- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2-205-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00321-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ADDeIT
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ADDeIT atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės ieškinį dėl dokumentų išreikalavimo iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės VISMILA nemokumo administratoriaus S. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ADDeIT pateikė likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) VISMILA (toliau – įmonė, bendrovė) bankroto byloje ieškinį, prašydama išreikalauti iš LUAB VISMILA nemokumo administratoriaus S. Š.:
1.1. tarp LUAB VISMILA ir UAB ,,Inter Cars Lietuva“ sudarytos distribucijos sutarties Nr. 2019/12/09/7 kopiją;
1.2. LUAB VISMILA prekių priėmimo aktų kopijas;
1.3. informaciją apie teisinį pagrindą dėl LUAB VISMILA naudojimosi patalpomis buveinei;
1.4. informaciją apie LUAB VISMILA ilgalaikį turtą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu prašoma išreikalauti ginčo informaciją ir dokumentus, nes nemokumo administratorius atsisako juos pateikti (pateikė tik dalį), nors į nemokumo administratorių kreipėsi ne vieną kartą. Prašoma išreikalauti informacija ir dokumentai ieškovei, kaip LUAB VISMILA kreditorei, yra reikalingi, siekiant įsitikinti, ar tikrai LUAB VISMILA pateikė tikrovę atitinkančią informaciją, ar nėra slepiamo turto, ar aplinkybės, dėl kurių LUAB VISMILA nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, iš tiesų yra tos, kurias įmonė (buvusi jos vadovybė) nurodė kreditoriams ir nemokumo administratoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės UAB ADDeIT ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme.
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nurodyta teisės norma yra blanketinio pobūdžio, t. y. dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo) apskundimo nukreipianti į CPK normas. Tai reiškia, kad jei ieškovė mano, jog jos subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeistas nemokumo administratoriaus veiksmais (neveikimu), ji gali imtis CPK numatytų teisinių priemonių subjektinei teisei apginti. Pagal CPK ginčo teisenos tvarka kreipiantis į teismą paduodamas ieškinys, kuriam keliami turinio ir formos reikalavimai.
5. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai neužtikrina jos materialiųjų teisių gynimo, kadangi ieškovės prašymas išreikalauti tam tikrus dokumentus ir (ar) informaciją, neprašant vienu ar kitu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje ir (ar) JANĮ nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialiuosius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal civilinio proceso normas teismas gali išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Teismas civiliniame procese gali išreikalauti įrodymus esant tam tikroms sąlygoms: prašomi išreikalauti įrodymai turi būti susiję su konkrečia nagrinėjama byla, dalyvaujantys byloje asmenys jų patys negali gauti, įrodymai aktualūs objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui.
Šalies argumentai
7. Teismas, įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio dėl nemokumo administratoriaus veiksmų turinį, konstatavo, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris adresuojamas teismui. Tai yra tokiu prašymu ieškovė, pasinaudodama išimtinėmis teismo teisėmis, siekia gauti asmeniškai jai reikalingus dokumentus ir informaciją, tačiau toks ieškovės prašymas neatitinka anksčiau nurodytų sąlygų, o kitais atvejais teismas nėra įrodymus renkantis subjektas procese.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė jau buvo pateikusi skundą teismui, prašydama pripažinti, jog LUAB VISMILA nemokumo administratorius neteisėtai atsisakė pateikti prašomus dokumentus ir informaciją, tačiau teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi skundą atsisakė priimti ir išaiškino, jog teikiamas reikalavimas nėra materialiojo pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių, pateiktas procesinis dokumentas neatitinka JANĮ ir CPK nuostatų. Pakartotinai teismui teikiamo prašymo (ieškinio) turinys iš esmės sutampa su prieš tai teikto skundo turiniu, o vien tik formaliai pakeistas dalykas (prašymas) nesuteikia ieškiniui prilyginamo procesinio dokumento teisinės reikšmės, nes neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, nes priešingu atveju dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti paskirta CPK 95 straipsnyje numatyta bauda.
10. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys (prašymas) nesukelia teisinių pasekmių ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams (nesukuria, nepanaikina ir jų nepakeičia), todėl teismas atsisakė priimti UAB ADDeIT ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, tačiau tas pats mokėjimo nurodymas jau buvo pateiktas prie ieškovės 2024 m. sausio 25 d. skundo, kurį teismas minėta nutartimi atsisakė priimti ir grąžino žyminį mokestį, todėl pagal tą patį mokėjimo nurodymą nėra pagrindo antrą kartą grąžinti ieškovei žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovė UAB ADDeIT atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes neatsižvelgė į JANĮ nuostatas, užtikrinančias informacijos kreditoriui apie bankroto procesą gavimą ir nemokumo proceso dalyvių veiksmų apskundimą.
12.2. Teismas neatsižvelgė, kad nemokumo administratorius prašomos išreikalauti informacijos ir dokumentų nepateikia, nors ieškovė dėl to į nemokumo administratorių kreipėsi kelis kartus. Prašymas išreikalauti informaciją ir dokumentus negali būti laikomas vien tik ieškovės interesus tenkinančiu prašymu, nes visi likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditoriai yra suinteresuoti savo finansinių reikalavimų patenkinimu iš galimai žalą bendrovei ir kreditoriams padariusių atsakingų asmenų (vadovo, akcininko). Pagal nemokumo administratoriaus pateiktą dalinę informaciją galima spręsti, kad LUAB VISMILA veikla, turtas, darbuotojai buvo perkelti į kitą įmonę, paliekant likviduojamai dėl bankroto bendrovei skolas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė ir siekia susipažinti su prašomais išreikalauti dokumentais ir informacija, kad įsitikintų, ar buvę įmonės valdymo organai ir (ar) dalyviai atliko neteisėtus veiksmus bei padarė žalą bendrovei.
12.3. Prašoma išreikalauti informacija ir dokumentai taip pat reikalingi, siekiant įsitikinti LUAB VISMILA bankroto byloje patvirtinto kreditorės UAB „Inter Cars Lietuva“ itin didelio finansinio reikalavimo (129 687,02 Eur) pagrįstumu. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-14650-1162/2023 buvo patvirtinta tarp LUAB VISMILA ir UAB „Inter Cars Lietuva“ sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Inter Cars Lietuva“ sumokėjo LUAB VISMILA 106 352,90 Eur. Nėra aišku, kodėl priešpriešiniai reikalavimai nebuvo įskaityti, dėl ko konkrečiai kilo ginčas.
12.4. Nemokumo administratorius taip pat nepateikia ieškovei LUAB VISMILA prekių priėmimo aktų, nors šie dokumentai gali atskleisti realų LUAB VISMILA turto balansą ir patvirtinti arba paneigti prielaidas, jog LUAB VISMILA vadovybė ir (ar) darbuotojai neatlikto neteisėtų veiksmų, kurie privedė bendrovę prie bankroto. Kiti dokumentai ir informacija (apie įmonės buveinę, ilgalaikį turtą) taip pat yra svarbūs, nes jie yra susiję su galimu LUAB VISMILA neteisėtu veiklos ir turto perkėlimu kitiems subjektams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį
14. Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis iškelti LUAB VISMILA bankroto bylą ir paskirti nemokumo administratoriumi S. Š. 2023 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, o 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutarta įmonę likviduoti dėl bankroto.
15. Ieškovė UAB ADDeIT, kuri yra LUAB VISMILA kreditorė, ieškinį dėl dokumentų ir informacijos išreikalavimo iš LUAB VISMILA nemokumo administratoriaus pareiškė po to, kai pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti jos skundą, kuriame ieškovė (kreditorė) prašė pripažinti, jog UAB VISMILA nemokumo administratorius neteisėtai atsisako pateikti prašomus dokumentus ir informaciją. 2024 m. sausio 31 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas išaiškino kreditorei, kad jei kreditorė mano, jog jos subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeistas nemokumo administratoriaus veiksmais (neveikimu), ji pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas gali imtis CPK numatytų teisinių priemonių savo subjektinei teisei apginti, t. y. pareikšti ieškinį, jame aiškiai išdėstant faktines aplinkybes, pateikiant pagrindžiančius įrodymus ir tinkamai suformuluojant ieškinio reikalavimą, galintį sukelti materialiuosius teisinius padarinius kreditorės teisėms ir teisėtiems interesams, nes skunde nurodytas reikalavimas (prašymas pripažinti nemokumo administratoriaus veiksmus, neteikiant prašomų dokumentų ir informacijos, neteisėtais) neužtikrina jos materialiųjų teisių gynimo.
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme, nurodydamas, kad ieškovės ieškinio reikalavimai neužtikrina jos materialiųjų teisių gynimo, kadangi ieškovės prašymas išreikalauti tam tikrus dokumentus ir (ar) informaciją, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje ir (ar) JANĮ nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialiuosius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad jos ieškinio reikalavimai gali sukurti materialiuosius teisinius padarinius visiems LUAB VISMILA kreditoriams, nes, patikrinus prašomą išreikalauti informaciją ir dokumentus, gali paaiškėti, jog buvę įmonės valdymo organai, dalyviai ir (ar) kiti darbuotojai padarė bendrovei žalą, kurios atlyginimą vėliau priteisus – bus tenkinami visų kreditorių finansiniai reikalavimai.
17. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
19. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (pvz., subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso dalyvio (pvz., nemokumo administratoriaus) neveikimo (pvz., neteikiant reikalaujamos informacijos) negali būti savitikslė, tokia teise turi būti siekiama konkrečių pažeistų teisių gynimo, t. y. konkrečių teisinių padarinių.
21. Kreditorių teisės nemokumo procese yra reglamentuotos JANĮ 43 straipsnyje, numatančiame, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; 3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; 4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; 6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 7) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad nei JANĮ 43 straipsnis, nei kitos JANĮ nuostatos nenumato galimybės kreditoriui tiesiogiai teismui paduoti ieškinį (prašymą) įpareigoti nemokumo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus, kaip šiuo atveju pateikti ieškovės (kreditorės) prašomą išreikalauti informaciją ir dokumentus.
23. JANĮ 65 straipsnis numato specialią kreditorių informacijos gavimo procedūrą – juridinio asmens dokumentų patikrinimo tvarką. Nurodyta teisės norma nustato, kad teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius)) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą.
24. Teisės susipažinti su įmonės turima viešai neprieinama informacija kreditoriams suteikimas atitinka vieną iš bankroto proceso tikslų – ginti kreditorių teises, siekiant kuo greičiau patenkinti jų pagrįstus finansinius reikalavimus bankroto byloje. Kreditoriai, kaip teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui, dalyviai yra vieni pagrindinių bankroto proceso subjektų, kurie veikdami kolektyviai, priima esminius sprendimus dėl įmonės bankroto procedūrų, sprendžia su likviduojamos dėl bankroto įmonės veikla ir jos kreditorių interesais susijusius klausimus. Tam, kad kreditoriai galėtų tinkamai realizuoti įstatymu jiems suteiktas teises, susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai, kreditoriams turėtų būti suteikiama galimybė susipažinti su likviduojamos dėl bankroto įmonės veiklos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018; 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-798/2020).
25. Atribojant kreditoriaus teisę į informaciją JANĮ 43 straipsnio 4 punkto pagrindu ir specialiu JANĮ 65 straipsnio pagrindu, siekiant išlaikyti tiek likviduojamos dėl bankroto įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su likviduojamos dėl bankroto bendrovės informacija nepiktnaudžiautų, JANĮ įtvirtinta, kad juridinio asmens dokumentų patikrinimas gali būti inicijuotas tik tikslams, numatytiems JANĮ 65 straipsnyje, įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-820-781/2021; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-553/2023).
26. Iš ieškovės ieškinio ir atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad ieškovė iš esmės siekia patikrinti LUAB VISMILA dokumentus, norėdama įsitikinti, ar buvę įmonės valdymo organai, dalyviai ir (ar) kiti darbuotojai nepadarė bendrovei, o kartu ir kreditoriams, žalos, kurią vėliau būtų galima teismine tvarka priteisti įmonės ir visų kreditorių naudai, ar neatliko kitų neteisėtų veiksmų, dėl kurių egzistavimo būtų pagrindas spręsti dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ar ginčyti neteisėtai sudarytus sandorius. Tokiu atveju taikytina JANĮ 65 straipsnyje nustatyta speciali kreditorių informacijos gavimo procedūra – juridinio asmens dokumentų patikrinimo tvarka, pagal kurią teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą.
27. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ar žalos atlyginimo, turi teisę inicijuoti juridinio asmens dokumentų patikrinimą JANĮ 65 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne reikšti savarankišką ieškinį dėl dokumentų ir informacijos išreikalavimo iš nemokumo administratoriaus.
28. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu teikia informaciją šiame įstatyme nustatyta tvarka. JANĮ 44 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis).
29. Kreditorių ir nemokumo administratoriaus santykiai turi būti pagrįsti tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimu, nepiktnaudžiavimu savo teisėmis. Tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo reikalavimas reiškia, kad nemokumo administratorius, gavęs pagrįstą kreditoriaus prašymą suteikti tam tikrą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, turėtų juos pateikti, jei toks pateikimas nėra neproporcingai sudėtingas, lyginant su tuo atveju, kai prašomų dokumentų gavimu pasirūpintų pats kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-930-450/2023).
30. Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. LUAB VISMILA kreditorių susirinkime buvo patvirtinta Informacijos ir duomenų kreditoriams teikimo tvarka, pagal kurią nemokumo administratorius įsipareigojo kreditoriams paprašius pateikti jų prašomą informaciją apie nemokumo procesą, juridinio asmens finansinę būklę per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
31. JANĮ 43 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. JANĮ 43 straipsnio 4 dalis numato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš nemokumo administratoriaus. Kaip minėta, šios informacijos teikimo kreditoriams tvarką turi teisę nustatyti kreditorių susirinkimas (JANĮ 44 straipsnio 6 punktas). Kreditorių susirinkimo teisė spręsti tam tikrus su nemokumo procesu susijusius esminius klausimus (įskaitant ir dėl informacijos teikimo kreditoriams tvarkos nustatymo) yra kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jeigu nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateikta informacija nėra pakankama, išsami, kreditoriai turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių su prašymu pateikti papildomą informaciją, taip pat ir kreditorių susirinkimo metu įpareigoti nemokumo administratorių pateikti papildomą informaciją raštu kitam kreditorių susirinkimui ir pan. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad klausimą dėl prašomos informacijos ir dokumentų pateikimo buvo pasiūliusi spręsti kreditorių susirinkime.
32. Pažymėtina, kad JANĮ 59 straipsnis numato nemokumo administratoriaus pareigas iškėlus bankroto bylą, įskaitant pareigas tikrinti juridinio asmens sandorius ir spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais bei dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas (pvz., teikti kreditoriams informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą). Viena iš pagrindinių nemokumo administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat likviduojamos dėl bankroto įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Nemokumo administratorius, vykdydamas JANĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti likviduojamos dėl bankroto bendrovės veiklą, sukaupti kuo daugiau likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai.
33. Taigi, nemokumo administratoriui nevykdant jam numatytų pareigų ar netinkamai jas vykdant, kreditoriai, įskaitant apeliantę, turi teisę inicijuoti kreditorių susirinkime konkrečių klausimų (pvz., dėl informacijos teikimo tvarkos pakeitimo) svarstymą. Atitinkamai nemokumo administratorius neturi vykdyti neteisėtų ir nepagrįstų prašymų, o kreditoriai turi teisę skųsti nepagrįstus ir neteisėtus nemokumo administratoriaus veiksmus.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog apeliantė, siekdama išreikalauti ir patikrinti likviduojamos dėl bankroto įmonės dokumentus ir informaciją, turi pareikšti savarankišką ieškinį, o ne pasinaudoti JANĮ 43 ir 65 straipsniuose nustatytomis teisėmis, tačiau ieškinio priėmimo klausimą, atsisakant priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, iš esmės išsprendė teisingai. Reikalavimo įpareigoti nemokumo administratorių pateikti likviduojamos dėl bankroto bendrovės dokumentus ir informaciją patenkinimas savaime nesukels apeliantei materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
35. Pažymėtina tai, kad civilinio proceso įstatymas draudžia panaikinti teismo procesinį sprendimą vien formaliais pagrindais, kai apeliacinės instancijos teismas gali pašalinti proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo trūkumus (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinio procesinio pobūdžio reikalavimų tenkinimas nesukels jai materialiųjų teisinių pasekmių, tačiau teismas neatsižvelgė, jog tokias pasekmes gali sukelti tik po JANĮ specialia nustatyta tvarka gautų duomenų ieškovės (nemokumo administratoriaus ar kitų kreditorių) teismine tvarka pareikšti reikalavimai dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai įvertino pateikto ieškinio turinį, tačiau atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.