Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-255/2018

Teisėja R. Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00032-2016-5

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. D. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y.:

T. D., nuo 2009-04-09, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-08-31, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais nepagrindė ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo piniginių lėšų, gautų už bendrovės atliktus statybos montavimo darbus ir statybos darbų, medžiagų pardavimą, iš viso 53961,57 EUR sumai, o būtent:

T. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011-10-20 su O. Š. yra sudariusi rangos sutartį Nr. 2011/10/20, dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) atlikimo, 2011-10-21 asmeniškai pats avansu iš O. Š. UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini) gavęs 3669,49 EUR (12670,00 Lt), žinodamas, kad pagal jo nurodymą O. Š. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-09 bendrovės darbuotojui-tiekėjui V. V. už darbus sumokėjo 1448,10 EUR (5000,00 Lt) bei 2012-01-31 stogo įrengimo darbus atliekančiam D. B. tuo pačiu adresu už darbus sumokėjo 868,86 EUR (3000,00 Lt), taip pat asmeniškai pats 2012-05-02 iš O. Š. adresu (duomenys neskelbtini), gavęs 579,24 EUR (2000,00 Lt) ir 2012 metų vasarą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kaip galutinį atsiskaitymą už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus tuo pačiu adresu gavęs 1506,02 EUR (5200,00 Lt), veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2011-10-20 iki 2012-05-02 UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 5 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 8071,71 EUR (27870,00 Lt) gauto avanso ir pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D. 2011 metų rudenį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žodžiu sutaręs su S. S., kad UAB (duomenys neskelbtini) parduos jam norimą stogo dangą bei skardos lankstinius už 4054,68 EUR (14000,00 Lt), 2011 m. rudenį, UAB (duomenys neskelbtini) ofise, adresu (duomenys neskelbtini), per du kartus po 2027,34 EUR (7000,00 Lt) iš viso iš S. S. gavęs 4054,68 EUR (14000,00 Lt) už parduotas prekes, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2011 m. spalio mėnesį 2 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 4054,68 EUR (14000,00 Lt) pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes.

Taip pat T. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlieka V. J. nuosavybės teise turimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statomo namo stogo įrengimo darbus bei žinodamas, kad stogo įrengimo darbus atliekantys tyrimo metu nenustatyti asmenys 2012 metų vasarą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš V. J. gavo 1737,72 EUR (6000,00 Lt) avansą, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2012 m. rugpjūčio mėnesį 1 atveju neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo 1737,72 EUR (6000,00 Lt) gauto avanso už teikiamas stogo įrengimo paslaugas.

Taip pat T. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2013-08-29 su V. S. yra sudariusi rangos sutartį Nr. 2013/08/29 dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo, 2013-08-29 asmeniškai pats avansu iš V. S. UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini), gavęs 5763,44 EUR (19900 Lt) ir kaip galutinį atsiskaitymą už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus stogo montavimo darbus ir medžiagas 2013 metu spalio mėnesio pabaigoje iš V. S. adresu (duomenys neskelbtini) gavęs 5213,16 Eur (18000,00 Lt), veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2013 m. rugpjūčio mėnesį 1 atveju ir 2013 m. spalio mėnesį 1 atveju neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 6847,45 EUR (23642,89 Lt) gauto avanso, pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014-02-14 su I. K. yra sudariusi rangos sutartį Nr. 2014/02/14 dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) atlikimo, 2014-02-14 asmeniškai pats avansu iš I. K. UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini) gavęs 2896,20 Eur (10000,00 Lt) ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku per du kartus kaip atsiskaitymą už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus ir medžiagas gavęs 2606,58 EUR (9000,00 Lt), veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2014 m. vasario mėnesį 1 atveju ir 2014 m. gruodžio mėnesį 1 atveju neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 5502,78 EUR (19000,00 Lt) gauto avanso, pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014-11-25 su R. B. yra sudariusi rangos sutartį Nr. 2013/05/24 dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo, bei žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) tame pačiame objekte UAB (duomenys neskelbtini) darbus vykdė 2014 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 Palangos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose ir laiku per keletą kartų pats asmeniškai už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus stogo montavimo darbus bei medžiagas iš R. B. gavęs iš viso 10831,79 EUR (37400,00 Lt), veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2014 m. gruodžio mėnesį neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 10831,79 EUR (37400,00 Lt) pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) T. B. prašymu atlieka E. K. nuosavybės teise turimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statomo namo stogo įrengimo darbus, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš T. B. 2014 m. spalio mėnesį už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus stogo montavimo darbus gavęs iš viso 3475,44 EUR (12000,00 Lt), veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2014 m. spalio mėnesį neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo 3475,44 EUR (12000,00 Lt) pardavimo pajamų gavimo už suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-06-01 su A. Š. yra sudariusi rangos sutartį Nr. 2015/06/01, dėl statybos darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš A. Š. 2015-06-18 asmeniškai pats avansu gavęs 1330,00 EUR, bei 2015 m. liepos mėnesį kaip galutinį atsiskaitymą už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus ir medžiagas gavęs 1320,00 EUR, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2015 m. birželio mėnesį neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo 1330,00 EUR, 2015 m. liepos mėnesį neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo 1320,00 EUR pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-05-27 su G. B. yra sudariusi rangos sutartį Nr. 2015/05/27, dėl statybos darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), 2017-05-27 asmeniškai pats avansu iš G. B. UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini) gavęs 1800,00 EUR ir kaip galutinį atsiskaitymą už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus stogo montavimo darbus ir medžiagas 2015-05-30 iš G. B. adresu (duomenys neskelbtini), gavęs 1400,00 EUR, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2015 m. gegužės mėnesį neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 3200,00 EUR avanso gavimo ir pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-27 su A. L. yra sudariusi rangos sutartį Nr. 2015 07 27 dėl statybos darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), iš A. L. tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje 2015-09-02 pats asmeniškai avansu gavęs 2100,00 EUR bei 2015-09-16 už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus stogo montavimo darbus gavęs 1248,00 EUR, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2015 m. rugsėjo mėnesį neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 3348,00 EUR avanso ir pardavimo pajamų gavimo už suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., 2015 metų rudenį žodžiu telefoninių pokalbių metu sutaręs su N. P., kad UAB (duomenys neskelbtini) parduos jam norimą lietaus nuvedimo sistemą bei ją įrengs adresu (duomenys neskelbtini) viso už 1900,00 EUR, iš J. P., N. P. mamos, N. P. nurodymu grynais pinigais (duomenys neskelbtini) rajone 2015 spalio mėnesį gavęs 500,00 Eur avansą ir tą patį mėnesį 1400,00 Eur kaip galutinį atsiskaitymą už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus bei medžiagas, iš viso gavęs 1900,00 EUR, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2015 m. spalio mėnesį 2 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 1900,00 EUR gauto avanso, pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., 2015 metų vasarą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žodžiu UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini), sutaręs su J. D. K., kad UAB (duomenys neskelbtini) parduos jai norimą stogo dangą ir pristatys ją J. D. K. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), iš viso už 350,00 EUR, 2015 m. pavasarį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) ofise, adresu (duomenys neskelbtini) iš J. D. K. gavęs 50,00 EUR avansą, bei 2015 m. gegužės mėnesį per stogo dangą J. D. K., adresu (duomenys neskelbtini) pristačiusį tyrimo metu nenustatytą asmenį gavęs 300,00 EUR, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2015 m. gegužės mėnesį 2 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 350,00 EUR gauto avanso, pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., 2016-07-11 žodžiu UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini), sutaręs su A. T., kad UAB (duomenys neskelbtini) parduos jam norimą stogo dangą ir papildomas medžiagas sodo namui su pristatymu adresu (duomenys neskelbtini), iš viso už 1192,00 EUR ir iš A. T. 2016-07-11 liepos mėnesį adresu (duomenys neskelbtini), gavęs 500,00 Eurų avansą bei 2016 m. liepos mėnesį tuo pačiu adresu iš A. T. kaip galutinį atsiskaitymą už UAB (duomenys neskelbtini) prekes gavęs 692,00 EUR, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2016 m. liepos mėnesį 2 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 1192,00 EUR gauto avanso, pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Taip pat T. D., 2016 metų vasarą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žodžiu UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini), ir detales suderinęs telefoninių pokalbių metu, sutarė su A. K., kad parduos UAB (duomenys neskelbtini) jam norimą stogo dangą ir papildomas medžiagas sodo namui, ir jas pristatys adresu (duomenys neskelbtini), iš viso už 800,00 EUR ir iš A. K. 2016 m. vasarą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini) gavęs 400,00 EUR avansą ir tą patį mėnesį iš A. K. gavęs 400,00 Eur kaip galutinį atsiskaitymą už UAB (duomenys neskelbtini) prekes, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, tvarkiusį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą N. D., nesuvokusią T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir tokiu būdu 2016 m. rugpjūčio mėnesį 2 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo iš viso 800,00 EUR gauto avanso, pardavimo pajamų gavimo už parduotas prekes ir paslaugas.

Tokiu būdu, T. D., tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl jo padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, T. D., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turtą, pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, t. y.:

- 2011 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2011-11-10 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 11570 Lt (3351 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 2430 Lt (704 EUR) sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 2430 Lt (704 EUR) mokėtino į biudžetą PVM;

- 2012 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijos (patikslintos), pateiktos 2013-03-25 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 23033 Lt (6671 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 4837 Lt (1401 EUR) sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 4837 Lt (1401 EUR) mokėtino į biudžetą PVM;

- 2012 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2012-09-14 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 4959 Lt (1436 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 1041 Lt (301 EUR) sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 1041 Lt (301 EUR) mokėtino į biudžetą PVM;

- 2013 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2013-11-07 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 19540 Lt (5659 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 4103 Lt (1188 EUR) sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 4103 Lt (1188 EUR) mokėtino į biudžetą PVM;

- 2014 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2014-11-10 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 9917 Lt (2872 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 2083 Lt (603 EUR) sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 2083 Lt (603 EUR) mokėtino į biudžetą PVM;

- 2014 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos (patikslintos), pateiktos 2015-02-04 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 46612 Lt (13500 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 9788 Lt (2835 EUR) sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 9788 Lt (2835 EUR) mokėtino į biudžetą PVM;

- 2015 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2015-06-22 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 2934 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 616 EUR sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 616 EUR mokėtino į biudžetą PVM;

- 2015 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2015-08-12 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 2190 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 460 EUR sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 460 EUR mokėtino į biudžetą PVM;

- 2015 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2015-11-11 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 1570 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 330 EUR sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 330 EUR mokėtino į biudžetą PVM;

- 2015 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2016-01-20 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 2767 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 581 EUR sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 581 EUR mokėtino į biudžetą PVM;

- 2016 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2016-08-11 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 985 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 207 EUR sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 207 EUR mokėtino į biudžetą PVM;

- 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos (pirminės), pateiktos 2016-09-13 Klaipėdos AVMI, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 661 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM 139 EUR sumai ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo mažiau 139 EUR mokėtino į biudžetą PVM;

Taip pat, T. D., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių) kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą“ reikalavimus, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 1736 EUR Pelno mokesčio į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-08-31, nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui N. D. duomenų apie piniginių lėšų 53961,57 EUR grynaisiais gavimą iš paslaugų gavėjų, todėl N. D., neturėdama duomenų apie gautas pajamas ir nesuvokdama T. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio į 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. metines Pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pelną ir jas per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai:

- 2011 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos, pateiktos 2012-04-20 18 stulpelyje „į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų“ nedeklaravo 11570 Lt (3351 EUR) pajamų, 48 eilutėje „pelnas“ nedeklaravo 11570 Lt (3351 EUR) pelno prieš apmokestinimą, 73 eilutėje „mokėtina pelno mokesčio suma“ nedeklaravo 1671 Lt (168 EUR) pelno mokesčio mokėtino į biudžetą.

- 2012 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos, pateiktos 2013-03-27 18 stulpelyje „į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų“ nedeklaravo 27992 Lt (8107 EUR) pajamų, 48 eilutėje „pelnas“ nedeklaravo 27992 Lt (8107 EUR) pelno prieš apmokestinimą.

- 2013 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos, pateiktos 2014-05-06 18 stulpelyje “į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų“ nedeklaravo 19540 Lt (5659 EUR) pajamų, 48 eilutėje „pelnas“ nedeklaravo 19549 Lt (5659 EUR) pelno prieš apmokestinimą, 73 eilutėje „mokėtina pelno mokesčio suma“ nedeklaravo 977 Lt (283 EUR) pelno mokesčio mokėtino į biudžetą.

- 2014 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos, pateiktos 2015-02-09 18 stulpelyje „į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų“ nedeklaravo 56529 Lt (16372 EUR) pajamų, 48 eilutėje „pelnas“ nedeklaravo 56529 Lt (16372 EUR) pelno prieš apmokestinimą, 73 eilutėje „mokėtina pelno mokesčio suma“ nedeklaravo 2822 Lt (817 EUR) pelno mokesčio mokėtino į biudžetą.

- 2015 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos, pateiktos 2016-05-05 18 stulpelyje „pajamų įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ nedeklaravo 9461 EUR pajamų, 40 eilutėje „pelnas“ nedeklaravo 9461 EUR pelno prieš apmokestinimą, 59 eilutėje „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo 162 EUR apskaičiuoto pelno mokesčio, 64 eilutėje „mokėtina (-) pelno mokesčio suma“ nedeklaravo 162 EUR pelno mokesčio mokėtino į biudžetą.

- 2016 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos, pateiktos 2017-04-26 18 stulpelyje „pajamų įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ nedeklaravo 1646 EUR pajamų, 40 eilutėje „pelnas“ nedeklaravo 1646 EUR pelno prieš apmokestinimą, 59 eilutėje „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo 306 EUR apskaičiuoto pelno mokesčio, 64 eilutėje „mokėtina (-) pelno mokesčio suma“ nedeklaravo 306 EUR pelno mokesčio mokėtino į biudžetą.

Tokiu būdu, T. D., siekdamas išvengti 9365 EUR Pridėtinės vertės mokesčio ir 1736 EUR Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą, bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo: panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria buvo nutraukta Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vykdoma probuojamojo T. D. priežiūra prieš terminą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti ir, nustačius T. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9, dalimis, 65 straipsniu, paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį visiškai atliktą bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 3 CD diskus bei pagal 2016-09-02 dokumentų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-12-7213-D2, iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtus dokumentus: 1) Segtuvą Nr. 1, 32 l., 2) Segtuvą Nr. 2, 131 l., 3) Plastikinę įmautę su 79 lapais, 4) Bloknotą su 5 lapais rankraštinių įrašų palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokurorės manymu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

2.4. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog T. D. atliko Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu skiriamos bausmės nesubendrino su minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Nurodo, jog iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad pagal 2012 m. balandžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį T. D. buvo lygtinai paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neatlikęs 1 metų 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės (paleistas į laisvę 2012-04-25, todėl neatlikta bausmės dalimi laikytina likusi realiai neatlikta bausmės dalis – 1 metai, 3 mėnesiai, 3 dienos). Pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį buvo nutraukta Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vykdoma probuojamojo T. D. priežiūra prieš terminą ir 2013 m. gegužės 3 d. T. D. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Prokurorės manymu, akivaizdu, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nutraukdamas probuojamojo T. D. priežiūrą prieš terminą, nežinojo apie T. D. įvykdytus naujus nusikaltimus ir tokia nutartis negali būti laikoma teisėta. Prokurorės manymu, teismui nustačius, kad T. D. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu), o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu baudžiamojoje byloje jau buvo teismo priimta nutartis nutraukti probuojamojo T. D. priežiūrą prieš terminą, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad nutartis dėl probuojamojo priežiūros prieš terminą nutraukimo naikinama, ir, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, bausmes subendrinti.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. prašoma pripažinti T. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu ir atsižvelgus į tai skirti griežtesnę bausmę bei subendrinti jam paskirtas bausmes su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir tinkamai išspręsti klausimą dėl daiktų ir dokumentų tolimesnio saugojimo. Būtent šiais klausimais – dėl bausmės individualizavimo, bausmių bendrinimo bei daiktų ir dokumentų tolimesnio saugojimo – apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo ir nuteistajam T. D. paskirtų bausmių

BK 60 straipsnio 1 dalį papildžius nauju 13 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Ši nuostata BK įtvirtinta kompleksiškai keičiant bausmės skyrimo recidyvistui taisykles, todėl ją aiškinant, aktualu ir tai, kad minėtais 2015 metų BK pakeitimais atsisakyta BK 56 straipsnio 1 dalies, numačiusios, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šios specialios nuostatos panaikinimas, viena vertus, reiškia, kad teismas, skirdamas recidyvistui ne laisvės atėmimo bausmę, nebeprivalo atskirai pateikti tokio sprendimo motyvų, kita vertus, konstatuotas nusikaltimų recidyvas turi būti tinkamai įvertintas išsprendus sunkinančios aplinkybės nustatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir jos įtakos bausmės skyrimui klausimą. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu T. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už sunkaus nusikaltimo padarymą) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. 2012 m. balandžio 19 d. nuteistasis T. D. buvo lygtinai paleistas, neatlikęs 1 metų 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, o 2013 m. gegužės 3 d. jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 5 (penkerius) metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Todėl T. D., 2011 – 2016 metų laikotarpiu darant naujas nusikalstamas veikas, teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistasis T. D. nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje padarė kaip recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl to, kaip pagrįstai teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, netaikęs šiam nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavęs nusikaltimų recidyvą tuo pačiu nuosprendžiu turėjo pripažinti T. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat pagrįstas ir kitas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad, pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepripažinus T. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas, nuteistajam buvo paskirtos per švelnios bausmės. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014). Todėl į byloje naujai nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas – turi būti atsižvelgiama ją vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo manymu, minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nuteistajam T. D. nustatymas šioje byloje yra būtina sąlyga griežtinti bausmę. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai skiria terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad T. D. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su turtinės žalos padarymu, ir būdamas lygtinai paleistas ir neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, taip pat atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, t. y. kad į apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų sumą – 53961,57 Eur bei dėl to išvengtų sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių suma – 9365 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1736 Eur pelno mokesčio, į tai, kad nusikalstamų veikų darymas tęsėsi gana ilgą laiką, t. y. daugiau nei penkerius metus, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos recidyvisto, skirtina griežčiausia straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jų dydžius, artimus straipsnių sankcijose numatytiems jų vidurkiams.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio taikymo)

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, paskirti nuteistajam T. D. griežčiausią iš bausmių – laisvės atėmimo bausmę, vis dėl to mano, jog atsižvelgus į nuteistojo T. D. charakteristiką, asmenybės bruožus, galima taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jauno amžiaus, darbingam nuteistajam T. D. galima suteikti paskutinę galimybę pasikeisti be pasiuntimo (uždarymo) į pataisos namus ir taip pasiekti bausmės tikslus be realaus šios bausmės atlikimo. O atidėjus bausmės vykdymą, T. D. skirtini įpareigojimai, kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes bei nuteistojo T. D. asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nors T. D. prasikalto būdamas teistas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, be to, praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos, tačiau atsižvelgiant į visas, ne tik neigiamai, bet ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias bylos aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog visi T. D. padaryti nusikaltimai yra praeityje, nuo jų padarymo yra praėję nemažai laiko. Prokurorės apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog T. D. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 164 straipsnį už vengimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Tačiau pažymėtina, jog minėtas pirmosios instancijos nuosprendis buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo T. D. pagal BK 164 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. D. šiuo metu yra aktyvus šv. Pranciškaus vienuolyno bendruomenės narys, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 83, t. VI), iš byloje esančių jo trijų vaikų motinų D. D., J. S., S. D. paaiškinimų matyti, jog jis nors ir negyvena kartu su savo vaikais ir jų motinomis, tačiau noriai ir aktyviai rūpinasi vaikais ir prisideda prie jų išlaikymo (b. l. 86-88, t. VI). Pažymėtina tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas ypatingą dėmesį turi atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar invalidų, pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Kadangi nuteistasis šiuo metu dirba, išlaiko tris nepilnamečius savo vaikus, todėl pasiuntus nuteistąjį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, akivaizdžiai nukentės jo teigiami socialiniai ryšiai bei jo vaikų interesai, kadangi jis neteks darbo ir negalės tinkamai rūpintis savo vaikais.

Dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 ir 64 straipsnius

BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, kai būtina subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-519/2013 ir kt., nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-6-303/2017 ir kt.). Apeliaciniu skundu prokurorė prašo naujuoju nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam T. D. paskirtomis bausmėmis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks prokurorės prašymas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas, o nuteistajam T. D. paskirtos bausmės turi būti subendrintos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. D. nusikalstamas veikas, už kurias jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio priėmimo, todėl nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis T. D. jau buvo atlikęs ankstesniu, t. y. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmes už naujas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi privalėjo jas subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme visiškai ar iš dalies bausmes sudedant, ir pagal ankstesnį nuosprendį visiškai atliktą bausmę turėjo įskaityti į bausmės laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstas ir kitas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog T. D. atliko Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu skiriamos bausmės nesubendrino su minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Pažymėtina, jog iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad pagal 2012 m. balandžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį T. D. buvo lygtinai paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neatlikęs 1 metų 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės (paleistas į laisvę 2012-04-25, todėl neatlikta bausmės dalimi laikytina likusi realiai neatlikta bausmės dalis – 1 metai, 3 mėnesiai, 3 dienos). Pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį buvo nutraukta Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vykdoma probuojamojo T. D. priežiūra prieš terminą ir 2013 m. gegužės 3 d. T. D. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį už nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos 2011 – 2016 metų laikotarpyje. Todėl akivaizdu, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nutraukdamas probuojamojo T. D. priežiūrą prieš terminą, nežinojo apie T. D. įvykdytus naujus nusikaltimus. Nustačius, kad T. D. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, bausmes turėjo subendrinti.Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. D. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės (b. l. 90, t. VI). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog T. D. nusikalstamų veikų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį darymo laikotarpis tęsėsi nuo 2011-01-01 iki 2016-08-31, todėl, nors Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vykdoma priežiūra probuojamajam T. D. buvo nutraukta prieš terminą (b. l. 89, t. VI), tačiau akivaizdu, jog jis nusikalstamas veikas darė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pagal formuojamą teismų praktiką, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2008). Nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, imama likusi realiai neatlikta bausmės dalis, iki nuteistasis buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2008). T. D. buvo paleistas į laisvę 2012-04-25, todėl neatlikta bausmės dalimi laikytina likusi realiai neatlikta bausmės dalis – 1 metai, 3 mėnesiai, 3 dienos. Todėl, paskyrus T. D. laisvės atėmimo bausmes pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį ir jas tarpusavyje subendrinus, prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bus pridėta dalis paskirtos ir realiai neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria buvo nutraukta Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vykdoma probuojamojo T. D. priežiūra prieš terminą. Panaikinti šią nutartį teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmių bendrinimui ši nutartis jokios įtakos neturi.

Dėl dokumentų tolimesnio saugojimo

Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir prokurorės apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu buvo netinkamai išspręstas ir daiktų bei dokumentų tolimesnio saugojimo klausimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visus daiktus bei dokumentus, perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla atskiroje dėžėje bei kitus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, saugomus atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus nusprendė grąžinti UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismui atskirai nuo baudžiamosios bylos buvo perduoti 3 CD diskai, kuriuose yra užfiksuoti proceso veiksmai bei pagal 2016-09-02 dokumentų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-12-7213-D2, iš UAB (duomenys neskelbtini) paimti dokumentai: 1) Segtuvas Nr. 1, 32 l., 2) Segtuvas Nr. 2, 131 l., 3) Plastikinė įmautė su 79 lapais, 4) Bloknotas su 5 lapais rankraštinių įrašų. Kadangi tarp šių dokumentų yra dokumentų, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, originalai, tai minėti dokumentai ir CD diskai turi būti saugomi kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti T. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje padarė recidyvistas.

Paskirti T. D. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti T. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsniu, paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir T. D. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį visiškai atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2010-04-19 nuosprendžiu, pakeistu 2011-10-07 Apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. D. taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įpareigoti T. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3 CD diskus bei pagal 2016-09-02 dokumentų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-12-7213-D2, iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtus dokumentus: 1) Segtuvą Nr. 1, 32 l., 2) Segtuvą Nr. 2, 131 l., 3) Plastikinę įmautę su 79 lapais, 4) Bloknotą su 5 lapais rankraštinių įrašų palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.