Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-16606-1030/2024 pagal antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 2024 m. balandžio 10 d. prašymą, 2024 m. lapkričio 26 d. pareiškimą dėl baudos paskyrimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį. Antstolė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė VĮ Registrų centro išrašus, 2024 m. balandžio 10 d. suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymą.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

13. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti dokumentai jau yra vykdomojoje byloje, kuri yra pateikta teismui, todėl apelianto papildomai su atskiruoju skundu pateikiami dokumentai vertintini kaip pertekliniai ir juos atsisakoma priimti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolės pateiktų įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, nurodo, kad dalis pateiktų įrodymų jau yra pateikti vykdomojoje byloje, kita dalis galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, papildomai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikiamus dokumentus atsisakytina priimti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/24/00299 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės (duomenys neskelbtini) išieškotojai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 170,65 Eur skolos.

16. Antstolė 2024 m. kovo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Juo skolininkė buvo įpareigota per 5 darbo dienas pateikti antstolei informaciją apie įmonės kasoje esamą likutį 2024 m. kovo 15 d., taip pat skolininkė įpareigota kas mėnesį iki einamojo mėnesio 5 d. pateikti kasos knygą gautoms piniginėms lėšoms patikrinti, kol bus išieškota visa išieškotina suma, nurodyta turto arešto akte. Skolininkei turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2024 m. kovo 15 d. registruotąja siunta buveinės adresu, tačiau grįžo neįteiktas. Anksčiau minimas dokumentas skolininkei taip pat buvo išsiųstas Juridinių asmenų registro išraše nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė 2024 m. balandžio 10 d. pateikė atsakymą į 2024 m. kovo 15 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakyme skolininkės vadovas V. B. nurodo, kad įmonė į balansą įtraukto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nevaldo ir neturi, piniginių lėšų ir kitokio turto, esančio pas kitus asmenis ar priklausančio gauti iš kitų asmenų, nėra; apyvartinių piniginių lėšų asociacija banko sąskaitoje neturi, nes sąskaita yra areštuota, jokių sutarčių, pagal kurias įmonei būtų mokamos piniginės lėšos, nebuvo, nėra ir nebus sudaryta. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad nutarta likviduoti asociaciją.

17. Juridinių asmenų registro duomenimis, registro tvarkytojo iniciatyva 2024 m. lapkričio 28 d. yra inicijuotas skolininkės (duomenys neskelbtini) likvidavimas. Tačiau sprendimas likviduoti skolininkę nėra priimtas.

18. Juridinių asmenų registro duomenimis, V. B. yra (duomenys neskelbtini) vadovas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

19. Bendrojoje vykdymo proceso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio nuostatoje įtvirtintas antstolio reikalavimų privalomumas. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Remiantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

20. Tuo tarpu CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, už šio reikalavimo neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur dydžio baudą arba nubausti areštu iki 30 parų. Ši norma yra specialioji norma CPK 585 straipsnio atžvilgiu, kuris įtvirtina antstolio reikalavimų visiems asmenims privalomumą.

21. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, todėl turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

22. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo iš esmės nurodo tai, kad asociacija neturi piniginių lėšų ir kitokio turto, esančio pas kitus asmenis ar priklausančio gauti iš kitų asmenų, asociacijos kasoje ir sąskaitoje piniginių lėšų nėra, asociacijos veikla nėra vykdoma. Apelianto nuomone, dėl nurodytų priežasčių nėra jokios prasmės kas mėnesį rašyti tuščias ataskaitas.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Šiuo konkrečiu atveju skolininkės vadovas taip pat turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir bendradarbiauti su antstole dėl tinkamo reikalavimų įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės apie įmonės veiklos nevykdymą, piniginių lėšų ir turto nebuvimą gali turėti įtakos ir yra reikšmingos vertinant skolininkės galimybę įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau jų buvimas savaime neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolės reikalavimus. Nepaisant to, kad įmonė veiklos nevykdo, neturi turto ar pan., tai nepaneigia skolininkės pareigos šiuos duomenis pateikti antstolei.

24. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo V. B. neskundė antstolės veiksmų (reikalavimo pateikti informaciją) CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka, vadinasi, antstolės reikalavimai yra galiojantys, privalomi, teisėti ir vykdytini.

25. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies. Skolininkas neturi teisės atsisakyti teikti antstoliui reikalaujamos informacijos, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija yra naudinga ir reikalinga, juolab kad antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiam tikslui – siekiant tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus.

26. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų, kad antstolės reikalavimų skolininkės vadovas negalėjo įvykdyti dėl svarbių priežasčių (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog, Juridinių asmenų registro duomenimis, yra inicijuotas skolininkės (duomenys neskelbtini) likvidavimas, nesuteikia pagrindo teigti, kad juridinio asmens vadovas V. B. nebeturi savo įgaliojimų. Svarbu yra akcentuoti tai, kad sprendimas likviduoti skolininkę nėra priimtas, todėl juridinio asmens valdymo organai (šiuo atveju vadovas) tebeturi savo įgaliojimus, taigi ir pareigą vykdyti antstolio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 7, 8 dalys). Be to, pagal 2.70 straipsnį, kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens kreditorius, turintis jo naudai išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris nėra visiškai įvykdytas, per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo.

27. Nagrinėjamu atveju apelianto atsisakymas vykdyti pagrįstus antstolės reikalavimus (CPK 585 ir 645 straipsnių pagrindu), nenurodžius ir neįrodžius objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo galimybės jų įvykdyti, nepagrindus, kad egzistavo svarbios priežastys, kurios sutrukdė suinteresuotam asmeniui atlikti visus veiksmus, būtinus siekiant efektyvaus bendradarbiavimo su antstole vykdymo procese, vertintinas kaip skolininkės pareigos vykdyti teisėtus antstolės reikalavimus nevykdymas, o tai sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui skolininkės vadovui skirti baudą.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad bauda už padarytą pažeidimą yra per didelė, nes jis nedirba ir gauna minimalią pensiją. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė savo finansinę padėtų pagrindžiančių dokumentų. Ginčo atveju apeliantui buvo skirta ne periodinė, o vienkartinė 200 Eur bauda, kuri nesiekia teisės normoje nurodyto vidurkio, todėl tokia bauda, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra proporcinga, atitinkanti teisingumo ir protingumo principus. Dar labiau mažinti nuobaudos dydžio teismas pagrindo nemato, kadangi teisėtas antstolės reikalavimas iki šiol yra nėra įvykdytas.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimų, padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.