- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-1854-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-01110-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- A. Ž., R. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir R. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-649/2016 buvo patenkintas A. Ž. ir R. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta bendru šalių sutarimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikta santuokinė pavardė – Ž., pareiškėjui – Ž., taip pat patvirtinta pareiškėjų 2016 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 15 000 Eur dydžio piniginė kompensacija, kurią pareiškėja sumoka pareiškėjui iki 2018 m. sausio 1 d. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 7 d.
2. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. išdavė pareiškėjui A. Ž. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-39-649/2016 pagal pareiškėjų 2016 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą dėl 15 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos, kurią pareiškėja turėjo sumokėti pareiškėjui iki 2018 m. sausio 1 d.
3. 2025 m. gegužės 21 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. Ž. prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas A. Ž. neturi Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. išduoto vykdomojo rašto (prarastas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-649/2016 buvo nutraukta pareiškėjų R. Ž. ir A. Ž. santuoka bendru šalių sutarimu bei patvirtinta tarp pareiškėjų 2016 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte šalys susitarė, kad buvo A. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 15 000 Eur piniginė kompensacija, kurią R. Ž. sumoka A. Ž. iki 2018 m. sausio 1 d. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. išdavė pareiškėjui A. Ž. vykdomąjį raštą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkančios 15 000 Eur piniginės kompensacijos, kurią R. Ž. įsipareigojo sumokėti A. Ž. iki 2018 m. sausio 1 d., vykdymo.
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 649 straipsnio 2 dalį vykdomojo rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjas prašymą išduoti vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-39-649/2016 pateikė praėjus daugiau kaip penkeriems metams (beveik 9 metams) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2016 m. birželio 7 d., tai yra pasibaigus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui. Kadangi su pateiktu prašymu duomenų, kad CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka, nepateikta, teismas pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo tenkinti arba perduoti prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nurodymas pateikti CPK 608 straipsnio duomenis ar terminas buvo atnaujintas yra neįmanomas, kadangi apeliantas negali antstoliui pateikti vykdomojo dokumento, kuris buvo prarastas, todėl antstolis negali spręsti klausimo dėl termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja R. Ž. prašo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ne pareiškėja, o apeliantas jai yra skolingas 3 349 Eur sumą pagal Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-337-2016 išduotą vykdomąjį raštą, kadangi 2025 m. birželio 22 d. pareiškėja atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Taigi, nėra jokio faktinio pagrindo apeliantui išduoti vykdomąjį dokumentą ar jo dublikatą, kadangi jokios skolos šiuo metu nebėra. Taip pat nėra pagrindo atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
6. Pareiškėja R. Ž. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą pareiškėjos 2025 m. birželio 22 d. pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, 2019 m. sausio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2019/01/01-01, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-337-2016. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad pareiškėjos teikiami dokumentai nėra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, todėl nepriimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-649/2016 buvo patenkintas A. Ž. ir R. Ž. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta bendru šalių sutarimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikta santuokinė pavardė – Ž., pareiškėjui – Ž., taip pat patvirtinta pareiškėjų 2016 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 15 000 Eur dydžio piniginė kompensacija, kurią pareiškėja sumoka pareiškėjui iki 2018 m. sausio 1 d. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. išdavė pareiškėjui A. Ž. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-39-649/2016 pagal pareiškėjų 2016 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą dėl 15 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos, kurią pareiškėja turėjo sumokėti pareiškėjui iki 2018 m. sausio 1 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nenustatyta, kad pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-39-649/2016 vykdomoji byla būtų užvesta skolininkės R. Ž. atžvilgiu.
8. 2025 m. gegužės 21 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. Ž. prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas A. Ž. neturi Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. išduoto vykdomojo rašto (prarastas). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo netenkino, kadangi pareiškėjas prašymą išduoti vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-39-649/2016 pateikė praėjus daugiau kaip penkeriems metams (beveik 9 metams) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2016 m. birželio 7 d., tai yra pasibaigus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui ir nepateikus duomenų, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nurodymas pateikti CPK 608 straipsnio duomenis ar terminas buvo atnaujintas yra neįmanomas, kadangi apeliantas negali antstoliui pateikti vykdomojo dokumento, kuris buvo prarastas, todėl antstolis negali spręsti klausimo dėl termino atnaujinimo.
9. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu, t. y. vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, antstolio pripažintų svarbiomis, praleistas terminas antstolio gali būti atnaujintas, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Išieškotojas, pageidaujantis, kad būtų atnaujintas šis terminas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui pateikia prašymą atnaujinti praleistą terminą. Prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą (CPK 608 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas yra praradęs vykdomąjį dokumentą ir praleidęs terminą vykdomajam dokumentui pateikti, todėl jis negali kreiptis į antstolį dėl praleisto termino atnaujinimo ir jo prašymas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti nagrinėtinas vadovaujantis CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.
11. Terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti yra procesinio pobūdžio, todėl jis, teismui konstatavus svarbias praleidimo priežastis, gali būti atnaujintas. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi, vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamas šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Be to, vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
12. Pažymėtina, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklės. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
13. Nagrinėjamu atveju Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-39-649/2016, kuriuo buvo patenkintas A. Ž. ir R. Ž. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta bendru šalių sutarimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikta santuokinė pavardė – Ž., pareiškėjui – Ž., taip pat patvirtinta pareiškėjų 2016 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 15 000 Eur dydžio piniginė kompensacija, kurią pareiškėja sumoka pareiškėjui iki 2018 m. sausio 1 d., įsiteisėjo 2016 m. birželio 7 d. Taigi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. birželio 7 d. ir laikytina, kad jis pasibaigė 2021 m. birželio 7 d. Apelianto prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo Panevėžio apylinkės teisme gautas 2025 m. gegužės 21 d., t. y. praleidus terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Apeliantas nei prašyme dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, nei atskirajame skunde termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežasčių nenurodė, apeliacinės instancijos teismas svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą, nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pasyvus apelianto elgesys ir jo paties neatidumas negali būti pripažintas svarbiomis priežastimis praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Be to, nagrinėjamu atveju, apeliantas terminą praleido neproporcingai ilgą laiką, beveik 9 metus, lyginant su įgyta teise jį pateikti per 5 metus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikyti praleisto termino atnaujinimo institutą. Juolab, kad vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.