- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- e2-936-971/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08272-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos dienraštis“
- Atsakovas
- Č. K.
- Kategorijos
- 1.3.5.3.3Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
- 1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos dienraštis“ ieškinį atsakovui Č. K. dėl teisės pripažinimo nemokėti atsakovui darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai teisę nemokėti atsakovui 6200,62 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020-10-22 sprendimu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau ir - Darbo ginčų komisija, DGK) iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir nutarė atsakovo Č. K. naudai iš ieškovės UAB „Klaipėdos dienraštis“ išieškoti 6200,62 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2020-06-15, su kuo ieškovė nesutinka. Laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2020-06-15 atsakovas dirbo vyr. reporterio pareigose vesdamas laikraščio „Klaipėda“ sporto rubriką. Atsakovas savarankiškai organizavo savo darbą priimdamas sprendimus, kada ir kokį straipsnį sporto tematika patalpinti laikraščio „Klaipėda“ sporto rubrikoje. Per visą savo darbinės veiklos laikotarpį pas ieškovę (nuo 2008-03-01 iki 2020-06-15) atsakovas nė karto nėra kreipęsis į darbdavį ar darbo ginčus nagrinėjančią instituciją dėl reikalavimo sumokėti jam už darbo sutartimi nesulygtą darbą, kurį jis atliko visus 12 metų dirbdamas poilsio dienomis. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nekilo. Įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu ir nutraukiant darbo sutartį atsakovas taip pat nekėlė reikalavimo išmokėti jam darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, kurį jis, kaip nurodo pareiškime, pateiktame DGK, atliko 12 metų laikotarpiu. Atsakovas nagrinėjant darbo ginčo bylą neginčijo aplinkybės, kad ieškovė darbo užmokestį mokėjo darbo sutartimi nustatytu terminu, todėl terminas dėl kreipimosi į DGK dėl galimai/tariamai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo viso reikalavimo apimtyje, t. y. nuo 2008-03-01 iki 2020-06-15 yra praleistas nuo 2 mėnesių iki 288 mėnesių. Mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas atnaujinti Darbo kodekso (toliau – DK) 220 str. 1 d. numatytą terminą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat nurodė, kad ieškovė, siekdama darbuotojų – žurnalistų – darbinės veiklos, susijusios su kūrybinės minties realizavimu, rezultato užtikrinimo niekada nedraudė redakcijoje dirbantiems žurnalistams pasilikti jų pageidavimu po darbo valandų, atvykti į darbą anksčiau darbo valandų pradžios ar atvykti į darbo vietą bet kuriuo kitu jiems patogiu ir palankiu kūrybinei veiklai laiku. Tačiau nė vienam iš kūrybinių darbuotojų, tarp jų ir atsakovui, niekada nebuvo davusi nurodymo dirbti viršvalandžius ar dirbti poilsio dienomis ir niekada nėra gavusi nė iš vieno darbuotojo sutikimo atlikti tokius darbus – tarp jų ir iš atsakovo. Sąlygos patekti į darbo vietą buvo sudarytos tik atsižvelgiant į kūrybinio darbo specifiką. Tokiu būdu atsakovo atvykimas į darbą anksčiau grafike numatyto laiko ar pasilikimas darbe po darbo valandų, ar atvykimas į darbo vietą kitu jam patogiu laiku, taip pat ir poilsio dieną, niekada nebuvo kontroliuojamas draudimu ar leidimo suteikimu. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką, tinkamas darbo organizavimas pasireiškė būtent tuo, kad darbuotojams, tarp jų ir atsakovui, nebuvo draudžiama atvykti į darbo vietą ne darbo grafike nustatytu laiku. Priešingai, toks ieškovės darbinės veiklos organizavimas apribotų darbuotojų galimybę realizuoti kūrybinio darbo rezultatą. Pažymėjo, kad ieškovei nėra žinoma ir ji neturi galimybės žinoti ir sukontroliuoti, kada buvo parengtas vienas ar kitas dienraščio straipsnis: ar namuose po darbo valandų, ar grafike nustatytu darbo laiku. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką, susijusią su kūrybiniu darbu, kiekvieno redakcijos darbuotojo, dirbančio pagal patvirtintą darbo grafiką, asmeninis pasirinkimas ir apsisprendimas, neįpareigojantis ieškovę dalyvauti šiame procese – kontroliuoti atvykstančių ne darbo metu į redakcijos patalpas darbuotojų darbo laiką ir iš to sekant nesukeliantis pareigos apmokėti tokį darbuotojų buvimo darbe laiką kaip viršvalandinį ar dirbtą švenčių ar poilsio dienomis. Ieškovė niekada nėra skyrusi atsakovo dirbti poilsio dienomis, tam netgi nebuvo jokio poreikio. Ieškovė, kaip žiniasklaidos priemonė, savo veiklą vykdė leisdama dienraštį „Klaipėda“ – popierinį variantą bei šio dienraščio internetinį variantą, talpinamą portale https://klaipeda.diena.lt/. Būtent internetinio dienraščio portalo užduotis buvo ir yra kaip galima operatyviau pateikti naujausių įvykių, tarp jų ir sporto įvykių, apžvalgą. Būtent dėl šių aplinkybių ieškovė niekada nekėlė reikalavimo atsakovui pirmadienio sporto rubrikoje pateikti savaitgalį vykusių sportinių varžybų rezultatus. Ir būtent dėl to ieškovės pasirinktas atsakovo darbo režimo ir darbo trukmės laikas buvo nustatomas taikant ne suminę darbo laiko apskaitą ar bet kurią kitą darbo laiko apskaitą, kuri vadovaujantis DK 124 str. nuostatomis sudarytų sąlygas reikalauti iš atsakovo darbo poilsio dienomis. Visiškai nėra suderinama su elementaria logika situacija, kai, atsakovo teigimu, jis 25 metus (bendras darbo stažas pas ieškovę) dirbo viršvalandžius poilsio dienomis, tuo didindamas savo darbo valandos kainą du kartus, ir darbdavys, ignoruodamas jam priskirtas pareigas tinkamai organizuoti bendrovės veiklą, nesiėmė jokių priemonių uždraudžiant atsakovo darbą poilsio dienomis, tuo pačiu mažinant visiškai nepagrįstas darbo užmokesčio sąnaudas. Išnagrinėjusi darbo bylą, Darbo ginčų komisija nustatė, kad atsakovas ne pagal nustatytą darbo grafiką per laikotarpį nuo 2017-09-15 iki 2020-06-15 dirbo 97 poilsio dienas, kiekvieną šią poilsio dieną dirbdamas nuo 9.30 val. iki 17.30 val., t. y. 8 darbo valandas. Šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad kiekvieną sekmadienį jis atvykdavo į darbo vietą 9.30 val. ir išeidavo 17.30 val., kad sporto įvykių apžvalgos, kuriose aprašomi savaitės ir senesni sporto įvykiai, buvo rengiami būtent sekmadienį, o ne darbo grafike nustatytu laiku. Būtent atsakovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad pirmadieninėje dienraščio sporto rubrikoje patalpintos sporto apžvalgos yra įvykių, įvykusių prieš tai buvusiomis poilsio dienomis. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija nenustatinėjo, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pirmadienio sporto rubrikose yra pateiktos savaitgalyje vykusių sporto renginių apžvalgos. Atsakovas neįrodė, jog jo nurodytomis poilsio dienomis dirbo po 8 darbo valandas, o Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, kuriuo įpareigojo ieškovę sumokėti 6200,62 Eur už darbą poilsio dienomis, įrodinėjimo pareigą (darbo valandų trukmės poilsio dienomis) visiškai neapgrįstai perkėlė ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pas ieškovę dirbo nuolatinio laikraščio „Klaipėda“ sporto korespondentu (buvo vienintelis laikraščio „Klaipėda“ sporto korespondentas), todėl atsakovui pas ieškovę visada teko dirbti papildomą darbo dieną savaitgalį, t. y. ne 40 val., o 48 val. darbo savaitę. Atsakovui savaitgaliais tekdavo dalyvauti bei rašyti apie Klaipėdos regione įvykusius sporto įvykius ir renginius, kurie būdavo patalpinami ir išleidžiami laikraščio „Klaipėda“ pirmadieniniuose numeriuose. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai ir klaidingai nurodo, kad DGK 2020-10-22 sprendimas atnaujinti DK 220 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė kvestionuoja DGK 2020-10-22 sprendimą, o tai nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl individualių darbo ginčų nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, ieškinio argumentai dėl DGK 2020-10-22 sprendimo atnaujinti atsakovui (darbuotojui) DK 220 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, nenagrinėtini teisme. Ieškovė, nesutikdama su DGK 2020-10-22 sprendimu, ieškinyje nereiškia reikalavimo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, o kvestionuoja DGK sprendimo teisėtumą. Ieškovė skundžia DGK sprendimą procedūriniu aspektu, įrodinėdama, kad atsakovas kreipėsi į DGK praleidęs trijų mėnesių terminą, nustatytą DK 220 str. 1 d. Tačiau trijų mėnesių terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, ir būtent šios institucijos gali būti atnaujintas, todėl DGK atnaujintas terminas negali būti panaikintas teisme. Be to, ieškovės ieškinio reikalavimas nemokėti darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi tokia darbdavio pareiga numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., DK 144 str. Pas ieškovę nebuvo nei suminės darbo laiko apskaitos, nei kolektyvinės sutarties. Atsakovas buvo vienintelis dienraščio „Klaipėda“ sporto korespondentas ieškovės įmonėje, todėl jam teko dirbti poilsio dienomis, t. y. sekmadieniais, rengiant straipsnius ir maketuojant jam priskirtą sporto skiltį pirmadienio „Klaipėda“ dienraščiui. Šiuose pirmadienio dienraščiuose buvo aprašomi prieš tai ėjusio savaitgalio sporto įvykiai, kuriuos atsakovas būtent rengė ir maketavo poilsio dienomis, t. y. sekmadieniais. Atsakovas atliko konkrečią veiklą būtent ieškovės naudai, ieškovei apie atsakovo darbą poilsio dienomis visada buvo žinoma ir šių aplinkybių ieškovė DGK darbo byloje neginčijo. Ieškovė nesiėmė jokių aktyvių ir efektyvių priemonių kontroliuoti darbo grafiko laikymąsi, pašalinti nustatytus pažeidimus ar pakeisti atsakovo darbo laiko režimą ir darbo grafiką. Ieškovė antro sporto korespondento dirbti nepriėmė, kadangi jai buvo naudingas ir priimtinas toks atsakovo darbo laikas, todėl ieškovė netinkamai skirstė ir organizavo darbo laiką, nesuteikdama atsakovui pakankamai laiko pailsėti. Ieškovė atsakovui už darbą poilsio dienomis (sekmadieniais) darbo užmokesčio niekada nemokėjo, darbo santykių pasibaigimo metu su darbuotoju visiškai neatsiskaitė, taip pažeidė pagrįstą darbuotojo (atsakovo) lūkestį, kad su juo bus visiškai atsiskaityta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti.
UAB „Klaipėdos dienraštis“ direktorius V. M. nurodė, kad atsakovas buvo supažindintas su darbo specifika, veikla, darbo grafikais, galėjo laisvai organizuoti savo darbą. Patvirtino, kad už dienraščio, kuris išeidavo 6 kartus per savaitę, sporto skiltį buvo atsakingas tik atsakovas, tačiau mano, kad atsakovas turėjo suspėti nustatytu darbo metu viską padaryti. Abejoja, ar atsakovas pats vykdavo į visas rungtynes, juo labiau, kad būdavo, jog kelios rungtynės tuo pačiu metu vykdavo. Pirmadienio dienraštis būdavo maketuojamas sekmadienį, bet tam žurnalistų dalyvavimo kaip ir nereikėjo. Nekontroliavo, kada atsakovas sukurdavo pirmadienio dienraščio sporto skilties turinį. Mano, kad savaitgalio įvykius galėjo aprašyti ir pagal grafiką budintys žurnalistai.
Advokatas Ž. K. pažymėjo, kad atsakovas savarankiškai organizavo savo darbą priimdamas sprendimus, kada ir kokį straipsnį sporto tematika patalpinti dienraščio „Klaipėda“ sporto rubrikoje. Atsakovas per visą savo darbinės veiklos laikotarpį pas ieškovę (daugiau kaip 20 m.) nė karto nesikreipė į darbdavį, darbo ginčus nagrinėjančią instituciją dėl apmokėjimo už darbą. Darbo sutartis ne kartą buvo keičiama, tačiau atsakovas nekėlė klausimo dėl darbo laiko, apmokėjimo už darbą. Atsakovas yra išsilavinęs, turintis didelę darbinę patirtį, todėl nerealu, kad per tokį ilgą laiką nebūtų supratęs apie galimą savo teisių pažeidimą. Šiuo atveju būtent atsakovas turi įrodyti, kad dirbo visus jo nurodytus sekmadienius, visas valandas. Jokio būtinumo atvykti sekmadieniais į darbą atsakovui nebuvo, ieškovė nebuvo davusi tokio nurodymo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Č. K. papildomai paaiškino, kad darbo krūvis redakcijoje buvo milžiniškas, jis taip pat rengė ir skiltis „Kokteilis“, „Karštas telefonas“. Sekmadieniais ateidavo į darbą užbaigti darbus, rengdavo pirmadienio sporto skiltį, be jo nebuvo maketuojama. Jis buvo kaip ir neformalus sporto redaktorius. Pirmadienio laikraštis buvo maketuojamas tik sekmadienį. Jam joks grafikas negaliojo. Nekėlė klausimo dėl atsiskaitymo ar papildomo poilsio laiko, manė, kad darbdavys su juo atsiskaitys. Darbas jam patiko, norėjo dirbti. Pažymėjo, kad pirmadienio dienraščiai yra akivaizdžiausias įrodymas, kad dirbo sekmadieniais.
Atsakovo atstovas advokatas D. I. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija tinkamai išnagrinėjo ginčą, teisingai nustatė aplinkybes, Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-03-01 tarp UAB „Diena Media News“ ir atsakovo Č. K. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 270, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas vyr. reporterio pareigose, mokant mėnesinį darbo užmokestį 434,43 Eur (1500 Lt), darbo užmokestį išmokant du kartus per mėnesį - avansas iki einamo mėnesio 15-19 d., likusi darbo užmokesčio dalis - einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną ir išmokant per kito mėnesio 5 darbo dienas. Sutartimi nustatytas atsakovo darbo laikas - 8 val. per dieną dirbant 5 darbo dienų savaitę. Darbo sutartis pakeista 2008-10-01 nuo 2008-11-01 nustatant, kad atsakovas dirba 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę, atsakovo darbo užmokestis nustatomas 289,62 Eur (1000 Lt) per mėnesį. Nuo 2010-02-01 darbo sutartis pakeista, nustatant, kad atsakovas dirba 5 darbo dienų savaitę, 40 valandų pagal savaitės darbo grafiką. Nuo 2012-09-03 atsakovo pareigos pakeistos į vyresniojo korespondento. Nuo 2013-01-02 darbo sutartis pakeista, nustatant, kad atsakovui mokamas 434,43 Eur (1500 Lt) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį. Nuo 2015-01-02 darbo sutartis pakeista, nustatant, jog atsakovas dirba korespondento pareigose, mėnesinis darbo užmokestis 521,32 Eur (1800 Lt) (neatskaičius mokesčių) ir kintamas priedas, kurio skyrimo tvarka nustatoma direktoriaus įsakymu. 2016-12-30, vadovaujantis UAB „Diena Media News“ ir UAB „Klaipėdos dienraštis“ susitarimu dėl darbuotojų perkėlimo į kitą darbovietę tomis pačiomis darbo sąlygomis, tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 270, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti pas ieškovę korespondento pareigoms, o ieškovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti atsakovui mėnesinį darbo užmokestį 521,32 Eur ir kintamą priedą prie darbo užmokesčio, kurio skyrimo tvarka nustatoma įmonės direktoriaus įsakymu; darbo užmokestis mokamas kiekvieno mėnesio 15 dieną; taip pat nustatoma 8 val. darbo diena, 40 val. darbo savaitė. 2018-12-31 šalių susitarimu darbo sutartis Nr. 270 pakeista, nustatant atsakovui 672 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir kintamą priedą prie darbo užmokesčio, atlyginimą išmokant vieną kartą per mėnesį, kito mėnesio 15 d., nustatoma 5 darbo dienų ir 40 val. darbo savaitė, darbo dienų skaičių ir darbo dienos trukmę nustatant pagal patvirtintą darbo grafiką. Tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 270 nutraukta 2020-06-15 DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Atsakovas 2020-09-15 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš UAB „Klaipėdos dienraštis“ 17591,04 Eur darbo užmokesčio skolą ir 2000 Eur neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija 2020-10-22 sprendimu atsakovo prašymą patenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti Č. K. iš UAB „Klaipėdos dienraštis“ 6200,62 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2020-06-15; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nėra. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis.
Dėl kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminų
Ieškovė teigia, kad atsakovas praleido terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl galimai/tariamai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo viso reikalavimo apimtyje, t. y. nuo 2008-03-01 iki 2020-06-15 terminas yra praleistas nuo 2 mėnesių iki 288 mėnesių, ir mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas atnaujinti DK 220 str. 1 d. numatytą terminą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
DK 220 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, išaiškino, kad DK 231 str., reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 d. nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Taigi, teismas netikrina ir neperžiūri DGK sprendimo ir DK 220 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į DGK ir jo (ne)atnaujinimo DGK sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, priėmimui ir nagrinėjimui teisme. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
Įvertinus paminėtą kasacinio teismo praktiką, ieškovės ieškinio argumentai dėl esą neteisėto DGK sprendimo atnaujinti atsakovui DK 220 str. 1 d. numatytą terminą vertintini kaip nepagrįsti ir teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako, t. y. netikrina ir neperžiūri DGK sprendimo DK 220 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektu.
Dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis
DK 111 str. 1 d. nustato, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Remiantis DK 144 str. 1 d. už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, kreipdamasis į DGK nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2020-06-15 dirbo 106 sekmadienius po 8 val. DGK, nustačiusi, kad kai kuriais atsakovo nurodytais sekmadieniais buvo jo darbo dienos pagal patvirtintą darbo grafiką ir jam darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuotas 8 darbo valandų trukmės darbo laikas, ką patvirtina į bylą pateikti atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbo grafikai, priteisė atsakovui 6200,62 Eur darbo užmokesčio už 97 poilsio dienas, 776 darbo valandas (8 val. per dieną). Atsakovo teigimu, jo darbą sekmadieniais akivaizdžiai įrodo į bylą pateiktos pirmadieninių dienraščio „Klaipėda“ sporto skilties nuotraukos už ginčo laikotarpį. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka, teigia, kad niekada nebuvo davusi nurodymo atsakovui dirbti poilsio dienomis ne pagal patvirtintą grafiką, tam esą nebuvo poreikio, ir kad atsakovas savarankiškai organizavo savo darbą, jam nebuvo draudžiama atvykti į darbo vietą ne darbo grafike nustatytu laiku, tačiau ieškovė neturi pareigos apmokėti tokį darbuotojo buvimo darbe laiką kaip viršvalandinį ar dirbtą švenčių ar poilsio dienomis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 str., reglamentuojantis įrodinėjimo pareigą, numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 str.) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, viena vertus, teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, tenka aktyvus vaidmuo (tiksliau – aktyvesnis už tą vaidmenį, kuris tenka nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles), o toks vaidmuo pasireiškia, be kitų, tuo aspektu, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 str. 1 d.). Kita vertus, tokio vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Vis dėlto darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam suteikiamas, yra bylos šalis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas turi pareigą įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu dirbo 97 poilsio dienas po 8 darbo valandas per dieną. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėja į bylą pateiktomis pirmadieninių dienraščio „Klaipėda“ sporto skilčių nuotraukomis. Byloje nėra ginčo, kad pateiktų dienraščio „Klaipėda“ sporto skilčių turinį sukūrė atsakovas, tačiau byloje nėra konkrečių vienareikšmiškų duomenų, kada minėtas turinys – straipsniai buvo sukurti. Atsakovas, viena vertus, teigė, kad pirmadienio sporto skiltį rengdavo tik sekmadieniais, kita vertus, nurodė ir tai, kad kartais kai kurie įdėti straipsniai būdavo parengti iš anksčiau, nes netilpdavo į skiltį. Atsakovas taip pat teigė, kad savaitgaliais jam tekdavo dalyvauti bei rašyti apie Klaipėdos regione įvykusius sporto įvykius ir renginius, kurie būdavo patalpinami ir išleidžiami laikraščio „Klaipėda“ pirmadieniniuose numeriuose. Visgi ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad dalis 2017-2020 metais (ginčo laikotarpiu) vykusių sporto įvykių, aprašytų pirmadieniniuose dienraščio „Klaipėda“ numeriuose, vyko ne prieš tai buvusį savaitgalį, o keliomis/keliolika dienų anksčiau. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad kiekviename pirmadieninio dienraščio „Klaipėda“ numeryje buvo aprašomi prieš tai savaitgalį vykę sporto įvykiai, renginiai, taip pat, kad visas pirmadieninio dienraščio sporto skilties turinys buvo sukuriamas tik sekmadieniais. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis buvo kaip ir neformalus sporto redaktorius ir be jo laikraštis sekmadieniais nebuvo maketuojamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pareigos buvo korespondento (reporterio). Ieškovės atstovai pažymėjo, kad maketuojant laikraštį žurnalistų (korespondentų) dalyvavimas nebuvo reikalingas. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir atsakovas, nurodydamas, kad šiaip iš principo galėtų sumaketuoti ir be jo.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad dirbo visus 97 sekmadienius po 8 darbo valandas per dieną. Ilgą laiką nesikreipdamas dėl galimo savo teisių pažeidimo, pats atsakovas apsunkino įrodinėjimo procesą, pripažindamas, kad konkrečių įrodymų, kada buvo sukurtas vienas ar kitas straipsnis neturi, neišsaugojo. Visgi bylos duomenys: apklaustų liudytojų R. R., L. Š., V. P. parodymai, paties ieškovo pateikti įrodymai – 2020 m. atsakovo sukurtų dokumentų metaduomenys, atsakovo į darbo bylą teiktas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su ieškovės darbuotojais E. Z., S. P. (darbo bylos 30-31 l.) iš dalies patvirtina atsakovo teiginius apie jo darbą darbdavio (ieškovės) naudai poilsio dienomis (sekmadieniais), tačiau, kaip minėta, byloje nėra/nepakanka įrodymų padaryti išvadą, kad analizuojamu ginčo laikotarpiu atsakovas iš tiesų dirbo visus 97 sekmadienius ir dirbo būtent po 8 darbo valandas per dieną. Visi apklausti liudytojai patvirtino atsakovo buvimo darbe sekmadieniais faktą, tačiau natūralu, jog dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, ilgo analizuojamo ginčo laikotarpio, konkrečių datų, laiko nurodyti negalėjo. Ieškovės į bylą pateikti liudytojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nepaneigia, kad dalį atsakovo nurodytų dirbtų poilsio dienų liudytojai galėjo matyti atsakovą darbo vietoje ir/ar bendrauti su juo darbiniais klausimais. Ieškovės atstovai neneigė tos aplinkybės, kad atsakovas atvykdavo į darbą sekmadieniais, tačiau teigia, kad tai nebuvo daroma su darbdavio žinia ar jo nurodymu. Pastarąjį ieškovės atstovų teiginį teismas vertina kritiškai. Atsižvelgiant į šalių darbo santykių trukmę, pačios ieškovės akcentuotą jos veiklos ir žurnalistinio darbo specifiką, teismas sprendžia, kad ieškovės vadovas ir/ar kiti atsakingi darbuotojai negalėjo nežinoti, kad atsakovas visgi dirba poilsio dienomis (kuriomis tiksliai, byloje nustatyta) ir darbas buvo atliekamas darbdavio naudai (priešingų duomenų byloje nėra). Tokiu būdu ieškovė, būdama atsakinga už tinkamą darbuotojų darbo organizavimą, nevykdė jai, kaip darbdaviui, tenkančių pozityviųjų pareigų kontroliuoti atsakovo darbo grafiko laikymąsi, pašalinti nustatytus pažeidimus, pakeisti atsakovo darbo laiko režimą ir darbo grafiką, todėl, kaip teisingai pažymėjo DGK, turi prisiimti dėl tokio neveikimo – pareigų nevykdymo kylančius neigiamus padarinius.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas dalį jo nurodytų poilsio dienų ginčo laikotarpiu dirbo, darbas buvo atliekamas darbdavio naudai, ieškovė nevykdė savo kaip darbdavio pozityviųjų pareigų, todėl yra pagrindas priteisti atsakovui darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo visus 97 sekmadienius po 8 darbo valandas per dieną, objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti kokiomis dienomis ir kiek valandų dirbo atsakovas, byloje nėra, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistinas darbo užmokestis už pusę atsakovo nurodyto dirbto laiko poilsio dienomis (48,5 poilsio dienas, 388 darbo valandas), t. y. 3100,31 Eur (neatskaičius mokesčių) (672 Eur/mėn. : 168,2 vidutinis darbo valandų skaičius per mėn. × 388 val. × 2) (DK 144 str. 1 d.); dėl likusios atsakovo nurodyto dirbto laiko poilsio dienomis dalies pripažintina, kad ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovui 3100,31 Eur darbo užmokesčio.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė sumokėjo 140 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2820 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš jų 850 Eur nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje. Atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2400 Eur.
DK 217 str. 3 d. nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad DK 217 str. 3 d. aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 str. nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja (DK 5 str., 217 str. 3 d.). Aptariama teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas DGK, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės DGK patirtos 850 Eur bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos ir nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta pusė ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 proc. likusių ieškovės šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1055 Eur (140 Eur + 1970 Eur) : 2), o atsakovui iš ieškovės priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1200 Eur (2400 Eur : 2) (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 str., teismas
nusprendžia:
ieškovės UAB „Klaipėdos dienraštis“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui Č. K. iš ieškovės UAB „Klaipėdos dienraštis“ 3100,31 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2020-06-15.
Pripažinti, kad ieškovė UAB „Klaipėdos dienraštis“ neturi pareigos mokėti atsakovui Č. K. 3100,31 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2020-06-15.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos dienraštis“ iš atsakovo Č. K. 1055 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui Č. K. iš ieškovės UAB „Klaipėdos dienraštis“ 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.