Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį. Paaiškino, kad yra ieškovo sugyventinė, su juo turi nepilnametį sūnų A. B.. Šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1 000 Eur, kuriuos sudaro ieškovo gaunama 600 Eur suma ir jai mokama apie 400 Eur dydžio vaikų pinigų suma. Iš šių lėšų yra mokamos kredito grąžinimo įmokos, išlaikomas sūnus, mokami mokesčiai. Sūnus nuo rugsėjo pradės lankyti darželį. Pagal galimybes vaikas yra pavalgęs, aprengtas, tačiau visiems sūnaus poreikiams patenkinti reikėtų daugiau pinigų. Būsto nuomos mokėti nereikia, moka tik komunalinius mokesčius. Ieškovas nepiktnaudžiauja alkoholiu, stengiasi dėl šeimos, tačiau jo galimybės gauti daugiau pinigų ribotos. Kai ieškovas buvo nuteistas, ji jau laukėsi sūnaus, ieškovas apie tai jau žinojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovė M. B. yra nepilnametės Ž. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2581-1068/2020 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, po santuokos nutraukimo jų dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas įsipareigojo nuo 2021 m. sausio 1 d. mokėti po 220 Eur kas mėnesį mokamų išmokų dukrai išlaikyti iki jos pilnametystės. Ieškovas šioje byloje reiškia reikalavimą atsakovei dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, prašydamas išlaikymo sumą nuo 220 Eur sumažinti iki 125 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

7. Taigi šioje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, pirmiausia turi būti vertinami šalių nepilnametės dukros Ž. B. poreikiai, taip pat ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl esminio jo turtinės padėties pablogėjimo bei jo finansinių galimybių teikti dukrai reikalingą išlaikymą.

8. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dukrai išlaikyti per mėnesį reikia apie 450 Eur – 550 Eur, šios išlaidos yra kintančios. Atsiliepime į ieškinį atsakovė paaiškino, kad dukros maistui per mėnesį išleidžia apie 180 Eur, avalynės, aprangos, mokslo reikmenys vidutiniškai per mėnesį kainuoja apie 10 Eur, higienos priemonėms išleidžiama po 30 Eur, dukrai tenkanti komunalinių paslaugų išlaidų dalis sudaro 75 Eur, kišenpinigiams dukrai skiriama po 5 Eur per dieną. Atsakovė paaiškino, jog taip pat yra skiriama lėšų dukros laisvalaikiui, t. y. kinui, spektakliams, knygoms, susitikimui su draugais. Be to, atsakovė nurodė, kad dukra lanko karate būrelį, kuris per mėnesį kainuoja apie 30 Eur, taip pat lanko šokių būrelį, šioms veikloms atsakovė perka aprangą, apsaugas, reikalingos papildomos lėšos vykstant į varžybas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

9. Įvertinęs anksčiau aptartų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog atsakovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka šalių dukros amžių (16 m.), jos poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad dukros išlaikymo išlaidos apima ne tik jos būtinųjų poreikių patenkinimą (maistas, apranga, higienos priemonės, būstas, mokslas ir pan.), bet ir dalyvavimą sporto užsiėmimuose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra aktyviai dalyvauja karate varžybose, Lietuvos Karate Kyokushin jaunučių čempionate yra užėmusi (duomenys neskelbtini) vietą, 2022 m. gavusi metų jaunimo sportininko apdovanojimą ir kt. Atsižvelgiant į tai, išlaidos, susijusios su šalių nepilnametės dukros dalyvavimu sporto varžybose, tuo skatinant ir ugdant dukros turimus gabumus, negali būti vertinamos kaip nebūtinos ar nepagrįstos. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovė neįrodė dukros poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo atsakovės nurodytų išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Apklausiamas teismo posėdyje ieškovas negalėjo tiksliai įvardinti, kiek, jo manymu, kainuoja dukros išlaikymas per mėnesį, iš esmės akcentuodamas tik savo finansines galimybes teikti išlaikymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į šalių dukros amžių, jos poreikius, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 550 Eur suma.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 85,75 Eur, laikytina, jog dukros poreikiams patenkinti per mėnesį abu tėvai privalo skirti apie 465 Eur (550 Eur – 85 Eur = 465 Eur).

11. Remiantis anksčiau nurodytais argumentais, darytina išvada, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytas ieškovo mokėtinas 220 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį iš esmės atitinka dukros poreikius. Šį išlaikymo dydį ieškovas prašo sumažinti CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl esminio jo turtinės padėties pablogėjimo. Atsižvelgiant į tai, toliau byloje spręstinas klausimas dėl ieškovo turtinės padėties ir jo finansinių galimybių teikti dukrai reikalingą išlaikymą.

12. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

13. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad tiksliai nepamena, kokia buvo jo turtinė padėtis 2020 metais, kai buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau patvirtino, jog iš pradžių jis galėjo mokėti dukrai sutartyje numatytą išlaikymą. Ieškovas taip pat paaiškino, kad šiuo metu jis dirba autokrautuvo vairuotoju (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas, atskaičius mokesčius, per mėnesį yra apie 850 Eur. Iš byloje esančio Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio turinio matyti, kad apklausiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė per mėnesį uždirbantis apie 650 Eur, iš kurių 220 Eur moka dukrai, 94 Eur paskolai grąžinti. Taigi ieškovas šioje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo pajamos, lyginant su 2020 metais, kai buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų reikšmingai pasikeitusios (sumažėjusios). Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą sieja su tuo, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu jam paskirta 3 000 Eur bauda, konfiskuotas automobilis bei trejiems metams uždrausta vairuoti transporto priemones, todėl jis neteko galimybės dirbti geriau apmokamą darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu. Be to, ieškovas nurodo, kad 2021 m. lapkričio 9 d. jam gimė dar vienas vaikas, kurį jis taip pat privalo išlaikyti.

14. Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu ieškovas A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 3 000 Eur dydžio bauda, konfiskuotas automobilis Mazda 6 ir trejus metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Ieškovas nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 5 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstine tvarka. Teismui nekelia abejonių ieškovo nurodyta aplinkybė, jog baudos paskyrimas, automobilio konfiskavimas ir teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukėlė jam neigiamų turtinių pasekmių. Vis dėlto, teismas atsižvelgia į tai, kad šių pasekmių atsiradimą lėmė ne objektyvios priežastys, o nusikalstami paties ieškovo atlikti veiksmai. Teismas nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jog turtinės padėties pablogėjimą lėmusių priežasčių neigiamas vertinimas šiuo atveju reikštų pakartotinį ieškovo baudimą. Pažymėtina, kad neigiami padariniai yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, kurių atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą darantis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuteistas už nusikalstamus veiksmus, kuriuos jis atliko 2021 m. balandžio 5 d. Taigi tuo metu ieškovas jau žinojo, kad privalo teikti dukrai 220 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. D. patvirtino, kad tuo metu ieškovas jau žinojo ir apie tai, kad ji laukiasi vaiko. Akivaizdu, jog visa tai suponavo dar didesnį ieškovo rūpestingumo ir atidumo poreikį, nes ieškovas negalėjo nesuprasti, kad darydamas teisės pažeidimą, dėl kurio gali netekti teisės vairuoti transporto priemones ir sulaukti finansinių sankcijų, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių neigiamų pasekmių, galinčių apsunkinti jo galimybes išlaikyti vaikus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nors paskirta bauda, konfiskuota transporto priemonė ir atimta teisė vairuoti transporto priemones sukėlė neigiamų pasekmių ieškovo turtinei padėčiai, tačiau šių pasekmių atsiradimo riziką buvo prisiėmęs pats ieškovas, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti dukrai Ž. B. teiktino išlaikymo dydį.

15. Ieškovas taip pat nurodo, kad šiuo metu jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, t. y. 2021 m. lapkričio 9 d. gimusį A. B., kurį taip pat privalo išlaikyti, pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį privalo teikti jam po 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Vis dėlto, dar vieno išlaikytinio atsiradimas pirmiausia lemia pareigą pačiam ieškovui užtikrinti abiem vaikams reikalingo išlaikymo teikimą, todėl tai savaime nelemia poreikio sumažinti šalių nepilnametei dukrai Ž. B. mokėtino išlaikymo dydį. Nors ieškovas turi du išlaikymo reikalingus nepilnamečius vaikus ir dėl to privalo dėti maksimalias pastangas užtikrinti tinkamo išlaikymo jiems teikimą, tačiau šioje byloje ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sąžiningas pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Teismo posėdžio metu ieškovas neneigė, kad jis net nebandė ieškoti geriau apmokamo darbo ir to priežastį nurodė tai, kad bet kuriuo atveju iš jo darbo užmokesčio antstolis atliktų išskaitas, o jam būtų palikta tik būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma, t. y. apie 600 Eur. Šios aplinkybės rodo atsainų ir abejingą ieškovo požiūrį į savo pareigas ir nerodo jo maksimalių pastangų gauti daugiau pajamų, pagerinti savo turtinę padėtį ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Byloje nėra įrodymų apie ieškovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą. Dėl to ieškovo neveikimas, t. y. nededamos pastangos ieškoti geriau apmokamo darbo, šiuo atveju negali būti pateisinamas. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

16. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad išlaikymo dydžio sumažinimas šiuo atveju lemtų didesnės išlaikymo prievolės naštos perkėlimą atsakovei, nors pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės geresnė nei ieškovo. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad šalių dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, ieškovas su dukra visiškai nebendrauja ir paramos jokia kita forma jai neteikia, todėl atsakovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nors ieškovo atstovas akcentavo, kad šiuo metu išlaikymo dydis yra indeksuojamas, tačiau pažymėtina, kad fiksuota suma priteisto išlaikymo dydžio indeksavimas yra atliekamas įstatymo pagrindu, juo siekiama kompensuoti kainų didėjimą bei sumažinti neigiamas infliacijos pasekmes fiksuota suma išreikštam vaiko išlaikymo dydžiui, todėl vien indeksavimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo mažinti išlaikymo dydį, nes tai neatitiktų išmokų indeksavimo paskirties ir tikslo.

17. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, ieškovo turtinės padėties apsunkinimą nulėmusias priežastis, atsižvelgdamas į institucijos pateiktą išvadą, jog ieškovo siūlomas 125 Eur išlaikymo dydis nebūtų pakankamas net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, darytina išvada, kad nėra pagrindo keisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto Ž. B. išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

19. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 394,21 Eur (VGTP Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. pažyma). Atsižvelgiant į tai, atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovo priteistina 394,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

20. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 23,09 Eur, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. B. 23,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 394,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (394,21 Eur) mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.