- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- II-569-1165/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00925-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. N.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12398-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato vyresniojo tyrėjo L. S. 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1919-2021 D. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę neužsidėjęs veidą ir nosį dengiančios apsauginės kaukės. Taip šiais savo veiksmais esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID–19) plitimo grėsmės, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo (toliau – Operacijų vadovas) sprendimą Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo sąlygų“ (toliau – ESOV) 1.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje. D. N. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda.
D. N. , nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato vyresniojo tyrėjo L. S. 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, D. N. skundas atmestas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 23-ANR_N-1919-2021 paliktas nepakeistu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis panaikinta ir priimta nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimas D. N. administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir grąžintas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas naujas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2022 m. liepos 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12398-2022, kuriuo D. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę nedėvėdamas veidą ir nosį dengiančios kaukės. Taip šiais savo veiksmais pažeidė ESOV 2 punktą, kuris įpareigoja vyresnius nei 6 metų asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Taikomos išimtys neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, asmenims, kai jie sportuoja, ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti gavėjui būnant su kauke, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. D. N. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda.
D. N. skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2022 m. liepos 13 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti bei administracinę teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021) pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilines saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Tuo tarpu CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančią subjektų sąrašą, į kurį Pareiškėjas nepatenka. Be to, Pareiškėjas taip pat nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris yra baigtinis.
Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi Pareiškėjas, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas, kaip minėta, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, yra skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Apibendrinus visa tai ir vadovaujantis teismų praktika, Pareiškėjas neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-33-309/2022, išaiškino, kad Operacijų vadovo sprendimas nėra civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, todėl atsakomybė už šio teisės akto pažeidimą ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti ir nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Tai reiškia, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti yra būtina nustatyti ir įrodyti, kad Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė CSĮ ir kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, skundžiamo nutarimo, juose nenurodyta ir neįrodyta, kad Pareiškėjas pažeidė kokį nors CSĮ nustatytą reikalavimą ir (ar) nevykdo kokio nors CSĮ nustatyto įpareigojimo. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinio nusižengimo byloje yra neįrodytas vienas iš administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – CSĮ teisės normų, nustatančių Pareiškėjui pareigą dėvėti kaukes, pažeidimas.
Jau minėta, kad ANK 526 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilini saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, tačiau administracinė atsakomybė už Operacijų vadovo sprendimų nevykdymą ANK 526 straipsnio dispozicijoje nėra numatyta. CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog Operacijų vadovas yra civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Ši teisės norma, aiškinant ją sistemiškai su CSĮ 3 straipsnyje pateiktu baigtiniu civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašu, atskleidžia tai, kad Operacijų vadovas yra civilinės saugos sistemos subjekto (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskirtas valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, tačiau nėra savarankišku civilinės saugos sistemos subjektu. Be to, ši definicinė teisės norma atskleidžia tai, kad Operacijų vadovo funkcija yra vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Taigi, Pareiškėjas nėra Operacijų vadovo pavaldume ir jis neturi teisinio pagrindo duoti Pareiškėjui privalomų vykdyti nurodytų ir (ar) įpareigojimų.
Civilinės saugos sistemai priklausančių subjektų kompetencija civilinės saugos srityje yra reglamentuota CSĮ II skyriuje (9 – 14 straipsniuose). Sisteminė šį įstatymo skyrių sudarančių teisės normų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad civiline sauga reglamentuojančiu teises aktu projektu rengimas ir/ar jų priėmimas yra priskirtas ribotam, konkrečiai šiame įstatyme nurodytam, subjektu ratui: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (CSĮ 9 straipsnis), 2) Vidaus reikalų ministrui (CSĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms (CSĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kita vertus, jokia CSĮ teisės norma nesuteikia Operacijų vadovui kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktus, todėl Operacijų vadovas turi teisę priimti tik administracinius sprendimus (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), būtinus konkrečiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus (viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, reglamentuojančius civilinį saugą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad ANK 526 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinį saugų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, o Operacijų vadovas neturi teisės priimti civilinę saugą (bendrąja prasme) reglamentuojančių norminių administracinių aktų, o tik administracinius sprendimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti, skunde aptariamas ir šioje byloje taikomas ESOV turi būti traktuojamas kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo atsakomybė už ESOV 2 punktu nurodyto įpareigojimo nevykdymą ANK 526 straipsnio pagrindu negalėtų kilti ir dėl šios priežasties.
Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Ekstremaliosios situacijos paskelbimo tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. ANK 526 straipsnio dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys formalios, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.
Veiką kvalifikuojant pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo pažeidė ESOV Sprendimą. Nagrinėjamu atveju išimčių dėl ESOV Sprendimo taikymo nustatyta nebuvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. Vadovaujantis CSĮ, Vyriausybės paskirtas valstybės operacijų vadovas įgyja įgaliojimus priimti operatyvius sprendimus, kurie būtini siekiant valdyti ekstremaliąją situaciją ir ją likviduoti. To pačio įstatymo III skyriuje 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte numato gyventojų privalomumą vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus. Kas nagrinėjamu atveju įtvirtina, kad minėto sprendimo 2 punkto reikalavimų turėjo laikytis ir juos vykdyti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie Pareiškėjo nusižengimą ir nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinkti duomenys vertinami kaip objektyvūs ir pakankami Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Pareigūnai atsižvelgė į ANK 526 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nutarimą priėmė tinkamai, todėl nėra pagrindo priimto nutarimo naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į pareiškėjo D. N. bei Institucijos atstovo prašymus skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant, taip pat tai, kad jiems apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, o prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama D. N. bei Institucijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nustatyta, kad pareiškėjas D. N. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį 1 000,00 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d. 15.00 val. atėjęs į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios kaukės, taip šiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jis pirmiau nurodytu laiku būdamas UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvėje nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios kaukės, tačiau su skundžiamu nutarimu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu savo nesutikimą grįsdamas tuo, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, o ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas nėra civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, už šio vadovo sprendimų nevykdymą ANK 526 straipsnio dispozicijoje atsakomybė nėra numatyta, kita vertus, pareiškėjo nuomone, jokia civilinės saugos įstatymo norma nesuteikia ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuos skundo argumentus pareiškėjas grindžia teismų praktika, cituodamas apylinkės bei apygardos teismų procesinius sprendimus (b. l. 3–6).
Pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo pozicija nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-387/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl administracinio nusižengimo, padaryto iš esmės analogiškomis aplinkybėmis (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ekstremaliosios situacijos metu būdamas parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės – kaukės), nurodė, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau minėtame ANK 526 straipsnyje nurodytus teisės norminius aktus, tai yra civilinės saugos įstatymą ir kitų civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus.
Kaip matyti, ANK 526 straipsnio 3 dalies norma yra blanketinė dispozicija, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus (tai yra civilinės saugos įstatymą ir kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus), o šiuo konkrečiu atveju – į nusižengimo padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas arba Sprendimas), kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunkčiu, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją. Šio Sprendimo 2 punktu buvo nuspręsta įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes, nurodant, kad šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.
Sprendimo 1 punkte buvo įtvirtinta paslaugų sąvoka, tai yra paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, be kita ko, parduotuvėse, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose. Būtent tokių paslaugų teikimo vietoje (parduotuvėje) nagrinėjamu atveju lankėsi D. N.. Pažymėtina, kad pareiškėjas į pirmiau Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime nurodytų asmenų, kuriems buvo taikomos išimtys dėl burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių – kaukių – dėvėjimo, sąrašą nepateko. Vadinasi, nusižengimo padarymo metu galiojusios Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo redakcijos 2 punkto reikalavimas uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes pareiškėjui buvo privalomas, tačiau, kaip matyti, jis 2021 m. liepos 23 d. atėjo į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę neužsidėjęs veidą ir nosį dengiančios apsauginės kaukės ir tai darė esant įvestam sustiprintam civilinės saugos sistemos parengties lygiui, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją.
Pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, grindžiama: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame, baigus tyrimą, užfiksuotos visos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės (administracinio nusižengimo b. l. 6–8); policijos registro duomenimis, kuriuose užfiksuotas 2021 m. liepos 23 d. 14.46 val. pranešėjos – apsaugos darbuotojos E. K. pranešimas, kad ji konfliktuoja su klientu, kuris piktybiškai neužsideda apsauginės veido kaukės, asmuo yra viduje, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 50–51); UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvės pardavėjo-kasininko D. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. liepos 23 d. sėdėdamas kasoje jis pamatė klientą, stovintį eilėje be apsauginės kaukės, paprašius kliento užsidėti kaukę, pastarasis jo neklausė, kažką rodė per savo telefoną, sakė, kad pažeidžiamos jo, kaip žmogaus, teisės, dėl to, norėdamas tęsti savo darbą, jis, tai yra D. M., pakvietė apsaugos darbuotoją, kuri vėliau paskambino policijai (administracinio nusižengimo b. l. 52); UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvės pateiktu vaizdo įrašu, įrašytu kompaktiniame diske (administracinio nusižengimo b. l. 78); iš dalies paties pareiškėjo prisipažinimu, kad jis į parduotuvę atėjo be kaukės (administracinio nusižengimo b. l. 53); kita administracinio nusižengimo byloje esančia rašytine medžiaga.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į paminėtą kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas D. N. ekstremaliosios situacijos metu – 2021 m. liepos 23 d. 15.00 val. parduotuvėje, t. y. uždaroje paslaugų teikimo patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu, esant aplinkinių žmonių, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės – kaukės, tokiu būdu padarydamas civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi sprendimo redakcija) – nurodyto įpareigojimo pažeidimą, kuris teisingai ir pagrįstai Institucijos yra kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.
Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos skundą padavusio asmens naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės teismo vertinamos nepalankiai skundą pateikusiam asmeniui, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kasacinio teismo praktikai, o Institucijos priimtas jo skundžiamas nutarimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, todėl tenkinti D. N. skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o D. N. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo D. N. skundą atmesti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12398-2022 nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 21141221263), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.