyti treniruoklių salę. Už šokius mokama 20 Eur. Į mokykla dukrai duoda 2 Eur vyras, o ji sūnui duoda 3 Eur. Ji perka sūnui rūbus, atsakovas kartais nuperka dukrai. Ji perka vaikams higienos priemones, kai serga – vaistus. Sūnus 2016 m. Vilniuje, krepšinio akademijoje patyrė traumą. Buvo reabilitacija. Vaikams reikalingos vadovėliai, pratybos. 77 Eur sudaro remonto išlaidos, taip pat kainuoja vaiko draudimas, talonėlis autobusui – 6 Eur, 80 Eur sudaro įmoka už buto paskolą, mokesčiai (44 Eur x 3), 29 Eur už telefoną. Apie 300 Eur sumoka mokesčiams, kitus pinigus skiria vaikams. Specialių poreikių vaikams nėra. Čekiai rinkti nuo 2017 m. rugpjūčio pabaigos. Atsakovas tai teikia, tai neteikia išlaikymą. Dukrai labiau gal teikia, sūnui - ne. Jis neduoda pinigų, jei ko reikia – nuperka pats. Jei reikia – nuperka maisto. Maistą perka kartu, po to dalinasi. Vieną dieną jis perka, kitą dieną – ji. Kažkiek prisideda maistui. Dabar jis pradėjo dukrai duoti pinigus, kiek reikia – tiek duoda. Už remontą per puse sumokėjo. Ji sumokėjo 3500 Eur, jis – 4000 Eur. Atsakovas oficialių pajamų neturi, spėja, jog jis gauna apie 1000 Eur per mėn. Dėl būsto išlaikymo dabar jis pradėjo prisidėti. Jis nemoka už būsto paskolą. Ji moka už paskolą, būsto draudimą bei vaikų draudimą. Su atsakovu santykiai yra konfliktiški, pavargo jo prašyti pinigų. Prašo priteisti 260 Eur už advokato paslaugas, Registrų centro duomenis, dokumentų nuosavybės pažymas, viso 289,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Galutinis reikalavimas yra kiekvienam vaikui priteisti po 200 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą. Dėl įsiskolinimo yra liudytojai, bet jie sakė, kad neis į teismą. Neneigia, kad atsakovas kažkiek prisideda prie išlaikymo.

Atsakovas K. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pilnai išlaiko dukrą. Už vaikų draudimus moka per pusę su ieškove. Jis taip pat moka ir už dukros šokius. Už draudimus duoda grynais pinigais. Kiek ieškovė paskaičiuoja, jis pusę duoda grynais. Už vaiko telefoną jis nemokės. Kiek ieškovė išleidžia, parneša čekį, padeda čekį ant stalo, pusę sumos iškarto jai paduoda. Mano, kad ieškinį pateikė dėl to, jog kreditų daug prisiėmė ir juos reikia grąžinti, kad atiduotų greitas paskolas. Jis išlaiko vaikus, vieną vaiką išlaiko jis, o sūnų – ji. Ieškovė sakė neduos pinigų dukrai, tegu tėvas duoda. Už visas aprangas, turnyrus, keliones mokėjo jis. turi du važiuojančius automobilius. Jis gyvena tik iš atsitiktinių uždarbių. Yra statybininkas. Gauna 600 – 800 Eur neoficialių pajamų. Prižiūri vaikus kol vyresniam sukaks 18 m., yra draustas. Sutinka atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įsiskolinimo jokio nėra, jis išlaiko vaikus. Negeria, nerūko, yra darbingas. Kas pateikta ieškovės čekiais, viskas per pusę mokėta. Prašė ieškinį atmesti, kadangi jis teikia išlaikymą. Tačiau jei negalima taikiai susitarti prašo priimti teisingą sprendimą, priteisti protingą išlaikymą. Sutinka mokėti po 100 Eur, nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo jokia dalimi.

Išvadą teikianti institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog iš K. P. būtų priteistas išlaikymas vaikams, proporcingas vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis vaikams vystytis reikalingas sąlygas. Sutinka, kad toks išlaikymo dydis neprieštarautų vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovas prašė atmesti ieškinį, kadangi jis išlaikymą teikia, tačiau tokį prašymą teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi ieškovės reikalavimas užtikrinti kasdienius vaikų poreikius yra kildinamas iš įstatymo. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė E. S. ir atsakovas K. P. yra nepilnamečių G. P., gim. 2001 m. sausio 19 d., ir V. P., gim. 2008 m. rugsėjo 5 d., tėvai (b. l. 10, 11). Taigi šiuo metu sūnus yra 17 metų amžiaus, o dukra 9 metų amžiaus. Santuokos jie nėra sudarę. Ieškovė teigia, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga skirti ne mažesnę, nei 400 Eur sumą. Ji detalizavo šią sumą, nurodydama, jog G. P. poreikius sudaro 120 Eur maistui, 73 Eur rūbams ir avalynei, 20 Eur higienos poreikiams, 40 Eur sveikatos poreikiams (2016 m. kovo 31 d. jam buvo atlikta kelio raiščių operacija, reikalingos procedūros, vitaminai ir maisto papildai), 45 Eur mokslui, ugdymui ir lavinimui, 20 Eur laisvalaikiui, 44 Eur būsto išlaikymui, 11 Eur telefono ir interneto mokesčiams, 7 Eur transportui, 20 Eur draudimo įmokoms, o V. P. - 120 Eur maistui, 75 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur higienos poreikiams, 30 Eur sveikatos poreikiams, 60 Eur mokslui, ugdymui ir lavinimui, 30 Eur laisvalaikiui, 44 Eur būsto išlaikymui, 11 Eur telefono ir interneto mokesčiams.

Kasdieniai vaiko poreikiai, nurodyti ieškovės, higienai, sveikatai atitinka teisingumo ir protingumo standartus bei nėra neproporcingi ar skirti prabangos prekių įsigijimui. Teismas tuo pačiu sprendžia, jog ieškovės nurodytos lėšos komunaliniams mokesčiams, sveikatos draudimui, kaupiamosios lėšos, telefono sąskaitos papildymui, internetui, negali būti priskiriamos vaiko poreikiams tenkinti ir užtikrinti skiriamoms būtinosioms lėšoms. Prie šių lėšų skyrimo gali prisidėti išimtinai pati ieškovė. Vis tik teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais įrodymais ir išklausęs ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, sprendžia ir tai, kad ieškovės nurodomos patiriamos išlaidos, kad kas mėnesį G. P. ir V. P. poreikiams tenkinti reikia po 120 Eur maistui, virš 70 Eur rūbams ir avalynei, mokslui, ugdymui ir lavinimui – 60 Eur (V. P.) ir 45 Eur (G. P.) ne visiškai racionaliai planuojamos ir patiriamos išlaidos. Visų sezonų apranga ir avalynė paprastai kas mėnesį nėra perkama, todėl ieškovės nurodoma 876 Eur per metus išleidžiama pinigų suma rūbams ir avalynei nėra laikoma pagrįsta, todėl mažintina. Svarbu ir tai, jog ieškovė nurodo, jog kas mėnesį V. P. išlaidos mokslui bei ugdymui sudaro 60 Eur, G. P. – 45 Eur. Teismas neabejoja, kad abiems vaikams esant mokyklinio amžiaus ir mokantis mokyklose, jų mokslui bei ugdymui per mėnesį reikalinga skirti tam tikrą pinigų sumą. Vis tik ieškovės nurodyta per mėnesį šioms išlaidoms tenkanti suma, teismo įsitikinimu, yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta ieškovės pateiktais įrodymais, kadangi iš pateiktų pirkimo čekių matyti, jog nurodyto dydžio suma mokymosi bei ugdymo reikmėms per mėnesį nėra išleidžiama. Be to, įvairios kanceliarinės prekės įprastai kas mėnesį taip pat nėra perkamos. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaikų maistui kas mėnesį reikalinga po 120 Eur, tačiau, teismo vertinimu, šias ieškovės nurodytas išlaidas yra galimybė sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas bei atsisakant to, kas nėra būtina (pavyzdžiui, iš pateiktų čekių matyti, kad ieškovė perka santykinai nemažai pusgaminių, saldainių, šokoladų ir pan.). Kitos ieškovės nurodytos išlaidos vaikų higienos, sveikatos poreikiams, laisvalaikiui, transportui, teismo vertinimu nelaikytinos akivaizdžiai neprotingomis. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas pažymi, jog kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti detaliai įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Dėl to teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikius realiai atitinka mažesnę, nei ieškovės nurodyta 400 Eur vienam vaikui sumą, kurią privalo apmokėti abu vaikų tėvai. Esant nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams teismas laiko, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį pakankama suma yra 300 Eur, tokia išlaikymo suma yra protinga ir reikalinga užtikrinti visas būtinas vaiko vystymosi sąlygas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro 578 Eur (b.l. 7). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog jai nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Astra, kurio pirmos registracijos data – 2002 m. lapkričio 28 d.(b.l. 8) Iš VĮ „Registrų“ centras nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog ieškovei nuosavybės teise nuo 2016 m. sausio 14 d. priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kitais kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini)., dar trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)kurie taip pat išnuomoti A. Š., bei dar vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris nėra išnuomotas (b.l.27-35). Ieškovė nurodo ir iš byloje esančios nuomos sutarties matyti, jog E. S. gauna 794 Eur nuomos mokesčio per metus (b. l. 12-13). Iš ieškovės ieškinio bei patikrinus duomenis VĮ „Registrų centras“ taip pat matyti, jog E. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė kartu su šalių nepilnamečiais vaikais (b.l. 6). Iš minėto išrašo matyti, jog šiam nekilnojamam turtui yra registruota hipoteka, įrašas galioja nuo 2006 m. gruodžio 13 d. Iš byloje esančios paskolos sutarties minėtam nekilnojamam turtui įsigyti matyti, jog būsto paskolos mėnesinė įmoka sudaro 80,43 Eur (b. l. 19-21, 22-24). Ieškovė taip pat nurodo ir iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, jog ieškovė kas mėnesį moka po 77,55 Eur dydžio įmoką padengti kreditui, kuris buvo skirtas remontuoti minėtą butą (b. l. 25-26). Iš sutarties su mobiliojo ryšio bendrove matyti, jog kas mėnesį moka po 23 Eur už mobiliojo ryšio įrangą – telefoną Apple Iphone SE, kurio kaina – 588 Eur (b. l. 14-16), 3 Eur per mėnesį už būsto draudimą (b. l. 18). Ieškovė patvirtino, kad bendros jos mėnesio pajamos sudaro 644 Eur, o aukščiau išvardintos išlaidos – 183,95 Eur per mėnesį, ką pagrindžia aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai.

Tuo tarpu vertinant atsakovo turtinę padėtį matyti, jog jis neturi jokio jo vardu registruoto nekilnojamo turto. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, jog jam nuosavybės teisė priklauso automobilis Citroen Evasion (pirmos registracijos data 1998 m. vasario 5 d.) bei Toyota Avensis Verso (pirmos registracijos 2003 m. birželio 16 d.) (b.l.107, 110). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba (b.l. 108). Teismo posėdžio metu bei pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad K. P. turi staliaus specialybę, gauna neoficialias pajamas, kurios sudaro apie 1000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas iš dalies patvirtino šiuos ieškovės nurodytus teiginius bei paaiškino, kad verčiasi iš atsitiktinių darbų, jo mėnesio pajamos sudaro 600 – 800 Eur. Atsakovas paaiškino, kad jo profesija yra statybininkas. Jis nenurodė, kad turi kokių nors įsipareigojimų kreditoriams ar kitų prievolių bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. K. P. nurodė, kad prisideda prie vaikų išlaikymo, to teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ir pati ieškovė. Atsakovas teismui patvirtino, kad jis yra sveikas, neturi sveikatos problemų, yra darbingo amžiaus, todėl atsakovas pagal savo galimybes gali dirbti, turėti pastovų pajamų šaltinį ir privalo užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Taigi, lyginant šalių turtinę padėtį, konstatuotina, jog ieškovės turtinė padėtis, nepaisant įsipareigojimų kreditoriams, vis tik yra geresnė nei atsakovo, nes ji turi kelis žemės sklypus, gauna pastovų ir stabilų darbo užmokestį, turi automobilį, gauna nuomos mokestį už minėtų sklypų nuomą.

Atsakovas nurodo, kad rūpinasi dukra bei teikia vaikams išlaikymą per pusę su ieškove, apmoka jos pateiktus čekius, prisideda prie būsto išlaikymo ir kitų ieškovės patiriamų išlaidų, kadangi gyvena kartu kaip faktinė šeima. Tačiau teismas pažymi, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., t.y. išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną. Ieškovė, pateikdama ieškinį siekia šio konkretaus tikslo, jog priteistas išlaikymas iš atsakovo būtų mokamas nuolat, o ne epizodais ir nebūtų priklausomas nuo šalių konfliktiškų santykių, noro ar nenoro teikti išlaikymą. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovei teikia konkretaus dydžio išlaikymą vaikams. Todėl teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus ir aukščiau sprendime aptartus duomenis apie šalių turtinę padėtį, būtinųjų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti dydį, tėvų galimybes teikti išlaikymą vaikų poreikių atžvilgiu ir nesiedamas išlaikymo vaikui dydžio priteisimo su minimalia mėnesine alga, nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog 150,00 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas jo turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaikų amžių, jų poreikius, popamokinę veiklą ir kt., ir nepažeistų atsakovo teisių ir interesų. Ši išlaikymo suma indeksuotina Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija (CK 3.208 straipsnis).

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas ieškovei E. S. (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui G. P. įsiskolinimą – 3400 Eur už 17 mėnesių iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismo posėdžio metu atsakovas kategoriškai atsisakė mokėti įsiskolinimą ir nurodė, kad pilnai išlaiko dukrą, moka per pusę su ieškove už vaikų draudimus, taip pat jis moka už dukros šokių būrelį bei pusę pinigų, kuriuos paskaičiuoja ieškovė ir pateikia čekius. K. P. nurodė, jog jis išlaiko dukrą, o ieškovė – sūnų. Teismo posėdžio metu E. S. iš esmės neginčijo šių atsakovo nurodytų aplinkybių. Ji patvirtino, jog atsakovas duoda dukrai dienpinigių į mokyklą, kartais nuperka jai rūbų, jei ko reikia – jis nuperka, maistą perka kartu, o po to dalinasi. Papildomai ieškovė paaiškino, kad atsakovas sumokėjo 4000 Eur už remontą, o atsakovas bando vienas mokėti už būsto patarnavimus. Taigi, aptarti bylos šalių parodymai, duoti teismo posėdžio metu, rodo tai, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovė faktiškai teikė išlaikymą sūnui G. P., o atsakovas – dukrai V. P.. Taigi, iš to darytina išvada, jog atsakovas, neprisidėdamas prie sūnaus išlaikymo, jam tenkančią išlaikymo dalį skyrė kito vaiko – dukros V. P. išlaikymui, o ieškovė atvirkščiai – jai tenkančią išlaikymo dalį skyrė sūnaus G. P. išlaikymui. Teismo nuomone, taikant išlaikymo įskaitymą laikytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nagrinėjamu laikotarpiu lygiomis dalimis proporcingai teikė išlaikymą abiems savo vaikams. Be to, šalys kartu gyvena, veda bendrą ūkį, taigi kaip faktinė šeima rūpinasi kasdienių poreikių, taigi kartu ir nepilnamečių vaikų, poreikių tenkinimu. Įvertinęs atsakovo argumentus, bylos rašytinę medžiagą, teismas sprendžia, jog byloje neseka išvada, kad atsakovas įsiskolino ieškovo prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Tačiau teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą epikrizę iš medicininių dokumentų, jog sūnui G. P. buvo atlikta operacija (b.l.111), tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui ta apimtimi, kiek ieškovė nurodė per mėnesį reikalingų lėšų sūnaus sveikatai, kadangi tai atitinka specialius sūnaus poreikius, t.y. po 40 Eur už 17 mėnesių, ir priteisia iš atsakovo 680 Eur išlaikymo įsiskolinimo (40x17).

Likusioje dalyje pateiktas ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro mokėtinas 144 Eur žyminis mokestis (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 102 Eur už išlaikymo įsiskolinimą, viso 246 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui taip pat pateiktas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 53), iš kurio matyti, kad ieškovės patikras išlaidas už advokato teisinę pagalbą apmokėti sudaro 260 Eur bei ieškovė patyrė išlaidas už Registrų centro duomenis, dokumentų nuosavybės pažymas 29,36 Eur, viso 289,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 53). Kadangi pateiktas ieškinys tenkinamas 52 %, todėl valstybei priteistinas 128 Eur žyminis mokestis iš atsakovo, o ieškovei iš atsakovo 150,47 Eur (289,36 x 52%) bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje susidarė 4 Eur procesinių siuntimo pašto išlaidos. Tačiau proporcingai patenkintai ieškinio daliai šios išlaidos tampa mažesnės už minimalią valstybei priteistiną 3 Eur sumą, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680 Eur Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečiams vaikams G. P. ir V. P. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,47 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.