- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2-13349-1106/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00956-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Indrė Lukoševičė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Ž. P., A. P., A. P., T. P., Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Olesikienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos I. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, pripažinti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės Onos Oleskienės išduotą palikimo parėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir trečiųjų asmenų mama I. V.. (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 2 – ojo notaro biuro notarei Onai Oleskienei Lietuvos Respublika pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. A. P. per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. I. V. nebuvo surašiusi testamento, tačiau ji ne kartą žodžiu išreiškė savo valią, kad visas turtas, likęs po jos mirties, atitektų sūnui A. P.. Šis faktas buvo žinomas visiems jos artimiesiems. Niekas niekada neprieštaravo tokiems A. P. veiksmams, kurie patvirtina, kad palikėjai priklausiusį turtą jis priėmė ir valdė kaip savo. Būtent dėl šios priežasties A. P. nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau vykdydamas mamos valią, per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po mamos I. V. mirties, ėmė rūpintis mamai priklausiusiu turtu kaip savo: rūpinosi, perėmė saugoti, naudoti, valdyti po mamos mirties perimtus daiktus ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas mokėjo mokesčius, žemės sklypuose nuolatos pjovė žolę, gyvenamajame ir kituose pastatuose darė einamuosius remontus, juos prižiūrėjo. Visus šiuos veiksmus atliko viešai ir atvirai, tai matė ne tik šeimos nariai, bet ir kaimynai, kurie žinojo, jog ieškovas viską prižiūri ir turtu rūpinasi kaip savo. Nustačius, jog A. P. savo aktyviais ir viešais veiksmais mirusiosios mamos I. V. turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku tuo priimdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nelieka CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas nenurodo kokius konkrečiai veiksmus jis atliko per tris mėnesius po palikėjos mirties, kodėl tiek metų nerealizavo savo paveldėjimo teisių. Pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad ieškovas tik nuo 2019 m. išreiškė ketinimą paveldėti motinos palikimą. Paveldėjimo procedūros buvo pradėtos tik gavus informaciją, kad dėl mirusiosios palikimo niekas nesikreipė. Tuo metu nebuvo jokių duomenų, kad palikėjos palikimas buvo priimtas ieškovo faktiniu valdymu. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiuo atveju terminas ginčyti minėtą palikimo perėjimo valstybės liudijimą yra pasibaigęs, kadangi apie palikėjos nekilnojamojo turto objekto paveldėjimą ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kai jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Teismo procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje numatytais būdais.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad ieškovas po mamos mirties priėmė palikimą per įstatymo numatytą terminą pradėjęs faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą – perėmė kilnojamuosius daiktus, kaip savo pradėjo valdyti ir rūpintis sodyba. Ieškovas šienavo žemės sklypą, mokėjo mokesčius, keitė šildymo sistemą, atliko remontus. Ieškovas negyvena toje sodyboje, tačiau lankosi ten laisvalaikiu. Pateikta UAB „Ignitis“ pažyma patvirtina, kad skolos už elektros energijos tiekimą trijų mėnesių laikotarpiu po mamos mirties nebuvo, nes ieškovas visada tvarkingai mokėjo mokesčius. Ieškovas sužinojo, kad išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas tik tada, kai kreipėsi į advokatę, norėdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mamos palikimą. Advokatei kreipusis į Testamentų registrą, paaiškėjo, kad palikimas perėjo valstybei. Tad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Ieškovas nebuvo informuotas ir visą laiką nežinojo, jog palikimas perėjo valstybei. Ieškovas nežinojo, kad po motinos mirties per tris mėnesius reikėjo kreiptis į notarą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje tretieji asmenys nedalyvavo. Apie teismo procesą informuoti tinkamai. Prašymų negauta.
Teismo posėdyje liudytoja G. Š. nurodė, kad jos patėvis A. P. ir jos mama visą laiką rūpinasi sodyba, kuri priklausė patėvio mamai I. V.. Patėvis sodyba rūpinosi ir ten viską tvarkė dar esant gyvai I. V.. Po jos mirties patėvio rūpinimasis sodyba nenutrūko. Jis ten pjovė žolę, darė remontus, investavo pinigų. Ji ne kartą yra buvusi ten padėti. Jos mama su patėviu ateityje gali ten apsigyventi nuolat. Patėvio broliai niekada nieko nepadėjo ir niekuo nesirūpino. Kartais po kelių prašymų atvykdavo padėti A. P..
Teismo posėdyje liudytojas M. Š. nurodė galintis patvirtinti, kad jo žmonos patėvis A. P. visą laiką tvarkė mamai priklausiusią sodybą. Sodyba niekada nebuvo apleista. Yra tekę jam padėti. Vasarą ten nuvažiuoja su žmona.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. V.. Palikėja nebuvo sudariusi testamento, mirė, būdama našlė. Turėjo penkis sūnus: A. P., Ž. P., A. P., A. P., T. P..
(Duomenys neskelbtini) išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo I. V. priklausęs turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas surašė turto apžiūros aktą, remiantis (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą aprašyti namų valdos statiniai ir nurodyta jų vertė. Nurodyta, kad „į vidų patekta nebuvo, paliktas pranešimas. Privažiavimo prie pastato nėra. Pastatas neatitinka Registrų centre nurodyto statinio. Reikalingi kadastriniai matavimai“.
VĮ Turto bankas sustabdė procesus, susijusius su I. V. paveldėto turto realizavimo procedūromis.
A. P. sąskaitos išrašas rodo, kad 2019-2022 m. buvo mokami mokesčiai už elektros energijos tiekimą, pradinis mokėtoja nurodyta I. V..
UAB „Ignitis“ nurodė, kad objekte nuo (duomenys neskelbtini) visuomeninio tiekimo sutartis buvo sudaryta I. V. vardu. Paskutinis mokėjimas už objekte suvartotą elektros energiją atliktas 2022 m. lapkričio 22 d. Objekte yra 4,62 Eur permoka. 2013 m. balandžio 17 d. – 2015 m. liepos 15 d. skolų už elektros energiją objekte nebuvo.
Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra tai, ar ieškovas per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą atliko veiksmus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog jis priėmė savo motinos palikimą.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Liudytojai G. Š. ir M. Š. patvirtino, kad ieškovas tiek iki savo motinos mirties, tiek iškart po jos mirties nepertraukiamai rūpinosi palikėjai priklausiusia sodyba, gerino gerbūvį. Šių veiksmų nepertraukiamumą patvirtina pateikta UAB „Ignitis“ pažyma, iš kurios matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) visuomeninio tiekimo sutartis buvo sudaryta I. V. vardu. 2013 m. balandžio 17 d. – 2015 m. liepos 15 d. skolos už elektros energiją objekte nebuvo. Paskutinis mokėjimas už objekte suvartotą elektros energiją atliktas 2022 m. lapkričio 22 d. Objekte yra 4,62 Eur permoka.
Teismas neturi pagrindo kritiškai vertinti liudytojų paaiškinimus. Jie kartu su minėtais rašytiniais duomenimis sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovas per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą po palikėjos mirties priėmė jos palikimą realiais aktyviais faktiniais veiksmais, išreikšdamas valią valdyti turtą ir juo rūpintis kaip savo. Kiti palikėjos įpėdiniai niekada nereiškė pretenzijų ieškovui, patys neišreiškė valios priimti motinos palikimą, būdami informuoti apie teismo procesą, nereiškė prieštaravimų ir teisme, neteikė įrodymų, kurie ginčytų ieškovo nurodytas aplinkybes.
Atsakovės pateiktas turto apžiūros aktas surašytas tik remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Ieškovas minėto pranešimo nėra radęs. Turto apžiūros aktas nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovė prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Šioje byloje nustačius, kad ieškovas per įstatyme nustatytą terminą priėmė savo motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad jis tapo turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento, todėl tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), taigi, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Dėl bylos baigties
Pripažinus, kad ieškovas atliktais faktiniais veiksmais priėmė palikėjos palikimą, laikytina, kad jis tapo turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento. Tai yra pagrindas pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas nepagrįstai, todėl pripažįstamas negaliojančiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo atstovė nepateikė prašymo dėl išlaidų advokatės pagalbai apmokėti priteisimo.
Valstybei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės Onos Olesikienės išduotą palikimo parėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.