Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-85-569/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-13
Bylos Nr.: e2A-85-569/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01781-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: M. V., L. J., B. V.
Atsakovas: V. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-85-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01781-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V., L. J., B. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. V., L. J. ir B. V. ieškinį atsakovui V. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė teismo nustatyti tarnaujančiam daiktui – 23,8920 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 1194 m2 neterminuotą servitutą viešpataujančio daikto – 1,9000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu, matininko M. S. (kvalifikacijos pažymėjimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. kovo 1 d. žemės sklypo servituto nustatymo plane žymimą indeksu S4 (203), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; priteisti atsakovui iš ieškovo M. V. 600,00 Eur, iš ieškovės L. J. 600,00 Eur, iš ieškovo B. V. 400,00 Eur vienkartines pinigines kompensacijas už naudojimąsi nustatytu servitutu; priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovui V. R. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovai ilgą laiką į savo žemės sklypą patekdavo keliuku, einančiu per atsakovo žemės sklypą, tačiau 2017 m. parengus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, faktiškai sklype buvęs keliukas kadastrinio matavimo byloje pažymėtas nebuvo, atsakovas pradėjo prieštarauti, kad per jo žemės sklypą ieškovai važiuotų į jiems priklausantį žemės sklypą. Ieškovai stengėsi šį klausimą išspręsti gražiuoju, kreipėsi į atsakovą, siekdami nustatyti servitutą ne teismo keliu. Iš esmės šalys susitarė, kad atsakovo žemės sklype bus servitutas. 2022 metais ieškovo M. V. užsakymu matininkas nubraižė žemės sklypo planą, pažymėdamas jame kelio servitutą, šalys susitarė, kad sudarys notarinį sandorį servitutui įteisinti. Šalys nuvyko pas notarą, tačiau notarui kilus įtarimų dėl atsakovo veiksnumo, paprašė atsakovo pristatyti pažymą iš gydymo įstaigos, todėl sandoris neįvyko. Ieškovai dar beveik metus bandė susisiekti su atsakovu, tačiau atsakovo nuomonė dėl servituto pasikeitė, jis ėmė vengti susitikimų, pokalbių su ieškovais. 2023 m. kovo 22 d. ieškovai kreipėsi į atsakovą raštu, tačiau jokio atsakymo negavo, susisiekus su atsakovu telefonu, paaiškėjo, kad atsakovas nesutinka, jog būtų nustatytas servitutas. Šiuo metu egzistuoja sąlygos servitutui nustatyti teismo sprendimu. Šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, ieškovams patekti į jiems nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą yra įmanoma tik per atsakovo žemės sklypą, ieškovai neturi kitos galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Servitutą prašoma nustatyti būtent toje vietoje, kur ilgą laiką buvo naudojamas keliukas, pažymėtas matininko parengtame plane. Servituto vieta racionali, siekiant kuo mažiau riboti atsakovo teises. Ieškovai paskaičiavo pagrįstą ir tinkamą kompensaciją atsakovui už servituto nustatymą, vadovaujantis metodika, pagal kurią kompensacija būtų šiek tiek didesnė nei 500,00 Eur, ieškovai sutinka sumokėti tris kartus didesnę kompensaciją, t. y. 1600,00 Eur. Šiuo metu keliukas egzistuoja, per jį patenkama ne tik į ieškovo žemės sklypą, bet ir į kitus žemės sklypus. Už atsakovui priklausančio žemės sklypo toliau tęsiasi kelias per valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriuo važiuoti jokių draudimų nėra. Kelias, kuriuo ieškovai patekdavo į savo žemės sklypą, fiziškai nėra panaikintas, jo naudojasi ir atsakovas, tačiau atsakovas draudžia ieškovams važiuoti keliu, einančiu per jo žemės sklypą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pirmosios instancijos teisme atsakovas paaiškino, jog jis su ieškiniu nesutinka. Jis nenori, kad jo įrengtu ir prižiūrimu keliu naudotųsi kiti asmenys, kurie niekaip neįsipareigoja prižiūrėti ir remontuoti kelią. Jis netiki, kad ieškovai, naudodamiesi jo įrengtu keliu, įrengdami kelią jam priklausančiame žemės sklype nepadarys jam žalos, ne tik kad neįrengs tinkamo kelio, bet ir apgadins esamą. Be to, jam siūloma 1600,00 Eur kompensacija yra per maža.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas sprendė, jog ieškovų pateiktas servituto planas patvirtina, kad ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą tik atsakovui priklausančiame sklype iki laisvos valstybinės žemės ploto. Vietos apžiūros metu teismas įsitikino, kad per laisvą valstybinę žemę nėra suformuoto ir įrengto kelio, yra tik privažinėta, apaugusi žolėmis žemės dalis, vadinama lauko keliuku, kuriuo galima privažiuoti iki ieškovams priklausančio sklypo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovams būtų suteikta teisė naudotis valstybine žeme privažiavimui prie savo sklypo ar kelio tiesimui.

6. Teismas sprendė, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų pateiktą servituto nustatymo planą nesusisiekia su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl niekaip neužtikrins ieškovams patekimo į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

7. Teismas vertino, jog šioje byloje ieškiniu suformuluotas reikalavimas nustatyti servitutą tam, kad būtų galima patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą pagal jų pateiktą planą, tokio tikslo įgyvendinimo neužtikrina. Ieškovai neturi teisinio pagrindo tiesti, įrengti dalį kelio, kuris yra valstybinėje žemėje, ieškinio reikalavimų dėl servituto nustatymo ar leidimo įrengti kelią valstybinėje žemėje nereiškė.

8. Teismas pažymėjo, kad vieta, ieškovų žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėta taškais 3, 4, 5, 6, 9, 10,11, 12, yra augaliniu sluoksniu padengta dirbamos žemės dalis, neturinti nė vieno kelio elemento, tai nėra kelias Kelių įstatymo prasme, tai net ne takas, kuriuo vaikščiotų žmonės ar važiuotų transporto priemonės. Augalinio sluoksnio pašalinimas ir pagrindinių kelio elementų – kelio sankasos, griovių kelio pakraščiuose vandeniui nutekėti ir kt. - įrengimas yra kelio tiesimas (įrengimas). Ieškovai nepateikė projekto, patvirtinto kompetentingų institucijų, suteikiančio galimybę atsakovui priklausančiame žemės sklype įrengti vietą transporto priemonėms važiuoti (kelią), atitinkantį visus kelio reikalavimus. Atsakovas sutikimo jo žemės sklype įrengti kelią taip pat nedavė. Ieškovų reikalavimas dirbamoje žemės sklypo dalyje nustatyti kelio servitutą, kai toje vietoje jokio kelio ar net tako nėra, projektas toje vietoje rengti kelią taip pat nėra parengtas, yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu ieškovai M. V., L. J., B. V. (toliau – ir apeliantai) prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; arba Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas akivaizdžiai netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos normas bei nukrypo nuo suformuotos LAT praktikos, tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

9.2. Šiuo atveju pats teismas tokio paties pobūdžio keliukus iš esmės vertina skirtingai. Teismas vertino, kad žemės sklype 2 yra įrengtas kelias, o laisvoje valstybinėje žemėje yra keliukas. Iš esmės tiek žemės sklype 2 esantis pravažiavimas (keliukas), tiek laisvos valstybinės žemės plote esantis pravažiavimas (keliukas) (tai yra tas pats besitęsiantis keliukas) yra tokie patys. Nė vienas iš šių pravažiavimų (keliukų) nėra padengtas asfalto danga, pravažiavimai yra apaugę žolėmis, tačiau akivaizdžiai matyti, kad jie yra ir gali būti naudojami transporto priemonių judėjimui. Taigi, šiuo atveju teismas visiškai be pagrindo iš esmės vienodus keliukus vertino skirtingai nurodant, kad žemės sklype 2 kelias yra, o laisvoje valstybinėje žemėje jo nėra, kuomet tai yra tas pats keliukas ir jo būklė yra labai panaši tiek žemės sklype 2, tiek laisvoje valstybinėje žemėje.

9.3. Teismas šiuo atveju pats nurodo, kad laisvoje valstybinėje žemėje yra lauko keliukas, kuriuo galima privažiuoti iki žemės sklypo 1, tačiau vėliau nurodo, kad kelio laisvoje valstybinėje žemėje neva nėra arba jis netinkamas naudoti.

9.4. Tam, kad būtų nustatytas servitutas, nėra būtina, jog būtų įrengtas toks kelias, kaip jis suprantamas LR Kelių įstatymo prasme. Atitinkamai ir naudojimasis atitinkamu pravažiavimu yra galimas ir leidžiamas, net jei tai yra paprastas keliukas.

9.5. Dėl apeliantų galimybės naudotis laisvoje valstybinėje žemėje esančiu keliuku pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas ne tik pasisakė dėl apeliantų teisės naudotis laisva valstybine žeme (neva apeliantai neturi tokios teisės), bet ir tokių argumentų pagrindu ieškinį atmetė. Šiuo atveju atsakovas į bylą nepateikė jokio atsiliepimo į ieškinį. Taip pat, atsakovas nedalyvavo ir visuose (išskyrus vieną) teismo posėdį. Atsakovas dalyvavo tik 2023 m. spalio 19 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame nepasisakė visiškai nieko dėl teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, susijusių su ieškovų galimybe naudotis valstybinėje žemėje esančiu keliuku ar su šio keliuko būkle. Tai reiškia, kad teismas šiuo atveju akivaizdžiai pažeisdamas rungimosi ir lygiateisiškumo principus, priėmė siurprizinį sprendimą ieškovų atžvilgiu, kadangi teismas skundžiamame sprendime remiasi tokiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie ne tik, kad nebuvo nurodyti atsakovo ir apeliantai negalėjo į juos atsikirsti, bet ir apskritai nebuvo sprendžiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

9.6. Kad apeliantai galėtų naudotis laisvoje valstybinėje žemėje esančiu keliuku, nėra reikalingas joks servitutas ir, nustačius servitutą žemės sklype 2, apeliantai galės netrukdomai naudotis laisvoje valstybinėje žemėje esančiu keliuku.

9.7. Teismas akcentavo tai, kad „ieškovai reikalavimų dėl servituto nustatymo ar leidimo įrengti kelią valstybinėje žemėje nereiškė“. Tačiau laisva valstybinė žemė nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas ir nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai, nesant įregistruoto žemės sklypo ir akivaizdžiai dėl to nesant galimybės įregistruoti esamo servituto, ieškovų prašymas nustatyti servitutą ne tik kad būtų nepagrįstas, bet ir nesukeltų jokių teisių ir pareigų nei ieškovams, nei Lietuvos Respublikai.

9.8. Priimant skundžiamą sprendimą teismas visiškai be pagrindo sprendė, kad servitutas gali būti nustatomas tik toje žemės sklypo 2 dalyje, kurioje yra esamas keliukas.

9.9. Svarbu įvertinti, kad, kaip teismas galėjo įsitikinti išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, žemės sklype 2 esantis keliukas veda tiesiai į atsakovo kiemą prie namo, kuriame gyvena atsakovas ir atsakovo sutuoktinė. Tai reiškia, kad važinėjant pravažinėtu keliuku visa apimtimi, apeliantams tektų nuolat pravažiuoti tiesiai pro atsakovo kiemą, prie pat atsakovo gyvenamojo namo, kuomet, plane nurodytoje vietoje įrengus keliuką, atsakovo kiemas būtų apvažiuojamas, taip sukeliant kuo mažiau nepatogumų atsakovui.

9.10. Atitinkamai plane nurodoma servituto vieta, kuri, be kita ko, buvo parinkta abiejų ginčo šalių, šiuo atveju laikytina tinkama ir proporcinga, kadangi tokiu atveju atsakovo teisės yra varžomos pačiu minimaliausiu būdų, užtikrinant, kad per atsakovo kiemą nebus važinėjama.

9.11. Teismas ieškovų ieškinio netenkino dėl to, kad ieškovai nepateikė nei projekto, nei atsakovo sutikimo kelio įrengimui. T. y. teismas laikėsi pozicijos, jog kelio servituto nustatymas be projekto ir atsakovo sutikimo nėra galimas. Nesutinkant su tokiu vertinimu ir su tokiu ieškinio atmetimo pagrindu, pažymėtina, kad šiuo atveju net jei ir būtų būtinybė žemės sklype 2 įrengti LR Kelių įstatymo prasme kelio sąvoką atitinkantį kelią, tokiu atveju ir būtų rengiamas projektas ir būtų prašoma atsakovo, kaip žemės sklypo 2 savininko, išduoti sutikimą įrengti tokį kelią. Tačiau tam, kad nustatyti apeliantų prašomą servitutą, tokie dokumentai nėra reikalingi ir jų nebuvimas negali reikšti ieškovų pareikšto ieškinio nepagrįstumo.

9.12. Jokie teisės aktai nenumato, kad, sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo, apeliantai jau turi būti parengę kelio įrengimo projektą, ypatingai ir tuo atveju, kai net nebus atliekami kelio, kaip jis suprantamas LR Kelių įstatyme, įrengimo darbai. Tokiu teismo sprendimu apeliantams yra atimama bet kokia galimybė ir ateityje turėti patekimą į žemės sklypą 1 taip, kaip nurodyta plane.

9.13. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad šalys buvo susitarusios dėl servituto nustatymo būtent taip, kaip nurodoma plane. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė ir tai, kad su servitutu sutiktų tik esant didesnei kompensacijos sumai. Jokios alternatyvos servituto nustatymui atsakovas nepateikė. Tai reiškia, kad šiuo atveju tarp šalių net nebuvo ginčo dėl servituto vietos, kuomet teismas ieškinį atmetė remdamasis būtent servituto vieta, kas atitinkamai reiškia, kad teismas ieškovų atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimą, savo iniciatyva peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas.

9.14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog bylose dėl servituto žemės sklype nustatymo teismas turi teisę ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti mažesnio ploto bei kitokių ribų, konfigūracijos servitutą, nei grafiškai atvaizduotas ir pažymėtas plane, pagal kurį prašoma nustatyti servitutą. Teismui vertinant, kad ieškovai pasirinko nors ir su atsakovu suderintą, tačiau neva netinkamą servituto vietą, teismas neabejotinai galėjo eliminuoti plane nurodytą apvažiavimą ir nustatyti servitutą žemės sklype 2 esančio keliuko vietoje, t. y. tiesiai per atsakovo kiemą.

9.15. Tai, kad teismas šiuo atveju netenkino ieškinio net iš dalies, pakoreguojant servituto vietą pagal plane nurodytas koordinates, atsisakant apvažiavimo, reiškia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį pilna apimtimi, kuomet net ir teismo vertinimu nesant galimybės jį patenkinti pilna apimtimi, teismas be jokių kliūčių galėjo nustatyti servitutą eliminuojant apvažiavimą. Šiuo atveju dėl to tarp šalių kilęs ginčas, kuris neabejotinai teismo galėjo būti išspręstas šioje byloje, nebuvo išspręstas ir sukuria prielaidas kilti naujiems ginčams ateityje, o apeliantai tokiu atveju ir toliau negalėtų įgyvendinti savo konstitucinių teisių naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu 1.

9.16. Šiuo atveju teismas rėmėsi aplinkybėmis ir argumentais dėl ieškovų galimybės naudotis laisva valstybine žeme ir joje esančiu pravažiavimu, nors tokie klausimai ir aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėti ir sprendžiami. Tai reiškia, kad teismas iš esmės nenustatė tų aplinkybių, kuriomis remiasi sprendime. Jei šiuo atveju aplinkybes, susijusias su ieškovų galimybe naudotis laisva valstybine žeme, vertinti kaip reikšmingas bylos išnagrinėjimui, akivaizdu, kad bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių, dėl ko šiuo atveju byla taip pat galėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Joniškio skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino civilinės bylos rašytinės medžiagos, ar su teiginiais, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Tarnybos vertinimu, neabejotina, kad nagrinėjamu atveju teismas, sistemiškai vertindamas ginčui aktualias teisės normas, bylos rašytinę medžiagą, priėmė būtent tokias išvadas, kokios nurodytos sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 1). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2).

14. Ieškovai nurodė, kad ilgą laiką tam, kad patektų į žemės sklypą 1, naudojosi žemės sklype 2 faktiškai esančiu keliuku ir tam atsakovas neprieštaravo. Byloje to neneigė ir atsakovas. 2017 m. kovo 23 d., atsakovui atlikus žemės sklypo 2 kadastrinius matavimus, žemės sklypo 2 plane nebeliko atvaizduoto faktiškai naudoto keliuko, tada atsakovas pradėjo prieštarauti, kad per žemės sklypą 2 būtų patenkama į žemės sklypą 1.

15. Žemės sklypas 1 iš šiaurės rytų pusės ribojasi su žemės sklypu 2, kuris atitinkamai ribojasi su laisvoje valstybinėje žemėje esančiu bendrojo naudojimo keliuku, kuris susijungia su rajoninės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) (4013). Iš kitų pusių žemės sklypas 1 ribojasi su miškais ir/ar dirbamais laukais, iš kurių patekimo į žemės sklypą 1 nėra.

16. 2022 m. kovo 20 d. ieškovai per atstovą kreipėsi į atsakovą, bandydami susitarti taikiai ir nustatyti servitutą notariniu sandoriu. 2022 m. gegužės mėn. šalys nuvyko į notarų biurą, kuriame buvo ketinama pasirašyti sutartį dėl servituto žemės sklype 2 nustatymo, tačiau sandoris nebuvo patvirtintas, kadangi notarui kilo įtarimų dėl atsakovo veiksnumo ir jis paprašė atsakovo pristatyti pažymą iš gydymo įstaigos.

17. Ieškovai 2023 m. kovo 2 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriuo prašė geranoriškai, bendru sutarimu iki 2023 m. balandžio 20 d. notarine tvarka nustatyti ir įtvirtinti žemės sklypo 2 plane atvaizduotą servitutą. Prašymas atsakovui buvo įteiktas 2023 m. kovo 4 d., tačiau atsakovas nieko ieškovams neatsakė ir servitutas nebuvo įregistruotas.

Dėl kelio servituto nustatymo

18. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4. 113 straipsnio 1 dalis).

19. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

20. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantais, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog kuri nors iš nurodytų sąlygų būtų neegzistavusi ir todėl ieškinio reikalavimai būtų nepagrįsti.

21. Kasacinio teismo konstatuota, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė žemės sklypo servituto nustatymo planą, pagal kurį turėtų būti nustatytas servitutas ieškovams eiti ir važiuoti atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta plane taškais 1-12, - 1194 kv. m plote.

22. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl servituto nustatymo, konstatavęs, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų pateiktą servituto nustatymo planą nesusisiekia su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl niekaip neužtikrins ieškovams patekimo į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taip pat teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovams būtų suteikta teisė naudotis valstybine žeme privažiavimui prie savo sklypo ar kelio tiesimui. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė projekto, patvirtinto kompetentingų institucijų, suteikiančio galimybę atsakovui priklausančiame žemės sklype įrengti vietą transporto priemonėms važiuoti (kelią), atitinkantį visus kelio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas tokius pirmosios instancijos teismo motyvus vertina kaip nepagrįstus.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovams būtų suteikta teisė naudotis valstybine žeme privažiavimui prie savo sklypo ar kelio tiesimui, taip pat ieškovai neturi teisinio pagrindo tiesti, įrengti dalį kelio, kuris yra valstybinėje žemėje. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokio klausimo ar prieštaravimų byloje nekėlė nei ieškovai, nei atsakovas, nei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas.

24. Pažymėtina, jog, jeigu teismo procesinis sprendimas (jo dalis) yra grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, jis gali būti pripažįstamas siurpriziniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022). Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje nustatytą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, o tai reiškia, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-1075/2022). Tuo atveju, kai teismas priima dalyvaujantiems byloje asmenims netikėtą, siurprizinį sprendimą, šių asmenų teisė būti išklausytiems visais bylai reikšmės turinčiais klausimais yra suvaržoma. Kita vertus, nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, tokia situacija pagal CPK 329 straipsnį nėra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir pati savaime nesudaro pagrindo panaikinti tokį teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų išimtinumą, šie pagrindai neturi būti aiškinami plačiai. Todėl tais atvejais, kai teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 41 punktas).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo dalis, kurioje teismas vertino šalių neįrodinėtas aplinkybes, nesudaręs joms sąlygų pateikti dėl šių aplinkybių savo argumentus ir įrodymus, yra priimta peržengus bylos nagrinėjimo teisme ribas ir yra šalims siurprizinė. Todėl šiuo atveju sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas rungimosi ir lygiateisiškumo principus, priėmė siurprizinį sprendimą ieškovų atžvilgiu, kadangi teismas skundžiamame sprendime remiasi tokiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti atsakovo ar trečiojo asmens ir apeliantai negalėjo į juos atsikirsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas taip pat turėjo įtakos, dėl kurio byla buvo neteisingai išspręsta, nes tai buvo vienas iš pagrindų, dėl kurių teismas ieškinį atmetė (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad žemės sklype 2 yra įrengtas kelias, o laisvoje valstybinėje žemėje yra keliukas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, sutiktina su apeliantais, kad tiek žemės sklype 2 esantis pravažiavimas (keliukas), tiek laisvos valstybinės žemės plote esantis pravažiavimas (keliukas), tai yra tas pats besitęsiantis keliukas. Abu keliukai nėra padengti asfalto danga, pravažiavimai yra apaugę žolėmis ir yra išvažinėti, todėl vertinti, kad žemės sklype 2 kelias yra, o laisvoje valstybinėje žemėje jo nėra, nėra pagrindo.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. V. bei liudytoju apklaustas matininkas M. S. patvirtino, kad servituto vieta plane buvo pažymėta pirmiausia atsižvelgiant į paties atsakovo pasirinktą pravažiavimo vietą, kadangi plane nužymėti taškai atitinka žemės sklype buvusius paties atsakovo sukaltus kuoliukus, kuriais, matininkui atvykus rengti pirminio servituto nustatymo Žemės sklype 2 plano, buvo nužymėta galima servituto vieta. Matyti, kad įrengus keliuką plane pažymėtoje vietoje yra apvažiuojamas atsakovo kiemas, o keliukas formuojamas palei apgriuvusią daržinę. Tokiu būdu keliukas būtų nuošaliau nuo atsakovo kiemo. Todėl sutiktina su apeliantais, kad servituto vieta yra parinkta siekiant kuo mažiau apriboti paties atsakovo galimybes naudotis savo žemės sklypu ir savo kiemu, esančiu prie namo, kuriame atsakovas gyvena. Pažymėtina, kad pats atsakovas patvirtino, jog šalys buvo susitarusios, kad servitutas bus nustatomas taip, kaip nurodoma plane. Todėl sutiktina su apeliantais, kad plane nurodoma servituto vieta laikytina tinkama ir proporcinga, kadangi tokiu atveju atsakovo teisės yra varžomos pačiu minimaliausiu būda, užtikrinant, kad per atsakovo kiemą nebus važinėjama.

28. Pažymėtina, kad apeliantai patvirtina, jog savo lėšomis atliktų visus veiksmus, reikalingus pagerinti galimybę pravažiuoti plane taškais 3, 4, 5, 6, 9, 10,11, 12 esančiu atsakovo kiemo apvažiavimu, iš esmės skirtu asmeniniam apeliantų naudojimui.

29. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė projekto, patvirtinto kompetentingų institucijų, suteikiančio galimybę atsakovui priklausančiame žemės sklype įrengti vietą transporto priemonėms važiuoti (kelią), atitinkantį visus kelio reikalavimus. Be to, atsakovas sutikimo jo žemės sklype įrengti kelią taip pat nedavė, todėl teismas ir šiais motyvais atmetė ieškovų ieškinį.

30. Teisėjų kolegija nutarties 21 punkte nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas. Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė tikslų ir aiškų žemės sklypo servituto nustatymo planą. Todėl papildomai teikti projektą, patvirtintą kompetentingų institucijų, suteikiantį galimybę atsakovui priklausančiame žemės sklype įrengti kelią, nėra būtinybės. Ieškovams teikti tokius dokumentus nėra privaloma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, jog, sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo, apeliantai turi būti parengę kelio įrengimo projektą. Be to, pažymėtina, kad nėra numatyti jokie kelio, kaip jis suprantamas LR Kelių įstatyme, įrengimo darbai.

31. Šiuo atveju visiškai pritartina apeliantų apeliacinio skundo argumentams, kad, pirmiausia apeliantai turėtų turėti teisę naudotis žemės sklypu 2, t. y. turėtų būti nustatytas servitutas (kita valdymo ar naudojimosi teisė žeme), ir tik turint tokią teisę, apeliantai galėtų būti statytojais, parengti projektą. Neturint jokių teisių į ginčo žemės sklypą, nesant ginčo žemės sklypo savininkais, apeliantai neturi jokių teisių kreiptis į kokias nors institucijas, kad gauti leidimą rengti kokius nors projektus ar darbus šiame žemės sklype.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui paprieštaravus dėl apeliantų patekimo į žemės sklypą 1 per žemės sklypo 2 teritoriją, ieškovas M. V. 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos su paklausimu dėl privažiavimo prie žemės sklypo 1 galimybių, prašant pateikti paaiškinimą, kokiu pagrindu buvo panaikintas žemės sklype 1 buvęs bendro naudojimo kelias.

33. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog „(duomenys neskelbtini) vietovės 1998 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto planu, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Šiaulių rajono Valdomų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ minėtas Žemės sklypas 2 buvo įbraižytas su 5 m pločio keliu, kuriuo nurodomas privažiavimas į projektuojamus toliau esančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. 421, Nr. 436, Nr. 432 bei į laisvos žemės fondo žemės sklypą Nr. 11)“. Taip pat nurodoma, jog „Įvertinus Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) esančius duomenis, t. y. įvertinus Valdomų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, patvirtintų Šiaulių apskrities viršininko 1999, 2003, 2007, 2008, 2009 metais, planus bei Valdomų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų planus ir Valdomų kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintus Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymais 2014, 2018, 2020 metais, Ieškovai buvo informuoti apie tai, kad paminėtuose projektų planuose žemės sklypo 2 šiaurės vakarų pusėje yra įbraižytas 5 m pločio kelio sprendinys privažiuoti prie toliau esančių sklypų“.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ilgą laiką į žemės sklypą 1 buvo patenkama per žemės sklypą 2 ir plane atvaizduotą jame esantį bendrojo naudojimo kelią, kuris, atlikus žemės sklypo 2 kadastrinius matavimus, šiuo metu nebėra atvaizduojamas žemės sklypo 2 plane. Tai reiškia, jog apeliantai neteko galimybės patekti į žemės sklypą 1. Žemės sklypui 1 nėra numatytas privažiavimas, dėl to ieškovai negali patekti į žemės sklypą 1 transporto priemonėmis.

35. Iš ieškinyje pateiktų žemėlapio ištraukų matyti, žemės sklypas 1 iš šiaurės rytų pusės ribojasi su žemės sklypu 2, kuris atitinkamai ribojasi su laisvoje valstybinėje žemėje esančiu bendrojo naudojimo keliu, kuris susijungia su rajoninės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) (4013). Iš kitų pusių žemės sklypas 1 ribojasi su miškais ir/ar dirbamais laukais, iš kurių patekimo į žemės sklypą 1 nėra. Iš pateiktos žemėlapio ištraukos matyti, kad vienintelis būdas ieškovams patekti į žemės sklypą 1 yra: 1) nuo rajoninės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) (A) (4013) nusukant į laisvos valstybinės žemės plote esantį bendrojo naudojimo kelią (B), kuris tęsiasi iki žemės sklypo 2; 2) kertant žemės sklypą 2 (C); 3) kertant laisvos valstybinės žemės plotą (D). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, kad ieškovai galėtų tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, yra visos būtinos sąlygos servitutui nustatyti ir servitutas yra objektyviai būtinas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

37. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai servitutas nustatytas administraciniu aktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti atsakovui iš ieškovo M. V. 600,00 Eur, iš ieškovės L. J. 600,00 Eur, iš ieškovo B. V. 400,00 Eur vienkartines pinigines kompensacijas už naudojimąsi nustatytu servitutu. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam siūloma 1600,00 Eur kompensacija yra per maža, tačiau argumentų, kodėl ji yra per maža, nenurodė (nenurodė ir neįrodinėjo žemės sklypo vertės, neįrodinėjo, kiek žemės sklypo vertė sumažėtų servituto nustatymo atveju, nenurodė ar patirtų tiesioginių nuostolių dėl servituto nustatymo) bei nepateikė savo paskaičiavimų dėl kompensacijos dydžio.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2019 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019 nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį.

40. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovui mokėtina kompensacija galėtų būti apskaičiuojama, taikant analogiją, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika). Pagal minėtą Metodiką ieškovai paskaičiavo, kad vienkartinė kompensacija už 1 194 kv. m. ploto servitutą būtų tokia: Nk= 0,1194 ha x 4 897,04 Eur x 1, t. y. 584,71 Eur. Taigi, vadovaujantis Metodikoje įtvirtinta formule, kompensacija už servitutą sudarytų 584,71 Eur sumą, tačiau ieškovai geranoriškai siūlo už servituto nustatymą sumokėti didesnę kompensaciją, t. y. 1 600,00 Eur sumą, kuri jų vertinimu šiuo atveju visiškai kompensuotų atsakovo patiriamus nepatogumus ir taikomus suvaržymus. Teisėjų kolegija vertina, jog šis ieškovų siūlymas yra priimtinas ir teisingas. Įvertinus tai, kad pagal VĮ Registrų centras duomenimis, žemės sklypo 2 vertė yra 72 100,00 Eur, servitutas nustatomas ne per atsakovo kiemą, o apvažiuojant atsakovo kiemą, apeliantai patvirtina, jog savo lėšomis atliktų visus veiksmus, reikalingus pagerinti galimybę pravažiuoti plane taškais 3, 4, 5, 6, 9, 10,11, 12 esančiu atsakovo kiemo apvažiavimu. Taigi, atsakovo kiemas būtų apvažiuojamas, taip sukeliant kuo mažiau nepatogumų atsakovui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų siūloma vienkartinės kompensacijos suma yra teisinga.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pažeisdamas rungimosi ir lygiateisiškumo principus, priėmė siurprizinį sprendimą ieškovų atžvilgiu, todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, naikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir nustatyti tarnaujančiam daiktui – 23,8920 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 1194 m2 neterminuotą servitutą viešpataujančio daikto – 1,9000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu, matininko M. S. (kvalifikacijos pažymėjimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. kovo 1 d. žemės sklypo servituto nustatymo plane žymimą indeksu S4 (203), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; priteisti atsakovui iš ieškovo M. V. 600,00 Eur, iš ieškovės L. J. 600,00 Eur, iš ieškovo B. V. 400,00 Eur vienkartines pinigines kompensacijas už naudojimąsi nustatytu servitutu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje

42. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, turėtų būti perskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

43. Nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamą teismo sprendimą priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomą servitutą principas. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai prašo iš atsakovo priteisti pirmoje instancijoje 3 669,93 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą bei 1 996,50 Eur – apeliacinėje instancijoje už advokato pagalbą. Viso už advokato pagalbą byloje prašoma iš atsakovo priteisti 5 854,43 Eur. Ieškovai prašė priteisti atsakovui už nustatomą jo žemei servitutą 1 600,00 Eur vienkartinę kompensaciją. Taigi, atsakovui priteisiamą mokamą kompensaciją iš esmės viršija prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos net 4 kartus.

46. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos bei padidintos, nors jos ir realiai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau pažymėtina, kad ir neuri bylinėjimosi išlaidos siekti būtent maksimalius Rekomendacijose numatytus išlaidų dydžius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, vertina, jog jos nėra visiškai teisingos. Nevisiškai pagrįstomis vertintinos išlaidos, nurodytos Teisinių paslaugų suvestinėje nuo 2023-09-11 iki 2023-09-11, kurioje nurodyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2023-09-14 teismo posėdyje yra 1 179,79 Eur. Pažymėtina, kad minėtas teismo posėdis truko tik 1 valandą. Pagal Rekomendacijas kai buvo teiktos paslaugos (2023-09-14) maksimalus dydis už teisinių paslaugų teikimo valandas buvo 195,95 Eur valanda. Byloje buvo jau ne pirmas posėdis, todėl nurodytas teiktos paslaugos valandų skaičius – 6,50 val., teisėjų kolegijos vertinimu nėra realus. Dėl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios išlaidos vertintinos kaip nepagrįstai padidintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tas pats advokatas ieškovus atstovavo pirmosios instancijos teisme, paruoštas apeliacinis skundas nėra labai didelės apimties, jame nėra kelti specifiniai teisės klausimai, prašomos priteisti 1 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, vertintinos kaip neproporcingos. Taip pat nepagrįstomis vertintinos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos: 150,00 Eur už paklausimo NŽT dėl pateiktų apeliacinių skundų parengimą bei 150,00 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl NŽT pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtus dokumentus teikti nebuvo būtinybės, tokie paklausimai ir paaiškinimai nėra privalomi apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui teikiami procesiniai dokumentai yra apeliacinis skundas ir atsiliepimas į apeliacinį skundą. Tai atlikta išimtinai tik ieškovų interesais ir ieškovų su advokatu sutarimu. Dėl to, kad trečiasis asmuo pateikė du atsiliepimus į apeliacinį skundą ir dėl to ieškovų advokatui ar ieškovams kilo neaiškumų, atsakovas neturi būti atsakingas. Dėl to šios išlaidos prašomos priteisti iš atsakovo nepagrįstai. Pažymėtina, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

47. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog, nors ieškovų materialinis reikalavimas šioje byloje iš esmės patenkintas, laikantis pagrindinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą būtų neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė į nuosavybę ir jam ieškovų nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovas netektų visos jam teismo priteistos kompensacijos už ieškovų naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jo nuosavybės teisės suvaržymą. Negana to, atsakovas, patyręs nuosavybės suvaržymą dar patirtų didelius nuostolius dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų, dėl to nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovams iš viso nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas. Teisėjų kolegijos vertinimu taip bus užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu.

48. Taip pat byloje ieškovai patyrė kitas bylinėjimosi išlaidas, tai: 94,00 Eur žyminis mokestis už pateiktą ieškinį bei 109,00 Eur žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas priteisti iš atsakovo. Iš bylos duomenų matyti, kad abi sumas už žyminius mokesčius sumokėjo ieškovas M. V., todėl, kad atsakovui būtų aiškiau, nurodytina, jog atsakovas sumoka 203,00 Eur sumą ieškovui M. V..

49. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Tenkinus ieškovų ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir nustatyti tarnaujančiam daiktui – 23,8920 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 1194 m2 neterminuotą servitutą viešpataujančio daikto – 1,9000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu, matininko M. S. (kvalifikacijos pažymėjimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. kovo 1 d. žemės sklypo servituto nustatymo plane žymimą indeksu S4 (203), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis.

Priteisti atsakovui V. R. iš ieškovo M. V. 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) vienkartinę piniginę kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu.

Priteisti atsakovui V. R. iš ieškovės L. J. 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) vienkartinę piniginę kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu.

Priteisti atsakovui V. R. iš ieškovo B. V. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) vienkartinę piniginę kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu.

Priteisti iš atsakovo V. R. procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) ((gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. R. ieškovui M. V. 203,00 Eur (du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė