Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-757-1167/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: e2-757-1167/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11299-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Adomaitytė
Ieškovas: I. I.-B.
Atsakovas: O. B.
Advokatai: Tatjana Benetė, Marta Matiukevič

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-757-1167/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11299-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,dalyvaujant ieškovei I. I.-B., ieškovės atstovei advokatei Tatjanai Benetei,atsakovo O. B. (O. B.) atstovei advokatei Martai Matiukevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I.-B. ieškinį atsakovui O. B. (O. B.) dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė I. I.-B. ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi prašo:

1.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistą iš atsakovo O. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. ir N. B. (N. B.) ir nuo pirminio ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės padidinti išlaikymo sumą N. B. iki 316 Eur ir A. B. iki 316 Eur per mėnesį;

1.2. pakeisti išlaikymo priteisimo formą iš periodinių išmokų į vienkartinę išmoką kiekvienam vaikui: A. B. išlaikymui priteisti iš atsakovo O. B. 33 852 Eur, N. B. išlaikymui priteisti iš atsakovo O. B. – 15 642 Eur;

Šalies argumentai

1.3. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nustatytą uzufruktą ieškovei I. I.-B. su vaikais N. B. ir A. B. naudotis atsakovo O. B. butu, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės;

1.4. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams N. B. ir A. B., mokamas kas mėnesį po 190 Eur. Nuo priimto teismo sprendimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomų vaikų priežiūros išlaidų, padidėjo minimalios mėnesinės algos dydis, per 5 metus išaugo vaikai bei jų poreikiai, išaugo maisto, komunalinių paslaugų, transporto bei kitos kainos. Ieškovė pažymėjo, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. 2022 m. kovo mėnesį atsakovas pradėjo epizodiškai mokėti išlaikymą, tačiau jis buvo mažesnis nei teismo priteista suma. Ieškovės paskaičiavimais, vidutiniškai kas mėnesį kiekvienam vaikui reikia išleisti bent 800–1 000 Eur. Ieškovė ieškinyje detalizavo nepilnamečių vaikų A. B. ir N. B. poreikius. Nurodė, kad kiekvieno vaiko dalis mokant būsto komunalinius mokesčius ir už internetą yra po 26,77 Eur kas mėnesį. Dukrai per dieną maistui būtina turėti 10 Eur, t. y. vidutiniškai 304,17 Eur per mėnesį, o sūnui – 12 Eur per dieną, vidutiniškai – 395,42 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad atsirado papildomų išlaidų dėl regėjimo, kadangi abu vaikai nešioja akinius, tenka juos kasmet vis atnaujinti, nes vaikai auga ir keičiasi lęšio stiprumas, taip pat atsirado išlaidų dėl dantų tvarkymo. Be to, tenka išleisti pinigų įvairiems sveikatos tyrimams. Papildomas išlaidas taip pat sudaro išlaidos, susijusios su buities ir higienos poreikių tenkinimų, vaikų ugdymo procesu, be to, vaikai savo asmeniniams poreikiams tenkinti gauna kišenpinigių po 5 Eur per dieną. Nurodė papildomas išlaidas visuomeninio transporto bilietams, automobilio remontui, draudimui ir kurui, vaikų pramogoms ir išvykoms, dovanoms gimtadienio ir švenčių progomis.

3. Ieškovė detalizavo, kad A. B. per mėnesį išlaidos buities priemonėms yra 15 Eur; už komunalinius patarnavimus – 26,77 Eur; higienos prekėms – 5,7 Eur; kirpimas – 3,33 Eur; prekės mokyklai – 9,81 Eur; knygos, pratybos – 7,92 Eur; mokyklinė, fizinio lavinimo uniforma – 11,92 Eur,; klasės fondas – 8,33 Eur; klasės išvykos, ekskursijos – 16,67 Eur; atostogos, kelionės su šeima – 79,10 Eur; vaistai, vitaminai – 6,67 Eur; medicininiai tyrimai – 2,33 Eur; dantų gydymas – 3,33 Eur; akiniai – 7,5 Eur; telefono aparatas – 3,5 Eur; transporto bilietas – 0,83 Eur; pramogos su draugais – 35 Eur; draugų gimtadieniai – 20 Eur; dovanos Velykų proga – 4,17 Eur; dovanos Kalėdų proga – 8,33 Eur; vaiko gimtadienio šventimas su šeima ir draugais – 19,17 Eur; dovana gimtadienio proga – 12,50 Eur; vaiko dalis apmokant transporto priemonės išlaidas: remontas – 5,43 Eur; draudimas – 15 Eur, kuras – 9,67 Eur; skalbimas savitarnoje – 5,33 Eur; apranga – 50 Eur; avalynė – 25,83 Eur; patalynė – 6,25 Eur; baldai – 10 Eur; maistas – 304,17 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad sūnaus N. B. išlaikymui per mėnesį reikia daugiau lėšų: maistui – 395 Eur; prekių mokyklai – 10,70 Eur; mokyklinės ir fizinio lavinimo uniformai – 19,58 Eur; aprangai – 60 Eur; vaistams ir vitaminams – 10 Eur; dantų gydymui – 15 Eur; akiniams – 8,33 Eur; telefono aparato pirkimo išlaidos – 15 Eur; nuolatinis transporto bilietas – 2,92 Eur; draugų gimtadienio išlaidos – 30 Eur; sūnaus gimtadienio išlaidos – 20,83 Eur; kirpimui – 16,67 Eur. Kitos išlaidos analogiškos dukros išlaidoms.

Šalies argumentai

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikams mokama išlaikymo suma kasmet yra indeksuojama, išmokos dydis nuo 2023 m. turi siekti 265,43 Eur kiekvienam vaikui (bendra išmokos suma 530,86 Eur abiem vaikams). Ieškovė pažymėjo, kad pagal šitų metų išmokas atsakovo įsiskolinimas vaikams tik didėja, pagal antstolės pažymą, išduotą 2023 m. liepos 14 d., įsiskolinimas yra 20 721 Eur, atėmus Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad atsakovo galimybės mokėti kas mėnesį išlaikymą vaikams buvo ribotos, susidarė didelė skola, šią dieną atsakovas dirba, turi 2 nekilnojamo turto objektus, mano, jog nepilnamečių vaikų interesus atitinka išlaikymo formos pakeitimas iš kas mėnesį mokamų išmokų į vienkartinės sumos priteisimą, t. y. prašo A. B. išlaikymui priteisti iki pilnametystės vienkartinę išlaikymo sumą – 33 852 Eur, N. B. išlaikymui priteisti iki pilnametystės vienkartinę išlaikymo sumą – 15 642 Eur. Tai leistų artimiausiu metu kartu su jau susidariusia 20 721 Eur vaikų išlaikymo skola išieškoti vaikams priklausančius pinigus nukreipus išieškojimą į atsakovo valdomą turtą. Tokiu atveju nustos augti skola, vykdymo išlaidos, ir vaikai galės patenkinti savo poreikius.

5. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovei su nepilnamečiais vaikais buvo nustatytas uzufruktas į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį atsakovui, kol vaikai sulauks pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad nustatytas uzufruktas jai ir vaikams yra neaktualus ir nereikalingas. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo nei ieškovė, nei vaikai atsakovo bute negyveno. Bute gyveno atsakovas, su kuriuo santykiai buvo labai komplikuoti. Ieškovė visą laiką po santuokos nutraukimo su vaikais gyveno jos tėvams priklausančiame bute. Kadangi atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra virš 20 000 Eur, akivaizdu, kad jis bus nukreiptas į atsakovo turtą. Uzufruktas, kuriuo ieškovė ir jos vaikai nesinaudoja, yra kliūtis vykdyti išieškojimą iš atsakovo turto.

Atsiliepimas

6. Atsakovas O. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti iš dalies: padidinti išlaikymą po 220 Eurų kiekvienam vaikui kasmėnesinių mokėjimų, kitą ieškinio dalį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad po santuokos nutraukimo daugiau negu dešimt mėnesių buvo nedarbingas, dėl širdies sveikatos problemų gulėjo ligoninėje, po ko turėjo reabilitaciją, be to, iš Užimtumo tarnybos gavo bedarbio pašalpą. Atsakovas nurodė turintis ir kitų sveikatos problemų – jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ir kt. Negalėdamas dirbti įsiskolino tiek vaikams, tiek kitiems asmenims, tačiau atstačius sveikatą, jis pakėlė savo kvalifikaciją ir šiuo metu uždirba gerą atlyginimą, leisianti jam išlaikyti vaikus ir su laiku padengti įsiskolinimą. Atsakovas nurodė, kad dėjo dideles pastangas mokydamasis, ieškodamas labiau apmokamo darbo. Nurodė, kad atlyginimas nuo pradinio ieškinio pateikimo padvigubėjo ir augs, šiuo metu jis yra akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pradedantysis darbuotojas, o su laiku gaus daugiau pajamų, skaičiuojant priedus. Pabrėžė, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera – ieškovė nusipirko prabangų apynaujį automobilį, nors teigia, jog jis formaliai priklauso jos tėvui, tačiau pripažino, kad juo naudojasi tik ji pati. Be to, ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos pajamos kas mėnesi siekia 1 205 Eur.

8. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė išlaikymo padidinimo poreikio ir būtinybės, vien deklaratyvios išlaidos negali būti vertinamos. Atsakovas sutinka, kad vaikų poreikiai pakito ir išlaikymo dydis gali būti padidintas, tačiau tai turi atitikti realius poreikius ir tėvų galimybes. Be to, ieškovė neskaičiuoja iš valstybės gaunamų išmokų abiem vaikam – po 85,75 Eur kiekvienam vaikui, t. y. 171,50 Eur abiem vaikams, taip pat neatsižvelgia ir į išlaikymo indeksaciją, kuri faktiškai galutinį išlaikymo dydį padidina žymiai.

9. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė siekia išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą nukreipti į atsakovo butą. Atsakovas pažymėjo, kad neturi, kur gyventi, išskyrus turimą tėvų butą, kurį paliks savo vaikams, tačiau šiuo metu jo atiduoti negali, nes pats bus priverstas nuomotis, o tam neturi nei pinigų, nei sveikatos. Atsakovas, užsidirbęs algą, turės ją atiduoti buto nuomai, o sveikatai pablogėjus ir neturėdamas pinigų mokėti nuomos bus iškeldintas į gatvę. Atsakovas pabrėžė, kad šiuo metu vaikai gali naudotis butu uzufrukto teise, dėl to mano, jog nėra poreikio šiuo metu keisti išlaikymo formos, nes vaikai su ieškove gali laisvai naudotis butu ir jame nevaržomai gyventi, o už vienkartinę išmoką ieškovė negalėtų įsigyti analogiško ar panašaus buto vaikams. Taigi priteisus vienkartinę išmoką, vaikų finansinė padėtis nepasikeistų, nes vaikai liktų gyventi pas senelius, tačiau prarastų galimybę naudotis uzufruktu, o ieškovė neaiškiais (galimais savo asmeniniais) tikslais panaudos vaikų gautas kompensacijas. Taigi formos pakeitimas ieškovės nurodytu būdu pažeistų tiek vaikų, tiek atsakovo teises.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo iš esmės neturi pagrindo. Tarnybos nuomone, patikslintas ieškinys pareikštas vaikų interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su vaikų poreikiais, teismo sprendimu nustatyto uzufrukto panaikinimas vaikų interesams neprieštarautų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuos išdėstytus argumentus bei reikalavimus (prašymus).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

12. Šalys yra nepilnamečių vaikų N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo O. B. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams N. B. bei A. B., kiekvienam po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat iš atsakovo priteista nepilnamečių vaikų N. B. ir A. B. naudai po 4 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui bei ieškovei kartu su šalių nepilnamečiais vaikais nustatytas uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

16. Nors patikslintame ieškinyje ieškovė mini, kad nuo priimto teismo sprendimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau bylą nagrinėjant teisme ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (pagerėjo), todėl nagrinėjamoje byloje teismas vertina, ar yra pagrindas padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį dėl iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių, t. y. vienu iš teismų praktikoje nurodomų išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindų. Dėl aplinkybių, susijusių su šalių (ir tuo pačiu) atsakovo turtine padėtimi, teismas pasisakys tiek, kiek tai bus reikšminga vertinant, ar prašomas priteisti didesnis išlaikymo dydis yra proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas), o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

19. Nuo ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, priėmimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį tvirtino, kad ieškovė neįrodė, kad vaikų poreikiai pakito ir yra reikalinga padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį, taip pat ginčijo ieškovės sudarytų vaikų poreikių lentelių pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį, kad tame pačiame atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko, kad vaikų poreikiai pakito ir išlaikymo dydis gali būti padidintas, prašė ieškinį patenkinti iš dalies ir padidinti kiekvienam vaikui priteisto pradinio išlaikymo dydį (190 Eur / mėn.) iki 220 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų, t. y. po 30 Eur / mėn. (220 Eur - 190 Eur). Atsižvelgdamas į tai, taip pat Tarnybos išvadą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas spręsti vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) klausimą dėl pasikeitusių vaikų poreikių.

20. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas, kaip minėta, su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

21. Ieškovė (patikslintame) ieškinyje nurodė, kad, jos paskaičiavimais, vidutiniškai kas mėnesį kiekvienam vaikui reikia išleisti bent 800–1000 Eur, tačiau pagal ieškinyje išvardytus konkrečius vaikų poreikius išeina, kad šalių dukros išlaikymui, anot ieškovės, kas mėnesį reikalinga 739,56 Eur suma, o sūnaus išlaikymui – 903,36 Eur suma. Atsakovas, kaip minėta, ginčijo ieškovės sudarytų vaikų poreikių lentelių pagrįstumą, laikėsi pozicijos, kad jose nurodytos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti yra dirbtinai padidintos. Teismas pripažįsta, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (drabužių, avalynės, vaistų, pramogų, kanceliarinių prekių įsigijimo ir kt.), neįrodo, kad ieškovė kas mėnesį vaikų išlaikymui skiria, ir (ar) vaikų išlaikymui būtina skirti pirmiau nurodyto dydžio sumas. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, o ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams dydį iki 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, t. y. prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį, kuris yra mažesnis, nei priklausytų pagal ieškovės sudarytas vaikų poreikių lenteles. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau dėl ieškovės sudarytų vaikų poreikių lentelių nepasisako.

22. Kaip minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, laikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau taip pat pripažįstama, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir kt.

23. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, tad vienam iš tėvų tenkanti šio orientacinio išlaikymo dydžio dalis yra 316,50 Eur (633 Eur / 2 = 316,50 Eur). Taigi ieškovės prašoma padidinti vaikų išlaikymo suma, kaip neviršijanti orientaciniu kriterijumi pripažįstamos minimaliosios mėnesinės algos, laikytina pagrįsta ir, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus. Šiame kontekste, t. y. spręsdamas dėl išlaikymo vaikams padidinimo masto, teismas papildomai atkreipia dėmesį į kelias aplinkybes. Pirma, kaip minėta, atsakovas sutinka padidinti vaikams jau priteisto išlaikymo dydį 30 Eur / mėn. kiekvienam vaikui. Iš byloje pateiktos antstolės 2023 m. kovo 1 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo metu atsakovo vaikams mokėtino išlaikymo, pritaikius indeksaciją, dydis yra 265,43 Eur / mėn. kiekvienam vaikui (el. b. 3 t., b. l. 84). Taigi padidinus vaikams mokamo išlaikymo dydį 30 Eur, atsakovo vaikams mokėtinas išlaikymas būtų 295,43 Eur / mėn., t. y. tik 20,57 Eur mažesnis, nei prašo priteisti ieškovė. Antra, byloje yra pareikštas reikalavimas pakeisti priteisto išlaikymo vaikams formą iš mokamų periodinių išmokų į vienkartinę sumą, kuris, dėl toliau nurodomų motyvų, yra tenkintinas. Pakeitus išlaikymo vaikams formą iš periodinių išmokų į vienkartinę pinigų sumą, išlaikymo indeksavimas negalės būti taikomas (CK 3.208 straipsnis), todėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimas iki MMA, kuris, kaip pripažįstama teismų praktikoje, paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, geriausiai atitinka vaikų interesus nagrinėjamoje situacijoje, o ilgesnėje perspektyvoje nepažeis ir atsakovo interesų. Dėl tų pačių priežasčių, t. y. apsaugant vaikų interesus, nėra pagrindo vaikams priteisto (padidinto) išlaikymo dydžio mažinti pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikams išmokomis, kurių dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos. Kaip nurodoma naujausioje kasacinio teismo praktikoje, nėra nustatyta, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Tai ypač aktualu tais atvejais, kai, kaip nagrinėjamu atveju, yra keičiama išlaikymo vaikams forma iš periodinių išmokų į konkrečią pinigų sumą, kas reiškia, kad išlaikymo dydis ateityje negalės būti peržiūrėtas.

24. Pagal įstatymą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat dalis buto esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra 2 070 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. 4 t., b. l. 85), be to, kaip nurodė atsiliepime į ieškinį, jo atlyginimas augs, nes šiuo metu atsakovas yra pradedantysis darbuotojas, o su laiku gaus daugiau pajamų gaudamas priedus. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi; yra automobilio, kurio pirmosios registracijos data yra 2009 m. gruodžio 18 d., valdytoja; dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke, kurios darbo užmokestis yra 1 205 Eur (kaip nurodė 2023 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje, su mokesčiais), neįskaitant priedų (el. b. 2 t., b. l. 188–191). Taigi byloje nenustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis būtų geresnė nei atsakovo, ir būtų pagrindas nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo atsakovo naudai. Be to, pateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, paties atsakovo nurodytas aplinkybes apie augsiančias pajamas (didėsiantį atlyginimą), leidžia spręsti, kad prašomas priteisti (padidinti) išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

26. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei tenkanti kasdienės vaikų priežiūros, rūpinimosi vaikų sveikata bei ugdymu našta yra ypač didelė, nes atsakovo bendravimas su vaikais yra labiau epizodinis (įrodinėjamas susirašinėjimu su sūnumi ir kelerių metų senumo kvitais, el. b. 1 t., b. l. 114–118), ryšys su dukra nutrūkęs (el. b. 3 t., b. l. 117–118), šalims nuo 2021 m. pabaigos taikomas atvejo vadybos procesas, kuriame atsakovas nedalyvauja, atitinkamai atsakovas jokių papildomų išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaikų poreikių tenkinimu, kuriuos patiria skyrium gyvenantys tėvai, pastoviai bendraujantys su vaikais, iš esmės nepatiria, kas papildomai pagrindžia, jog prašoma padidinti vaikų išlaikymo suma nagrinėjamos bylos kontekste nėra didelė ir atitinka įstatyme įtvirtintus kriterijus.

27. Dėl išdėstytų priežasčių, taip pat įvertinus Tarnybos išvadą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo tenkinamas iš dalies – vaikams priteistas išlaikymas padidinamas iki 316 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio (Nr. DOK-37611, 42942) padavimo dienos (2023 m. kovo 3 d.) (CPK 115 straipsnio 3 dalis) iki vaikų pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Priteisti didesnio dydžio išlaikymą nuo pradinio ieškinio padavimo dienos, t. y. retrospektyviai, nėra teisinio pagrindo, nes pradiniame ieškinyje ieškovė neprašė padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydžio (ir parengiamajame teismo posėdyje tą patvirtino), vėliau patikslintame ieškinyje (Nr. DOK-206199), paduotame 2022 m. gruodžio 19 d., ieškovė patvirtino 250 Eur sumą esant pakankamą vaikams išlaikyti, tačiau jau nuo 2023 m. sausio 1 d. ankstesnis išlaikymo dydis, pritaikius indeksavimą, tapo 265,43 Eur kiekvienam vaikui, t. y. didesnis nei 250 Eur, be to, iki 2023 m. sausio 1 d. galiojo kito dydžio MMA kaip orientacinis išlaikymo dydis.

Dėl išlaikymo formos pakeitimo

28. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).

29. Ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pakeisti vaikams priteisto išlaikymo formą iš periodinių išmokų į išlaikymą konkrečia pinigų suma, su kuo atsakovas nesutinka, o Tarnyba pateikė išvadą, kad prieštarauti dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo neturi pagrindo.

30. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs.

31. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo.

32. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

33. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra tikslinga pakeisti priteisto išlaikymo formą į išlaikymą konkrečia pinigų suma, nes tai, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodomų priežasčių.

34. Pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei kreipiantis į teismą su pradiniu ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimo, atsakovas turėjo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kurio dydis, 2022 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis, buvo 20 394,23 Eur (2022 m. rugsėjo 5 d. antstolės patvarkymas, el. b. 1 t., b. l. 158). Pagal 2023 m. liepos 14 d. antstolės pažymą, išlaikymo įsiskolinimas šią dieną buvo 20 721 Eur (el. b. 5 t., b. l. 28). Taigi per daugiau kaip metus laiko, kai byla buvo nagrinėjama teisme, atsakovas ne tik nesumažino išlaikymo įsiskolinimo, bet šis netgi padidėjo. Iš atsakovo pateiktų algalapių matyti, kad ir naujoje darbovietėje iš atsakovo darbo užmokesčio pervedamos lėšos, skirtos dengti vien einamuosius vaikų išlaikymo mokėjimus ir (ar) tik nedidelę išlaikymo įsiskolinimo dalį (iki 17 Eur) (atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedai, DOK-162690). Dėl išdėstytų priežasčių teismas vertina kaip deklaratyvius atsakovo teiginius, kad jis galės padengti vaikų išlaikymo įsiskolinimą, nes tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste teismas pritaria ieškovės vertinimui, kad susidariusio išlaikymo įsiskolinimo suma laikui bėgant nuvertėja, todėl situacija, kai išlaikymo įsiskolinimas nėra grąžinamas ilgą laiką, pažeidžia vaikų turtinius interesus.

35. Antra, nors, kaip minėta, tais atvejais, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.), išlaikymas paprastai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau kartu atsižvelgiama į tai, ar išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Atsakovas, paaiškindamas išlaikymo įsiskolinimo priežastis, nurodo, kad sunkiai sirgo, jam sustreikavo širdis, dėl jo jis daugiau kaip dešimt mėnesių buvo nedarbingas, gulėjo ligoninėje, po ko turėjo reabilitaciją ir iš Užimtumo tarnybos gavo bedarbio pašalpą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad net ir pasibaigus atsakovo nurodytam laikotarpiui, ir atsakovui įsidarbinus ((duomenys neskelbtini)), konkrečiai, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn., tik 6 mėn. buvo mokama visa vaikams priklausanti periodinių mokėjimų (pritaikius indeksavimą) suma, o likusiais mėnesiais – tik dalis išlaikymo (el. b. 3 t., b. l. 168–170); kaip nurodė atsakovo atstovė 2023 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu, dėl to, kad atsakovas dėl ligų dirbo mažiau dienų, nei priklausė. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad net ir turėdamas pastovų darbą, atsakovas nemoka išlaikymo vaikams nepažeisdamas mokėjimo tvarkos. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas nors, viena vertus, nurodo, kad gaus didesnį atlyginimą ir sumokės įsiskolinimą, tuo pačiu vis pabrėžia, kad turi sveikatos problemų: diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., neatmeta sveikatos pablogėjimo galimybės. Tokiais argumentais atsakovas tik padidina abejones dėl galimybės tinkamai vykdyti vaikų išlaikymo prievolę, nekeičiant jos formos.

36. Trečia, atsakovas pažymi, kad neturi, kur gyventi, išskyrus paveldėtą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurį, kaip teigia, paliks savo vaikams, tačiau šiuo metu negali jo atiduoti, nes pats bus priverstas nuomotis būstą, o tam neturi nei pinigų, nei sveikatos. Pirmiausia, kaip minėta, atsakovui be nurodyto buto taip pat priklauso dalis būsto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teigia, kad dėl buto bendrasavininkio veiksmų butas nėra tinkamas gyventi, šią aplinkybę atsakovas įrodinėja 8 metų senumo dokumentais (el. b. 2 t., b. l. 94–95), o jokių argumentų, patvirtinančių, jog nuo to laiko būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas tinkamai tvarkyti savo nuosavybę, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad, patenkinus ieškinio reikalavimus ir nukreipus skolos išieškojimą į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovas bus priverstas nuomotis būstą, kam neturi pinigų, nei sveikatos. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna 2 070 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimą, taip pat, pagal pateiktus algalapius, papildomų priedų prie atlyginimo. Pakeitus išlaikymo vaikams formą į vienkartinę išmoką ir patenkinus vaikų (bei kitų atsakovo kreditorių) reikalavimus iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio būsto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovas, atsiskaitęs su visais kreditoriais, visą gaunamą darbo užmokestį galės skirti vien savo asmeninių poreikių patenkinimui, įskaitant būsto nuomą, be to, atsakovui liks dalis piniginių lėšų, gautų iš buto pardavimo. Kaip matyti iš byloje esančio ekspertizės akto, buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 116 000 Eur, o atsakovas pateikė papildomų paaiškinimų, kad atliekant ekspertizę nebuvo įvertintas buto rūsys, dėl ko buto kaina kyla iki 118 300 Eur (el. b. 3 t., b. l. 178). Pagal byloje surinktus viešų registrų duomenis, iš atsakovo išieškoma pinigų suma kitų kreditorių naudai siekia iki 6 021,05 Eur (el. b. 4 t., b. l. 1–37). Taigi, vykdymo procese realizavus areštuotą būstą (el. b. 4 t., b. l. 45–67) ir atsakovui atsiskaičius su visais kreditoriais (įskaitant vaikus), atsakovui liks apytikriai iki 50 000 Eur nuosavų piniginių lėšų, kurias atsakovas galės panaudoti būsto nuomai ir (ar) kito (mažesnio) būsto įsigijimui. Atsakovo argumentai, kad nurodytas būstas jam emociškai brangus, nes paveldėtas po tėvų, yra teisiškai nereikšmingi. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prioritetiškai yra ginami vaikų interesai, o vaikų interesų neatitinka situacija, kai vaikai ilgą laiką negauna jiems priklausančio išlaikymo, nėra duomenų, kad susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas artimiausiu metu būtų padengtas, būdami paaugliai (sūnus 15 m. ir dukra 11 m.) gyvena su ieškove viename kambaryje, kai tuo tarpu atsakovas vienas gyvena 3 kambarių bute ir nesiima jokių konkrečių veiksmų siekdamas sumokėti vaikams išlaikymo įsiskolinimą ir (ar) kitaip pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad dar nagrinėdamas šalių santuokos nutraukimo bylą teismas (duomenys neskelbtini) sprendime nurodė, kad atsakovas prieštarauja uzufrukto nustatymui, nors siūlo parduoti jam priklausantį butą ir jį padalyti, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiima. Todėl, atsižvelgdamas, be kita ko, į atsakovo neveikimą, teismas nustatė ieškovei kartu su vaikais uzufruktą. Nuo priimto teismo sprendimo praėjus penkeriems metams, atsakovas ir toliau nesiima jokių aktyvių veiksmų, siekdamas grąžinti dabar jau daugiau kaip du kartus išaugusį išlaikymo vaikams įsiskolinimą.

37. Dėl išdėstytų priežasčių, taip pat įvertinus Tarnybos išvadą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo tenkinamas – išlaikymas periodinėmis išmokomis pakeičiamas į išlaikymą konkrečia pinigų suma, perskaičiuojant atsakovo vaikams išmokėtinas išlaikymo sumas pagal šio sprendimo 27 punktą. Pakeitus išlaikymo formą, iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. B. išlaikymui priteisiama 12 640 Eur (316 Eur x 40 mėn. = 12 640 Eur), o nepilnamečio vaiko A. B. naudai priteisiama 28 282 Eur suma (316 Eur x 89,5 mėn. = 28 282 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės ieškinyje neteisingai apskaičiuotas mėnesių, likusių iki šalių dukros pilnametystės, skaičius (111 mėn. vietoje 99 mėn. nuo pradinio ieškinio padavimo dienos; šiuo sprendimu, kaip minėta, išlaikymas padidinamas nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2023 m. kovo 3 d.), todėl mėnesių skaičius atitinkamai sumažėja).

38. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikams skirtą išlaikymą išimtinai jų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą tvarkantis asmuo išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus. Kai iš parduoto išlaikymui priteisto turto gautų lėšų ar lėšų, gautų priteisus išlaikymą vienkartine pinigų suma, įgyjamas kitas turtas, vaikas yra šio turto savininkas arba bendraturtis proporcingai jam priklausančių įdėtų lėšų daliai (CK 3.161 straipsnio 4 dalis, 4.72 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

Dėl uzufrukto panaikinimo

39. Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais nustatytą uzufruktą atsakovo butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad nustatytas uzufruktas nei ieškovei, nei vaikams nėra aktualus, yra nereikalingas, nes nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uzufruktu nebuvo naudojamasi, ieškovė kartu su vaikais gyveno (-a) jos tėvams priklausančiame bute, be to, nustatytas uzufruktas yra kliūtis vykdyti skolos išieškojimą iš atsakovo turto.

40. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad teismo sprendimu nustatytu uzufruktu nėra (ir nebuvo naudojamasi) pagal paskirtį, priešingai, nustatytas uzufruktas užkerta kelią vaikams atgauti skolos įsiskolinimą iš atsakovo turto, įvertinęs Tarnybos išvadą, ieškinio reikalavimą dėl uzufrukto panaikinimo tenkina.

41. Teismas atmeta kaip deklaratyvius atsakovo argumentus, kad ieškovė kartu su vaikais gali naudotis minėtu butu ir nevaržomai jame gyventi. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė paaiškino, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog, įgyvendinant ieškovės bei vaikų uzufrukto teisę, atsakovas šiam laikotarpiui išsikels iš minėto buto, kas įvertinus aplinkybę, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o šalių santykiai po santuokos nutraukimo išliko konfliktiniai, atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Nepaisant to, net nagrinėjant šią bylą teisme, atsakovas toliau gyveno bute ir nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovė kartu su vaikais, kaip teigia atsakovas, galėtų nevaržomai šiame bute gyventi.

42. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teismo sprendimu nustatytas uzufruktas tenkina ne vaikų, bet paties atsakovo interesus, nes, galiojant uzufruktui, negali būti patenkinti ne tik atsakovo vaikų, bet ir kitų atsakovo kreditorių reikalavimai, nukreipiant skolų išieškojimą į jau areštuotą atsakovo butą. Dėl išdėstytų priežasčių teismo sprendimu nustatytas uzufruktas atsakovo butui panaikinamas kaip ne tik neužtikrinantis vaikų interesų, bet byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jiems prieštaraujantis (CK 4.150 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai).

Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir kitų atsakovo argumentų

43. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, remdamasis ieškovės teiktų ieškinio patikslinimų istorija, prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

44. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

45. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Dėl atsakovo argumentų, kad įstatyme nenumatyta galimybė keisti ieškinio pagrindo ir dalyko kartu, teismas pažymi, kad, viena vertus, ieškovė, tikslindama ieškinius, nekeitė ieškinio pagrindo ir dalyko vienu metu, paskutinį kartą ieškovė pakeitė ieškinio dalyką. Antra vertus, šeimos bylų nagrinėjimas turi savo ypatumų, ką pripažįsta ir pats atsakovas, ir CPK 376 straipsnyje numatyta teismo teisė, nagrinėjant šeimos bylas, ne tik viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, bet ir, nustačius, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Šiame kontekste įvertinęs nagrinėjamos bylos procesą, teismas aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad ieškovė sąmoningai piktnaudžiavo procesu, nenustatė. Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje pirmiausia siekė apginti vaikų interesus, nors tam prireikė ir kelių ieškinio patikslinimų, ir tai, kad ieškovės ieškinio didžioji dalis buvo patenkinta, suponuoja išvadą, kad ieškovė pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 93 straipsnio 2 dalies normą, ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012).

49. Nors pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas). Pirmiau šiame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje siekė apginti vaikų interesus, ir nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ne bet koks netinkamas procesinis elgesys yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, teismas šioje byloje paskirsto bylinėjimosi išlaidas taikydamas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

50. Ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo ir išlaikymo formos pakeitimo patenkinti 83 proc. (40 922 Eur x 100 proc. / 49 494 Eur = 82,68 proc.), reikalavimas dėl uzufrukto panaikinimo patenkintas 100 proc. Taigi ieškovės ieškinys patenkintas 92 proc.

51. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 150–155). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 170; 3 t., b .l. 135–136; atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedai, DOK-162690), taip pat atsakovas sumokėjo 400 Eur už ekspertizės atlikimą.

52. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisiama 138 Eur bylinėjimosi išlaidų ((150 Eur x 92 proc.) / 100 proc. = 138 Eur), atsakovui – 104 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 300 Eur x 8 proc.) / 100 proc. = 104 Eur). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53. Pagal 2023 m. spalio 17 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), valstybė patyrė 1 016,67 Eur išlaidų teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 935 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 016,67 Eur x 92 proc. = 935,34 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovė pagal įstatymą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. 2 t., b. l. 92–93). Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 68 Eur žyminis mokestis (((((316 Eur - 190 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) x du vaikai) = 68,04 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo formos pakeitimo ir uzufrukto panaikinimo mokėtinas iš viso 218 Eur žyminis mokestis (109 Eur x 2 = 218 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 263 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (286 Eur x 92 proc. = 263 Eur).

55. Byloje patirta 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 12,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (13,44 Eur x 92 proc. = 12,36 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimis, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo priteisimo formą iš periodinių išmokų į vienkartinę išmoką kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartine 28 282 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) suma, ir N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartine 12 640 Eur (dvylikos tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimties eurų) suma.

Paskirti ieškovę I. I.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą ieškovei I. I.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į butą, kurio bendras plotas 64,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį atsakovui O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei I. I.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 263 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,36 Eur (dvylika eurų, 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 935 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė