- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-260-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., R. K.
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Kauno grūdai“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-28821-1085/2019 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. K., J. K., antstolis S. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno grūdai“ teismo prašė nustatyti skolininkui R. K. priklausančią ½ dalį bendrojoje jungtinėje su sutuoktine J. K. nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K.. Vėliau pareiškėja pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); skolininkui priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); skolininkui priklauso ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K..
2. Antstolis S. U. nurodė, jog skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso du vienodo ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), todėl būtų tikslinga nustatyti ne ½ dalį sklypuose, o paskirti po vieną žemės sklypą skolininkui ir jo sutuoktinei. Antstolis prašo nustatyti skolininkui ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K.; nustatyti, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolis pateikdamas nuomonę dėl suinteresuotų asmenų pateiktų turto dalių nustatymo prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, o skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. K. nesutiko su pareiškėjos siūloma turto padalijimo tvarka. Nurodė, kad suinteresuotiems asmenims nepavyko pasidalyti turto, kadangi nesutapo nuomonės dėl priklausančio turto pasiskirstymo. Suinteresuotas asmuo prašo nenustatyti ½ skolininko dalies jos gaunamų pajamų, kadangi skolininkas pats gauna darbo užmokestį, iš kurio yra išieškoma. Nurodo, kad sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertė panaši, jie sudaro po 5 arus žemės ploto, todėl padalijus jie taptų nepatrauklūs pirkėjams, užsivilkintų pardavimas. O žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo rūpinasi daug metų, šis žemės sklypas turi moralinę vertę. Minėto sklypo vertė mažesnė už kitų abiejų sklypų vertę. Suinteresuotas asmuo prašo nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); jo gaunamas darbo užmokestis, o skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis.
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. K. su pareiškėjos prašymu nesutiko, kadangi siūloma tvarka yra ekonomiškai nenaudinga, neužtikrinsianti efektyviausio turto realizavimo proceso. Skolininkas nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas gali būti dalijamas ir vienam bendraturčiui priskiriant vieną turtinį vienetą, kuris galės būti realizuojamas už didesnę kainą. Skolininkas, atsižvelgdamas į vieno iš sklypų didesnę vertę bei abiejų sutuoktinių turto dalių lygumo principą, prašo nustatyti skolininko turto dalį, paskiriant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 6/13 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gaunamą darbo užmokestį; sutuoktinei paskiriant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 7/13 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui R. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K. priklauso: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusią prašymo dalį atmetė.
6. Šalys pripažino, kad skolininko su sutuoktine turto dalys lygios, siekia skolininko turto dalį nustatyti taip, kad vienas iš panašios vertės žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priklausytų vienam sutuoktiniui, o kitas priklausytų kitam. Teismas akcentavo, kad nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, turto padalijimas tarp sutuoktinių neįvyksta ir šiuo atveju negalimas, turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu, todėl pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų prašymą, iš esmės reiškiantį santuokoje įgyto turto padalijimą tarp sutuoktinių, kai kiekvienam iš jų paskiriamas konkretus turtas kaip atskiras ir savarankiškas turto vienetas, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
7. Byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgyto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – dalys yra lygios, todėl pripažino, jog skolininkui R. K. priklauso ½ dalis šio turto.
8. Vykdomojoje byloje nesant kitų duomenų, pagrindžiančių, kad antstolis priėmė pakartotinį patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės J. K. darbo užmokesčio arešto, teismas sprendė, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis nebuvo areštuotas, todėl nebuvo įvykdyta imperatyvi įstatymo sąlyga, leidžianti antstoliui pasiūlyti išieškotojui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies į sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį nustatymo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos prašymo dalį dėl skolininko dalies į sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį nustatymo teismas pripažino nepagrįsta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. K. prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui kartu su apeliante bendrojoje nuosavybė priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pakeisti nustatant:
– kad apeliantei J. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausanti turto dalis yra žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o suinteresuotam asmeniui R. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausanti turto dalis yra žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); netenkinus šio prašymo nustatyti:
– kad suinteresuotam asmeniui R. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausanti turto dalis yra 1/100 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 99/100 dalys žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o apeliantei J. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausanti turto dalis yra
99/100 dalys žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/100 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/100 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise jos ir suinteresuoto asmens valdomų žemės sklypų dalimis, tenkančiomis kiekvienam iš sutuoktinių. Apeliantės nuomone, CPK 3.117 straipsnio 1 dalis neturėtų būti suprantama taip, kad kiekvienas sutuoktinių bendrai įgytas turtas būtų dalijamas per pusę kiekvienam iš sutuoktinių. Apeliantė įsitikinusi, kad realizuojant abu žemės sklypus kaip du atskirus vienetus, neabejotinai būtų gauta didesnė lėšų suma, nei realizuojant juos atskirai po ½ žemės sklypų dalių. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į ginčo šalių nuomonę ir, nesant ginčo tarp jų, priimti nutartį atitinkančią ginčo šalių interesus.
9.2. Apeliantė pažymi, kad ji siūlė dar racionalesnį bendro sutuoktinių turto dalių nustatymą –nustatant, kad apeliantei priklauso visas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o suinteresuotam asmeniui žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nustačius tokias turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje būtų pasiektas dar geresnis rezultatas, t. y. gauta daugiau lėšų, realizuojant suinteresuoto asmens turto dalį, be to, nebūtų apsunkintas ir apribotas apeliantei priskirtos turto dalies valdymas.
9.3. Apeliantės teigimu, visų žemės sklypų dalijimas dalimis yra ekonomiškai nenaudingas, padalijus visus žemės sklypus per pusę, niekas nenorės pirkti žemės sklypo dalies už jo rinkos kainą, turto, esančio bendra daline nuosavybe su kitais asmenimis, valdymas yra sudėtingesnis, nei turto, kuris priklauso asmeniui asmeninės nuosavybės teise. Apeliantė gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), daug metų prižiūri ir puoselėja žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, jai šis žemės sklypas turi ne tik finansinę vertę, bet ir moralinę, kuri yra daug svarbesnė nei turto kaina.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja AB „Kauno grūdai“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nuosavybės padalijimo klausimai negali būti sprendžiami ypatingos teisenos tvarka. Apeliantė su sutuoktiniu galėjo pateikti antstoliui turto pasidalijimo susitarimą patvirtiną notarine forma, tačiau nepasinaudojo įstatyme numatytomis galimybėmis, motyvuodama tuo, kad nesutapus nuomonei dėl priklausančio turto pasiskirstymo nepavyko pasidalyti turto. Apeliantė piktnaudžiauja procesu ir nesąžiningai jį vilkina
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis S. U. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį nustatant, kad skolininkui R. K. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nustatydamas po ½ dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apsunkina turto pardavimą, kadangi parduodant po ½ dalį 5 a žemės sklypus pirkėjų gali neatsirasti. Kaip nurodo, minėtų žemės sklypų vertė labai panaši, todėl teismas turėtų nustatyti, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso po vieną žemės sklypą. Skolininko dalis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatyta Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusia teismo 2018-01-09 nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria nustatyta, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį visų trijų žemės sklypų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad antstolis S. U. 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-17-34-3243 priėmė vykdyti Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notaro M. V. 2016 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pagal kurį reikalaujama išieškoti iš R. K. vekselio turėtojos AB „Kauno grūdai“ naudai 99 517,08 Eur ir 6 procentų metines palūkanas nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2016 m. spalio 13 d.) iki visiško skolos sumokėjimo (v. b. l. 2, 3, 6). Skolininkui R. K. kartu su sutuoktine J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 8–10). Antstolis 2017 m. vasario 15 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini)areštavo skolininkui R. K. kartu su sutuoktine J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 90100 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11300 Eur vertės (v. b. l. 11–12, 211–213). Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1982-955/2018, buvo nustatyta, kad skolininkui R. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 44–46). 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. 18000430 dėl 2017 m. vasario 15 d. turto arešto patikslinimo antstolis papildomai areštavo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 210). Antstolis 2019 m. sausio 14 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui R. K. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (v. b. l. 113–114, 214–216). Pagal 2019 m. sausio 14 d. pranešimą Nr. TA2-19-006161 turto arešto aktų registre buvo įregistruotas areštas šiam skolininko R. K. turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 116–117). Antstolis 2019 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-18004280 areštavo skolininko sutuoktinės J. K. darbo užmokesčio, gaunamo Kauno kolegijoje, dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) (v. b. l. 120). Antstolis 2019 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-18004309 pareikalavo Kauno kolegijos grąžinti patvarkymą Nr. S-18004280 be tolimesnio vykdymo (v. b. l. 125). 2019 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. S-19001542 išieškotojai pasiūlyta per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 217).
15. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia esminiu argumentu, kad teismas nustatydamas po ½ dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apsunkina turto pardavimą. Apeliantė pateikia kelis galimus skolininko turto dalies nustatymo variantus siekdama, kad kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po vieną atskirą žemės sklypą. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
17. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog, jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vienas iš būdų nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymas, vadovaujantis CPK 666–667 straipsniuose numatyta procedūra. Pažymėtina, kad pagal pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio pagrindu, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja teismą tirti, ar skolininkas turi asmeninio turto, jei neturi – ar yra bendro sutuoktinių turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.
18. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006), todėl manytina, kad, tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl apeliantės teikiamų žemės sklypų padalijimo variantų, nes, kaip minėta, toks reikalavimas gali būti patenkintas tik ginčo teisenos tvarka.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nustačius turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
20. Taigi, apeliantės prašymas nustatyti, kad jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso konkretus turtas, iš esmės yra reikalavimas atidalyti (padalyti) skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir tokiu būdu užbaigiant turto bendrosios nuosavybės teisinį režimą.
21. Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016 yra pažymėjęs, kad be skolininko dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo, įstatymas įtvirtina ir kitą kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdą – vieno iš sutuoktinių ar kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo jo dalies (CPK 4.90 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad, siekdamas išieškoti, kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Tačiau toks kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdas įgyvendinamas, pareiškiant ieškinį teisme.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjo pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, o ne ieškinį dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atidalijimo (padalijimo), todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo paskirstyti atskirus turto vienetus skolininkui ir jo sutuoktinei pagal turto rinkos vertę, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).
24. Apeliantės prašymas nustatyti, kad visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausytų jai, yra visiškai nepagrįstas, nes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1982-955/2018) nustatyta, kad J. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su R. K. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tokiu atveju naudojimasis turtu ar jo realizavimas taptų neįmanomas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje konstatavęs, kad santuoka tarp apeliantės ir skolininko nėra nutraukta, vedybinė sutartis nėra sudaryta, kitaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi ir nesant duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pagrįstai sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgyto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui R. K. priklauso ½ dalis šio turto.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl skolininko ½ dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant atsiliepimus į atskirąjį skundą pareiškėjas ir antstolis nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.