- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-254-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00025-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.), Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- S. S.
- Kaltinamasis
- L. N., J. S.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Ovidijus Vasiliauskas
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, "Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija"
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė, Angelė Fominienė, Marytė Vietaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko ir nuteistojo S. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 parų arešto bausme, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant S. S. bausmės vykdymo atidėjimo terminu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini);
J. S. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš S. S. 1 868,22 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos priteisimo visiško įvykdymo.
(duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš S. S. 461,59 Eur.
S. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti puspriekabe, markė (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki bu atlyginti civiliniai ieškiniai.
Šiuo nuosprendžiu L. N. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau dėl jos apeliaciniai skundai negauti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. S. nuteistas už tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d., būdamas S. S. paslaugų įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini).) savininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 (toliau - BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal BAĮ 21 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat pagal 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (toliau - DAĮ) 12 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką, vykdydamas tarptautinį krovinių pervežimą krovininiu kelių transportu, organizavo bei pats apgaulingai tvarkė S. S. paslaugų įmonės apskaitą, neįtraukiant dalies ūkinių operacijų, paslepiant bei suklastojant dalį apskaitos dokumentų, t. y: pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai privalo būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus“, 18 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą ir tekstą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą apskaitos dokumento rekvizitą (dokumento surašymo datą), taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti, ir įrašomas teisingas tekstas arba skaičius, šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data, tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu, 18 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą, 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis DAĮ nuostatomis, taip pat pažeidė DAĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, taip pat pažeidė 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunktį, kuriame nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų, 10.19 papunktį, kuriame nurodyta, kad apskaitos registrai turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų, 10.21 papunktį, kuriame nurodyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų, taip pat pažeidė 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ 9 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas, 10 punktą, kuriame nurodyta, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną, nes:
1.1. paslėpė darbuotojų A. B. 2019 m. sausio – kovo mėn., E. K. 2019 m. sausio – vasario mėn., R. M. 2019 m. sausio – vasario mėn., V. R. 2019 m. sausio – vasario mėn., P. S. 2019 m. sausio – kovo mėn., J. V. 2019 m. sausio – gegužės mėn., A. V. 2019 m. sausio – kovo mėn., I. J. 2019 m. sausio – kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius;
1.2. paslėpė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d. taisytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio priskaitymų – išskaitymų žiniaraščius, apskaitos registrus, kuriuose užregistruotos taisytos ūkinės operacijos apie darbo užmokesčio apskaičiavimą bei išmokėjimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., perskaičiuojant darbuotojų A. B. 2019 m. sausio – kovo mėn., E. K. 2019 m. sausio – vasario mėn., R. M. 2019 m. sausio – vasario mėn., J. M. 2019 m. sausio – kovo mėn., E. P. 2019 m. sausio – kovo mėn., V. R. 2019 m. sausio – vasario mėn., P. S. 2019 m. sausio – kovo mėn., J. V. 2019 m. sausio – gegužės mėn., A. V. 2019 m. sausio – kovo mėn., L. G. 2019 m. sausio – kovo mėn., I. J. 2019 m. sausio – kovo mėn., E. V. 2019 m. sausio – kovo mėn., V. P. 2019 m. sausio – kovo mėn., K. J. 2019 m. sausio – kovo mėn., R. R. 2019 m. sausio – kovo mėn., T. R. 2019 m. sausio – kovo mėn., A. L. 2019 m. sausio – kovo mėn., A. K. 2019 m. sausio – kovo mėn. darbo užmokestį;
1.3. paslėpė dokumentus, pagal kuriuos darbuotojams 2019 m. sausio – kovo mėn. buvo apskaičiuoti dienpinigiai, apskaitos registrus, kuriuose užregistruota kiekvienam darbuotojui apskaičiuota ir išmokėta dienpinigių suma, todėl negalima patikrinti dienpinigių apskaičiavimo teisingumo, negalima nustatyti, kiek dienpinigių išmokėta, kai dienpinigiai buvo mokami kartu su darbo užmokesčiu ir pagal Lietuvos transporto inspekcijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimių sekimo Optifleet sistemos ataskaitų duomenis, banko išrašus, kasos dokumentus: 1) A. L., kuris laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. kovo 3 d., vairuodamas transporto priemones valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2 dienas buvo (duomenys neskelbtini) (2x44 Eur), 2 - (duomenys neskelbtini) (2x48 Eur) ir po 1 dieną (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ((62+48)/2), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+64)/2), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((64+67)/2), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+63)/2), dienpinigiai 430 Eur nebuvo išmokėti; 2) E. V., kuris laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. kovo 10 d., vairuodamas transporto priemones valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 13 dienų buvo (duomenys neskelbtini) (13x48 Eur), 14 dienų (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (14x(62+48)/2), 6 dienas (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) (6x(62+63)/2), 8 dienas (duomenys neskelbtini) (8x63 Eur), 2 dienas (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) (2x(61+63)/2), 2 dienas (duomenys neskelbtini) (2x67 Eur), ir po 1 dieną (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((48+62+63)/3), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((48+62+61+63)/4), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+61+63)/3), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+61+63+67)/4), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+64+67)/3), dienpinigiai 2836,75 Eur nebuvo išmokėti; 3) K. J., kuris laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. kovo 10 d., vairuodamas transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 dienas buvo (duomenys neskelbtini) (6x48 Eur), 8 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (8x(62+48)/2), 2 dienas (duomenys neskelbtini) (2x62 Eur), 2 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (2x(62+67)/2), 11 dienų (duomenys neskelbtini) (11x67 Eur), 2 dienas (duomenys neskelbtini) (2x(64+67)/2), 2 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (2x(62+64)/2), 2 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) (2x(64+63+67)/3) ir po 1 dieną (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((63+67)/2), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((61+67)/2), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+64+61)/3), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+64+61+63)/4), dienpinigiai 2358,17 Eur nebuvo išmokėti; 4) R. R., kuris laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d., vairuodamas transporto priemones valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 7 dienas buvo (duomenys neskelbtini) (7x48 Eur), 6 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (6x(62+48)/2), 4 dienas (duomenys neskelbtini) (4x62 Eur), 2 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (2x(62+64)/2), 2 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (2x(64+67)/2), 13 dienų Jungtinės (duomenys neskelbtini) (13x67 Eur), 2 dienas (duomenys neskelbtini) (2x64 Eur), 2 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (2x(62+64+63)/3) ir po 1 dieną (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+67)/2), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+64+67)/3), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+6l+63)/3), dienpinigiai 1 586,83 Eur nebuvo išmokėti; 5) T. R., kuris laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d., vairuodamas transporto priemones valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios 6 dienas buvo (duomenys neskelbtini) (6x48 Eur), 6 dienas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (6x(62+48)/2), 2 dienas (duomenys neskelbtini) (2x62 Eur), 3 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (3x(62+64)/2), 2 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (2x(64+67)/2), 3 dienas (duomenys neskelbtini) /Jungtinės (duomenys neskelbtini) (3x(62+67)/2), 12 dienų (duomenys neskelbtini) (12x67 Eur), 2 dienas (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) (2x(62+64+67)/3) ir po 1 dieną (duomenys neskelbtini) (64 Eur), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+61+63)/3), (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) ((62+64+63)/3), dienpinigiai 1 307,16 Eur nebuvo išmokėti, iš viso minėtiems darbuotojams nebuvo išmokėta 8 518,91 Eur dienpinigių;
1.4. paslėpė ūkines operacijas patvirtinančius šiuos dokumentus: 1) 286,08 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo A. B. už 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. vasario 28 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1 068,43 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. kovo 16 d. dokumentą; 3) 378,00 Eur dienpinigių A. B. (2019 m. kovo 16 d. – 2019 m. kovo 21 d.) išmokėjimo 2019 m. kovo 21 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 378,00 Eur dienpinigių J. V. (2019 m. kovo 16 d. – 2019 m. kovo 21 d.) išmokėjimo 2019 m. kovo 21 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1 454,24 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. balandžio 6 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 6. 756,00 Eur dienpinigių J. V. (2019 m. balandžio 2 d. – 2019 m. balandžio 13 d.) išmokėjimo 2019 m. balandžio 13 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 1 317,63 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. balandžio 15 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 504,00 Eur dienpinigių J. V. (2019 m. balandžio 8 d. – 2019 m. balandžio 15 d.) išmokėjimo 2019 m. balandžio 15 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 9. 1 175,34 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. balandžio 20 d. dokumentą (duomenys neskelbtini); 10) 315,00 Eur dienpinigių J. V. (2019 m. balandžio 16 d. – 2019 m. balandžio 20 d.) išmokėjimo 2019 m. balandžio 20 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 11) 504,00 Eur dienpinigių J. V. (2019 m. balandžio 26 d. – 2019 m. gegužės 3 d.) išmokėjimo 2019 m. gegužės 13 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 12) 4,80 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 6 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 13) 6,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 12 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 14) 10,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 20 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 15) 360,50 Eur užsienio dienpinigių E. V. už 2019 m. sausio mėn. išmokėjimo 2019 m. sausio 31 d. dokumentą – pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); 16) 18,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 10 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 17) 360,50 Eur užsienio dienpinigių dalies V. P. už 2019 m. sausio mėn. išmokėjimo 2019 m. sausio 31 d.. dokumentą – pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); 18) 3,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 28 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 19) 12,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 31 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 20) 3,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 12 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 21) 3,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 18 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 22) 25,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 5 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 23) 50,16 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 2019 m. balandžio 18 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 24) 68,53 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 8 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 25) 68,52 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 9 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 26) 8,29 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 11 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 27) 28,89 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 20 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 28) 3,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 20 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 29) 6,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 22 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 30) 3,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 22 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 31) 6,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) aikštelė – 2019 m. sausio 27 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 32) 57,00 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 30 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 33) 43,17 Eur atsiskaitymo su tiekėjais - (duomenys neskelbtini) – 2019 m. sausio 30 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 34) 800,00 Eur užsienio dienpinigių P. S. ir G. L. išmokėjimo 2019 m. kovo 8 d. dokumentą – pažymą Nr. (duomenys neskelbtini);
1.5. paslėpė buhalterinių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus, kuriuose 2019 m. sausio – kovo mėn. laikotarpiu buvo registruojamos ūkinės operacijos pagal A. B., J. V., V. K., A. K. avanso apyskaitas;
1.6. paslėpė E. K. 2019 m. sausio – vasario mėn., E. V. 2019 m. sausio – kovo mėn., V. P. 2019 m. sausio – kovo mėn., K. J. 2019 m. sausio – kovo mėn., R. R. 2019 m. sausio – kovo mėn. laikotarpio avanso apyskaitas;
1.7. paslėpė anuliuotą kasos išlaidų orderį, pagal kurį 2019 m. balandžio 1 d. atskaitingam asmeniui S. S. išduota 3 000 Eur;
1.8. taip pat pažeidė BAĮ 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai privalo būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose, taip pat pažeidė 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodytam, kad asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu“, 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą, taip pat pažeidė 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, taip pat pažeidė 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės“, nes sudarant darbo laiko apskaitos žiniaraščius: 1) E. V. už 2019 m. sausio - kovo mėn. ne pagal faktiškai dirbtą laiką, nurodytą vairuotojų kortelių ataskaitose, į juos buvo neįtraukta 1537,76 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 139,51 Eur priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, 299,86 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 27,22 Eur sveikatos draudimo bei į Garantinį fondą įmokų ir neapskaičiuota bei neišmokėta 1098,39 Eur darbo užmokesčio; 2) V. P. už 2019 m. sausio - kovo mėn. ne pagal faktiškai dirbtą laiką, nurodytą vairuotojų kortelių ataskaitose, į juos buvo neįtraukta 1575,51 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 147,19 Eur priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, 307,22 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 27,89 Eur sveikatos draudimo bei į Garantinį fondą įmokų ir neapskaičiuota bei neišmokėta 1121,09 Eur darbo užmokesčio; 3) K. J. už 2019 m. sausio - kovo mėn. ne pagal faktiškai dirbtą laiką, nurodytą vairuotojų kortelių ataskaitose, į juos buvo neįtraukta 1075,76 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 55,97 Eur priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, 209,77 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 19,04 Eur sveikatos draudimo bei į Garantinį fondą įmokų ir neapskaičiuota bei neišmokėta 810,02 Eur darbo užmokesčio; 4) R. R. už 2019 m. sausio - kovo mėn. ne pagal faktiškai dirbtą laiką, nurodytą vairuotojų kortelių ataskaitose, į juos buvo neįtraukta 1007,14 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 50,80 Eur priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, 196,39 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 17,83 Eur sveikatos draudimo bei į Garantinį fondą įmokų ir neapskaičiuota bei neišmokėta 759,94 Eur darbo užmokesčio; 5) T. R. už 2019 m. sausio - kovo mėn. ne pagal faktiškai dirbtą laiką, nurodytą vairuotojų kortelių ataskaitose, į juos buvo neįtraukta 948,30 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 42,48 Eur priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, 184,92 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 16,78 Eur sveikatos draudimo bei į Garantinį fondą įmokų ir neapskaičiuota bei neišmokėta 720,90 Eur darbo užmokesčio; 6) A. L. už 2019 m. sausio - kovo mėn. ne pagal faktiškai dirbtą laiką, nurodytą vairuotojų kortelių ataskaitose, į juos buvo neįtraukta 831,74 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 25,64 Eur priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, 162,19 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 14,72 Eur sveikatos draudimo bei į Garantinį fondą įmokų ir neapskaičiuota bei neišmokėta 643,92 Eur darbo užmokesčio, iš viso tokiu būdu į minėtus darbo užmokesčio žiniaraščius buvo neįtraukta 6 976,21 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 461,59 Eur priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, 1483,84 Eur valstybinio socialinio draudimo, sveikatos bei į Garantinį fondą įmokų ir darbuotojams neapskaičiuota bei neišmokėta 5154,26 Eur darbo užmokesčio;
1.9. pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose, nes: V. P. 2019 m. sausio 22 d. pervedus bankiniu pavedimu 429,80 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn.; T. R. 2019 m. sausio 22 d. pervedus bankiniu pavedimu 536,01 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn.; T. R. 2019 m. sausio 25 d. pervedus bankiniu pavedimu 200,00 Eur dalį dienpinigių už 2019 m. sausio mėn.; A. L. 2019 m. sausio 22 d. pervedus bankiniu pavedimu 485,29 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn.; A. B. 2019 m. sausio 22 d. pervedus bankiniu pavedimu 780,36 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn.; A. B. 2019 m. sausio 25 d. pervedus bankiniu pavedimu 200,00 Eur dalį dienpinigių už 2019 m. sausio mėn.; A. B. 2019 m. balandžio 5 d. pervedus bankiniu pavedimu 700,00 Eur išmokos susijusios su darbo santykiais; A. B. 2019 m. balandžio 18 d. pervedus bankiniu pavedimu 400,00 Eur išmokos susijusios su darbo santykiais; A. B. 2019 m. gegužės 3 d. pervedus bankiniu pavedimu 150,00 Eur išmokos susijusios su darbo santykiais; A. B. 2019 m. gegužės 21 d. pervedus bankiniu pavedimu 100,00 Eur išmokos susijusios su darbo santykiais; A. B. 2019 m. birželio 15 d. pervedus bankiniu pavedimu 150,00 Eur išmokos susijusios su darbo santykiais; E. K. 2019 m. sausio 22 d. pervedus bankiniu pavedimu 742,64 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn.; E. K. 2019 m. sausio 25 d. pervedus bankiniu pavedimu 200,00 Eur dalį dienpinigių už 2019 m. sausio mėn.; R. M. 2019 m. sausio 22 d. pervedus bankiniu pavedimu 517,35 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn.; R. M. 2019 m. sausio 25 d. pervedus bankiniu pavedimu 45,00 Eur dalį dienpinigių už 2019 m. sausio mėn.; E. P. 2019 m. sausio 22 d. pervedus bankiniu pavedimu 418,43 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn., ir iš viso darbuotojams pervedus minėtais bankiniais pavedimais 6 054,88 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių ir išmokų susijusių su darbo santykiais, šios minėtos ūkinės operacijos nebuvo atvaizduotos 2019 m. birželio 20 d. avanso apyskaitose, sudarytose pagal „4468 atlyginimų pervedimai į korteles“ buhalterinę sąskaitą, ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose pagal „4468 atlyginimų pervedimai į korteles“, ir dėl visų minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d. iš dalies negalima nustatyti S. S. paslaugų įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. Be to S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d., būdamas S. S. paslaugų įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 (toliau - BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal BAĮ 21 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, vykdydamas tarptautinį krovinių pervežimą krovininiu kelių transportu bei organizuodamas bendrovės buhalterinę apskaitą atliko žinomai netikrų dokumentų pagaminimą bei juos panaudojo, t. y. jis, žinodamas, jog vairuotojai E. V., V. P., K. J., R. R., T. R., A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. vyko į komandiruotes, vairuodami krovinines transporto priemones, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius jiems buvo apskaičiuotas bei išmokamas darbo užmokestis, apskaičiuojami bei išmokami komandiruotpinigiai, pagamino žinomai netikrus dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės ir juos panaudojo, tokiu būdu jis pasirašydamas ir savo parašu patvirtindamas suklastotojo:
2.1. 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl E. V. neatvykimo į darbą, kuriame nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d. E. V. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ir šį dokumentą pateikė pasirašyti J. S. ir vadybininkui D. S.; 2019 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad E. V. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. į komandiruotę nebuvo siunčiamas; 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 12 d. vairuotojo E. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad E. V. dirbo 0 darbo dienų ir žiniaraščio sausio, vasario, kovo mėnesių darbo dienų langeliuose nuo 2019 m. sausio 2 dienos iki kovo 12 dienos pažymėjo pravaikštas; 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo E. V. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad E. V. darbo užmokestis 0 Eur, nors realiai E. V. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 10 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 440,20 Eur darbo užmokesčio ir 2019 m. kovo 12 d. buvo išmokėta 491,80 Eur darbo užmokesčio;
2.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis siekdamas suklaidinti darbo ginčų komisiją ir pateikti jai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis neva E. V. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. neatvyko į darbą, padarė pravaikštas, į komandiruotes nebuvo siunčiamas, nei vienos darbo dienos nedirbo ir jam darbo užmokesčio nebuvo priskaičiuota, jis šiuos minėtus savo suklastotus dokumentus panaudojo, 2019 m. balandžio 16 d.- pateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai prie jo pasirašyto atsiliepimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat jis pasirašydamas ir savo parašu patvirtindamas suklastotojo: 1) 2019 m. kovo 12 d. aktą dėl V. P. neatvykimo į darbą, kuriame nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d. V. P. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ir šį dokumentą pateikė pasirašyti J. S. ir vadybininkui D. S.; 2) 2019 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. P. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. į komandiruotę nebuvo siunčiamas; 3) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 12 d. vairuotojo V. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. P. dirbo 0 darbo dienų ir žiniaraščio sausio, vasario, kovo mėnesių darbo dienų langeliuose nuo 2019 m. sausio 2 dienos iki kovo 12 dienos pažymėjo pravaikštas; 4) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo V. P. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. P. darbo užmokestis 0 Eur, nors realiai V. P. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 10 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 16 d. buvo išmokėta 400,00 Eur dienpinigiai ir kelionės išlaidos, 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 429,80 Eur darbo užmokesčio ir 2019 m. kovo 12 d. buvo išmokėta 470,14 Eur darbo užmokesčio;
2.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis siekdamas suklaidinti darbo ginčų komisiją ir pateikti jai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis neva V. P. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. neatvyko į darbą, padarė pravaikštas, į komandiruotes nebuvo siunčiamas, nei vienos darbo dienos nedirbo ir jam darbo užmokesčio nebuvo priskaičiuota, jis šiuos minėtus savo suklastotus dokumentus panaudojo, 2019 m. balandžio 16 d. pateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai prie jo pasirašyto atsiliepimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat jis pasirašydamas ir savo parašu patvirtindamas suklastotojo: 1) 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl K. J. neatvykimo į darbą, kuriame, nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 13 d. K. J. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ir šį dokumentą pateikė pasirašyti J. S. ir vadybininkui D. S.; 2) 2019 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. 3, kurioje nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad K. J. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. į komandiruotę nebuvo siunčiamas; 3) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 13 d. vairuotojo K. J. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad K. J. dirbo 0 darbo dienų ir žiniaraščio sausio, vasario, kovo mėnesių darbo dienų langeliuose nuo 2019 m. sausio 2 dienos iki kovo 13 dienos pažymėjo pravaikštas; 4) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo K. J. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad K. J. darbo užmokestis 0 Eur, nors realiai K. J. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. kovo 12 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 610,61 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 415,00 Eur dienpinigių dalis, 2019 m. kovo 5 d. buvo išmokėta 200, 00 Eur darbo užmokesčio;
2.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis siekdamas suklaidinti darbo ginčų komisiją ir pateikti jai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis neva K. J. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. neatvyko į darbą, padarė pravaikštas, į komandiruotes nebuvo siunčiamas, nei vienos darbo dienos nedirbo ir jam darbo užmokesčio nebuvo priskaičiuota, jis šiuos minėtus savo suklastotus dokumentus panaudojo, 2019 m. gegužės 10 d. pateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai prie jo atstovo advokato pasirašyto atsiliepimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat jis pasirašydamas ir savo parašu patvirtindamas suklastotojo: 1) 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl R. R. neatvykimo į darbą, kuriame nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 12 d. R. R. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ir šį dokumentą pateikė pasirašyti J. S. ir vadybininkui D. S.; 2) 2019 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad R. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. į komandiruotę nebuvo siunčiamas; 3) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 8 d. vairuotojo R. R. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad R. R. dirbo 0 darbo dienų ir žiniaraščio sausio, vasario, kovo mėnesių darbo dienų langeliuose nuo 2019 m. sausio 9 dienos iki kovo 8 dienos pažymėjo pravaikštas; 4) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo R. R. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad R. R. darbo užmokestis 0 Eur, nors realiai R. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 16 d. buvo išmokėta 300,00 Eur dienpinigių, 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 534,94 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. sausio 25 d. buvo išmokėta 200,00 Eur dienpinigių dalis, 2019 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 225,06 Eur dienpinigių likutis, 2019 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 91,24 Eur išlaidų taksofonui telefonui, 2019 m. vasario 20 d. buvo išmokėta 300,00 Eur dienpinigių, 2019 m. vasario 25 d. buvo išmokėta 400,00 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. vasario 26 d. buvo išmokėta 131,81 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 7 d. buvo išmokėta 100,00 Eur išlaidų taksofonui telefonui, 2019 m. kovo 13 d. buvo išmokėta 400,00 Eur darbo užmokesčio dalis, dienpinigiai;
2.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis siekdamas suklaidinti darbo ginčų komisiją ir pateikti jai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis neva R. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. neatvyko į darbą, padarė pravaikštas, į komandiruotes nebuvo siunčiamas, nei vienos darbo dienos nedirbo ir jam darbo užmokesčio nebuvo priskaičiuota, jis šiuos minėtus savo suklastotus dokumentus panaudojo, 2019 m. gegužės 9 d. pateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai prie jo atstovo advokato pasirašyto atsiliepimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat jis pasirašydamas ir savo parašu patvirtindamas suklastotojo: 1) 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl T. R. neatvykimo į darbą, kuriame nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d. T. R. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ir šį dokumentą pateikė pasirašyti J. S. ir vadybininkui D. S.; 2) 2019 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad T. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. į komandiruotę nebuvo siunčiamas; 3) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 8 d. vairuotojo T. R. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad T. R. dirbo 0 darbo dienų ir žiniaraščio sausio, vasario, kovo mėnesių darbo dienų langeliuose nuo 2019 m. sausio 2 dienos iki kovo 8 dienos pažymėjo pravaikštas; 4) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo T. R. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad T. R. darbo užmokestis 0 Eur, nors realiai T. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 16 d. buvo išmokėta 300,00 Eur dienpinigių, 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 536,01 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. sausio 25 d. buvo išmokėta 200,00 Eur dienpinigių dalis, 2019 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 223,99 Eur dienpinigių likutis, 2019 m. vasario 14 d. buvo išmokėta 400,00 Eur dienpinigių, 2019 m. vasario 21 d. buvo išmokėta 605,17 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. buvo išmokėta 470,00 Eur darbo užmokesčio dalis ir dienpinigių;
2.6. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis siekdamas suklaidinti darbo ginčų komisiją ir pateikti jai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis neva T. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. neatvyko į darbą, padarė pravaikštas, į komandiruotes nebuvo siunčiamas, nei vienos darbo dienos nedirbo ir jam darbo užmokesčio nebuvo priskaičiuota, jis šiuos minėtus savo suklastotus dokumentus panaudojo, 2019 m. gegužės 9 d. pateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai prie jo atstovo advokato D. V. pasirašyto atsiliepimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat jis pasirašydamas ir savo parašu patvirtindamas suklastotojo: 1) 2019 m. kovo 4 d. raštą pagal faktą dėl A. L. neatvykimo į darbą, kuriame nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 4 d. A. L. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ir šį dokumentą pateikė pasirašyti J. S. ir vadybininkui D. S.; 2) 2019 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 4 d. į komandiruotę nebuvo siunčiamas; 3) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 8 d. vairuotojo A. L. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. L. dirbo 0 darbo dienų ir žiniaraščio sausio, vasario, kovo mėnesių darbo dienų langeliuose nuo 2019 m. sausio 2 dienos iki kovo 4 dienos pažymėjo pravaikštas; 4) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo A. L. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, kuriuose nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. L. darbo užmokestis 0 Eur, nors realiai A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. kovo 4 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 485,29 Eur darbo užmokesčio;
2.7. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis siekdamas suklaidinti darbo ginčų komisiją ir pateikti jai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis neva A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 4 d. neatvyko į darbą, padarė pravaikštas, į komandiruotes nebuvo siunčiamas, nei vienos darbo dienos nedirbo ir jam darbo užmokesčio nebuvo priskaičiuota, jis šiuos minėtus savo suklastotus dokumentus panaudojo, 2019 m. gegužės 9 d. pateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai prie jo atstovo advokato pasirašyto atsiliepimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini);
2.8. be to jis siekdamas suklaidinti Valstybinio socialinio draudimo fondą ir pateikti neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis neva E. V. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d., V. P. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d., K. J. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d., R. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d., T. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d., A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 4 d. darbo užmokesčio bei įmokų nebuvo priskaičiuota, į darbą jie neatvyko dėl pravaikštų, šiuos minėtus savo parašu patvirtintus suklastotus dokumentus: 1) 2019-03-12 raštą pagal faktą dėl E. V. neatvykimo į darbą; 2) 2019 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. V. nesiuntimo į komandiruotę; 3) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 12 d. vairuotojo E. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus; 4) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo E. V. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius; 5) 2019 m. kovo 12 d. aktą dėl V. P. neatvykimo į darbą; 6) 2019 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. P. nesiuntimo į komandiruotę; 7) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 12 d. vairuotojo V. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus; 8) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo V. P. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių išrašus; 9) 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl K. J. neatvykimo į darbą; 10) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 13 d. vairuotojo K. J. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus; 11) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo K. J. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių išrašus; 12) 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl R. R. neatvykimo į darbą; 13) 2019 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. R. nesiuntimo į komandiruotę; 14) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 8 d. vairuotojo R. R. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus; 15) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo R. R. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių išrašus; 16) 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl T. R. neatvykimo į darbą; 17) 2019 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. R. nesiuntimo į komandiruotę; 18) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 8 d. vairuotojo T. R. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus; 19) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo T. R. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius; 20) 2019 m. kovo 4 d. raštą pagal faktą dėl A. L. neatvykimo į darbą; 21) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. iki 8 d. vairuotojo A. L. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus; 22) 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. vairuotojo A. L. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, tikslu perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė nežinančiai apie nusikalstamus veiksmus ir dėl to nesančiai kalta, buhalterei L. N., kuri jų pagrindu įrašė į 2019 m. balandžio 13 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo priedą, tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama eilučių „nurodomi teisingi duomenys“ langeliuose: „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ ir „įmokų suma” apdraustųjų E. V., V. P., K. J., R. R., T. R., A. L. už 2019 m. sausio, mėn. pataisytus duomenis į 0 Eur pajamų bei įmokų ir šį prašymą 2019 m. balandžio 13 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, taip pat jų pagrindu įrašė į 2019 m. balandžio 14 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo priedą, tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama eilučių „nurodomi teisingi duomenys“ langeliuose: „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ ir „įmokų suma” apdraustųjų E. V., V. P., K. J., R. R., T. R., A. L. už 2019 m. vasario mėn. pataisytus duomenis į 0 Eur pajamų bei įmokų ir šį prašymą 2019 m. balandžio 14 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, taip pat jų pagrindu įrašė į 2019 m. balandžio 14 d. prašymo Nr. 20190414 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo priedą, tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama eilutės „nurodomi teisingi duomenys“ langeliuose: „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ ir „įmokų suma” apdraustųjų E. V., V. P., K. J., R. R., T. R., A. L. už 2019 m. kovo mėn. pataisytus duomenis, kuriuose 0 Eur pajamų bei įmokų, be to langeliuose: „teisės akto straipsnis“ ir „teisės akto straipsnio dalis” apdraustųjų E. V. 2019 m. kovo 12 d., V. P. 2019 m. kovo 12 d., K. J. 2019 m. kovo 13 d., R. R. 2019 m. kovo 8 d., T. R. 2019 m. kovo 8 d., A. L. 2019 m. kovo 4 d. atleidimo iš darbo pataisytą pagrindą į darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį ir šį prašymą 2019 m. balandžio 14 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, taip pat jų pagrindu įrašė į 2019 m. balandžio 13 d. pranešimą Nr. 20190413 apie apdraustųjų nedraudžiamuosius laikotarpius tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama eilutėse „pranešimo pateikimo priežastis” apdraustųjų V. P. nedraudžiamojo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d., K. J. nedraudžiamojo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d., R. R. nedraudžiamojo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 8 d., T. R. nedraudžiamojo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 8 d., A. L. nedraudžiamojo laikotarpio nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 4 d. priežastį, t. y. pravaikštą, ir šį dokumentą 2019 m. balandžio 13 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
3. J. S. išteisinta ją kaltinant tuo, kad būdama S. S. paslaugų įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) apskaitininke, padėjo atlikti žinomai netikrų dokumentų pagaminimą, t. y. bendrininkaudama su S. S. paslaugų įmonės savininku S. S., padėdama jam vykdyti tarptautinį krovinių pervežimą krovininiu kelių transportu bei organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdydama jo nurodymus ir žinodama, jog vairuotojai V. P., E. V., K. J., R. R., T. R., A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. vyko į komandiruotes, vairuodami krovinines transporto priemones, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius jiems buvo apskaičiuotas bei išmokamas darbo užmokestis, apskaičiuojami bei išmokami komandiruotpinigiai, padėjo pagaminti žinomai netikrus dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, tokiu būdu ji pasirašydama ir savo parašu patvirtindama padėjo suklastoti S. S. jai pateiktus:
3.1. 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl E. V. neatvykimo į darbą, kuriame, buvo nurodyta neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d. E. V. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe, nors realiai E. V. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 10 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 440,20 Eur darbo užmokesčio ir 2019 m. kovo 12 d. buvo išmokėta 491,80 Eur darbo užmokesčio;
3.2. 2019 m. kovo 12 d. aktą dėl V. P. neatvykimo į darbą, kuriame buvo nurodyta neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d. V. P. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe nors realiai V. P. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 10 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 16 d. buvo išmokėta 400,00 Eur dienpinigiai ir kelionės išlaidos, 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 429,80 Eur darbo užmokesčio ir 2019 m. kovo 12 d. buvo išmokėta 470,14 Eur darbo užmokesčio;
3.3. 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl K. J. neatvykimo į darbą, kuriame buvo nurodyta neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 13 d. K. J. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe nors realiai K. J. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. kovo 12 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 610,61 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 415,00 Eur dienpinigių dalis, 2019 m. kovo 5 d. buvo išmokėta 200, 00 Eur darbo užmokesčio;
3.4. 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl R. R. neatvykimo į darbą, kuriame buvo nurodyta neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 12 d. R. R. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe nors realiai R. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 16 d. buvo išmokėta 300,00 Eur dienpinigių, 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 534,94 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. sausio 25 d. buvo išmokėta 200,00 Eur dienpinigių dalis, 2019 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 225,06 Eur dienpinigių likutis, 2019 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 91,24 Eur išlaidų taksofonui telefonui, 2019 m. vasario 20 d. buvo išmokėta 300,00 Eur dienpinigių, 2019 m. vasario 25 d. buvo išmokėta 400,00 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. vasario 26 d. buvo išmokėta 131,81 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 7 d. buvo išmokėta 100,00 Eur išlaidų taksofonui telefonui, 2019 m. kovo 13 d. buvo išmokėta 400,00 Eur darbo užmokesčio dalis, dienpinigiai;
3.5. 2019 m. kovo 12 d. raštą pagal faktą dėl T. R. neatvykimo į darbą, kuriame buvo nurodyta neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d. T. R. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe nors realiai T. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. kovo 7 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 16 d. buvo išmokėta 300,00 Eur dienpinigių, 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 536,01 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. sausio 25 d. buvo išmokėta 200,00 Eur dienpinigių dalis, 2019 m. vasario 1 d. buvo išmokėta 223,99 Eur dienpinigių likutis, 2019 m. vasario 14 d. buvo išmokėta 400,00 Eur dienpinigių, 2019 m. vasario 21 d. buvo išmokėta 605,17 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. buvo išmokėta 470,00 Eur darbo užmokesčio dalis ir dienpinigių;
3.6. 2019 m. kovo 4 d. raštą pagal faktą dėl A. L. neatvykimo į darbą, kuriame buvo nurodyta neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 4 d. A. L. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe nors realiai A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. kovo 4 d. dirbo ir vairavo transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jam per banko sąskaitą 2019 m. sausio 22 d. buvo išmokėta 485,29 Eur darbo užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. S., sprendė, kad nors jis savo kaltės nepripažino, jo kaltė dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, o kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Skirdamas S. S. arešto bausmę, teismas įvertino atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkiems ir nesunkiems nusikaltimams, S. S. charakterizuojančius duomenis, turtinę padėtį ir galimybę realiai įvykdyti baudos bausmę. Konstatavęs, kad nusikaltimai padaryti esant idealiai sutapčiai, teismas bausmių bendrinimui taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Spręsdamas J. S. kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamoji, vykdydama S. S. nurodymus, žinodama, kad vairuotojai V. P., E. V., K. J., R. R., T. R., A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. vyko į komandiruotes, vairuodami krovinines transporto priemones, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius jiems buvo apskaičiuotas bei išmokamas darbo užmokestis, apskaičiuojami bei išmokami komandiruotpinigiai, padėjo pagaminti žinomai netikrus dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės. Teismas sprendė, kad J. S. kaltė šiuo atveju nepagrįstai preziumuota, jos aiškinimas dalyje dėl kaltės turinio nėra neabejotinai paneigtas, todėl J. S. dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išteisino jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
5. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas (toliau – prokuroras) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: J. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL baudą; S. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti 150 MGL baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirti 100 MGL baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, už apysunkį ir nesunkų nusikaltimą paskirtas bausmes apimti ir skirti subendrintą bausmę – 150 MGL baudą.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino kaltu S. S. ir išteisino L. N., tačiau nepagrįstai išteisino J. S. ir, pripažinęs kaltu S. S., paskyrė jam nepagrįstą, bausmės paskirties neatitinkančią bausmę. Teismas, išteisindamas J. S., rėmėsi jos parodymais teisminio nagrinėjimo metu, kai ji kalta dėl inkriminuojamos veikos prisipažino, tačiau neigė tyčios buvimą paaiškindama, kad į pasirašomo rašto turinį nesigilino, kur jis buvo panaudotas – nežinojo, pasirašė paprašyta įmonės vadovo – sutuoktinio S. S., šiam paklausus ar ji (J. S.) matė biure vairuotojus. Kadangi buvo nemačiusi, pasirašė. Teismo padaryta išvada, kad J. S. faktinius kaltinime nurodytus veiksmus atliko nesuprasdama, jog prisideda prie S. S. nusikalstamų veikų, neturėdama tiesioginės tyčios disponuoti suklastotu dokumentu, kad nenustatytas jos bendrininkavimas, neatitinka faktinių duomenų.
5.2. Skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje nevertino ir nepasisakė dėl J. S. išsakytos pozicijos ir pateiktų duomenų ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (skunde cituojami J. S. parodymai). Vertinant J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji pati nurodė, kad N. G. yra pasirašiusi tik ant rašto pagal faktą dėl V. K. neatvykimo į darbą, o dėl vairuotojų ji pasirašyti atsisakė, tvirtindama, kad „aš žinau, kad tie žmonės dirba“, ji žinojo, kad N. G. tuo pačiu laikotarpiu dirba V. K. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad įmonėje buvo žinoma, kad vairuotojai dirbo, ir tai aiškiai žinojo ir J. S., ir ji tai patvirtino duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
5.3. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad į komisiją buvo įtraukti ir išskirtinai tvirtino savo parašais suklastotus dokumentus, S. S. šeimos nariai: pats S. S., jo žmona J. S. ir sūnus D. S., kurio parodymų ikiteisminio tyrimo metu pripažinus savo kaltę ir parodžius, kad „jis įmonės vadovo S. S. buvo paprašytas pasirašyti, kad vairuotojų nėra darbe, bei vėliau norėjo savo parašą atšaukti, kadangi suprato, kad pasirašė patvirtindamas neteisingus duomenis“, teismas visiškai nevertino, nors iš surinktų duomenų akivaizdu, kad tuo metu ir J. S., ir kitiems įmonėms darbuotojams buvo žinoma, kad įmonės darbe yra atsiradusi konfliktinė situacija su kita įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo tie patys darbuotojai. Todėl įvertinus visus šiuos duomenis negali kilti abejonių, kad J. S. žinojo ir sutuoktinio buvo informuota apie esamą situaciją, ir kodėl yra reikalingi jos parašai ant suklastotų dokumentų, todėl jos parodymai-gynybinė versija, kad ji nieko nežinojo, turėjo būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Pasirašydama bei savo parašais patvirtindama melagingus duomenis, ji akivaizdžiai veikė naudingai savo vyrui S. S., šiam siekiant neteisėto tikslo, todėl teismo padaryta išvada, kad J. S. nesuvokė, jog veikia bendrai su nusikalstamus veiksmus atliekančiu asmeniu, tai yra bendrininkauja, bendromis pastangomis padeda pasiekti nusikalstamo rezultato, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Todėl J. S. išteisinimas yra nepagrįstas.
5.4. Skunde pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog J. S., pasirašydama suklastotus dokumentus, faktiškai veikė kaip bendravykdytoja, jos veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti kaip vykdytojos. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka būtina atlikti įrodymų tyrimą ir įrodymų tyrimo metu, atsižvelgiant į faktines veikos padarymo aplinkybes, būtina pakeisti J. S. kaltinimą pagal BK 300 straipsnio1 dalį.
5.5. Skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl bausmės skyrimo S. S. yra nepagrįstos ir neatitinkančios padarytų nusikalstamų veikų, kadangi paskirta bausmė akivaizdžiai neatitiks savo paskirties. Paskirta bausmė ne tik nenubaudžia jo, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens, bet ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. S. S. padarė finansinius nusikaltimus užsiimdamas ūkine-komercine veikla, valdydamas įmonę, dėl to buvo padaryta finansinė žala valstybės institucijoms, kurią jis turi atlyginti. Už finansinio pobūdžio pažeidimus valstybę atstovaujančios institucijos mokesčio administravimo ir kitų įstatymų tvarka priskaičiuodamos išieškotinus mokesčius, suskaičiuoja ne tik delspinigius, bet kartu paskiria atitinkamo dydžio pinigines baudas ir tai atgrasomai veikia verslo subjektus nuo analogiškų finansinio pobūdžio veikų darymo. Šiuo atveju nors teismas ir priteisė S. S. nepriemokas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, tačiau neskirdamas piniginių baudų, kurios būtų adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, paskyrė arešto bausmę be realaus jos atlikimo, t. y. nuteistojo faktiškai nenubaudė.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti, arba sušvelninti paskirtą bausmę – arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių.
6.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas, priimtas teismui neteisingai įvertinus bylos aplinkybes, išvados nepagrįstos bylos įrodymais. Teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, bylą išsprendė neobjektyviai.
6.2. Skunde pažymima, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog nuo 2019 metų sausio mėnesio pradžios apelianto įmonės sąnaudomis su apelianto įmone darbo sutartis turėję tarptautinių pervežimų vairuotojai vežė krovinius kitos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. 2019 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pervežimų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iš apelianto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių pervežimą. Apie tokios sutarties sudarymą apeliantas sužinojo 2019 m. vasario mėnesį, kai pamatė sumažėjusias įmonės pajamas. Nuo 2019 metų sausio pradžios apelianto įmonės tarptautinių pervežimų vairuotojai įmonėje nesirodė. Kaip vėliau paaiškėjo, apelianto įmonės vadybininkas A. K. 2019 m. sausio mėnesio pradžioje įsidarbino dar ir vadybininku sutuoktinei V. K. priklausančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo veikti šios įmonės naudai. A. K. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius, toliau vadovavo vairuotojams, skirstė jiems darbus, todėl vairuotojams nebuvo jokio reikalo rodytis apelianto įmonėje. Nors dauguma apklaustų vairuotojų teigė, kad krovinius vežė apelianto įmonės vardu, pateikti rašytiniai įrodymai (krovinių pervežimo dokumentai – CMR) paneigia tokius parodymus. Vairuotojai, turėdami sudarę darbo sutartis su apelianto įmone, realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vežė krovinius jos naudai. Dėl to laikytina, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežėju buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu nuo tos datos apelianto įmonė tarptautinių pervežimų nevykdė.
6.3. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje pateikti dokumentai įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas apmokėjimui už atliktas pervežimo paslaugas. Tam reikalingi dokumentai: vairuotojų kortelių nuskaitymai, kelionės ataskaita, krovinio dokumentai. Visus šiuos dokumentus turėjo turėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama sąskaitas užsakovui. Byloje apklausti liudytojai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė V. K., vadybininkas A. K. parodė, kad visi buhalteriniai dokumentai, susiję su 2019 m. sausio-kovo mėnesiais ir vėlesni, yra saugomi vežėjo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto įmonės buhalterė N. G., apeliantui nežinant, 2019 m. sausio mėnesio pradžioje įsidarbino dar ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Taigi vienu metu dirbo dvejose įmonėse. Ji vienu metu tvarkė dviejų įmonių buhalterinius dokumentus, jos darbo vieta buvo apelianto įmonės biuras, kaip apeliantas suprato, jis įmonės biure matė buhalterinius dokumentus, susijusius su tarptautiniais pervežimais. Vėliau šie dokumentai nebuvo rasti. Apeliantas įsitikinęs, kad šiuos dokumentus paėmė ir išnešė būtent N. G. arba A. K., nes jie realiai buvo reikalingi vežėjui. Nei vienas iš liudytojais apklaustų tarptautinių pervežimų vairuotojų nenurodė, kad dokumentus atveždavo į apelianto įmonės biurą, nurodė, kad dokumentus palikdavo įvairiai – automobilyje, atiduodavo A. K. arba nuveždavo į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ biurą (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad apelianto įmonėje buhalterinių dokumentų, susijusių su 2019 metų sausio-kovo mėnesiais vykdytais tarptautiniais pervežimais nebuvo ir negalėjo būti, nes apelianto įmonė tuo laiku tarptautinių pervežimų nevykdė. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad S. S. tyčia paslėpė dalį įmonės apskaitos dokumentų suvokdamas, kad dėl to nebus galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
6.4. Skunde teigiama, kad specialisto išvada, kuria remiasi teismas, siejama su tuo, kad apelianto įmonė 2019 matų sausio-kovo mėnesiais vykdė tarptautinius pervežimus, vežė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinius. Byloje esantys faktiniai duomenys liudija, kad nurodytu laiku vežėju buvo kita įmonė. Todėl ši specialisto išvada yra niekinė. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina faktines aplinkybes, kad nuo 2019 metų sausio mėnesio apelianto įmonės vairuotojai realiai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jos naudai vežė perimtus iš apelianto įmonės tarptautinius krovinius. Kadangi vairuotojai, pagal darbo sutartis turėję dirbti apelianto įmonėje, 2019 metų sausio-kovo mėnesiais įmonėje nesirodė, darbo neatliko, todėl buvo įforminti dokumentai dėl jų pravaikštų. Vairuotojai buvo atleisti už pravaikštas pagal atitinkamą Darbo kodekso straipsnį, apie tai pranešant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbo ginčų komisijai. Apelianto įsitikinimu, tarptautinių pervežimų vairuotojai jo įmonėje nuo 2019 m. sausio 1 d. realiai nedirbo, todėl jie buvo atleisti iš darbo už pravaikštas ir neišmokėtas atlyginimas. Nepagrįsta teismo išvada, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo apelianto žinioje, kad jis atliko visą seką sisteminių veiksmų, kad išvengtų atsiskaitymo su darbuotojais, t. y. teikė neteisingus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbo ginčų komisijai, nurodant realiai tikrovėje neegzistavusius faktus. Teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, nes padarė išvadą, kad 2019 m. sausio-kovo mėnesiais apelianto įmonė vykdė tarptautinius pervežimus, kad įmonėje turėjo būti buhalteriniai dokumentai, susiję su tarptautiniais pervežimais, o jų nebuvimas reiškia, kad apeliantas, turėdamas pareigą juos saugoti, šios pareigos nevykdė, tyčia juos sunaikino ar paslėpė.
6.5. Skunde taip pat nurodoma, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo S. S. pripažintas kaltu, nepriskiriamos sunkiems nusikaltimams. Apeliantas nesuvaldė situacijos, kai buvo perimtas tarptautinių pervežimų verslas. S. S. yra teigiamai charakterizuojamas, dirba. Visa tai rodo, kad jis yra socialus asmuo, nelinkęs daryti naujus nusikaltimus. Šių aplinkybių pagrindu prašoma švelninti paskirtą bausmę, sutrumpinant arešto bausmės vykdymo atidėjimo ir tuo pačiu intensyvios priežiūros terminą.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistajam S. S. skirti baudos bausmę, J. S. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL dydžio baudą. Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistasis S. S., jo gynėja advokatė Angelė Fominienė nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti. Išteisintoji J. S. dėl apeliacinių skundų nepasisakė. Išteisintosios J. S. gynėja advokatė Marytė Vietaitė prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti, nuosprendžio nekeisti. Išteisintoji L. N. dėl apeliacinių skundų nepasisakė. Išteisintosios L. N. gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl L. N. palikti nepakeistą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintosios neišieškoti.
Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko ir nuteistojo S. S. apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Taigi, apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas.
9. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendį skundžia prokuroras ir nuteistasis S. S.. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su J. S. išteisinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teigiama, kad teismas, J. S. išteisindamas, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Taip pat keliamas klausimas dėl S. S. paskirtos arešto bausmės teigiant, kad paskirdamas arešto, o ne baudos bausmę, teismas S. S. faktiškai nenubaudė. Nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Nurodoma, kad teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados nėra pagrįstos ištirtais įrodymais, baudžiamasis įstatymas pritaikytas neteisingai. Dėl to prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinių skundų ribose.
10. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis (nutartis) yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
11. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimą ir bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, S. S. pripažindamas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o J. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 1 dalį išteisindamas, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai. Taip pat teisingai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu ir dėl jų vertinimo nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, su kuriomis nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Prokuroras Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendį skundžia dviem aspektais: dėl J. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir dėl nuteistajam S. S. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, atlikusi įrodymų tyrimą, prokuroro skundo argumentus dėl nepagrįsto J. S. išteisinimo ir nuteistajam S. S. paskirtos per švelnios bausmės, atmeta, kaip nepagrįstus.
14. BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-16-648/2020). Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018).
15. BK 24 straipsnis reglamentuoja bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
16. J. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta ją kaltinant tuo, kad būdama S. S. paslaugų įmonės apskaitininke, padėjo atlikti žinomai netikrų dokumentų pagaminimą, t. y. bendrininkaudama su S. S. paslaugų įmonės direktoriumi S. S., padėdama jam vykdyti tarptautinį krovinių pervežimą krovininiu kelių transportu bei organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdydama jo nurodymus ir žinodama, kad vairuotojai V. P., E. V., K. J., R. R., T. R., A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. vyko į komandiruotes, vairuodami krovinines transporto priemones, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius jiems buvo apskaičiuotas bei išmokamas darbo užmokestis, apskaičiuojami bei išmokami komandiruotpinigiai, padėjo pagaminti žinomai netikrus dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, tokiu būdu ji, pasirašydama ir savo parašu patvirtindama, padėjo suklastoti S. S. jai pateiktus raštus (5 raštus 2019 m. kovo 12 d. data, 1 raštą 2019 m. kovo 4 d. data) pagal faktą dėl E. V., V. P., K. J., R. R., T. R., A. L. neatvykimo į darbą, kuriuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie šių asmenų neatvykimą į darbą raštuose nurodytais laikotarpiais be pateisinamos priežasties, nors šie asmenys dirbo ir vairavo transporto priemones, jiems buvo mokamas darbo užmokestis, komandiruotpinigiai (jų dalis), taip pat išmokamos pinigų sumos kitoms išlaidoms.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nors J. S. pagal pareikštą kaltinimą prisipažino (pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes), byloje vis tik nėra įrodymų, kurie įrodytų, kad J. S., vykdydama S. S. nurodymus, žinojo, kad raštuose minimi vairuotojai laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. vyko į komandiruotes, vairuodami krovinines transporto priemones, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius jiems buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, komandiruotpinigiai, t. y. kad ji, pasirašydamas raštus, padėjo pagaminti žinomai netikrus dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės. Taigi, pirmosios instancijos teismas J. S. išteisino nenustatę vieno iš BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių – kaltės (tiesioginės tyčios). Teisėjų kolegija dėl J. S. veikos teisinio vertinimo daryti kitokias, negu pirmosios instancijos teismas, išvadas neturi pagrindo.
18. Iš J. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad ji pripažino, kad pasirašė S. S. pateiktuose raštuose. Tačiau vien tik šios aplinkybės apkaltinamajam nuosprendžiui priimti nepakanka. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kai bent vieno nusikaltimo sudėties elemento nėra, veika negali būti pripažįstama nusikaltimu (baudžiamuoju nusižengimu). Šiuo atveju J. S. parodymų turinys, įvertinus jį kitų pirmosios instancijos teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neabejotinai patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą dėl tyčios nebuvimo J. S. veikoje.
19. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme J. S. paaiškino, kad S. S. įmonėje dirbo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Buvo įdarbinta apskaitininkės pareigose, tačiau su apskaita nieko bendro neturi, nėra baigusi jokių su tuo susijusių mokslų, neturi buhalterinių žinių, apskaitos programomis naudotis nemoka. Faktiškai dirbo valytojos darbą, ruošdavo kavą, parveždavo pietus. Apie pervežimus nieko neišmanė, jų su S. S. neorganizavo. Taip pat parodė, kad S. S. pateiktus dokumentus pasirašė dėl to, kad nuo 2019 metų sausio mėnesio įmonės vairuotojų įmonėje, jos biure, iš tikrųjų nematė. Pasirašė, nes klausimą, ar nuo sausio mėnesio matė vairuotojus įmonėje, suprato, ar juos matė atvykusius į įmonės biurą. Kadangi nematė, tai ir pasirašė. Ar vairuotojams reikia atvykti į biurą ir kada, ji nesidomėjo. Nežinojo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kovo 13 d. vairuotojai nėjo į darbą ir negavo darbo užmokesčio. Nežinojo, ar buvo pildomi darbo grafikai, darbo apskaitos žiniaraščiai. Su dokumentais, buhalterine programa nedirbo (28 t., b. l. 102, 103). Iš esmės tokias pačias aplinkybes (kad nors buvo įdarbinta apskaitininke, faktiškai šio darbo nedirbo, apie tarptautinius pervežimus, apkaitą nieko neišmanė, S. S. dokumentus pasirašė, nes įmonės biure vairuotojų iš tikrųjų nematė, buvo įsitikinusi, kad dokumentų turinys atitinka tikrovę) J. S. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, esminiai prieštaravimai dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių skirtingu proceso metu duotuose J. S. parodymuose nenustatyti. J. S. dėl aplinkybės, kad jai nebuvo žinoma apie S. S. pateiktų raštų turinio neatitikimą tikrovei, buvo nuosekli ir kategoriška, o kitų patikimų įrodymų, kurie J. S. parodymus paneigtų, byloje nėra. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausti S. S. paslaugų įmonės darbuotojai, tačiau nei vienas iš jų aplinkybės, kad dėl S. S. paslaugų įmonės veiklos (krovinių pervežimo), darbo laiko apskaitos, apmokėjimo už darbą, vairuotojų kortelių duomenų nuskaitymo, kitų su įmonės veikla susijusių klausimų būtų bendravę su J. S., ar, kad ją būtų matę dirbančią S. S. paslaugų įmonės biure, nenurodė.
20. Liudytoja N. G. parodė, kad S. S. paslaugų įmonėje buvo įdarbinta administratore, pagal žodinį susitarimą – buhaltere. Paaiškino, kad būtent ji pagal darbuotojų dirbtą laiką skaičiuodavo darbo užmokestį, kad vairuotojai į įmonę atvykdavo kartais, taip pat kartais jai skambindavo, kad užsienyje reikia susimokėti už aikštelę, kurą. Nurodė, kad J. S. funkcijų įvardinti negali, ji padėdavo dėl krovinių važtaraščių, kai pervežimai būdavo Lietuvoje, yra mačiusi ją dirbant kompiuteriu (28 t., b. l. 117–125). Liudytojas A. K. parodė, kad nežino, kokiose pareigose dirbo J. S., pats dirbo vairuotojo tiekėjo pareigose, įmonės buhalterė buvo N. G. (28 t., b. l. 126, 128). Liudytojas L. G. parodė, kad J. S. nepažinojo, firmoje bendravo tik su vairuotojais, su kuriais prasilenkdavo, kai įsidarbino, įmonėje buvo tik S. S. ir buhalterė (28 t., b. l. 140). Liudytojas K. J. parodė, kad grįžus iš komandiruotės, visus su kelione susijusius dokumentus palikdavo automobilių stovėjimo aikštelėje pas sargus, nurodymus vykti į komandiruotę gaudavo telefonu iš S. S., už buhalteriją buvo atsakinga N. G., į įmonės biurą buvo nuvažiavęs parašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, su mašina į biurą niekada nevažiuodavo, J. S. gal iš matymo žinojo, tačiau nežino, ar ji ten dirbo (28 t., b. l. 141–143). Liudytojas J. M. parodė, kad dėl važiavimo į reisus susitardavo susiskambinant su vadybininkais, dokumentus palikdavo automobilyje arba pas sargą, ar per darbo laiką buvo nuvykęs į įmonės biurą, neatsimena, gal nuvažiuodavo kartą per mėnesį (28 t., b. l. 152–154). Liudytojas E. P. parodė, kad dėl reisų bendraudavo su K. J., toje įmonėje pažinojo gal du vairuotojus ir buhalterę, žinojo, kad dokumentai paliekami pas sargus, įmonės biure buvo tik du kartus įsidarbindamas ir išeidamas iš darbo, nežino, ar įmonėje dirbo J. S. (29 t., b. l. 22–24). Liudytojas V. P. parodė, kad grįžus iš reiso automobilį palikdavo aikštelėje, dokumentus palikdavo automobilyje arba pas sargą, dėl krovinių tardavosi su krovinių krovimo vadybininkais, apie grįžimą iš reiso informuodavo arba S. S., arba A. K., įmonės biure nebūdavo, nežino, ar įmonėje dirbo J. S., įmonės biure buvo gal du kartus (29 t., b. l. 24, 25). Liudytojas R. M. parodė, kad įmonės buhalterė buvo N. G., dėl vykimo į reisą dažniausiai paskambindavo kolega E. K., bendraudavo su vadybininku A. K., dėl atsiskaitymo už darbą bendravo su S. S., buhaltere, grįžus iš reiso, dokumentus palikdavo vilkike, nežino, ar J. S. dirbo S. S. įmonėje, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki atleidimo į įmonės biurą nebuvo nuvykęs (29 t., b. l. 26, 27). Liudytojas I. J. parodė, kad įsidarbindamas matė S. S. ir A. K., jei kažko reikėdavo, skambino A. K., grįžus iš reiso, dokumentus palikdavo pas sagą, informaciją apie vykimą į reisą gaudavo iš V. R., su J. S. nėra susidūręs (29 t., b. l. 27, 28). Liudytojas R. R. parodė, kad informaciją apie vykimą į reisą gaudavo telefonu, apie informuodavo S. S., D. S. arba A. K., grįžus iš reiso visus dokumentus palikdavo automobilyje (29 t., b. l. 99,100). Liudytojas E. V. parodė, kad grįžus iš reiso, dokumentus palikdavo automobilyje arba sargui, apie grįžimą telefonu informuodavo A. K. arba S. S., į įmonės biurą po 2019 m. sausio 1 d. nevyko, J. S. nėra matęs (29 t., b. l. 102). Liudytojas A. L. parodė, kad nurodymus dėl vykimo į reisą duodavo vadybininkas, ir S. S. skambindavo, dėl apmokėjimo už darbą bendraudavo su vadybininku, S. S., buhaltere, grįžus iš reiso, dokumentus palikdavo automobilyje, bendraudavo tik su vairuotojais, su buhaltere, J. S. yra matęs namuose, bet su ja nėra bendravęs (29 t., b. l. 133, 134). Liudytojas T. R. parodė, kad grįžus iš reiso dokumentus palikdavo automobilyje, arba pas sargą, dėl atlyginimo sumokėjimo skambindavo S. S., bendravo ir su A. K., vykdavo į įmonės biurą nuskaityti vairuotojo kortelės duomenis, kortelę paduodavo buhalterei, S. S. arba D. S., buhalterė buvo N. G., J. S. matyti neteko (29 t., b. l. 135, 136). Liudytojas A. V. parodė, kad dėl vykimo į reisą tardavosi su tais, kas pakraudavo ir iškraudavo krovinį, arba su A. K., dėl neišmokėto atlyginimo bendravo su S. S., grįžus iš reiso, dokumentus palikdavo pas automobilių aikštelės sargą, bendravo su vairuotojais, J. S. nepažinojo (29 t., b. l. 137, 138). Liudytojas A. B. parodė, kad kur važiuoti, iš pradžių pasakydavo S. S., vėliau bendraudavo su vadybininkai, dokumentai būdavo paliekami automobilyje, į įmonės biurą važiuodavo nuskaityti vairuotojo kortelę, ją nuskaitydavo S. S. arba D. S. (29 t., b. l. 146). Liudytojas P. S. parodė, kad dėl atsiskaitymo už darbą bendravo su S. S. arba A. K., kur važiuoti nurodydavo A. K., grįžus iš reiso visus dokumentus palikdavo automobilių aikštelės sargui, kartą per mėnesį važiuodavo į įmonės biurą nuskaityti kortelės duomenis, nuskaitydavo arba A. K., arba kažkoks vaikas, su J. S. bendrauti neteko (29 t., b. l. 147, 148). Liudytojas E. K. parodė, kad grįžus iš reiso dokumentus palikdavo pas automobilių aikštelės sargą, vairuotojo kortelę nuskaitydavo D. S., dėl sumažinto atlyginimo skambino S. S., nuvažiavęs į įmonės biurą matydavo J. S., pasisveikindavo ir viskas, nežino, ar ji dirbo S. S. įmonėje (29 t., b. l. 149, 150). Liudytoja V. K. parodė, kad S. S. paslaugų įmonės buhalterė buvo N. G. (29 t., b. l. 151). Liudytojas V. M. parodė, kad iš užsienio grįžę vairuotojai automobilius palikdavo aikštelėje, automobiliuose būdavo dokumentai, važtaraščius palikdavo pas sargą, kur ir kada važiuoti pasakydavo A. K., kuris dirbo kartu su S. S., nurodymus yra gavęs ir iš S. S., dėl pinigų yra skambinęs S. S., kalbėjo ir su buhaltere, bendraudavo su vairuotojais, J. S. nėra matęs, nežino, kokias pareigas ji atliko, vairuotojo korteles nuskaitydavo įmonės biure buhalterė, nuo 2019 m. sausio mėnesio į įmonės biurą gal jau nevažiavo (29 t., b. l. 178–180). Liudytojas J. K. parodė, kad nurodymus, kur važiuoti, duodavo A. K., po to vadybininkai iš (duomenys neskelbtini), krovinio dokumentai būdavo paliekami automobilyje, jei automobilį palikdavo automobilių saugojimo aikštelėje, dokumentus palikdavo pas sargą, palikdavo ir įmonės biure, vairuotojo kortelę nuskaitydavo kartą per mėnesį D. S., nuskaitydavo įmonės biure, dėl pinigų skambindavo S. S. ir A. K., su J. S. pasisveikindavo, nežino, ar ji dirbo S. S. įmonėje (30 t., b. l. 13–15). Liudytojas G. L. parodė, kad nurodymus dėl vykimo į reisą duodavo A. K., S. S. skambindavo, jei neišmokėdavo algos, po reiso dokumentus nuveždavo P. arba juos palikdavo automobilyje, J. S. buvo matęs, ar jis dirbo S. S. paslaugų įmonėje – nežino, vairuotojų korteles nuskaitydavo pas S. S. (30 t., b. l. 35, 36).
21. Kaip matyti iš aptartų liudytojų parodymų, jie patvirtino, kad visais klausimais, susijusiais su išvykimu į reisus, krovinių pasikrovimu, iškrovimu, bendraudavo su S. S. arba A. K., taip pat su vadybininkais, J. S. nepažinojo, jos nematė, arba, jeigu matė, nežinojo, ar ji dirbo ir ką dirbo S. S. paslaugų įmonėje. Su S. S. ir A. K. buvo bendraujama ir dėl vėluojančių atsiskaitymų (darbo užmokesčio, komandiruotpinigių, kitų išlaidų kompensavimo). Be to, liudytojai patvirtino, kad į S. S. paslaugų įmonės biurą, kuris buvo S. S. gyvenamojoje vietoje, vykdavo retai, kadangi vykimas į reisą būdavo derinamas telefonu, grįžus iš reiso, dokumentai paprastai būdavo paliekami automobilyje arba pas sargą. Esminiai prieštaravimai liudytojų parodymuose tokia apimtimi, kiek tai susiję su J. S. pareikšto kaltinimo faktinėmis aplinkybėmis, nėra nustatyti. Liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad liudytojai yra suinteresuoti dėl J. S. nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, byloje nenustatytos. Taigi, liudytojų parodymų nelaikyti patikimais ir jais nesivadovauti, pagrindo nėra.
22. Kaip minėta, nei vienas liudytojas nenurodė, kad kokiais nors su darbine veikla susijusiais klausimais tiesiogiai, telefonu ar elektroniniu paštu būtų bendravę su J. S.. Pati J. S. tvirtino, kad jokių darbinių funkcijų, susijusių su krovinių pervežimais, darbuotojų darbo laiko apskaita, užmokesčio skaičiavimu ji neatliko, su tuo susijusios aplinkybės jai nebuvo žinomos, tuo ji nesidomėjo. Esant tokioms aplinkybėms netikėti J. S. parodymais, kad S. S. pateiktuose raštuose ji pasirašė manydama, kad tvirtina tikrovę atitinkančią informaciją, nėra pagrindo. Vien tai, kad raštus jis pasirašė S. S., kuris yra J. S. sutuoktinis, nurodymu, nesant jokių kitų objektyvių J. S. kaltės įrodymų, neįrodo, kad jai buvo žinoma, jog raštuose nurodyta informacija, kurią ji patvirtino savo parašu, neatitinka tikrovės. Byloje jokių objektyvių duomenų, kad J. S. faktiškai būtų dalyvavusi S. S. paslaugų įmonės vykdomoje veikloje, kad jai būtų žinomos su vairuotojų vykimu į komandiruotes, jų darbo laiko apskaitos vedimo, darbo užmokesčio skaičiavimo aplinkybės, kiti su įmonės veikla susiję aspektai, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad S. S. su J. S. tardavosi su įmonės vykdoma veikla susijusiais klausimais, kad J. S. būtų atlikusi apskaitininkės ar kitas su darbuotojų darbo laiko, užmokesčio apskaičiavimu ir mokėjimus susijusias funkcijas, dėl kurių jai būtų buvę žinoma, kad vairuotojai faktiškai vykdavo į reisus, kad jiems buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis.
23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tyčios turinys nustatomas ne vien tik pagal asmens paaiškinimus ir pareiškimus. Teismas apie tyčios turinį sprendžia ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir kt. Įvertinus paminėta, taip pat tai, kad liudytojais apklausti S. S. paslaugų įmonės darbuotojai iš esmės patvirtino J. S. parodymus apie tai, kad ji su įmonės vykdoma veikla susijusių darbo funkcijų faktiškai neatliko, įmonės vykdomoje veikloje nedalyvavo (didžioji dalis vairuotojų J. S. iš viso nematė ir nepažinojo, su ja darbo klausimais nei vienas nebendravo), taip pat įvertinus, kad pati J. S. buhalterinio, finansinio išsilavinimo nebuvo įgijusi ir, kaip matyti iš jos parodymų, iš esmės vykdė su buhalterinės apskaitos organizavimu, tarptautiniu krovinių pervežimu nesusijusias funkcijas, įvertinus ir J. S. viso proceso metu duotų parodymų nuoseklumą ir neprieštaringumą, spręsti, kad J. S. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino neteisingai ir jais, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi nepagrįstai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
24. Kaip matyti iš prokuroro skundo, nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išteisinimo motyvais iš esmės yra grindžiamas tuo, kad teismas, prokuroro įsitikinimu, neteisingai vertino J. S. parodymus, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Skunde atkreipiamas dėmesys į J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad N. G. atsisakė pasirašyti S. S. pateiktus raštus nurodydama, kad žino, jog tie žmonės dirba, kad žinojo, jog N. G. tuo pačiu metu dirba V. K. įmonėje, su ja kalbėjo, kad ji (N. G.) parsivežtų S. S. paslaugų įmonės darbuotojų dokumentus. Šie parodymai, prokuroro įsitikinimu, įrodo J. S. žinojimą apie tai, kad vairuotojai dirbo. Sutikti su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
25. BPK 20 straipsnyje įtvirtintos bendrosios duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos suponuoja, kad įrodymai byloje turi būti vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet ir visumos aspektu, palyginant juos tarpusavyje ir susiejant į vientisą loginę grandinę. Tik tokio vertinimo pagrindu galima daryti pagrįstas išvadas dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimo įrodytomis ar neįrodytomis bei dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių kaltinamo asmens veikoje buvimo ar nebuvimo. Priešingai prokuroro nuomonei, paminėtų reikalavimų, sprendžiant J. S. pareikšto kaltinimo pagrįstumo klausimą, buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl subjektyviojo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio J. S. veikoje nebuvimo pagrindė ne selektyviai atrinktais bylos duomenimis, atskirais asmenų parodymų turinio fragmentais, o byloje surinktų ir nagrinėjant bylą ištirtų įrodymų visumos vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
26. Iš tikrųjų J. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole yra užfiksuotos prokuroro skunde akcentuojamos aplinkybės, kad N. G. atsisakė pasirašyti S. S. pateiktus raštus, pasakydama, kad žino, jog tie žmonės dirba. Taip pat užfiksuotos ir aplinkybės dėl pokalbio su N. G. dėl S. S. paslaugų įmonės vairuotojų dokumentų parvežimo, žinojimo apie N. G. darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau vertinant išteisintosios J. S. parodymus jų patikimumo aspektu, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad J. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodžiusi, kad kaltinime nurodytu laiku S. S. paslaugų įmonės vairuotojai, tarp jų ir nurodyti S. S. pateiktuose raštuose, nedirbo (buvo atleisti). Kaip minėta, J. S. tvirtino, kad pasirašydama S. S. pateiktuose raštuose, ji patvirtino tik tai, kad vairuotojų nematė atvykstančių į įmonės biurą, o aplinkybės, ar jie faktiškai dirbo, vyko į komandiruotes, ar jiems buvo mokamas darbo užmokestis, jai nebuvo žinomos. Tokias aplinkybes J. S. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinėje instancijoje, duodama paaiškinimus pagal apeliacinėje instancijoje prokuroro pateiktą prašymą pakeisti J. S. kaltinimą.
27. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. S. paaiškino, kad pagal patikslintą kaltinimą papildyti gali tik tiek, kad nebuvo taip, kad S. S. pateiktus dokumentus visi būtų pasirašę kartu viename būryje. Ji (išteisintoji) pasirašė pirma, paskui pasirašė kiti darbuotojai. Tik po kurio laiko sužinojo, kad N. G. dokumento nepasirašė, jos paklausus, kodėl nepasirašė, N. G. atsakė, kad žino, kad jie (vairuotojai) dirba. Tik iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gavusi pranešimą apie įtarimą, sužinojo, kad vairuotojai iš tikrųjų dirbo. J. S. taip pat patvirtino, kad nors buvo įdarbinta apskaitininke, apskaitininkės išsilavinimo neturi, taip pat neturi įgijusi jokios profesijos, buvo valytoja, su apskaita nieko bendro neturi. Raštus pasirašė, nes vairuotojų tikrai įmonės biure nematė. S. S. atnešė tuos dokumentus, paklausė, ar ji matė tuos vairuotojus, ji atsakė, kad nematė ir pasirašė. Tada S. S. tuos raštus nunešė kitiems darbuotojams D. S. ir N. G.. Patvirtino tik tai, ką pati matė. Kaltinime nurodoma, kad bendrininkavo su įmonės vadovu, padėjo vykdyti tarptautinius pervežimus, tačiau tarptautiniams pervežimams vadovavo A. K.. Taip pat nurodė, kad įmonės teritorijoje būdavo kiekvieną dieną, tačiau ne visą dieną, nes turėjo papildomą darbą vaikų dienos centre. Buhalterinių dokumentų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, grafikų nepildė, jų nematė, su jais nesusipažindavo, apie pravaikštas nežinojo. Savo anksčiau duotus parodymus tvirtina (31 t., b. l. 54–56).
28. Taigi, duodama parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, J. S. jokių naujų esminių aplinkybių, turinčių reikšmės jos veikos teisiniam vertinimui, nenurodė. Išteisintoji nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir apklausiama nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, patikslino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl S. S. pateiktų raštų pasirašymo nurodydama, kad šiuos raštus S. S. iš pradžių pateikė jai, o tik po to nunešė D. S. ir N. G.. Ši J. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai nurodyta aplinkybė neprieštarauja ir N. G. bei D. S., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymams. Nei N. G., nei D. S. (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu) neteigė, kad raštų dėl vairuotojų nebuvimo darbe pasirašymas vyko dalyvaujant visiems raštuose nurodytiems asmenims (S. S., D. S., J. S. ir N. G.) vienu metu.
29. Esant aptartoms aplinkybėms, prokuroro skundo argumentai dėl neteisingo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. S., byloje surinktus įrodymus įvertino nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir dėl to padarė nepagrįstas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. J. S. nuo pat proceso pradžios neneigė atlikusi veiksmus, kuriais realizavo objektyviuosius BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie patikimai paneigtų J. S. paaiškinimus dėl S. S. pateiktų raštų pasirašymo aplinkybių bei subjektyvaus įsitikinimo, kad savo parašu patvirtina tikrovę atitinkančius duomenis, byloje nėra. Nors apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinkama, objektyviais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą paneigtų, nėra nurodyti.
30. Prokuroras savo manymą dėl J. S. tyčios iš esmės grindžia tik tuo, kad J. S. yra S. S. sutuoktinė, taip pat jos žinojimu, kad N. G. tuo pačiu metu dirba ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, tiesioginės tyčios J. S. veikoje neįrodo. Kaip jau minėta, byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad J. S. būtų faktiškai dalyvavusi S. S. paslaugų įmonės vykdomoje krovinių pervežimo veikloje ar atlikusi darbines funkcijas, susijusias su darbuotojų darbo laiko apskaita, atlyginimų skaičiavimu ir mokėjimu, buhalterinės apskaitos tvarkymu, komandiruočių organizavimu. Taigi skundo argumentai dėl J. S. žinojimo apie raštuose esančios informacijos neatitikimą tikrovei, yra pagrįsti tik prielaidomis, kurių jokie kiti objektyvūs įrodymai nepagrindžia.
31. Nekaltumo prezumpcijos principo turinį atskleidžiantis in dubio pro reo principas reikalauja, kad visos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, turėtų būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021 ir kt.). Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021). Šiuo atveju, apklausus išteisintąją, liudytojus, ištyrus rašytinius bylos duomenis, J. S. paaiškinimai dėl jos nežinojimo apie raštuose esančios informacijos, kurios teisingumą ji patvirtino savo parašu, neatitikimą tikrovei, nebuvo paneigti, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ją dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išteisino.
Šalies argumentai
32. Atskirai pažymėtina, kad nors prokuroras, prašydamas J. S. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė prašymą patikslinti J. S. pareikštą kaltinimą (31 t., b. l. 34), iš šio prašymo turinio matyti, kad prašymas patikslinti kaltinimą iš esmės susijęs tik su J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo keitimu, prašant jos veiką kvalifikuoti ne pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip vykdytojos ir iš jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo pašalinant aplinkybę, kad ji padėjo atlikti žinomai netikrų dokumentų pagaminimą, padėjo suklastoti S. S. jai pateiktus dokumentus. Sutiktina, kad kaltinamajame akte J. S. inkriminuota nusikalstama veika be pagrindo buvo kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip padėjimas suklastoti dokumentus. Į šį kaltinimo ydingumą dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes J. S. veika turėtų būti kvalifikuota kaip vykdytojos. Tačiau konstatavus, kad J. S. dėl dokumentų klastojimo pagrįstai išteisinta, jos veikoje neįrodžius subjektyviojo šio nusikaltimo požymio – kaltės (tiesioginės tyčios), J. S. vaidmens, kaip padėjėjos ar vykdytojos, vertinimas, taip pat klausimo dėl J. S. pripažinimo kalta pagal kaltinamajame akte ar prokuroro prašyme dėl kaltinimo tikslinimo nurodytas faktines aplinkybes, sprendimas netenka prasmės.
33. Konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatų, baudžiamąjį įstatymą J. S. pritaikė teisingai ir priėmė pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį – teismas pagrįstai J. S. išteisino konstatavęs, kad J. S. kaltė šiuo atveju buvo preziumuota, byloje nesant jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad J. S. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. neįrodyta J. S. tiesioginė tyčia. Dėl to tenkinti prokuroro skundą ir J. S. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, prokurorui nenurodžius jokių naujų esminių faktinių aplinkybių ar duomenų, keičiančių nuosprendyje padarytas išvadas, tokių duomenų nenustačius ir apeliacinėje instancijoje, nėra pagrindo.
34. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam S. S. paskirtos bausmės teigiant, kad paskirdamas arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas nusikalstamas veikas padariusio asmens faktiškai nenubaudė. Šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus.
35. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
36. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
37. S. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas S. S. už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą paskyrė artimas vidurkiui arešto bausmes, jas subendrino apėmimo būdu ir skyrė subendrintą bausmę – 45 paras arešto, šios bausmės vykdymą atidedant 5 mėnesiams su intensyvia priežiūra ir įpareigojant nustatytu laiku (nuo 23.00 val. iki 6.00 val.) būti namuose. Vertinti S. S. paskirtą bausmę, kaip akivaizdžiai per švelnią, neatitinkančią bausmės tikslų ir paskirties, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
38. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti S. S. arešto bausmę, grindė tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino kaip rodančias, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę be realaus jos atlikimo (atidedant jos vykdymą). Teismas atsižvelgė į tai, kad S. S. padarė du tyčinius, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Taip pat buvo įvertinti su nuteistojo asmenybe bei jo turtine padėtimi susiję duomenys – S. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, jo įmonei iškelta bankroto byla, pareikšti turtiniai reikalavimai. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. S. galimybės realiai įvykdyti baudos bausmę yra ribotos, todėl bausmės tikslus ir paskirtį šiuo konkrečiu atveju labiausiai atitinka arešto bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių BK 54, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę S. S. individualizavo teisingai. Dėl to nuosprendį keisti, paskiriant baudos bausmę, kaip to skunde prašo prokuroras, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad prokuroro prašoma skirti bausmė – bauda – BK 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatyta kaip švelniausios rūšies bausmė, galima skirti šiuos nusikaltimus padariusiam asmeniui, todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroro manymu, kad paskirdamas vieną iš BK 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijose nurodytų bausmių – areštą, t. y. griežtesnę už baudą bausmę, teismas S. S. faktiškai nenubaudė.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo.
39. Nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes vertino neteisingai, dėl to S. S. nuteisė už nusikaltimus, kurių jis nepadarė. Skunde taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas sušvelninti paskirtą bausmę, trumpinant arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
40. Skundžiamu nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. BK 222 straipsnyje (redakcija nuo 2004 m. liepos 13 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas aptariamo straipsnio prasme – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, pvz., dvigubos buhalterijos vedimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Suformuotoje nuoseklioje teismų praktikoje išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai paprastai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015), tačiau visais atvejais galutinę išvadą dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-322-1073/2019). Kaip jau nurodyta šios nutarties 14 punkte, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentų klastojimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad S. S., būdamas S. S. paslaugų įmonės savininku, būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkiniu įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, juridinio asmens veiklos, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, atliko seką sisteminių veiksmų (paslėpė darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius, su darbo užmokesčio apskaičiavimu ir išmokėjimu susijusius apskaitos registrus, dokumentus, pagal kuriuos darbuotojams buvo apskaičiuoti dienpinigiai, ūkines operacijas apie atsiskaitymus su tiekėjais, dienpinigių ir darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrus, avanso apyskaitas, anuliuotą kasos išlaidų orderį, sudarant darbo laiko apskaitos žiniaraščius ne pagal faktiškai dirbtą laiką neįtraukė darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio, kitų įmokų, neatvaizdavo su darbo santykiais susijusių ūkinių operacijų avanso apyskaitose), siekdamas išvengti atsiskaitymo su darbuotojais. Dėl tokių S. S. veiksmų iš dalies negalima nustatyti S. S. paslaugų įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino ir tai, kad įrodyta, jog S. S., būdamas S. S. paslaugų įmonės savininku, būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, atliko žinomai netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojo – pasirašydamas ir savo parašu patvirtindamas sukalstojo raštus pagal faktą dėl darbuotojų neatvykimo į darbą, pažymas dėl nesiuntimo į komandiruotę, dokumentus dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio, suklastotus dokumentus pateikė darbo ginčų komisijai bei apie nusikalstamus veiksmus nežinančiai buhalterei, tikslu juos pateikti VSDFV.
42. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad savo išvadas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių buvimo S. S. veiksmuose pirmosios instancijos teismas grindė teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, specialisto išvada, rašytiniais bylos duomenimis. Iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją teismas įvertino visumos aspektu, nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, taip pat nurodė įrodymus, kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Apylinkės teismo priimtas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK reikalavimus, todėl vien ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai S. S., nepatvirtina, kad teismas padarė su įrodymų vertinimu susijusius pažeidimus, dėl to nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
43. Nuteistasis S. S. savo kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo nepripažino, tvirtino, kad pats buvo apgautas buhalterės N. G. ir A. K.. Buvo įtikintas, kad tik sudaręs automobilių nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinos automobilių draudimo kainą. A. K. skaičiuodavo ataskaitas, vairuotojų atlyginimus, derindavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduodavo užsakymą buhalterei išrašyti sąskaitą. Šio proceso nekontroliavo, neįtarė, kad A. K. ar buhalterė gali išnešti dokumentus. Darbo užmokesčio dokumentai įmonėje saugomi, tačiau jie buvo dingę. Jo įmonės vairuotojai kaltinime nurodytu laiku dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. S. paslaugų įmonėje įsakymų dėl jų komandiruočių nebuvo, nuo 2019 m. sausio mėnesio S. S. paslaugų įmonėje jie nesilankė, paaiškėjo, kad užsakymus atliko kitos įmonės naudai, dėl to buvo įformintos pravaikštos ir pateikti patikslinti duomenys VSDFV. Nors S. S. nuosekliai neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymų nelaikė patikimais ir jais nesivadovavo, vertino juos kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nesutikti su S. S. parodymų vertinimo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
44. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo buvo pradėtas gavus 2019 m. balandžio 18 d. pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos S. S. paslaugų įmonėje, kai po darbuotojų atleidimo iš darbo DK 55, 56 straipsnių pagrindu, vėliau be atleistų darbuotojų žinios, atleidimo pagrindas buvo pakeistas į DK 58 straipsnio 1 dalį ir VSDFV pateikti patikslinimai dėl darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio, mokėtinų įmokų (1 t., b. l. 1, 2, 23, 24). Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti S. S. paslaugų įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, gauta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvada dėl S. S. paslaugų įmonės ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) (16 t., b. l. 77–135).
45. Iš Specialisto išvados matyti, kad atlikus S. S. paslaugų įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyti šioje įmonėje padaryti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Specialisto išvadoje nustatyta, kad:
45.1. S. S. paslaugų įmonėje buhalterinė apskaita, susijusi su darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaičiavimu, tiriamuoju laikotarpiu nebuvo organizuojama ir tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo sudaromi ne pagal darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, nurodytą vairuotojų kortelių ataskaitose. Įmonė pateikė raštus, kuriuose nurodyta, kad nėra dokumentų, patvirtinančių darbuotojų buvimą komandiruotėse, tačiau pagal tyrimo metu surinktus duomenis (Lietuvos transporto inspekcijos duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sunkvežimių sekimo Optifleet sistemoje ataskaitos) darbuotojai vyko į komandiruotes su įmonės valdomomis transporto priemonėmis. Dėl to, kad įmonė neišsaugojo dokumentų, kuriuose buvo apskaičiuoti dienpinigiai darbuotojams, apskaitos registrų, kuriuose užregistruota kiekvienam darbuotojui apskaičiuota dienpinigių suma, negalima patikrinti dienpinigių apskaičiavimo teisingumo, negalima nustatyti, kiek dienpinigių išmokėta, kai jie buvo mokami su darbo užmokesčiu. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio E. V. patyrė 3 935,14 Eur nuostolių, V. P. – 1 121,09 Eur nuostolių, K. J. – 3 168,19 Eur nuostolių, R. R. – 2 346,77 Eur nuostolių, T. R. – 2 028,07 Eur nuostolių, A. L. – 1 073,92 Eur nuostolių;
45.2. S. S. paslaugų įmonė neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Neišsaugojo A. B., E. K., R. M., V. R., P. S., J. V., A. V., I. J. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d. taisytų bei anuliuotų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dokumentų, pagal kuriuos darbuotojams buvo apskaičiuoti dienpinigiai, apskaitos registrų, kuriuose užregistruota kiekvienam darbuotojui apskaičiuota dienpinigių suma, ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, buhalterinių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apskaitos registrų, E. K., E. V., V. P., K. J., R. R. avanso apyskaitų, anuliuotos kasos išlaido orderio, pagal kurį 2019 m. balandžio 1 d. S. S. išduota 3 000 Eur;
45.3. pagal pirminius VSDFV pateiktus duomenis apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas, įmonė tiriamuoju laikotarpiu iš viso priskaičiavo 64 015,03 Eur, o pagal patikslintus duomenis apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas, įmonė tiriamuoju laikotarpiu priskaičiavo 31 724,44 Eur. Iš viso skirtumas tarp VSDFV pateiktų pirminių ir patikslintų duomenų sudarė 30 921,03 Eur. Įmonė dokumentiniam tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis ir pateikti pirminiai duomenys, nepateikė dalies dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikti taisymai ir pateikti patikslinti duomenys, nepateikė apskaitos registrų, kuriuose šios ūkinės operacijos buvo užregistruotos, todėl iš dalies negalima nustatyti VSDFV pateiktų duomenų teisingumo. Įmonė, VSDFV pateikdama darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, kuriuose nenurodytas darbuotojų faktiškai dirbtas darbo laikas ir neapskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką, pagal kuriuos pateikė patikslintus pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, neapskaičiavo dalies įmokų VSDFV nuo darbuotojų pajamų, VSDFV nepateikė dalies duomenų pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir nesumokėjo 1 483,84 Eur įmokų. Įmonė, pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, nepateikė duomenų apie 6 976,21 Eur priskaičiuotą darbo užmokestį ir apie 1 483,84 Eur įmokas;
45.4. dokumentiniam tyrimui nebuvo pateiki kasos dokumentai, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, banko dokumentai, apskaitos registrai bei pinigų likučių kasoje inventorizacijos aprašai už 2018 metus, todėl nėra galimybės nustatyti, ar S. S. paslaugų įmonė 2018 m. lapkričio 16 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punkte nurodytų įmokėtų 4 060 Eur gavimą įformino vadovaudamasi teisės aktais.
46. Taigi, atlikus S. S. paslaugų įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d. pagal S. S. paslaugų įmonės perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo nustatyta, kad šioje įmonėje darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo laikas buvo nurodomas ne pagal jų faktiškai dirbtą laiką, nurodytą vairuotojų kortelių ataskaitose, nebuvo vykimą į komandiruotes patvirtinančių dokumentų (jų įmonė nepateikė), nors pagal tyrimo metu surinktus duomenis darbuotojai vyko į komandiruotes įmonės valdomomis transporto priemonėmis. Taip pat nebuvo išsaugota (nebuvo pateikta) dalis su darbo laiko apskaita, darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių apskaičiavimu susiję dokumentai (žiniaraščiai, registrai). Nustatyta ir tai, kad įmonė dokumentiniam tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis ir pateikti pirminiai duomenys, nepateikė dalies dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikti taisymai ir pateikti patikslinti duomenys, nepateikė apskaitos registrų, kuriuose šios ūkinės operacijos buvo užregistruotos, todėl iš dalies negalima nustatyti VSDFV pateiktų duomenų teisingumo. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu specialistas padarė išvadą, kad S. S. paslaugų įmonės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d.) nebuvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų, nesivadovauta Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalimis, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-10 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15, 10.19, 10.21 papunkčiais, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 4 dalimi.
47. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Ūkio subjekto vadovas taip pat atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).
48. Bylos duomenimis S. S. paslaugų įmonės savininku ir vadovu nuo 1997 m. vasario 6 d. yra S. S. (1 t., b. l. 43, 44), taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad jis buvo atsakingas, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis norminių aktų, kurių pažeidimai nustatyti specialisto išvadoje, reikalavimų. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai atsako įmonės buhalteris, o įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), tačiau esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju. Šioje byloje aplinkybės, kad S. S. paslaugų įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi N. G. ar L. N. būtų veikusios savarankiškai, be S. S. žinios, nenustatytos.
49. Apeliaciniame skunde Specialisto išvada vertinama kaip niekinė, tokį vertinimą grindžiant tuo, kad išvados buvo padarytos vertinant, kad S. S. paslaugų įmonė 2019 m. sausio-kovo mėnesiais vykdė tarptautinius pervežimus ir vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius, nors vežėju pagal dokumentus buvo kita įmonė. Apelianto įsitikinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2019 metų sausio mėnesio S. S. paslaugų įmonės darbuotojai realiai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jos naudai, todėl ši įmonė turi turėti visus reikalingus dokumentus, o S. S. paslaugų įmonėje buvusius dokumentus paėmė ir išnešė buhalterė N. G. arba A. K.. Su šiais skundo argumentais nesutiktina, juos paneigia ne tik aptarta Specialisto išvada, bet ir kiti bylos įrodymai.
50. Nors S. S. tvirtina, kad kaltinime nurodyti jo įmonės vairuotojai nuo 2019 m. sausio 1 d. jo įmonėje nebepasirodė, faktiškai dirbo kitoje įmonėje ir jos naudai (UAB „(duomenys neskelbtini)“), tokius teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kaip matyti iš Specialisto išvados, darbuotojai, dėl kurių VSDFV buvo pateikti patikslinti duomenys, buvo atleisti laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. (darbuotojai, kuriems nurodytos nulinės sumos ir kurių atleidimo pagrindas pakeistas – laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 13 d.). Kaip matyti iš nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklaustų S. S. paslaugų įmonės vairuotojų parodymų, dalis jų iš tikrųjų pasibaigus darbo teisiniams santykiams su S. S. paslaugų įmone, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau visi jie nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad iki atleidimo dienos dirbo S. S. paslaugų įmonėje, vyko į komandiruotes su S. S. paslaugų įmonės transporto priemonėmis, iš S. S. įmonės bankiniais pavedimais gaudavo darbo užmokestį, komandiruotpinigius taip pat pinigus kitoms išlaidoms, o prašymus atleisti iš darbo pateikė dėl to, kad nebuvo išmokamas darbo užmokestis. Tokias aplinkybes nurodę liudytojai A. K., L. G., K. J., J. M., E. P., V. P., R. M., I. J., R. R., E. V., A. L., T. R., A. V., A. B., P. S., E. K., V. M. (28 t., b. l. 126, 127, 132–143, 152–154; 29 t., b. l. 22–28, 98, 99, 102, 103, 132–139, 145–150, V. R. (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu asmeniui mirus) (30 t., b. l. 82; 10 t., b. l. 166–168) parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, esminiai skirtumai, neatitikimai, prieštaravimai jų parodymuose nenustatyti, liudytojų teisme nurodytos aplinkybės atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, šių liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai.
51. Kaip liudytoja apklausta S. S. paslaugų įmonėje buhalterės funkcijas atlikusi N. G. patvirtino, kad nebuvo darbuotojų, kurie vienu metu dirbtų ir pas S. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai kurie vairuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino po to, kai išėjo iš S. S. įmonės, perėjimas vyko nuo 2019 m. vasario mėnesio, darbuotojai pateikė prašymus atleisti iš darbo nurodydami priežastį, kad nemokamas darbo užmokestis. Be to, ši liudytoja nurodė ir tai, kad 2019 metų sausio mėnesį visiems darbuotojams paskaičiavo atlyginimus, kovo mėnesį grįžusi po nedarbingumo, užbaigė darbo užmokesčio skaičiavimus ir iki nustatyto laiko (kovo 15 d.) pateikė duomenis Sodrai, darbo tabeliai ir darbo užmokesčio dydžiai, kaip visada, buvo suderinti su S. S.. Žinojo, kad vairuotojai tikrai dirbo, kadangi tai patvirtina vairuotojų kortelių duomenys, kuriuose atsispindi važiavimo ir poilsio laikas, nesimatydavo tik šalių (28 t., b.l. 118–125). Liudytojos N. G. nurodytos aplinkybės atitinka duomenis apie S. S. paslaugų įmonės darbuotojams bankiniais pavedimais išmokėtas sumas (darbo užmokestį, dienpinigius, išlaidas) bei VSDFV teiktą informaciją, kuri buvo ištirta ir įvertinta Specialisto išvadoje ir iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio-kovo mėnesiais S. S. paslaugų įmonės darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai bei pinigų sumos kitoms su komandiruotėmis susijusioms išlaidoms padengti, informacija apie apdraustuosius VSDFV teikta 2019 m. vasario, kovo mėnesiais. Aptarti duomenys neabejotinai įrodo, kad 2019 m. sausio-kovo mėnesiais S. S. paslaugų įmonės vairuotojai, tarp jų ir V. P., E. V., K. J., R. R., T. R., A. L., kurių atleidimo pagrindas buvo pakeistas į DK 58 straipsnio 1 dalį, 2019 m. sausio-kovo mėnesiais dirbo S. S. paslaugų įmonėje, jiems buvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos. Nors iš tikrųjų direktoriaus įsakymų dėl vairuotojų komandiruočių į užsienį 2019 m. sausio-kovo mėnesiais nebuvo, ši aplinkybė fakto, kad vairuotojai buvo S. S. paslaugų įmonės darbuotojai, faktiškai dirbo šioje įmonėje, vyko į komandiruotes (reisus) užsienyje su S. S. paslaugų įmonės valdomomis transporto priemonėmis, nepaneigia.
52. Kaip minėta, S. S. paslaugų įmonės darbuotojams, kurių atleidimo pagrindas buvo pakeistas į atleidimą dėl pravaikštų, 2019 m. sausio-kovo mėnesiais bankiniais pavedimais S. S. paslaugų įmonė mokėjo darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas. Taigi nelogiška, kad S. S. paslaugų įmonė būtų vykdžiusi atsiskaitymus su asmenimis, kurie įmonėje faktiškai nedirbo. Nors S. S. nagrinėjant bylą teisme tvirtino, kad su vairuotojų ataskaitomis, darbo užmokesčiu, užsakymais susijusių procesų jis nekontroliavo, apie tai, kad darbuotojai nuo 2019 m. sausio 1 d. dirbo kitoje įmonėje, sužinojo tik vėliau, dėl to ir buvo pakeistas darbuotojų atleidimo pagrindas, šie teiginiai byloje esančiais įrodymais yra paneigti.
53. Kaip matyti iš liudytojos N. G. parodymų, apie darbo užmokestį duomenis vesdavo pagal tabelius, pagal tai, kaip vairuotojai veždavo krovinius. Vairuotojų, kurie krovinius veždavo Lietuvoje, duomenis pasakydavo D. S., o darbuotojų, kurie krovinius veždavo užsienyje – A. K. arba S. S., kurie pateikdavo informaciją ir apie tai, kuriose šalyse kroviniai buvo vežami. Liudytoja taip pat nurodė, kad būdavo atvejų, kai vairuotojai skambindavo, kad užsienyje reikia sumokėti už aikštelę, kurą, bet ji pervesti pinigų negalėdavo, nes banko generatorius buvo pas S. S., ji pati tokių įgaliojimų neturėjo. Pavedimus darydavo S. S. arba ji (liudytoja) kartu su S. S.. Dienpinigius paskaičiuodavo gavusi duomenis iš vairuotojų kortelių, šalis derindavo su S. S., tabelį derindavo su vadovu, duodavo jam pasirašyti, pagal tabelį skaičiuodavo darbo užmokestį, šie paskaičiavimai taip pat buvo derinami su S. S.. Taip pat nurodė, kad įsakymų dėl komandiruočių nespausdino nuo 2018 m. liepos 1 d.
54. Liudytojais apklaustų S. S. paslaugų įmonės darbuotojų (vairuotojų) parodymais nustatyta, kad iš tikrųjų rašytinių įsakymų dėl vykimo į komandiruotes (reisus) nebūdavo, į komandiruotes siųsdavo S. S., taip pat dėl išvykimo į reisus bendraudavo su vadybininkais, būdavo nusistovėjusi tvarka kada ir kur vykti, apie grįžimą iš komandiruotės informuodavo S. S. arba A. K., pagal nustatytą tvarką grįžę iš komandiruotės automobilyje arba pas sargą palikdavo visus su krovinio pervežimu susijusius dokumentus, kiekvieną mėnesį būdavo nuskaitomi vairuotojo kortelių duomenys, juos nuskaitydavo ir S. S., jokių pretenzijų dėl komandiruočių iki atleidimo dienos nebuvo. Be to, liudytojai L. G., K. J., V. P., R. R. nurodė ir tai, kad pradėjus nemokėti darbo užmokesčio, skambino direktoriui, aiškinosi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, šis sakydavo, kad nėra pinigų, žadėdavo atsiskaityti. Aptarti liudytojų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai įrodo, kad S. S. buvo žinomos aplinkybės dėl darbuotojų vykimo į komandiruotes jo įmonės valdomomis transporto priemonėmis ir jo naudai. Kaip nurodė dalis vairuotojų, dėl neišmokamo darbo užmokesčio pretenzijas reikšdavo pačiam S. S., šis žadėdavo atsiskaityti, jokių pretenzijų dėl to, kad vairuotojai į reisus vyko be pagrindo ar be direktorius žinios, S. S. vairuotojams nereiškė. Objektyvių duomenų, kurie tai paneigtų, byloje nėra.
55. S. S. žinojimą, kad vairuotojai nuo 2019 m. sauso 1 d. dirbo jo įmonėje ir jos naudai, patvirtina ir tai, kad kompiuteryje, paimtame atlikus kratą S. S. paslaugų įmonėje, buvo rasti vairuotojų kortelių vilkikų tachografų programos duomenys, kuriuose nurodytas asmenų vairavimo, poilsio laikas. Kaip minėta, liudytoja N. G. nurodė, kad darbo užmokesčio apskaičiavimui reikalingą informaciją apie vairuotojų, vykstančius į reisus užsienyje, gaudavo iš S. S. arba A. K., taigi nekyla abejonių, kad S. S. informacija apie darbuotojų vykimą į reisus disponavo pats, ši informacija jam buvo žinoma. Bylos duomenimis, dalis S. S. įmonės vairuotojų prašymus atleisti iš darbo pateikė dėl to, kad jiems nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir, kaip matyti iš Specialisto išvados, kurioje buvo įvertinti su darbuotojais sudarytų darbo sutarčių duomenys, vairuotojai V. P., E. V., K. J. buvo atleisti DK 56 straipsnio pagrindu (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių), vairuotojai R. R., T. R., A. L. – DK 55 straipsnio pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), A. K. – darbuotojo prašymu. Tačiau 2019 m. balandžio 14 d. VSDFV buvo pateikti patikslinti duomenys apie darbuotojų V. P., E. V., K. J., R. R., T. R., A. L. ir A. K. atleidimą, nurodant pakeistą atleidimo pagrindą – DK 58 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Pagal šio straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
56. Atkreipiamas dėmesys, kad patikslinti duomenys S. S. nurodymu VSDFV buvo pateikti po to, kai S. S. paslaugų įmonės darbuotojai V. P., E. V., K. J., R. R., T. R., A. L. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl jiems neišmokėto darbo užmokesčio. Bylos duomenimis E. V. ir V. P. į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2019 m. kovo 18 d. (2 t., b. l. 3, 85), T. R. ir R. R. – 2019 m. kovo 22 d. (3 t., b. l. 27, 54) , A. L. ir K. J. – 2019 m. kovo 29 d. (3 t., b. l. 110, 138). Šios aplinkybės, įvertinus jas kitų duomenų, iš kurių matyti, kad jokių pretenzijų dėl darbuotojų vykimo į reisus šioje byloje aktualiu laikotarpiu S. S. vairuotojams nereiškė, įmonės pareigos išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas neneigė ir žadėjo šią pareigą įvykdyti, tokių pretenzijų nereiškė ir įforminant darbo santykių su S. S. paslaugų įmone pasibaigimą, suponuoja pagrįstą manymą, kad duomenys apie atleidimo pagrindą buvo patikslinti ir pateikti VSDFV ne dėl to, kad S. S. tapo žinoma apie darbuotojų pravaikštas dėl jų faktinio darbo kitoje įmonėje, o dėl to, kad išvengtų atsiskaitymo su atleistais darbuotojais. Tokią išvadą leidžia daryti ir liudytojos N. G. parodymai apie tai, kad 2019 m. kovo mėnesio antroje pusėje programoje pastebėjo pakeitimus, pakeitimai buvo susiję su darbo užmokesčiu. Buvo padaryta taip, kad darbuotojai nedirbo, buvo į Sodrą pranešimai, kad pravaikštos padarytos, anuliuoti duomenys apie darbo užmokestį. S. S. jai buvo nurodęs nusiųsti duomenis į Sodrą apie vairuotojų pravaikštas ir padaryti taip, kad jie tuo laikotarpiu nedirbo, t. y. anuliuoti darbo užmokesčio skaičiavimus, taip norėjo padaryti ir su 2018 metų duomenimis. Tačiau ji nesutiko klastoti duomenų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. N. G. elektroniniu paštu kreipėsi dėl konsultacijos į darbo ginčų komisiją, be kitų aplinkybių, nurodydama ir tai, kad S. S. nuo 2019 m. sausio mėnesio tabelyje pardėjo žymėti pravaikštas ir atleisti darbuotojus už pravaikštas, nors darbuotojai dirbo, kad nepakluso S. S. reikalavimui anuliuoti Sodrai perduotus duomenis apie vairuotojų darbo užmokestį nuo 2019 metų sausio mėnesio (12 t., b. l. 19, 20). Aptartos aplinkybės, taip pat liudytojos N. G. parodymų skirtingų proceso metu nuoseklumas ir neprieštaringumas, atitikimas kitiems bylos duomenims, leidžia jos parodymus vertinti kaip objektyvius ir patikimus, ir jais vadovautis.
57. Dėl skundo argumento, kad nuo 2019 metų sausio mėnesio S. S. paslaugų įmonės vairuotojai S. S. paslaugų įmonės transporto priemonėmis vežė krovinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kad krovinių vežėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o S. S. paslaugų įmonė tarptautinių pervežimų nevykdė, visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog S. S. paslaugų įmonės valdomomis transporto priemonėmis krovinių pervežimo paslaugas teikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje byloje nėra. Taip pat nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius S. S. paslaugų įmonės valdomomis transporto priemonėmis vežė S. S. paslaugų įmonės vairuotojai. Kaip liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėja ir akcininkė V. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad krovinių pervežimui buvo naudojami nuomoti automobiliai, juos nuomojosi iš S. S. paslaugų įmonės, vairuotojo paslauga taip pat buvo nuomojama, o kuris vilkikas kieno krovinį veža, atskirdavo pagal CMR važtaraščius, už S. S. krovinius mokėjo S. S., už UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ši įmonė. Buvo susitarimas, kad pinigus perveda S. S., o šis atsiskaito su vairuotojais (29 t., b.l. 151, 152). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. K., patvirtindamas, kad 2019 metų sausio mėnesį iš S. S. paslaugų įmonės nuomojosi vilkikus, buvo nuomojama visa paslauga, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi S. S. vairuotojais, tol UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašomos sąskaitos ir S. S. paslaugų įmonei pervedami pinigai (28 t., b. l. 126–129).
58. Liudytojų V. K. ir A. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Iš nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. K., L. G., K. J., J. M., E. P., V. P., R. M., I. J., R. R., E. V., A. L., T. R., A. V., A. B., P. S., E. K., V. M., J. K., G. L., parodymų matyti, kad iš tikrųjų vežant UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius, teko vairuoti S. S. paslaugų įmonės valdomas transporto priemones, girdėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus iš S. S. nuomojasi, 2019 m. sausio mėnesį, vasario mėnesio pradžioje vežėju dokumentuose buvo nurodoma tik S. S. paslaugų įmonė, o vėliau jau prasidėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai. Taip pat nurodė, kad iki atleidimo dienos įmonėje nustatyta tvarka dėl su krovinio pervežimu susijusių dokumentų palikimo automobilyje ar pas automobilių aikštelė sargą iki atleidimo dienos nesikeitė, o vairuotojų kortelė būdavo nuskaitomos kartą per mėnesį, nuskaitydavo D. S., S. S. arba skaitytuvas būdavo paliktas pas buhalterę ofise (28 t., b. l. 126–129, 139, 140, 142–143, 153, 154; 29 t., b. l. 23, 24–28, 99, 100, 102, 133–137,146–150, 178–180; 30 t., b. l. 13–15, 35, 36).
59. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad S. S., priešingai, nei teigiama skunde, buvo žinoma apie jo įmonės valdomų transporto priemonių naudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviniams vežti, transporto priemonės buvo naudojamos su jo žinia. Tokią išvadą leidžia daryti ir 2019 m. sausio 2 d. tarp S. S. paslaugų įmonės, atstovaujamos S. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos V. K., sudaryta vilkiko nuomos sutartis. Kaip matyti iš šios sutarties turinio, S. S. paslaugų įmonė įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos pagrindu perduoti 8 vilkikus, nuomos kaina nustatyta 2 000 Eur per mėnesį už vieną vilkiką. Sutartis pasirašyta abiejų sutarties šalių, patvirtinta antspaudais (16 t., b. l. 29–31). S. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kėlė versiją, kad šią sutartį pasirašė tik dėl to, kad buvo įtikintas, jog tokiu būdu sužinos transporto priemonių draudimo kainą, tačiau ši versija pirmosios instancijos teismo buvo argumentuotai atmesta. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ne vienerius metus vykdydamas krovinių pervežimo veiklą, būdamas juridinio asmens vadovu, S. S. neabejotinai žinojo, kokios yra draudimo sąlygos ir kokiu būdu jas galima sužinoti (kreipiantis įdraudimo bendroves) ir, kad tam sudaryti fiktyvią, kaip teigia S. S., vilkikų nuomos sutartį nėra reikalinga. Versiją dėl vilkikų nuomos sutarties sudarymo siekiant sužinoti draudimo kainą, nežinojimo apie vilkikų naudojimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, paneigia ir pokalbio tarp S. S. ir A. K. įrašas.
60. Iš 2019 m. spalio 28-30 d. garso įrašų apžiūros protokole užfiksuoto S. S. ir A. K. pokalbių turinio matyti, kad S. S. ir A. K. kalba apie tai, kad mašinos liktų A. K., S. S. sako, kad A. K. nemoka pinigų, kad pasakys vyrams, jog negavo iš (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pinigų, negali su jais atsiskaityti. A. K. klausia „tai ar negavai sausį, vasarį tu pinigų iš manęs“, S. S. atsako, kad už sausį vyrams atsiskaitė, sako, kad įmonėje didelės išlaidos, didelės skolos, klausia „kiek apyvartos aš gavęs iš tavęs“, „kad 124 000“, „nuo sausio 15 dienos, kai pradėjai mums vesti, gavau 124 000 atrodo“, A. K. sako eiti pažiūrėti kiek, kad „praėjusį mėnesį gavai virš 70 000 ir dabar čia dar šneki tokias nesąmones“. A. K. siūlo duoti pinigų auditui, tačiau S. S. pasako, kad nenori, jog A. K. su savo pinigais eitų į jo įmonę. Taip pat pasako, kad „aš netgi ir mašinų nenoriu daugiau leisti, turbūt dar neišsiuntėm tau rašto, bet parašysiu šiandien galbūt, kad neleidžiu aš daugiau važiuoti ir naudotis mano transportu supranti, o tavo apyvarta, jokio pylimo, jokio išvažiavimo, jokios kitos mašinos daugiau, parvažiuoja, parveža reisus ir pastatom, kol neišsiaiškinam visko teisiškai, kai viską teisiškai susidėliosim, tada, jei susitarsim, galėsi paimt, ar sumokėt, ar važiuot, ar nuomotis“. A. K. prašo parašyti, kurios mašinos nevažiuos, S. S. atsako, kad visos tos. A. K. paklausia, ar jis žino, kad gaus baudą už sutarties nesilaikymą. (12 t., b. l. 85–97).
61. Šio pokalbio turinys, vertinant jį kitų aptartų įrodymų visumoje, patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad S. S. visą laiką buvo žinoma ir jis leido, kad būtent su jo įmone darbo sutartis sudarę vairuotojai nuo 2019 m. sausio mėnesio vyksta į komandiruotes užsienyje ir jo įmonės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tai patvirtina ir 2020 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad S. S. paslaugų įmonės valdomomis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotomis transporto priemonėmis, krovinių pervežimo paslaugas teikė tiek S. S. paslaugų įmonė, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CMR kaip vežėja surodyta tiek S. S. paslaugų įmonė, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“) (24 t., b. l. 164–172). Taigi, pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teimo išvada, kad S. S., žinodamas, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. vairuotojai dirbo jo įmonėje, vežė tiek jo įmonės, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius jo įmonės valdomomis transporto priemonėmis, dokumentuose užfiksuodamas ir parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų pravaikštas, jų nesiuntimą į komandiruotes ir šiuos duomenis panaudodamas, padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią dokumentų klastojimo sudėtį. Įvertinus tai, kad bylos įrodymais patikimai įrodyta, kad S. S. buvo žinoma apie tai, kad jo įmonės vairuotojai jo įmonėje faktiškai dirbo, kad jo įmonės valdomomis transporto priemonėmis vežė krovinius ne tik jo įmonės, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kad jiems yra apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos, nekyla jokių pagrįstų abejonių ir dėl to, kad S. S., dokumentuose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotojų pravaikštas, jiems priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas mokėtinas įmokas ir šiuos dokumentus panaudodamas (pateikdamas darbo ginčų komisijai bei buhalterei, kad duomenys būtų perduoti valstybės institucijoms), veikė tiesiogine tyčia.
62. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius vežė S. S. paslaugų įmonės vairuotojai, S. S., kaip įmonės vadovo, nuo pareigos juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą organizuoti taip, kad ji buvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų, saugoti dokumentus nustatytą laiką, neatleidžia. Kaip minėta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad iki atleidimo iš darbo 2019 m. kovo mėnesį darbuotojų prašymu, vairuotojus darbo teisiniai santykiai siejo būtent su S. S. paslaugų įmone, su kuria buvo sudarytos darbo sutartys, dalis S. S. paslaugų įmonėje dirbusių vairuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik po to, kai buvo atleisti iš S. S. paslaugų įmonės. Taigi, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vairuotojų atleidimo iš darbo jų prašymu, už darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą ir išmokėjimą, su tuo susijusių dokumentų rengimą ir išsaugojimą buvo atsakingas darbdavys – S. S. paslaugų įmonė, atstovaujama S. S., kuris, kaip nustatyta bylos įrodymais, šios pareigos tinkamai nevykdė. Skundo argumentai, kad su tarptautiniais pervežimais susijusius buhalterinius dokumentus paėmė ir išnešė N. G. arba A. K., jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti ir, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, vertintini kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
63. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė S. S. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo. Nors nuteistasis ir mano priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti, kad S. S. padarė nurodytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo S. S. kaltė šioje byloje įrodyta ne tik specialisto išvada, kurioje nustatyti apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai bei jų įtaka galėjimui (negalėjimui) visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, bet ir kitais įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis), pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintais įrodymais ir teisingai įvertintais pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles nurodant, kurie bylos įrodymai vieni kitus patvirtina, papildo ir sutampa tarpusavyje. Patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų aspektu, nustatyta, kad iš tikrųjų jokie esminiai prieštaravimai skirtingu metu duotuose liudytojų parodymuose nenustatyti, liudytojų parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, juos patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Nors nuteistasis savo kaltę nuosekliai neigė, jo iškelta versija, kad jo įmonėje įdarbinti vairuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius“ vežė be jo žinios, jo įmonėje nuo 2019 metų sausio mėnesio faktiškai nedirbo, dėl to apie tai sužinojęs, jis nurodė pakeisti darbuotojų atleidimo pagrindą (dėl pravaikštos), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta, nurodant išsamius, bylos įrodymais pagrįstus tokio vertinimo motyvus, su kuriais nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu S. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu pagrįstai, todėl šį nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti nėra pagrindo.
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo. Apeliaciniame skunde prašoma arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių tuo atveju, jeigu teismas nenustatys pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šį prašymą apeliantas grindžia tuo, kad padaryti nusikaltimai nepriskiriami prie sunkių, kad apeliantas nesuvaldė situacijos, kai buvo perimtas tarptautinių pervežimų verslas, yra teigiamai charakterizuojamas, šiuo metu dirba, nėra linkęs daryti nusikaltimus. Sutiktina su apeliantu, kad su padarytų nusikaltimų sunkumu, nusikalstamas veikas padariusiu asmeniu susijusios, jį charakterizuojančios aplinkybės, yra svarbios bausmės individualizavimo procese ir į jas, skiriant bausmę, privaloma atsižvelgti. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šiuo atveju tai ir buvo padaryta.
65. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ne tik padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, bet ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei ribotas kaltinamojo galimybes įvykdyti baudos bausmę, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant. Bausmės rūšis apeliaciniame skunde nėra ginčijama, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, bausmių skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas taikė neteisingai. Pagrįstai S. S. paskyręs arešto bausmę, jos vykdymą pirmosios instancijos teismas atidėjo 5 mėnesiams. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, arešto bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Taigi šiuo atveju S. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas mažesniam, negu vidurkis, terminui. Įvertinus tai, kad S. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės byloje nėra nustatytos, taip pat atsižvelgus į nuteistajam paskirto įpareigojimo pobūdį (nuteistasis įpareigotas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.), daryti išvadą, kad arešto bausmės vykdymą atidėjus trumpesniam, nei vidurkis, terminui, S. S. yra nubaustas aiškiai per griežtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bausmių skyrimą reglamentuojančios nuostatos šiuo atveju pažeistos nebuvo, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį švelninant nuteistajam paskirtą bausmę (trumpinant arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą), nėra pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
66. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam S. S. ir išteisintosioms L. N. ir J. S.. Iš šių pažymų matyti, kad nuteistajam S. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 90 Eur (31 t., b. l. 47), išteisintajai L. N. – 190 Eur (31 t., b. l. 22), išteisintajai J. S. – 863,33 Eur (31 t., b. l. 40). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.
67. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokuroro ir nuteistojo S. S. apeliacinius skundus. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliaciniai skundai atmetami, kaip nepagrįsti. Nuteistasis S. S., išteisintosios L. N. ir J. S. apie galimybę išieškoti iš jų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuoti išsiunčiant Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktų gynėjų paskyrimo (30 t., b. l. 205,206). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam ir išteisintosioms buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš jų neišieškotinos. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Šiuo atveju išteisintosios L. N. ir J. S. nuosprendžio neskundė, prokuroro apeliacinis skundas dėl J. S. pripažinimo kalta atmetamas. Taigi, išieškoti iš jų minėtas išlaidas nėra pagrindo. Dėl išlaidų išieškojimo iš nuteistojo S. S. pažymėtina, kad nors nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, vis tik įvertinus tai, kad iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, jo turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuteistasis įsidarbino pakankamai neseniai – 2022 m. sausio 18 d., sutartyje numatytas darbo užmokestis – 740 Eur per mėnesį, atsižvelgus į minėtas BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo S. S. neatitiktų proporcingumo principo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko ir nuteistojo S. S. apeliacinius skundus atmesti.
Iš nuteistojo S. S. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 90 Eur, neišieškoti.
Iš išteisintosios L. N. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 190 Eur, neišieškoti.
Iš išteisintosios J. S. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 863,33 Eur, neišieškoti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.