Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-52-357/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02803-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.5; 2.6.16.5; 2.6.16.12; 2.1.1.3.3; 2.1.1.3.6; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 3.1.1.2.4; 3.1.1.2.7; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

2022 m. sausio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV Investicija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaimiškas dūmas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV Investicija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaimiškas dūmas“ dėl subnuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu ir delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kaimiškas dūmas“, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ vienašalį 2019-02-28 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą nutraukimą nuo 2021-06-12 pagal atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2021-04-15 datuotą raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“, kurį ieškovė UAB „VAV investicija“ gavo 2021-04-30; priteisti iš atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ ieškovei UAB „VAV investicija“ 275,85 Eur skolą (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi priimtas ieškovės UAB „VAV investicija“ dalies ieškinio (dėl 275,85 Eur skolos) atsisakymas atsakovei UAB „Kaimiškas dūmas“, civilinė byla dalyje dėl 275,85 Eur skolos priteisimo nutraukta), 7,83 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove UAB „Kaimiškas dūmas“ 2019-02-28 sudarė prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti subnuomos teise subnuomos laikotarpiui naudotis patalpų dalį 8 kv. m. – prekybinę vietą bei įrangą (2 šaldymo vitrinos, 1 prekystalis), esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už išnuomotą vietą ir įrangą ieškovei mokėti sutartyje numatytą 250 Eur plius PVM subnuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus už ieškovės teikiamas būtinąsias bei eksploatacines paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. 2020-09-29 šalys susitarė dėl mėnesinio subnuomos mokesčio sumažinimo net 40 proc., nuo 250 Eur plius PVM iki 150 Eur plius PVM, bei atsakovė 2020-10-02 el. laišku atsiuntė pasirašytą Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie sutarties su pastato plane pažymėta subnuomojama patalpų vieta konkrečiame patalpų plote (o ne vietoje), kuriame įsikūrę ir visi kiti turgaus tipo (daržovių, vaisių, mėsos, konditerijos ir pan.) prekeiviai. Atsakovė 2021-04-15 raštu „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“, kurį ieškovė gavo 2021-04-30, pranešė, kad nutraukia sutartį „pasibaigus sutarties laikui nuo 2021-06-12“, kurį ieškovė prašo pripažinti neteisėtu. Sutarties 1.6 punkte buvo įtvirtinta, kad subnuomojimo terminas nustatomas 2 (dviem) metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Tokiu būdu sutarties terminas – nuo 2019-06-19 iki 2021-06-19. Sutarties 1.6 punkte ieškovė su atsakove susitarė, kad jeigu likus dviem mėnesiams iki termino, nurodyto šiame punkte pabaigos, atsakovė raštu neinformuos ieškovės arba ieškovė atsakovės, kad pasibaigus subnuomos terminui ji nepratęs sutarties, tai laikoma, kad sutartis šalių susitarimu pratęsta dar vienam tokio pat sutarties terminui. Iki 2021-04-19 atsakovė neinformavo ieškovės, kad pasibaigus sutarties terminui ji nepratęs sutarties, taigi pagal sutarties 1.6 punktą sutarties terminas prasitęsė iki 2023-06-19. Jokio teisinio pagrindo atsakovė nutraukti sutartį nuo 2021-06-12 neturi, todėl vienašališkas sutarties prieš terminą nutraukimas pagal atsakovės 2021-04-15 datuotą raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“, kurį ieškovė gavo 2021-04-30, yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Atsakovei skolą sumokėjus ir teismui toje dalyje bylą nutraukus, ieškovė prašo pagal sutarties 4.1 punktą, kuris numato, kad jei atsakovė nesumoka subnuomos ir kitų mokesčių laiku, ieškovė turi teisę skaičiuoti, o atsakovė įsipareigoja sumokėti už kiekvieną uždelstą dieną 0,2 proc. delspinigius nuo apskaičiuotos sumos. Remiantis šia sutarties nuostata bei tuo, kad atsakovė vėluoja vykdyti pinigines prievoles pagal sutartį, jai suskaičiuota 7,83 Eur delspinigių, taip pat prašo priteisti procesines palūkanas.

Atsakovė UAB „Kaimiškas dūmas“ su ieškiniu nesutiko, nes ieškovė sutarties sudarymo metu jai sutarties Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė, apie nuomojamos prekybinės vietos dislokaciją nurodė žodžiu ir ši vieta atsakovei tiko. Sutarties Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovės reikalavimu elektroniniu paštu pateikė tik 2020-09-29. 2019-06-19 tarp šalių buvo pasirašytas prekybinės vietos ir įrangos perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė subnuomos teise subnuomos laikotarpiui prekybinę vietą 8 kv. m. prekybinėje patalpoje, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), kartu su akte išvardinta nauja įranga. Pažymėjo, kad atsakovei buvo perduota visai kita prekybinė vieta, nei buvo sutarta sudarant sutartį – žymiai prastesnėje turgavietės vietoje, mažai lankomoje pirkėjų, dėl ko atsakovės veikla (prekyba) nebuvo tokia sėkminga, kokios atsakovė tikėjosi. Dėl minėtos atsakovei skirtos nepalankios prekybos vietos ir joje vykdomos veiklos nerentabilumo, atsakovė priėmė sprendimą po sutarties termino pasibaigimo nebetęsti sutarties, todėl apie tai ieškovei pranešė 2021-04-15 raštu. Kadangi, pagal sutarties 1.6 p. nuomos sutarties terminas turėjo sueiti 2021-06-19, ieškovė, vykdydama tame pačiame sutarties punkte įtvirtintą pareigą prieš du mėnesius informuoti ieškovę apie ketinimą nebetęsti sutarties, išsiuntė atsakovei 2021-04-15 raštą. Net jei šį raštą ieškovė, kaip ji teigia, gavo 2021-04-30, tai nekeičia atsakovės valios nebetęsti sutartinių santykių po sutarties termino pasibaigimo. Pažymėjo, kad ieškovė neginčija to, jog apie atsakovės ketinimus netęsti sutarties žinojo nuo 2021-04-30, todėl turėjo pakankamai laiko kitam subnuomininkui surasti ir jam išnuomoti atsakovei nuomotą prekybinę vietą. Atkreipė dėmesį, kad 2021-04-15 raštą surašė teisinio išprusimo neturintis laikinai atsakovės vadovo pareigas einantis M. P.. Galimai nevisiškai tiksliai sutarties terminais surašytas 2021-04-15 raštas nekeičia jo turinio esmės bei tikslo, kurie ieškovei yra suprantami, todėl jos pareikštas reikalavimas dėl tariamo sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu, yra ne kas kita, kaip nesąžiningas siekis dar dvejus metus turėti nuomos sutartį su atsakove, nors pastaroji tokio tikslo ir ketinimo neturi. Nors ieškovė atsisakė priimti atsakovės grąžinamą prekybinę vietą ir įrangą, tačiau faktiškai nuomojamą turtą atsakovė atlaisvino 2021-06-19, t. y. paskutinę sutarties termino dieną, todėl laikytina, kad atsakovė įvykdė savo pareigą grąžinti nuomojamą turtą ieškovei (pastaroji turi teisę ir galimybę šiuo turtu disponuoti).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino neteisėtu vienašališką atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2021-04-15 teiktu raštu ieškovei UAB „VAV investicija“ 2019-02-28 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. 2019/PVĮ-30 nutraukimą prieš terminą nuo 2021-06-12, priteisė ieškovei UAB „VAV investicija“ iš atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 7,83 Eur delspinigius, 1,84 Eur palūkanas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9,67 Eur sumą nuo 2021-06-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 891,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovas teigia, kad 2021-06-12 data buvo parašyta suklydus, tačiau atsakovė 2021-04-15 pranešime nenurodė, jog sutartis laikoma pasibaigusia nei nuo 2021-02-28, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo, nei nuo 2021-06-19, skaičiuojant nuo akto pasirašymo, t. y., nenurodė nei vienos datos, susijusios su sutartimi ar pačiu aktu, ką galima būtų vertinti kaip sąžiningą suklydimą, bet nurodė visai su niekuo nesusijusią, niekuo nepaaiškinamą datą – 2021-06-12, kas rodo, jog jos valia buvo ne pasibaigus subnuomos sutarties terminui sutarties nebetęsti, bet sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą ir būtent nuo 2021-06-12, ir tik pasiaiškinus su teisininkais, kilo mintis savaip aiškinti ieškovei siųstą 2021-04-15 raštą. Teismo vertinimu aplinkybė, jog pareiškus ieškinį atsakovė tęsė subnuomos teisinius santykius iki sutarties pabaigos, dar nieko neįrodo, nes vykstant ginčams teisme ir pasitarus su teisininkais paaiškėjo, jog buvo netinkamai išsiųstas pranešimas ieškovei, todėl imta taisyti susidariusią padėtį. Pažymėjo, jog faktas, kad atsakovės valia buvo sutartį nutraukti, o ne pranešti apie jos pabaigą suėjus terminui, matyti ir iš atsakovės ieškovei 2020-09-20 siųsto „Prašymo dėl prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ (b. l. 82), nes minėta prekybinė vieta neatitiko jos lūkesčių, tačiau ieškovė dėl to tartis nesutiko, o atsakovė dėl to į teismą nesikreipė. Teismas darė išvadą, jog atsakovės valia buvo ne pasibaigus subnuomos sutarties terminui sutarties nebetęsti, bet sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą – būtent tokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 5.3 punktas iš esmės vertintinas ne kaip subnuomininko teisė nutraukti sutartį prieš terminą jo paties iniciatyva, bet kaip atitinkamų sankcijų jam nustatymas už sutarties termino nesilaikymą. Teismas darė išvadą, jog atsakovė savo teisę prieš terminą nutraukti sutartį galėjo įgyvendinti tik teisme ir įrodinėdama kitos sutarties šalies – nuomotojo kaltę sutarties pažeidime. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės 2021-04-30 elektroniniame laiške ir 2021-04-15 data dėl sutarties nutraukimo nėra remiamasi sutarties 1.6 punktu bei jo turiniu. Nurodė, jeigu iš tikrųjų atsakovė šiuo pranešimu būtų sutarties nenutraukusi nuo 2021-06-12, o tik siekusi pranešti ieškovei, kad sutartinių santykių pasibaigus sutarties terminui netęs, tai tokį pranešimą ji turėjo ieškovei pateikti vėliausiai iki 2021-04-19, o ne 2021-04-30, be to, jame būtų nurodžiusi, kad sutartis pasibaigia 2021-06-19, o ne yra nutraukiama nuo 2021-06-12. Kadangi pranešimą apie tai, kad nuomos santykių atsakovė netęs išsiuntė tik 2021-04-30, teismas sprendė, kad ji praleido dviejų mėnesių sutartyje numatytą terminą apie tai pranešti, kaip ir praleido 3 mėnesių terminą įspėti apie sutarties nutraukimą, todėl minėtas pranešimas yra neteisėtas. Nurodė, nors atsakovė remiasi tuo, kad dėl subnuomos sutarties pratęsimo nėra subnuomotojo raštiško sutikimo, kaip tai numatyta sutarties 1.6 punkte, tačiau atsakovei nurodžius, jog ji sutartį vienašališkai nutraukia prieš terminą, tokio sutikimo net ir nereikėjo pagal sutarties 5.3 punktą, o ieškovei minėtą nutraukimą užginčijus teisme, akivaizdu, jog ji taip išreiškė savo valią – ji ginčija 2021-04-15 atsakovės raštą ir taip raštiškai sutinka, kad subnuomos sutartis būtų tęsiama, nes šiuo atveju kitokios išvados padaryti ir nebūtų galima.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „VAV investicija“ prašo nekeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies panaikinti teismo sprendimo motyvą, kad atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteisiamos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Įstatymas nenustato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. CPK nėra tokios teisės normos, kuri nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą dėl atskirų procesinių veiksmų, neišsprendus bylos iš esmės ar neužbaigus jos kitu pagrindu.

2. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą ieškovės naudai. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

3. Kadangi teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį visiškai tenkino, byla išspręsta ieškovo naudai, todėl atsakovas neturi teisės į jokias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai reiškia, kad teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendime minėtas motyvas – kad iš ieškovo turėtų būti priteisiamos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą – prieštarauja CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

4. Kadangi atlyginimas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovo buvo sumokėtas advokato padėjėjai, neturinčiai teisės būti atstovu apeliacinėje instancijoje pagal pavedimą, advokato padėjėjai sumokėtas atlyginimas negalėtų būti priteisiamas. Todėl ir šiuo pagrindu teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendime nurodytas motyvas - kad iš ieškovo turėtų būti priteisiamos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą – prieštarauja Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatai.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kaimiškas dūmas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir dalyje dėl 2019-02-28 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo neteisėtu, bylą nutraukti, o likusioje dalyje – priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; arba Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme; atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme: 187 Eur žyminio mokesčio ir 1815 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; priimti su šiuo apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5. Ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės vienašalį 2019-02-28 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą, nereiškiant reikalavimo dėl civilinės atsakomybės taikymo (žalos atlyginimo), nereiškiant reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o ieškinį priėmus – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

6. Atsakovė laikosi tvirtos, tikrąją jos valią, atspindinčios nuostatos, jog 2021-04-15 raštu ji ieškovę informavo, kad pasibaigus terminuotai sutarčiai, ji sutarties tęsti nebeketina. Teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė 2021-04-15 raštu vienašališkai prieš terminą nutraukė nuomos sutartį, vadovavosi išimtinai pažodiniu 2021-04-15 rašto aiškinimu, nepagrįstai, neatsižvelgiant į šio rašto surašymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių pobūdį, bendravimo praktiką, iki rašto surašymo susidariusias aplinkybes, esminę lemiamą reikšmę suteikė vieninteliam žodžiui „nutraukimas“, kas prieštarauja CK 6.193–6.195 str. įtvirtintoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotoms sutarčių aiškinimo taisyklėms.

7. 2021-04-15 raštą surašė laikinai atsakovės vadovo pareigas einantis M. P., kuris nėra teisininkas ir neturi kompetencijos ir žinių tam, kad tiksliai (ką gali tik teisininkai) atriboti sąvokas „sutarties nutraukimas“, „sutarties pasibaigimas“, todėl ieškovės manipuliavimas sąvokomis nekreipiant dėmesio ir paneigiant tikrąją atsakovės valią yra mažiausiai nesąžiningas. Juolab, kad dar iki rašto surašymo ir vėliau, su ieškove ne kartą buvo bendrauta žodžiu ir ieškovė puikiai žinojo, kad atsakovė nebeketina tęsti Sutarties. Nevisiškai tiksliai sutarties terminais surašytas 2021-04-15 raštas nekeičia jo turinio, esmės bei tikslo, kurie ieškovei yra suprantami.

8. Jei atsakovė būtų norėjusi vienašališkai sutartį nutraukti, ji tai būtų padariusi dar 2020 m. rugsėjo mėnesį, tačiau dėl minėtų itin nepalankių ieškovės jai nustatytų sutarties nutraukimo sąlygų (sutarties 5.3 p. numatytos tūkstantinės baudos), kurios galiojo ir 2021-04-15 dieną, atsakovė sutarties nenutraukinėjo, o laukė sutarties termino pabaigos. Be to, jei atsakovė būtų norėjusi sutartį nutraukti prieš terminą, ji 2021-04-15 rašte taip ir būtų parašiusi, kaip tai buvo parašiusi 2020-09-20 rašte. Kaip matyti, 2020-09-20 ir 2021-04-15 raštų turinys savo esme skiriasi: pirmajame aiškiai nurodytas tikslas nutraukti Sutartį prieš terminą, o antrajame – pranešama apie nebeketinimą tęsti Sutartį pasibaigus jos terminui.

9. Teismas, darydamas išvadą, kad sutartį, kurios galiojimo terminas 2021-06-19, atsakovė nutraukė prieš terminą – 2021-06-12, nenustatė ir logiškai nepaaiškino, koks tikslas atsakovei buvo sutartį nutraukti likus vos 7 dienoms iki sutarties galiojimo pabaigos. Tokių aplinkybių negalėjo nurodyti ir nenurodė nei pati ieškovė. Jei teismas būtų visapusiškai objektyviai aiškinęs sutarties sąlygas, šalių faktinius santykius ir ketinimus, būtų nesunkiai pamatęs, jog jokio nei praktinio, nei loginio pagrindimo nutraukinėti dvejus metus trunkančius subnuomos santykius likus vos 7 dienoms iki sutarties pabaigos, nėra.

10. 2021-04-15 rašte buvo nurodyta, kad sutartis nebus pratęsta nurodant 2021-06-12 datą dėl to, jog faktiškai prekybinė vieta atsakovei buvo perduota būtent 2019-06-12 ir būtent dėl to atsakovė suvokė, kad sutarties termino pabaiga yra 2021-06-12.

11. Nė viena sutarties šalis neatliko sutarties 1.6. p. numatytų valinių veiksmų, tam, kad sutarties terminas būtų pratęstas, dėl ko teismas turėjo konstatuoti, kad terminuota sutartis pasibaigė (CK 6.496 str.).

12. Šiuo atveju, nors ieškovė atsisakė priimti atsakovės grąžinamą prekybinę vietą ir įrangą, tačiau faktiškai nuomojamą turtą atsakovė atlaisvino 2021-06-19, t. y. paskutinę sutarties termino dieną, todėl laikytina, kad atsakovė įvykdė savo pareigą grąžinti nuomojamą turtą ieškovei. Visi mokesčiai už komunalines paslaugas bei nuomos mokestis yra ieškovei sumokėti, ką pripažino ji pati atsisakydama ieškinio dalyje dėl skolos priteisimo. Paminėti faktiniai atsakovės veiksmai kartu su 2021-04-15 rašte išreikšta jos valia, kad sutartis pasibaigia pasibaigus sutarties laikui, vienareikšmiškai rodo ieškovės pretenzijų ir reikalavimų nepagrįstumą. Ieškovė turi teisę disponuoti prekybine vieta, išnuomoti kitiems asmenims, tačiau nepateikė duomenų apie tai, ar ėmėsi veiksmų naujam nuomininkui surasti, ar tokį nuomininką rado, ar turtas yra nuomojamas kitam asmeniui.

13. Teismas sprendimu nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 7,83 Eur delspinigių ir 1,84 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės, kadangi prašomas priteisti sumas, vadovaujantis sutarties 3.4 p., ieškovė privalėjo padengti iš atsakovės sumokėto avanso. Teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1,84 Eur palūkanų, kadangi toks reikalavimas ieškiniu nebuvo pareikštas.

14. Teismas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė R. T., kuriai atsakovė buvo perdavusi ginčo prekybinę vietą, bei kuri 2021-06-19 atliko nuomojamo turto ieškovei perdavimą. Kadangi byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su sutarties vykdymu iki 2021-06-19 bei susiję su tolesniu sutarties galiojimu, sprendimas gali lemti R. T. teises ir pareigas, susijusias su nuomojamo turto naudojimu ir jo tęstinumu, todėl darytina išvada, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje R. T. materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

15. Teismas nepagrįstai Sprendime padarė išvadą, kad atsakovei atstovauti procese advokato padėjėja J. J. negalėjo, nes nebuvo pateiktas rašytinis advokato leidimas atstovauti šioje byloje, todėl advokato padėjėjai sumokėtų atsakovės bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisė. Teismui į bylą buvo pateikta: 1) 2021-06-03 atstovimo sutartis, pasirašyta tarp advokato R. G., advokato padėjėjos J. J. ir UAB „Kaimiškas dūmas“; 2) praktikos vadovo – advokato R. G. ir advokato padėjėjos J. J. sudarytos 2017-01-02 Sutarties dėl išimtinio teisinių paslaugų teikimo išrašas. Sutarties 4.3 dalis numato, kad advokato padėjėja turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai atstovavimo sutartis su klientu yra sudaryta bendrai Kontoros ir advokato padėjėjos. Tokia bendrai Kontoros, advokato padėjėjos ir kliento sudaryta atstovavimo sutartis inter alia yra laikoma rašytiniu advokato (praktikos vadovo) leidimu advokato padėjėjai atstovauti bylose, kurios šalimi yra atstovavimo sutartį sudaręs klientas, bei laikoma rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu atstovauti kitose institucijose; 3) 2021-09-29 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovė nurodė, kad ji šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas advokato R. G. ir advokato padėjėjos J. J. teisinei pagalbai apmokėti pagal praktikos vadovo advokato R. G. ir advokato padėjėjos J. J. sudarytą 2017-01-02 Sutartį dėl išimtinio teisinių paslaugų teikimo. Šiuo atveju praktikos vadovui ir advokato padėjėjai raštu 2017-01-02 sutartyje susitarus, jog tuo atveju, kai atstovavimo sutartis su klientu yra pasirašoma kartu advokato ir advokato padėjėjos, atstovavimo sutartis yra laikoma rašytiniu advokato (praktikos vadovo) leidimu advokato padėjėjai atstovauti bylose, kurios šalimi yra atstovavimo sutartį sudaręs klientas, neprieštarauja įstatymo minėtai nuostatai ir leidimo atstovauti procese esmei ir prasmei. Be to, advokatas R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad toks leidimas yra duotas. Atsakovės atstovai kituose teismo procesuose nėra susidūrę su tokio pobūdžio kliūtimis prisiteisti bylos dalyviui proceso išlaidas. Teismas, reikalaudamas tik jam suprantama forma kažkokiu atskiru dokumentu įforminto leidimo advokato padėjėjai atstovauti šioje byloje pateikimo, nepagrįstai biurokratizavo ir formalizavo procesą bei nepagrįstai paneigė šalies įstatyme įtvirtintą teisę į proceso išlaidų atlyginimą.

Atsakovė UAB „Kaimiškas dūmas“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės UAB „VAV investicija“ apeliacinį skundą ir priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16. Teismui yra pateikti duomenys, kad advokato padėjėjos J. J. darbo vieta yra advokato R. G. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), advokatas R. G. yra J. J. praktikos vadovas. Pagal advokato ir advokato padėjėjos 2017-01-02 sudarytą Sutartį dėl išimtinio teisinių paslaugų teikimo, advokato padėjėja pagal pateikiamus užsakymus teikia teisines paslaugas išimtinai advokato R. G. kontorai. Šiuo atveju advokato padėjėja, vykdydama savo pareigas bei gautą kontoros ir kliento (ieškovės) pavedimą, parengė atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą projektą ir jį pateikė advokatui R. G.. Atsiliepimo projektą aprobavo, pasirašė ir pateikė teismui advokatas R. G.. Pažymėtina, jog advokato padėjėja, priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovės apeliacinės instancijos teisme neatstovavo – atskirojo skundo ji nepasirašė ir teismui nepateikė. Advokato padėjėjos tik atsiliepimo į atskirąjį skundą projekto parengimas nelaikytinas kliento atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

17. Apmokėjimas už procesinių dokumentų projektų rengimą yra advokato ir advokato padėjėjos tarpusavio susitarimo dalykas, pagal kurį advokato padėjėja apmokėjimą už teikiamas paslaugas gali gauti tiesiogiai iš klientų. Šiuo atveju advokato padėjėja atsakovei išrašė sąskaitą už atsiliepimo į atskirąjį skundą projekto parengimą, atsakovė už atitinkamą paslaugą sumokėjo. Atsiliepimą pateikęs advokatas R. G. iš atsakovės už šią paslaugą jokių piniginių lėšų negavo, kadangi už paslaugą buvo atsiskaityta pinigines lėšas sumokant advokato padėjėjai. Tokiu būdu ieškovės interesai nebuvo pažeisti, o pareiga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įgyvendinta priklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato. Priešingu atveju, nepagrįstai būtų pažeista atsakovės teisė į teisinę pagalbą bei teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Juolab, kad ieškovės atskirasis skundas, dėl kurio buvo parengtas ginčo atsiliepimas, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

Ieškovė UAB „VAV investicija“ pateiktu atsiliepimu prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 1113,20 Eur už advokato teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei 217,80 Eur už advokato teisines paslaugas paruošiant apeliacinį skundą, atmesti atsakovės prašymą priimti naujus dokumentus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18. Teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, kas reiškia, jog atsakovės vienašalis Sutarties prieš terminą nutraukimas nuo 2021 m. birželio 12 d. yra neteisėtas bei negalioja, kas savo ruožtu reiškia, jog sutartis ir iš jos kylančios teisės bei pareigos saisto šalis iki jos termino pabaigos – iki 2023 m. birželio 19 d. Todėl atmestini atsakovės teiginiai, kad atsakovė neprašė apginti jo pažeistų teisių CK 1.138 straipsnyje įtvirtintu būdu ir kad toks teismo sprendimas nesukūrė teisinių padarinių.

19. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį.

20. Kaip teisingai konstatavo teismas, nors atsakovė teigė, kad 2021 m. birželio 12 d. data buvo parašytą suklydus, tačiau atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. pranešime nenurodė, jog sutartis laikoma pasibaigusia nei nuo 2021 m. vasario 28 d. (skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo), nei nuo 2021 m. birželio 19 d. (skaičiuojant nuo akto pasirašymo), tai yra nenurodė nė vienos datos, susijusios su sutartimi ar pačiu aktu, ką būtų galima vertinti kaip sąžiningą suklydimą, bet nurodė visai su niekuo nesusijusią, niekuo nepaaiškinamą datą – 2021 m. birželio 12 d., kas rodo, kad jo valia buvo ne pasibaigus sutarties terminui jos nebetęsti, bet sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą ir būtent nuo 2021 m. birželio 12 d.

21. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų atsakovo teikiamus naujus dokumentus, jie nepatvirtina atsakovės teiginių, jog neva pranešimu atsakovė nenutraukė sutarties prieš terminą nuo 2021 m. birželio 12 d. Jei taip būtų iš tikrųjų, kaip tvirtina atsakovė, ji, atstovaujama profesionalaus teisininko, tokias aplinkybes, kokias tvirtina (apeliaciniame skunde) buvus, būtų nurodžiusi dar pirmosios instancijos teismui, o ne tokią versiją iškėlusi tik apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, ši atsakovės naujai iškelta versija prieštarauja aiškiai 2021 m. balandžio 15 d. pranešimu (pagal jo turinį) pareikštai atsakovės valiai – sutartį nutraukti prieš terminą, o ne pranešti apie tai, kad pasibaigus jos terminui jos atsakovė nebetęs.

22. Likus dviem mėnesiams iki 2021 m. birželio 19 d. datos atsakovei neinformavus raštu ieškovės, kad ji pasibaigus subnuomos terminui nepratęs sutarties, pagrįstai ieškovė laikė, kad sutartis prasitęsė iki 2023 m. birželio 19 d. – nes taip šalys – verslininkai, gebantys įvertinti sutarties sąlygas, jų turinį bei visas rizikas - aiškiausiai sutartyje susitarė. Dėl to neturi teisinės reikšmės ir atsakovės rėmimasis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi. Nekyla abejonių, kad sutarties 1.6 punktą analogiškai protingi asmenys suprastų taip, kad jeigu atsakovė likus dviem mėnesiams iki 2021 m. birželio 19 d. datos neinformuoja raštu ieškovės, kad ji pasibaigus subnuomos terminui nepratęs sutarties, tokiu atveju sutartis prasitęsia iki 2023 m. birželio 19 d.

23. Šalys susitarė, kokiu tikslu pagal sutartį atsakovės yra sumokama ieškovei 600,00 Eur suma, taip pat sutartyje aptarė, kokiu atveju atsakovės ieškovei sumokėti 600,00 Eur bus grąžinami (sutarties 3.3., 3.4 punktai). Ieškovė neįskaitė atsakovės mokėtinų 7,83 Eur delspinigių į avansą, to nepadarė ir atsakovė. Jeigu atsakovė būtų laikiusi, kad 7,83 Eur delspinigiai yra įskaityti į avansą, ji būtų pagal Sutartį papildžiusi (atstačiusi) avansą, tačiau to nepadarė. Todėl nesant įvykdytai atsiradusiai atsakovės piniginei prievolei sumoje 7,83 Eur teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovės.

24. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Kadangi atsakovė ieškiniu prašytą priteisti skolą sumokėjo jau po ieškinio pateikimo, teismas 1,84 Eur sumą kaip procesines palūkanas, suskaičiuotas iki 2021 m. birželio 10 d., ieškovei iš atsakovės ir priteisė. Todėl nėra teisi atsakovė, jog ieškovė neprašė priteisti palūkanų, o teismas nusprendė dėl to, ko ieškovė neprašė. Kompensuojamos palūkanos ir delspinigiai skaičiuoti už atskirus laikotarpius, todėl atsakovė nėra teisi, kad šiuo atveju netesybos turėjo būti įskaitomos į palūkanų sumą.

25. Atsakovė R. T. teisiniais santykiais su ja nesirėmė, aplinkybes apie juos ir jų turinį tylėjo viso proceso pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovės skundžiamu teismo sprendimu dėl R. T. teisių ir pareigų nėra niekaip nuspręsta: šiam asmeniui teismo sprendimu nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl jokių jo teisių ar pareigų.

26. Atsakovė, teigdama apie teismo šališkumą, remiasi tik deklaratyviais samprotavimais ir prielaidomis, nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių ar argumentų, tikėtinai patvirtinančių, kad teismas buvo šališkas, taip pat ji nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, jog atsakovė ir proceso pirmosios instancijos teisme metu reiškė nušalinimą teismo sudėčiai (pasakius ieškovės atstovui baigiamąją kalbą), jos tokio pareiškimo motyvai buvo patikrinti bei įvertinti kaip nepagrįsti.

27. Kadangi ieškovės ieškinį teismas tenkino visiškai, tik ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ vienašalį 2019-02-28 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą nutraukimą nuo 2021-06-12 pagal atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2021-04-15 datuotą raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

Atsakovė UAB „Kaimiškas dūmas“ prašo priimti šiuos naujus įrodymus: 2019-06-12 ieškovės elektroninį laišką ir 2019-06-12 perdavimo – priėmimo aktą; 2019-06-13 elektroninius laiškus ir 2019-06-13 perdavimo – priėmimo aktą; 2019-05-29 raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-06-14 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-06-14 įsakymą; 2019-06-14 elektroninius laiškus; 2019-04-30 raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-03-01 lėšų pervedimo nurodymą. Nurodo, kad naujus įrodymus teikia siekdama pagrįsti 2021-04-15 rašte nurodytos datos „2021-06-12“ pagrįstumą, jog ji buvo nurodyta ne atsitiktinai, o pagal faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės suvokimu dėl sutarties termino pabaigos, taip pat tam, kad įrodyti, kad avansas yra sumokėtas.

Pagal proceso įstatymą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikti įrodymai yra reikšmingi bylos išsprendimui, kad su jais yra susipažinusi ieškovė, juos priima į bylą.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „VAV investicija“ su atsakove UAB „Kaimiškas dūmas“ 2019-02-28 sudarė prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti subnuomos teise subnuomos laikotarpiui naudotis patalpų dalį 8 kv. m. - prekybinę vietą bei įrangą (2 šaldymo vitrinas, 1 prekystalį), esančią (duomenys neskelbtini), apatiniame aukšte, sutarties Priede Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą raudona spalva, o subnuomininkas - atsakovė įsipareigojo už išnuomotą vietą ir įrangą ieškovei mokėti šioje sutartyje numatytą subnuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus už ieškovės teikiamas būtinąsias bei eksploatacines paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Remiantis 2019-02-28 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.6 punktu, subnuomojimo terminas buvo nustatytas 2 metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Iš 2019-06-19 prekybinės vietos ir įrangos perdavimo-priėmimo akto matyti, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė subnuomos teise subnuomos laikotarpiui prekybinę vietą 8 kv. m. prekybinėje patalpoje, plane pažymėta prekybine vieta Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su įranga (šaldymo vitrina su stiklu ir granitiniu paviršiumi 2 vnt., stalas-kriauklė su apatine lentyna ir maišytuvu, kėdė). 2021-04-15 raštu „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“ atsakovė ieškovei pranešė, kad nutraukia nuomos sutartį, pasibaigus sutarties laikui nuo 2021-06-12. 2021-04-15 raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“ ieškovė iš atsakovės gavo elektroniniu paštu 2021-04-30.

Dėl reikalavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu negalėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

CK 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 straipsnyje nustatytas procesines priemones. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė UAB „VAV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kaimiškas dūmas“, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ vienašalį 2019-02-28 prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą nutraukimą nuo 2021-06-12 pagal atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2021-04-15 datuotą raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“, kurį ieškovė UAB „VAV investicija“ gavo 2021-04-30.

Nors ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, tačiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, kad dėl tariamai atsakovės padaryto pažeidimo būtų atsiradę kokie nors padariniai, nenurodė ir neįrodinėjo, neprašė jų pašalinti, nereikalavo taikyti ir su sutarčių nutraukimo neteisėtumu susijusių teisinių padarinių (pvz., atlyginti žalą), todėl pripažinimas, kad sutartis nutraukta netinkamai, jokių materialių teisių ieškovei nesukuria (CK 1.138 str.). Nors ieškovė savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ir nurodo, kad jos tikslas yra tas, kad atsakovė vykdytų savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tačiau ji ieškiniu nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal tas sąlygas, pagal kurias ši vykdė įsipareigojimus iki ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo. Kaip teisingai nurodo atsakovė, sutarčių nutraukimo aplinkybės (galimi procedūriniai sutarties nutraukimo pažeidimai) galėtų būti vertinamos civilinėje byloje dėl žalos, padarytos tokiu nutraukimu, atlyginimo, kaip priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos ieškovei, tačiau šių galimų pažeidimų fakto nustatymas nelaikytinas savarankišku materialiuoju ieškinio reikalavimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinio reikalavimai turi trūkumų, tačiau, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ieškinį galima atsisakyti priimti tik tokiais atvejais, kai ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, t. y. kai tam tikri ginčai nepriskirtini teismų kompetencijai, arba byla nagrinėtina kita savarankiška proceso forma (pvz. baudžiamąja). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka ir ieškovė turi teisę ginti jos manymu pažeistas savo teises, tačiau, kaip jau nurodyta, ieškovės prašymas tik pripažinti jos teisių pažeidimą, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialinius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Nustačius šias aplinkybes, teismui kyla pareiga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą siekiant patikslinti ieškinio dalyką ir tik tada spręsti, ieškinys gali būti priimtas nagrinėjimui, ar ne. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-302/2013). Priešingu atveju kyla grėsmė nepagrįstai apriboti asmenų teises į teisminę gynybą. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog civilinės bylos nutraukimas dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo (pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu), įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė šio reikalavimo trūkumų, nors turėjo tą padaryti, pažeistų ieškovės teisę kreiptis į teismą ir sudarytų prielaidas naujo ieškinio teikimui, kas neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, gavęs grąžintą bylą, turi sudaryti sąlygas ieškovei patikslinti savo ieškinio reikalavimus, o jai šito padaryti nesutikus, tinkamai išspręsti netinkamai suformuluoto ieškinio reikalavimo procesines pasekmes.

Ieškovė nurodo, kad jos reikalavimas pripažinti atsakovės vienašališką Sutarties prieš terminą nuo 2021 m. birželio 12 d. nutraukimą negaliojančiu buvo reiškiamas ne siekiant pareikšti tokį reikalavimą per se, bet siejamas su materialiaisiais teisiniais padariniais – pripažinus Sutarties nutraukimą prieš terminą nuo 2021 m. birželio 12 d. negaliojančiu ja nustatytos teisės bei pareigos saisto ieškovę bei atsakovę iki 2023 m. birželio 19 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ir po 2021-06-12 nuomos santykiai tarp šalių faktiškai tebesitęsė iki pat 2021-06-19 (sutarties termino pabaigos). Nors ieškovė atsisakė priimti atsakovės grąžinamą prekybinę vietą ir įrangą, tačiau faktiškai nuomojamą turtą atsakovė atlaisvino 2021-06-19, t. y. paskutinę sutarties termino dieną, todėl laikytina, kad atsakovė įvykdė savo pareigą grąžinti nuomojamą turtą ieškovei. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo turi būti tinkamai įvertintos. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių atsakovė būtų galėjusi būti suinteresuota nutraukti sutartį anksčiau termino, į ką būtina atsižvelgti vertinant jos 2021-04-15 datuotą raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog po naujai pateiktų atsakovės įrodymų akivaizdu, kad atsakovės rašte nurodyta 2021-06-12 data nebuvo atsitiktinė, į ką pirmosios instancijos teismas taip pat turi atsižvelgti. Būtina įvertinti ir atsakovės 2020-09-20 rašto turinį, palyginti jį su 2021-04-15 raštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti raštai yra skirtingi, kadangi 2020-09-20 rašte nurodytas tikslas nutraukti sutartį prieš terminą (iš faktinių aplinkybių matyti, kad tas nebuvo padaryta, dėl nepalankių ieškovės jai nustatytų Sutarties nutraukimo sąlygų (Sutarties 5.3 p.)), o 2021-04-15 rašte nurodyta, jog sutartis nutraukiama pasibaigus sutarties laikui nuo 2021-06-12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar atsakovės siekis nebetęsti sutarties ieškovei buvo aiškus, kokios aplinkybės šiuo aspektu buvo po 2020-09-20 rašto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė byloje rėmėsi aplinkybe, jog dėl subnuomos sutarties pratęsimo nėra subnuomotojo raštiško sutikimo, kaip tai numatyta sutarties 1.6 punkte. Atkreiptinas dėmesys, jog šios sąlygos ieškovė neįgyvendino, o aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į teismą, nereiškia, kad minėta sutarties sąlyga buvo įgyvendinta. Pažymėtina, kad iš šios nagrinėjamos bylos yra aiški atsakovės pozicija nebepratęsti sutarties dviem metams, ko nekeičia faktas, kad ji tokį pranešimą ieškovei pateikė pavėluotai. Tuo tarpu byloje aiški ieškovės poziciją sutartį pratęsti dar dviejų metų terminui. Taigi, aplinkybės, jog šioje byloje bylos šalių pozicijos dėl tolimesnio sutarties vykdymo akivaizdžios, negali keisti sutarties pasibaigimo pagrindų vertinimo.

Pažymėtina, kad byloje nustačius, jog sutartį atsakovė vykdė ir po 2021-06-12 iki pat 2021-06-19 (sutarties termino pabaigos), negalima daryti išvados, jog sutartis buvo nutraukta pačios atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ iniciatyva. Aplinkybė, jog atsakovė dėl nuo jos priklausančių aplinkybių netinkamai informavo apie atsisakymą po sutarties termino ją pratęsti, negali pakeisti šalies valios toliau nebetęsti sutartinių santykių, o teismui konstatavus, kad pranešimas buvo įteiktas netinkamai, turi būti sprendžiamos netinkamai patekto pranešimo pasekmės.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė 2021-04-15 raštu vienašališkai prieš terminą nutraukė nuomos sutartį, vadovavosi išimtinai pažodiniu 2021-04-15 rašto aiškinimu, nepagrįstai, neatsižvelgiant į šio rašto surašymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių pobūdį, bendravimo praktiką, iki rašto surašymo susidariusias aplinkybes, esminę lemiamą reikšmę suteikė vieninteliam žodžiui „nutraukimas“, kas prieštarauja CK 6.193–6.195 str. įtvirtintoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotoms sutarčių aiškinimo taisyklėms. Taip pat būtina įvertinti, kokių veiksmų ėmėsi pati ieškovė, siekdama išsisakinti gauto rašto prasmę, ar ji laikėsi bendradarbiavimo pareigos prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei apeliaciniame skunde nurodžius aplinkybes, susijusias su R. T., turi būti sprendžiamas klausimas dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisių ir pareigų minėtam asmeniui nesukūrė, todėl jo neatraukimas į bylos nagrinėjimą nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl minėto civilinio proceso teisenos pažeidimo. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad neatskleidus bylos esmės, dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, apeliacinės instancijos teisme šių trūkumų pašalinti negalima.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, nenustatė visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.