Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas D. N. skundas dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. N. Institucijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-12398-2022 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį, 1000 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę nedėvėdamas veidą ir nosį dengiančios kaukės. Taip šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo (toliau – Operacijų vadovas) sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo sąlygų“ (toliau – ESOV) 2 punktą, kuris įpareigoja vyresnius nei 6 metų asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Taikomos išimtys neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, asmenims, kai jie sportuoja, ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti gavėjui būnant su kauke.

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi D. N. skundas dėl Institucijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimo atmestas.

3. Skunde apygardos teismui d. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. ANK 526 straipsnyje yra numatyta specialaus subjekto, atsakingo už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, atsakomybė. CSĮ 3 ir 19 straipsniai pateikia baigtinius civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų bei pajėgų sąrašus, į kuriuos pareiškėjas nepatenka, taigi pareiškėjui neatitinkant specialaus subjekto požymių, jis pagal nurodytą straipsnį negalėjo būti patrauktas atsakomybėn.

3.2. Operacijų vadovo sprendimas nėra civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, nes tokių aktų operacijų vadovas, pareiškėjo vertinimu, neturi teisės priimti, todėl atsakomybė už šio teisės akto pažeidimą ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti.

3.3. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi L. A. T. 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-387/2022, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kuriais vadovaujantis pareiškėjas ginčija Institucijos nutarimą, nebuvo atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyku.

3.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti būtina įrodyti kad pareiškėjas pažeidė ne tik CSĮ, bet ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus

4. Atsiliepime į D. N. apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. N. skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. D. N. nagrinėjamu atveju patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę nedėvėdamas veidą ir nosį dengiančios kaukės. Bylos duomenų visuma (vaizdo įrašai iš parduotuvės, pardavėjo-kasininko D. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašytinis pareiškimas, policijos registro duomenys, kuriuose užfiksuotas apsaugos darbuotojos E. K. pranešimas policijai, UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvės pateiktas vaizdo įrašas bei kita medžiaga) aiškiai patvirtina, kad apeliantas iš tikrųjų byloje nustatytu laiku atitinkamoje parduotuvėje vidaus patalpoje nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės. Šių faktinių aplinkybių apeliantas apeliaciniame skunde neginčija.

7. Dėl aptartų savo veiksmų D. N. buvo nubaustas Institucijos nutarimu pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pagal ANK 526 atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir tai esą patvirtina teismų praktika, nurodomos konkrečios bylos. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. ANK 526 straipsnyje yra įtvirtinti trys skirtingi subjektai: asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Apeliantas yra priskiriama prie ANK 526 straipsnyje įvardijamų asmenų subjekto kategorijos. Apelianto minima teismų praktika administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-38-954/2021, traktuojama neteisingai, nes pastarojoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas, dėl specialaus subjekto – atsakingo asmens, tai yra turgavietės administratorės, neužtikrinimo, kad turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjas traukiamas atsakomybėn už savo paties, kaip fizinio asmens veiksmus. Taigi, bylų esminės aplinkybės skiriasi. Be to, nėra pagrindo vadovautis ir apeliaciniame skunde minima Šiaulių apygardos teismo byla Nr. AN2-33-309/2022. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ir pastarojoje byloje vertintos faktinės aplinkybės buvo skirtingos (pastarojoje byloje buvo sprendžiamas kavinės vadovo atsakomybės klausimas dėl maitinimo įstaigoje nustatytų pažeidimų) nei nagrinėjamoje situacijoje, todėl vadovautis minima Šiaulių apygardos teismo byla Nr. AN2-33-309/2022 taip pat nėra jokio pagrindo. Teismas pažymi, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas.

9. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi Nr. 2AT-60-387/2022 atnaujintoje iš esmės analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo nustatyta, kad pareiškėjas ekstremaliosios situacijos metu – 2021 m. rugpjūčio 9 d. parduotuvėje, t. y. uždaroje paslaugų teikimo patalpoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės – kaukės. LAT pritarė teismų išvadai dėl pažeidėjo veikos kvalifikavimo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, be kita ko, pažymėdamas, kad toks pareiškėjo padarytas civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo – 2 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi sprendimo redakcija) – nurodyto įpareigojimo pažeidimas teismų pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kartu pažymėdamas, kad toks apylinkės ir apygardos teismų pateiktas teisinis situacijos vertinimas pareiškėjo byloje atitinka LAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-628/2022). Nurodytu atveju, LAT byloje Nr.2AT-60-387/2022 nagrinėjo pareiškėjo prašymu vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu (dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtai nutarčiai ar nutarimui priimti), atnaujintą administracinio nusižengimo bylą ir sprendė, kad pareiškėjo veika pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai. Taigi, nagrinėjamoje byloje, apygardos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai dėl taikytos teismų praktikos skundžiamoje nutartyje.

10. Skunde akcentuojama, kad pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė už CSĮ pažeidimą, nes jis nepatenka nei į baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą nei į civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą. Nurodyti pareiškėjo argumentai atmetami. Šioje nutartyje jau buvo minėta, kad ANK 526 straipsnyje be specialaus subjekto numatyta atsakomybė ir asmenims, o pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą (aktuali redakcija), ir gyventojai privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, o pagal 4 punktą privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Be to, pagal CSĮ 1 straipsnį šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CSĮ 6 straipsnio 8 punktą vienas iš civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams.

11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Operacijų vadovo sprendimas nėra civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, nes tokių aktų operacijų vadovas neturi teisės priimti. Apygardos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir laiko juos teisiškai nepagrįstais. Žemiau nurodyta teisės aktų sisteminė analizė pagrindžia, kad Valstybės operacijų vadovo sprendimas yra civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas:

11.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo sąlygų“ 2 punkte buvo nustatytas įpareigojimas vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis įpareigojimas privalomas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir netaikomas tik neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei bei asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Nagrinėjamu atveju išimčių dėl operacijų vadovo sprendimo taikymo nustatyta nebuvo.

11.2. Operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 preambulėje nurodyta, kad sprendimas priimtas vadovaujantis: 1) CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais; 2) Lietuvos Respublikos 7 žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“3.1.1. papunkčiu; 4) Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją.

11.3. Kaip jau buvo minėta, CSĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.) numato pareigas ir gyventojams (1 straipsnis, 6 straipsnio 8 punktas, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 punktas).

11.4. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.

11.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d.) 3.1.1. punkte nustatyta viena iš valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių – ūkinės veiklos apribojimo priemonė, jog paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus (šios išimtys šioje byloje nėra reikšmingos).

11.6. Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d.) 20 punkte nurodyta, kad Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.

11.7. CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Taigi, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, kurio veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija) (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas). Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtas Sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, nes jis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtus norminio administracinio akto požymius: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Tai, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumą.

12. Taigi, D. N. nusižengimą padarė, esant įvestam sustiprintam civilinės saugos sistemos parengties lygiui ir nustatytoms specialioms valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonėms, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje. Apeliantas į Operacijų vadovo sprendime nurodytų asmenų, kuriems buvo taikomos išimtys dėl burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių – kaukių – dėvėjimo, sąrašą nepateko, todėl, nusižengimo padarymo metu galiojusios Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo redakcijos 2 punkto reikalavimas uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes pareiškėjui buvo privalomas, tačiau jis, uždaroje paslaugų teikimo vietoje (parduotuvėje) nedėvėdamas kaukės, sąmoningai demonstravo abejingumą šiam teisės akto reikalavimui.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad D. N. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, pagrįstai.

14. Kaip jau minėta, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. LAT yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019), todėl šiuo atveju, apygardos teismas dėl kitų skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą ir D. N. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.