Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij

nepilnametei nukentėjusiajai K. J. (vaiko kambaryje), jos įstatyminei atstovei S. J. (2019 m. spalio 24 d.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį - 13 MGL dydžio bauda, kuri vykdoma priverstinai (2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymas dėl baudžiamojo įsakymo vykdymo Nr. 1-734-506/2019);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. L. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 (devyniasdešimt) parų areštą, įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir paskyrė galutinę 88 (aštuoniasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę;

3) Didžiojoje Britanijoje teistas 11 kartų: 2008 m. rugsėjo 8 d. (nesumokėjo už prekes); 2009 m. birželio 15 d. (disponavo narkotikais - heroinas, kokainas); 2010 m. kovo 22 d. (vairavimas neturint teisės; vagystė parduotuvėje; ruošimasis vagystei; pasipriešinimas pareigūnui); 2010 m. balandžio 27 d. (vagystė parduotuvėje; ruošimasis vagystei); 2011 m. gegužės 4 d. (pasipriešinimas pareigūnui; vairavimas neturint teisės; melagingas pareiškimas tikslu gauti draudimą; vairavimas neapdraustos transporto priemonės); 2014 m. rugsėjo 18 d. (tyčinis nuosavybės sugadinimas ar sunaikinimas; nusikaltimas valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus; neteisėtas ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymas ir panaudojimas); 2015 m. kovo 6 d. (nusikaltimas valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus); 2015 m. rugpjūčio 19 d. (nusikaltimas valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus); 2016 m. birželio 8 d. (eismo taisyklių pažeidimai); 2016 m. birželio 27 d. (vagystė parduotuvėje); 2017 m. vasario 1 d. (vagystė parduotuvėje; nusikaltimas valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus);

4) Nyderlandų Karalystėje teistas 2 kartus: 2018 m. balandžio 5 d. (dėl valstybės dokumento ar administracinio dokumento suklastojimo); 2018 m. liepos 23 d. (dėl nesunkaus kūno sužalojimo; dėl vagystės, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos

1. A. L. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių:

1.1. 2019 m. sausio 5 d. apie 18:35 val., viešoje vietoje, ties pastatu Gėlių g. 7, Vilniuje, iš K. D. vilkėto palto kišenės pagrobė svetimą, K. D. 350 EUR vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną "HUAWEI P20". Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. 2019 m. sausio 14 d. apie 18:33 val., Vilniuje, Ozo g. esančioje viešojo transporto stotelėje "Licėjus", nukentėjusiajai K. J. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) lipant į autobusą, iš jos striukės išorinės kišenės ištraukė 384,21 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną APPLE iPHONE 6, su 7 EUR vertės dėkliuku, tokiu būdu viešoje vietoje pagrobė svetimą, S. J. 391,21 EUR vertės turtą iš asmens drabužių. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2.1. 2019 m. vasario 22 d., apie 14:25 val., UAB "Maxima" parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 89A, prekybos salėje prie kasų paėmė 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Aukso bankas", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR, 7 vnt. momentinių loterijos bilietų "Aukso grynuolis", vieno vertė 1 EUR, viso už 7 EUR, 4 vnt. momentinių loterijos bilietų "Už žalgirį", vieno vertė 2 EUR, viso už 8 EUR, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Kazino auksas", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Sėkmės", vieno vertė 5 EUR, viso už 25 EUR, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Sėkmės", vieno vertė 10 EUR, viso už 50 EUR, 6 vnt. momentinių loterijos bilietų "Tavo 500 EURų", vieno vertė 5 EUR, viso už 30 EUR, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Tavo 200 EURų", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų "Bingo", vieno vertė 3 EUR, viso už 9 EUR, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų "Karališki turtai"", vieno vertė 3 EUR, viso už 15 EUR, kuriuos įsidėjo į su savimi turėtą žurnalą ir, nesusimokėjęs už juos, išnešė pro kasą bei pasišalino iš parduotuvės. Taip pagrobė svetimą, UAB „Maksima LT“ nedidelės 174 EUR vertės turtą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje.

3.1. 2019 m. balandžio 15 d. apie 16.35 val., būdamas apsisvaiginęs nuo alkoholio, Vilniuje, gatvėje ties Dariaus ir Girėno g. 177 pastatu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia peiliu sužalojo nukentėjusįjį J. G., sužeisdamas pastarojo koją, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 284 straipsnyje.

Dėl kišenvagystės iš K. D. (2019 m. sausio 5 d.)

4. Kaltinamasis A. L. nepripažino padaręs šios nusikalstamos veikos ir parodė, kad kaltinime nurodomą dieną jis nukentėjusiąją matė, pats buvo davęs jai savo telefoną. Važiavo iš miesto namo į (duomenys neskelbtini). Išlipo stotyje, Gėlių g. Prie jo pribėgo nukentėjusioji ir pasakė, kad jis pavogė jos telefoną. Pasakė jai, kad nieko nevogė, pradėjo viską traukti iš kišenių, pasakė, kad ji gali jį apieškoti. Davė jai savo telefoną, kad ji paskambintų į savo telefoną. Jos telefonas buvo išjungtas. Ji pasakė: „gerai, viskas“ ir nuėjo. Jis nuėjo į „IKI“ parduotuvę, nusipirko maisto. Kai laukė autobuso, matė, kad nukentėjusioji stovėjo prie „IKI“ parduotuvės su policijos pareigūnais. Ji per posėdį sakė, kad važinėjo ieškojo jo, bet jis nesislapstė, matė juos, stovėjo 10-15 žingsnių nuo jų prie „IKI“ parduotuvės išėjimo laiptų. Automobilis stovėjo priešais jį. Jie buvo išlipę iš automobilio. Nukentėjusioji kalbėjo su policijos pareigūnu ir žvalgėsi. Jis atpažino ją. Priėjusi prie jo, jam nieko nesakė apie korteles. Jai parodė du telefonus, kuriuos turėjo, sakė, kad ji gali jį apieškoti. Ji apsiriko.

4.1. Į pateiktus klausimus kaltinamasis atsakė, kad jis neatkreipė dėmesio, ar važiavo su nukentėjusiąja vienoje transporto priemonėje. Tikriausiai atvažiavo 2 troleibusu. Paėjo apie 200 metrų link stoties ir nukentėjusioji prie jo priėjo. Ji nešaukė. Jis stovėjo, laukė prie pėsčiųjų perėjos. Po 5 minučių ji priėjo ir pasakė, kad jis ištraukė jos telefoną. Atstumas iki tos vietos, kur nukentėjusioji prie jo priėjo, buvo apie 30 žingsnių. Važiavo į Gėlių g. iš centro. Ėjo ta pačia gatvės puse, kur sustojo troleibusas. Ėjo iki „Čili pica“. Sustojo pereiti gatvę ir priėjo nukentėjusioji. Jam atrodo, kad ji perbraukė per kišenes, pamatė, kad jis nieko neturi. Ji netikrino jo kelnių kišenių. Parodė jai abu telefonus. Niekas ant žemės nenukrito. „Iphone“ telefonas buvo išsikrovęs, o „Nokia“ telefoną padavė jai. Pažymėjo, kad atvažiavo lapkričio mėnesį, vartojo alkoholį. Išvaizda buvo kitokia. Jis visą laiką buvo su barzda, nes ji uždengia jo randus. Kirpykloje kirpdavosi 2 numeriu.

5. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. L. parodė, kad jis parodymų neturi duoti ir nieko nežino apie šitą mobiliojo ryšio telefono "Huawei P20" vagystę (1 T., b. l. 57, 58-60).

6. Nors kaltinamasis A. L. neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, pastarojo nurodytas aplinkybes paneigia šie bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta byloje įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1-4 dalys).

6.1. Nukentėjusioji K. D. 2019 m. rugpjūčio 8 d. teisme parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2019 m. sausio 4 d. apie 19 val. važiavo 2 troleibusu į Kauno g. Sėdėjo troleibuso priekyje prie vairuotojo, naudojosi telefonu. Turėjo išlipti gėlių stotelėje. Atsistojo, įdėjo telefoną į dešinę palto kišenę ir nuėjo prie vidurinių autobuso durų. Tuo metu kaltinamasis atsistojo, ją stumtelėjo troleibuse prie durų, o kai atsidarė durys jis išlipo ir greitai nuėjo. Ji įkišo ranką į kišenę paimti telefono, bet nei vienoje kišenėje jo nebuvo. Rankinėje taip pat nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis pradėjo greitai eiti, ėjo jam iš paskos. Pamatė, kad jam iškrito kažkokie daiktai. Po telefono dangteliu turėjo banko kortelę ir auksinę nuolaidų kortelę iš savo darbovietės. Pamatė auksinę spalvą, pagalvojo, kad jis ir paėmė telefoną. Priėjo prie jo ir paprašė telefoną atiduoti. Atpažįsta, kad tai tas pats asmuo, nes jį pasivijo, nepaleido iš akių. Matė, kad jam iškrito daiktai, buvo nuo jo apie 5 metrų atstumu. Jis greitai pasiėmė daiktus, bet ji matė, kad ten buvo auksinės spalvos daiktas. Pasekė jį, sustabdė ir paprašė atiduoti telefoną. Jis atsakė, kad jos telefono neturi. Ji jam pasakė, kad turi, nes matė, kad iš jo iškrito daiktai, kurie buvo po jos telefono dangteliu. Tada jis pradėjo kraustyti kišenes, išsitraukė auksinį „Iphone“ telefoną, šiukšlių, visokių daiktų, bet jos telefono nebuvo. Sakė jam kviesti policiją, paprašė jo paskambinti į jos telefono numerį. Jis iš savo seno neišmanaus telefono paskambino ir pasakė, kad jos telefonas išjungtas. Pasakė jam: „žinau, nes tu pats jį ir išjungei“. Pas jį buvo sidabrinis „Iphone“ telefonas, jokių auksinių daiktų pas jį nebuvo. Jis kraustė ne visas kišenes. Kraustė galines kelnių ir priekines striukės kišenes. Pasakė, kad kvies policiją, tačiau jis sakė, kad neturi laiko. Pasijuto nejaukiai, nes buvo tamsu, nuėjo iki ten, kur turėjo vykti gimtadienis, paskambino policijai. Blokavo banko kortelę. Pasakė policijos pareigūnams viską tą patį. Su policijos pareigūnais važinėjo po stoties rajoną, ieškojo panašaus asmens, bet nerado. Policijos pareigūnai pranešė, kad ieško įtariamojo. Kai pirmą kartą buvo nuvykusi į komisariatą, jai davė atpažinti žmogų. Davė 9 puslapius po 12 nuotraukų. Nerado to žmogaus. Po mėnesio, paskambino vėl, pasakė, kad tikriausiai rado tą žmogų. Parodė to žmogaus nuotrauką ir ji pasakė, kad čia jis. Parodė tik vieną nuotrauką. Nuotrauką rodė ne tas pats pareigūnas, kuris atvažiavo į iškvietimą. Protokolą surašė kitas žmogus nei rodė nuotrauką. Nuotrauka buvo nespalvota. Atsiminė asmens bruožus. Prieš tai ją apklausė, kaip tas žmogus atrodė. Nežino dėl kirpimo, jis buvo su kepure. Buvo su barzda. Randų nematė, nes buvo tamsu. Buvo žiema nematė, ar turi tatuiruočių. Po kelių savaičių jai paskambino, kad gali susipažinti su byla. Atpažinimo gyvai nedarė. Telefono neatgavo.

6.1.1. Į pateiktus klausimus nukentėjusioji atsakė, kad drabužyje sugadinimų nepastebėjo. Kišenės nebuvo gilios, gal telefonas buvo nepilnai įdėtas. Kalbėjo su kaltinamuoju lietuviškai. Įsitikinusi, kad tai tas pats asmuo. Jis turėjo rusų kalbos akcentą, jo išvaizda yra tokia, kokią atsimena. Buvo su policijos pareigūnu prie „IKI“ parduotuvės, stovėjimo aikštelėje, prieš pat įėjimą. Ten kaltinamojo nematė. Ieškojo, važinėjo aplink rajoną. Viskas įvyko gėlių stotelėje. Važiavo ratą link „IKI“ parduotuvės. Ten praleido gal 5 minutes. Nuotraukas jai rodė ne tas pareigūnas, su kuriuo važiavo. Policijos pareigūnai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji buvo išlipusi su dviem pareigūnais. Tarp jų nebuvo to pareigūno, kuris vėliau jai rodė nuotrauką. Aikštelėje šnekėjo su pareigūnais, jai sakė kitą kartą neiti prie žmonių, kurie galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl savo saugumo. Važinėdami žiūrėjo žmones. Prie „IKI“ tik šnekėjo, žmonių neieškojo.

6.2. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminiame tyrime:

6.2.1. Protokole – pareiškime 2019 m. sausio 6 d. kad 2019 m. sausio 5 d., apie 18:35 val., Vilniuje, Geliu g., ties Nr. 7, apie 30 metų amžiaus vyras, ištraukė iš jos palto šoninės kišenės rožinės spalvos, 350 EUR vertės, mobilų telefoną „HUAWEI P20“, ir pasišalino (1 T., T. I, b. l. 8);

6.2.2. Apklausta 2019 m. sausio 5 d. apie 18:30 val., parodė, kad ji važiavo link stoties su troleibusų Nr. 2. Sėdėjo troleibuso priekyje, naudojosi savo mobiliuoju telefonu "HUAWEI P20", rožinės spalvos. Stotelėje "Gėlių" telefoną įsidėjo į palto šoninę kišenę ir nuėjo link išėjimo durų išlipti. Troleibuse ją pastūmė nepažįstamas vyriškis ir, ją aplenkdamas, išlipo iš troleibuso. Ji išlipo paskui jį ir pastebėjo, kad iš palto šoninės kišenės dingo telefonas. Ji nuėjo paskui tą vyriškį. Eidama paskui jį pastebėjo, kad jam iš rankų iškrito dvi kortelės. Viena kortelė buvo aukso spalvos, kita balta. Prie savo telefono ji laikė SWED banko kortelę baltos spalvos ir nuolaidų kortelę aukso spalvos. Dėl to, jai kilo įtarimas. Ji pribėgo prie šio vyriškio, paprašė atiduoti jai mobilų telefoną, kurį jis ištraukė iš jos kišenės troleibuse. Vyriškis pradėjo viską neigti, sakydamas, kad jis nieko neėmė, pradėjo traukti iš galinių savo kišenių įvairius daiktus. Jis liepė jai paskambinti į savo numerį. Ji atsakė, kaip gi ji paskambins, jei jis jos telefoną išjungė, nes tik dėl to pas jį iškrito jos kortelės, kurios buvo prie telefono. Vyriškis pradėjo ją kaltinti, kad ji kalba nesąmones, pradėjo šalintis link stoties. Ji pasimetė, išsigando. Po kurio laiko ji paskambino į policija. Ji gali atpažinti tą nepažįstamą vyriškį. Jo amžius apie 30 metų, buvo apžėlęs, apie 165 cm ūgio, tamsau gymio, kalbėjo lietuvių kalbą su rusišku akcentu, tamsių plaukų; jo apranga: pilkos spalvos kepurė, juodos spalvos striukė, šviesūs mėlynos spalvos džinsai. Dėl vagystės ji patyrė turtinę 350 EUR žalą (1 T., b. l. 26).

6.3. Liudytojas K. V. 2019 m. spalio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad turėjo užduotį pagal bylą padaryti atpažinimą iš nuotraukų. Bylos nematė, gavo tik užduotį atlikti atpažinimą iš nuotraukų. Nuketėjusioji buvo kviesta du kartus. Ji 2019 m. sausio 22 d. iš kartotekos asmens neatpažino. Jie nežinojo ko ieškoti, todėl pateikė į 2 PK pristatytų asmenų kartoteką. Kartoteka - rodoma daug nuotraukų kompiuteryje iš karto, ne po vieną. Dėl protokolo rodo šešias atsitiktines nuotraukas. Atliko ir atpažinimą iš nuotraukų. Matyt, buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame buvo jiems žinomas A. L.. Gal net ne jis nustatė, kad tai A. L., jis vykdė atpažinimą. Nukentėjusioji galimai buvo iškviesta į komisariatą. Buvo iš anksto paruoštos nuotraukos. Buvo parodytos šešios nuotraukos. Tarp jų buvo ir A. L. nuotrauka. A. L. buvo įtrauktas į atpažinimą iš nuotraukų ir nukentėjusioji jį atpažino. Kai buvo parodytos nuotraukos, ji neabejojo, iš karto atpažino, kad tai tiksliai jis. Ji neminėjo, kad prieš atpažinimą jai buvo parodyta nuotrauka. Yra foto lentelė, kur ji parodo į tą asmenį. Po įvykio ji kelis kartus skambino, klausė dėl situacijos.

6.4. Liudytojas P. K. 2019 m. lapkričio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad galimai jis pradėjo kažkokius proceso veiksmus. Buvo atvira vagystė Sodų g., buvo priimtas pareiškimas, atlikti proceso veiksmai su pareiškėja. Ji buvo apklausta, išaiškintos teisės, pripažinta nukentėjusiąja, paskelbta pavogtų objektų, galimai telefono, paieška. Buvo nustatyta stebėjimo kamerų vieta, bet negavo vaizdo įrašų. Nerodė nukentėjusiajai vienos nuotraukos ir neatlikinėjo atpažinimo veiksmo. Turėjo žmogaus apibūdinimą, neturėjo vaizdo įrašo ar nuotraukos.

7. Šio nuosprendžio 4-6 pastraipose ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji K. D.ir kaltinamasis A. L., 2019 m. sausio 5 d. apie 18:35 val., kartu važiavo vienu troleibusu, galimai Nr. 2, iki stotelės „Gėlių“. Šioje stotelėje, ties pastatu Gelių g. 7, Vilniuje (1T., b. l. 16-21), lipdamas iš troleibuso per vidurines duris, kaltinamasis, nukreipdamas nukentėjusiosios dėmesį, šią pastūmė, sudarydamas skubančio žmogaus įvaizdį. Aplenkdamas nukentėjusiąją, iš jos palto išorinės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną "HUAWEI P20". Išlipęs iš troleibuso, kaltinamasis greitu žingsniu nuėjo link autobusų stoties pusės. Gi nukentėjusioji K. D. nedelsiant pastebėjo, kad kišenėje telefono nebėra ir eidama iš paskos kaltinamojo pamatė, kad jam iš rankų iškrito auksinės ir baltos spalvų dvi, jos telefono dėkle, buvusios kortelės. Todėl, paprašė kaltinamąjį grąžinti telefoną. Šiam neigiant paėmus telefoną ir rodant galines kelnių ir priekines striukės kišenes, kad neturi telefono, nukentėjusioji pasiūlė kviesti policiją. Tačiau kaltinamasis nurodė, kad tam neturi laiko ir pasiūlė paskambinti iš savo telefono į dingusį. Tai padariusi, telefonas jau buvo išjungtas.

8. Nukentėjusioji nerado pas kaltinamąjį savo telefono, visgi, konkrečiu atveju svarbu tai, kad nukentėjusioji telefono rankoje neturėjo gan trumpą laiko tarpą. Prieš išlipdama stotelėje jį telefoną įsidėjo į palto kišenę, o jo dingimą pastebėjo nedelsiant išlipusi, kai kaltinamasis, išlipdamas iš troleibuso ir aplenkdamas, ją pastūmė. Aplink jokių kitų keleivių šalia nebuvo, tik kaltinamasis pastumdamas, nukreipė jos dėmesį. O po to, nukentėjusioji pamatė nueinančiam kaltinamajam iš rankų iškritusias kelias korteles, kaip iš jos telefono dėklo. Kaltinamasis neigė ėmęs telefoną, tačiau parodė nukentėjusiajai ne visų savo drabužių kišenių turinį ir nesutiko kviesti policiją. O leidęs nukentėjusiajai paskambinti iš savo vieno iš turimų telefonų į šios telefoną, nukentėjusiosios telefonas jau buvo išjungtas. Kas patvirtina, kad nukentėjusioji telefono pamesti negalėjo. O tai padarė jį pagrobęs asmuo, t. y. kaltinamasis.

9. Kaltinamajam nuėjus, nukentėjusioji nedelsiant, 18:47 val. apie įvykį pranešė policijai, nurodydama, kad prieš 10 minučių pavogė jos mobilaus ryšio telefoną „Huawey P20“, kad įtaria, jog telefoną galėjo pavogti į narkomaną panašus asmuo, apie 30-40 metų, 160 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjęs tamsią striukę, mūvėjęs šviesius mėlynus džinsus, veidas su barzda, pilkos spalvos žiemine kepure (1 T., b. l. 15). Taigi, nukentėjusioji policijai pranešė apie kaltinamąjį, kuris ją buvo pastūmęs išlipant iš troleibuso ir kurį jį iš karto įtarė pagrobus telefoną (nuosprendžio 7-8 pastraipos). Atvykus policijai, kaltinamasis surastas nebuvo. Tačiau vien tai, ir kaltinamojo teisme nurodyta aplinkybė, kad jis matė nukentėjusiąją ir policiją prie parduotuvės „IKI“ autobusų stotyje, kur nukentėjusioji žvalgėsi aplinkui ir kalbėjosi su policiją (nuosprendžio 4 pastraipa), nepaneigia, kad nukentėjusioji kaltinamąjį gerai įsidėmėjo. Nukentėjusioji teisme patvirtino, prie „IKI“, esančios autobusų stotyje, kalbėjosi su policijos pareigūnais (nuosprendžio 6.1.1. pastraipa). Tai paaiškina, kodėl nei ji, nei policijos pareigūnai, kaltinamojo tuo metu nematė. Neatmetama galimybė, kad kaltinamasis ir aktyviais veiksmais sudarė kliūtį, kad būtų pamatytas. Priešingai, būdamas nekaltas, šiuo atveju niekas jam netrukdė ateiti iki nukentėjusiosios ir policijos patrulių ir paaiškinti susidariusią situaciją, jeigu jo manymu, tai buvo nesusipratimas. Tačiau priešingai, matydamas nukentėjusiąją ir policijos pareigūnus, žinodamas, kad padarė nusikalstamą veiką, kaltinamasis vengė tolimesnio situacijos aiškinimosi.

10. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje buvo parodžiusi, kad be įvairių fotonuotraukų policijoje, jai buvo parodyta ir viena kaltinamojo nuotrauka, kurią ji iškarto atpažino. Visgi, ši situacija nėra pakankamai aiški, nes teismui ir prokurorui siekiant išsiaiškinti kas galėjo nukentėjusiajai parodyti vieną kaltinamojo fotonuotrauką, nustatyti nepavyko. Parodymą asmens iš fotonuotraukų atpažinti veiksmą atlikęs Vilniaus apskrities Vilniaus miesto trečiojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas K. V. apklaustas teisme paneigė, kad galėjo parodyti vieną fotonuotrauką (nuosprendžio 6.3. pastraipa). Tokias aplinkybes paneigė ir teisme apklaustas tyrėjas P. K. (nuosprendžio 6.4. pastraipa). Dėl aptarto, teismo manymu, nukentėjusioji galėjo sąžiningai suklysti, nes jai buvo parodyta ne viena fotonuotrauka, kaip ji paaiškino. Vieno tokio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu ji nieko neatpažino - asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kortelių 2019 m. sausio 22 d. protokolas (b. l. 44-47). O vėliau, atpažino kaltinamąjį, kai buvo atliktas kitas ikiteisminio tyrimo veiksmas - asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019 m. gegužės 16 d., kurio protokole užfiksuota, kad K. D. tarp jai parodytų šešių vyrų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 6 vyrą, t. y. A. L. (1 T., b. l. 47-50). Prieš šį veiksmą nukentėjusioji buvo apklausta apie kaltinamojo (ikiteisminio tyrimo metu – įtariamojo) požymius ir šį apibūdino (nuosprendžio 9 pastraipa).

11. Pažymėtina, kad net ir nustačius tokią aplinkybę ir konstatavus, kad nukentėjusiajai neteisėtai buvo rodoma kaltinamojo fotonuotrauka prieš atliekant jo atpažinimą iš fotonuotraukų, ir nepripažinus šio ikiteisminio tyrimo metu atliktu veiksmu surinktus duomenis įrodymais, nukentėjusioji teisme vienareikšmiškai nurodė, kad tai būtent tas asmuo, kuris pagrobė jos telefoną, kai ji lipo iš troleibuso. Be to, aplinkybes, kad važiavo minėtu troleibusu ir išlipo kartu, kad buvo nukentėjusiosios pretenzijos dėl pavogto telefono, teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats kaltinamasis. Todėl, konkrečiu atveju nėra jokios klaidos, kad kaltinamojo, kaip nusikaltimą padariusį asmenį, asmenybė nustatyta tinkamai.

12. Kitų duomenų apie šią vagystę surinkta nebuvo. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 5 d. apie 18.30 val. 2 maršrute dirbo troleibusas „Solaris Trollono 15AC“ (garažinis numeris 1703), kuriame nėra vaizdo įrašymo kamerų (1 T., b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

13. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė be kitą ko ir už vagystę esant kvalifikuojančiam požymiui (kišenvagystė) tam, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Šis reglamentavimas ir byloje ištirti ir šio nuosprendžio 4-11 pastraipose aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, 2019 m. sausio 5 d. apie 18:35 val., viešoje vietoje, ties pastatu Gėlių g. 7, Vilniuje, iš K. D. vilkėto palto kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiosios 350 EUR vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną "HUAWEI P20". Todėl pastarojo veika kvalifikuota teisingai kaip kišenvagystė.

Dėl civilinio ieškinio.

14. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. D. pareiškė 350 EUR civilinį ieškinį dėl pavogto mobilaus ryšio telefono „HUAWEI P20“ vagystės ir ieškinio pagrindą (1 T., b. l. 31-34). Teisiamajame posėdyje civilinį ieškinį palaikė visiškai, o kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino, teigdamas, kad nepadarė šio nusikaltimo. Visgi, dėl konstatuoto šio nuosprendžio 13 pastraipoje, būtent kaltinamasis pagrobė nukentėjusiosios telefoną. Pastaroji, pareikštą ieškinį pagrindė įrodymais, pateikdama 2018 m. rugsėjo 19 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, kurą sudarė su UAB „TELE2“. Šios sutarties pagrindu nukentėjusioji, be kitą ko, įsigijo ir ryšio įrangą – mobilaus ryšio telefoną HUAWEI P20 LITE 64GB, kurio vertė buvo 379 EUR. Už telefoną. Už telefoną kas mėnesį, 24 mėnesius, nukentėjusioji turėjo prievolę mokėti po 12 EUR (1 T., b. l. 32).

14.1. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas. Žala atsirado dėl neteisėtų A. L. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta. Ieškinio dydį pagrindžia ieškovės pateikta 2018 m. rugsėjo 19 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis (1 T., b. l. 32), kurios pagrindu, be kitą ko, K. D. iš UAB „TELE“ įsigijo naują, už 379 EUR vertės mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI P20 LITE 64GB. Įvertinus tai, kad nuo mobiliojo ryšio įsigijimo iki jo vagystės praėjo mažiau nei keturi mėnesiai, laikytina, kad mobiliojo ryšio telefonas nusidėvėjo neženkliai, todėl civilinės ieškovės prašoma priteisti suma už pagrobtą telefoną yra reali ir pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. L. civilinės ieškovės K. D. naudai priteistina 350 EUR turtinei žalai atlyginti (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Dėl kišenvagystės iš mažametės S. J. (2019 m. sausio 14 d.).

15. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. L. kaltės nepripažino. Parodė, kad nieko negali pasakyti. Dažnai lankydavosi PPC „Akropolis“. Niekada neatėmė telefono. Neatsimena kur buvo tą dieną. Tuo laikotarpiu buvo su barzda. Jam visą laiką padėdavo motina, grįžęs iš Norvegijos turėjo pinigų. Atvažiavo į Lietuvą 2018 m. lapkričio mėn. Norvegijoje dirbo. 2015 metais išvažiavo iš Anglijos. Ten gyvena jo mama.

15.1. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. L. pasinaudojo savo teisę neduoti parodymų (1 T., b. l. 104-105). Taip pat parodė, kad nepripažįsta kaltės dėl telefono "Apple iPhone" vagystės (2 T., b. l. 18-19).

16. Nors kaltinamasis A. L. neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, pastarojo nurodytas aplinkybes paneigia šie bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta byloje įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1-4 dalys).

16.1. Teisiamajame posėdyje 2019 m. spalio 24 d. su psichologe, atskiroje patalpoje, bei dalyvaujant Vilniaus VTAS atstovui, apklausta nepilnametė nukentėjusioji S. J. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 280 straipsnis)), parodė, kad aptariama dieną ji su mama buvo stotelėje prie PPC „Ozas“, prie licėjaus. Laukė 53 autobuso, kuriam atvykus, priekinės autobuso durys neatsidarė. Todėl ji įlipo pro galines duris, o mama įlipo per priekines. Kai įlipo, iš kišenės jai išėmė telefoną. Ji matė to asmens veidą. Jis buvo su barzda, rudų akių. Durys užsidarė. Matė to žmogaus veidą kai įlipo. Kai jis paėmė telefoną, jis apsižvalgė ir nubėgo. Tuo metu autobuso durys užsidarinėjo. Ji negalėjo išlipti, nes durys užsidarė. Matė tą žmogų, kai jis bėgo. Jo striukė buvo tamsiai mėlyna. Jai atrodo, kad jis buvo apsivilkęs tamsiai violetines kelnes. Taip pat ji matė tą žmogų, kai telefonas buvo dar jos striukės kišenėje. Jis stovėjo stotelėje. Ji matė, kaip jis žvalgėsi. Žiūrėjo į visus žmones stotelėje. Ten buvo daug žmonių, jis buvo paskutinis. Visi turbūt galvojo, kad jis laukė autobuso. Nieko nepagalvojo, tik tai, kad jis laukė autobuso, kaip ir visi kiti. Kai ji įlipo, jis priėjo prie jos, ištraukė telefoną iš kairės apatinės išorinės striukės kišenės, apsižvalgė ir pabėgo tuo metu kai jau užsidarė durys. Jis vienintelis buvo prie durų. Kai jis įkišo ranką į jos kišenę ir pasiėmė telefoną, ji tai matė, bet nieko nepasakė, nes buvo šoke. Ji pajautė, kad kažkas įkišo ranką į jos striukės kišenę. Galvojo, kad tai netiesa. Ilgai kišenėse ieškojo telefono, bet nerado, galvojo gal jai pasirodė, bet ji tikrai tai matė. Galvojo, kad ant jos rėks dėl to, kad įsidėjo telefoną į kišenę. Ji matė jo rankose savo telefoną, jis apžiūrėjo telefoną ir įsidėjo į kišenę. Tuo metu ji buvo autobuse prie durų. Autobusas dar stovėjo. Kai jis paėmė jos telefoną durys užsidarė ir autobusas išvažiavo. Jos mama prašė sustoti, bet autobusas nesustojo. Mama truputį matė tą žmogų, kai jis ėjo, be nežino ar kiti žmonės jį matė. Ji rodė jį mamai, kai jis bėgo. Ją apklausinėjo komisariate. Pagal fotografiją reikėjo išsirinkti žmogų. Kompiuteryje buvo daug žmonių nuotraukų – vyrų su barzda, rudomis akimis. Ji pamatė tą vyrą, kuris pavogė iš jos telefoną. Atpažino jį iš išvaizdos, akių, galvos formos, kūno sudėjimo, nuotraukoje buvo ta pati striukė. Labiausiai atkreipė dėmesį į jo nosį. Nosis maža. Barzda buvo prie nosies. Ji ilgai žiūrėjo į jo veidą. Gerai įsidėmėjo. Autobuse buvo šviesos, jo veidas nusišvietė. Kai atpažino jį iš nuotraukos, netyčia pamatė jo vardą.

16.1.1. Į klausimus nepilnametė nukentėjusioji atsakė, kad autobuse buvo daug žmonių. Pažiūrėjo į skirtingas puses. Tada jai į kišenę įdėjo ranką (teismo pastaba – kaltinamasis). Už jos stovėjo kažkiek žmonių. Ji stovėjo prie pat durų. Matė būtent tą asmenį, visą laiką žiūrėjo tik į jį. Kai jis ištraukė telefoną ir kai bėgo. Niekas nieko nesakė, kai kurie žmonės tik žiūrėjo, bet nieko nepadarė. Jis žiūrėjo į skirtingas puses, į jos akis nežiūrėjo. Įsidėmėjo, kad jo akys buvo rudos.

16.2. Ikiteisminiame tyrime apklausta nepilnametė nukentėjusioji K. J. davė analogiškus parodymus, kad prieš dvi savaites, tikslios datos neatsimena, apie 18:35 val., ji su mama atėjo į viešojo transporto sustojimą "Licėjus". Atvykus maršrutiniam autobusui Nr. 53 jos bandė į autobusą įlipti per autobuso antras duris, bet joms neatsidarius, ji nuėjo prie trečių autobuso durų. Prieš įlipant į autobusą prie jos stovėjo nepažįstamas vyras. Jai lipant į autobusą ji pamatė, kai tas pats vyras iš jos striukės dešinės kišenės ištraukė jos telefoną „iPhone“. Po telefono ištraukimo užsidarė autobuso durys, ji liko autobuse, o vyras, ištraukęs telefoną, liko stotelėje. Vyras iš pat pradžių apsidairė, tada pradėjo bėgti, šiek tiek pabėgęs pradėjo eiti. Ji labai išsigando, pradėjo šaukti mamą, kuri į autobusą buvo įlipusi per antras autobuso duris. Iškart mamai papasakojo, kas įvyko. Ji nieko nedarė telefono ištraukimo metu: nešaukė, nerėkė. Vyras, ištraukęs telefoną, jai nieko nesakė, jos nestumdė, nemušė. Ji įsidėmėjo vyrą, kuris ištraukė telefoną, galėtų jį atpažinti. Jis apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, 180 cm ūgio, juodos spalvos trumpai kirptais plaukais, juodos spalvos trumpa barzda, rudomis akimis. Vyras pagrobė jos pilkos spalvos telefoną "iPhone“ (1 T., b. l. 83).

16.3. Teisiamajame posėdyje 2019 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusioji S. J. (teismo pastaba – nepilnametės mama) parodė, kad 2019 m. sausio mėnesio pradžioje ar viduryje, apie 19 val., įvyko vagystė. Važiavo su dukra pramogauti į „Ozo“ prekybos centrą. Atėjo į stotelę, laukė 53 autobuso grįžti atgal. Autobusui atvykus, ji stovėjo prie antrų durų, jos ilgai neatsidarė. Autobusas trijų durų. Trečios durys atsidarė greičiau, dukra nubėgo ten. Kol antros durys atsidarė, dukra jau buvo įlipusi į autobusą, pasimetusiu žvilgsniu ieškojo jos, kažką nerišliai kalbėjo. Paskambino vyrui, pasakė, kas atsitiko. Namuose sulaukė policijos. Vaikas patyrė labai didelį stresą, visa drebėjo, verkė. Ji pasakė: „pavogė“. Ji pasakojo, kad kai ji laiptais lipo į autobusą, kažkoks dėdė iš jos dešinės kišenės ištraukė telefoną. Ji viską matė, atsisuko į jį, bet išsigando, sakė, kad nešaukė, norėjo kuo greičiau surasti ją. Ji nežinojo, ką daryti. Nuvažiavo iki stoties, pasiekė namus. Atvažiavo policija ir jie parašė pareiškimus. Dukra nupasakojo kaip įtariamasis atrodo. Ji turi fotografinę atmintį. Nurodė kokių akių, plaukų, asmuo, kad jis buvo su barzda, nurodė striukės spalvą. Juos iškvietė į policijos komisariatą, kur liudijo kartu su psichologais. Jai parodė nuotraukas ir ji iš karto atpažino kaltinamąjį.

16.3.1. Į pateiktus klausimus nukentėjusioji atsakė, kad dukra jai pasakojo, kad ji lipo į autobusą, o jis greit išlipo ir pradėjo labai greitai eiti. Jis lyg lipo į autobusą, iš kišenės ištraukė telefoną ir pradėjo greitai eiti atgal. Ji kažką pajuto, iš karto atsisuko, pamatė, kaip vyras atrodo. Dukra sakė, kad veidą matė. Ji ilgai negalėjo normaliai miegoti. Autobuse dukra jai nieko nerodė. Su dukra susitiko autobuso viduryje. Ji rodė į priekį: “jis nuėjo, jis“. Prie vairuotojo nuėjo žmogus pirkti talonėlį. Ji pagalvojo, kad dukra rodė į jį, bet ji nurodė į žmogų einantį lauke. Dukra pasakė, kad jis išlipęs iš autobuso ten nuėjo. Už „Iphone 6“ telefoną mokėjo vyras.

16.4. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė nukentėjusiosios S. J. parodymus (1 T., b. l. 74-75.), duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio 4 d.), kad 2019 m. sausio 14 d. apie 18:30 val., ji su dukra K. J. atėjo į Vilniuje, Ozo g-je esančią viešojo transporto stotelę "Licėjus". 53-čio maršruto autobusas atvažiavo apie 18:33 val. Norėjo įlipti per antras autobuso duris, bet jos iškart neatsidarė, todėl dukra nuėjo prie trečių durų. Atsidarius durims ji įlipo į autobusą. Išgirdo, kad dukra ją kviečia. Kai dukra priėjo prie jos, dukra buvo labai susijaudinusi, verkė, sakė, kad jis pavogė telefoną ir rodė į priekinę autobuso dalį. Iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, bet kai dukra aprimo, pasakė, kad įlipant į autobusą prie jos stovėjęs nepažįstamas vyras į jos išorinę dešinės pusės striukės kišenę įkišo ranką ir, ištraukęs jos telefoną, nubėgo link Licėjaus. Ji to vyro nematė, jos jau buvo išvažiavę iš stotelės. Iš autobuso jos neišlipo. Apie vagystę ji pranešė sugyventiniui, šis kreipėsi į policiją. Pasak dukters, vyras buvo apie 30-40 metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su juodos spalvos trumpai kirptais plaukais, su juodos spalvos trumpa barzda, tamsiomis akimis, apsirengęs tamsiai mėlynos ar violetinės spalvos trumpą striukę, su juodos spalvos kelnėmis. Dukra sakė, kad jis dar apsidairė, ar niekas nematė, ir tuomet labai greit pradėjo eiti. Dukra labai išsigando, nerėkė ir jo už rankos negriebė. Pasak dukters jo veidą įsidėmėjo, atpažintų. Jis jos nemušė, nestumdė, nieko nesakė. Buvo pagrobtas išmanusis telefonas APPLE IPHONE 6, IMEI 356149091224548, ser. Nr. FFMWHRPSHXR5, partijos Nr. MQ3D2ETA, pilkos spalvos, 32 Gb talpos, vertė 356 EUR. Telefonas buvo įdėtas į 7 EUR vertės silikoninį, permatomą dėkliuką (1 T., b. l. 74-75).

16.4.1. Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad dukrai telefoną "Iphone6" nupirko ji. Telefono vertė yra 384,21 EUR. Dėl šio įvykio jai padaryta 1000 EUR turtinė ir neturtinė žala (1 T., b. l. 76).

17. Byloje ištirti ir šio nuosprendžio 16 pastraipoje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis buvo toje pačioje viešojo transporto stotelėje „Licejus“, važiuoti kryptimi link Vilniaus miesto centrą ar į Žirmūnų/Antakalnio mikrorajonų pusę. Stotelėje stoja ir autobusas Nr. 53, kurį tuo pačiu laiku stotelėje laukė ir nepilnametė su mama, kuri byloje taip pat yra nukentėjusioji. Nepilnametė nukentėjusioji vienareikšmiškai ir užtikrintai ne vieną kartą nurodė ir apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino, kad būtent kaltinamasis, sudaręs vaizdą, kad lipa į atvykusį autobusą Nr. 53, ištraukęs iš nukentėjusiosios drabužių kišenės mobilaus ryšio telefoną „iPhone 6“, iš karto iš autobuso išlipo prieš pat užsidarant durims. Nepilnametė nukentėjusioji patvirtino, kad aiškiai matė kaltinamojo veido bruožus ir juos įsidėmėjo, nes pastarąjį matė tiek prieš atvykstant autobusui stotelėje, tiek šiam įkišus ranką ir imant jos telefoną. Pažymėjo, kad būtent telefono paėmimo iš jos kišenės metu ji aiškiai matė autobuso durų šviesos apšviestą kaltinamojo veidą ir šį stebėjo durims užsidarius, kai kaltinamasis apžiūrėjo jos pavogtą telefoną lauke ir pasišalino. Apie tokias aplinkybes nedelsiant pranešė mamai, kuri apie įvykį pranešė savo vyrui ir buvo iškviesta policija. Nepilnametės nukentėjusiosios parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, pavirtino ir šios mama, nukentėjusioji S. J., kuri be jau aptarto, patvirtino ir nepilnametės dukters būklę po įvykio.

18. Aptartas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Taip, apie padarytą nusikalstamą veiką pranešta tą pačią dieną. BIRT žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. sausio 14 d. 18:56 val. nukentėjusiosios vyras I. S., telefonu pranešė, jog Licėjaus stotelėje, lipant į 53 autobusą, iš nepilnametės K. J. buvo pavogtas mobilusis telefonas „iPhone 6“. Įtariamas vyras, apsirengęs tamsiai mėlyna striuke, su barzda, apie 30-40 metų amžiaus (1 T., b. l. 69). Tą pačią diena, nukentėjusioji S. J. protokole – pareiškime nurodė apie įvykusią vagystę, kad 2019 m. sausio 14 d., apie 18:33 val., Vilniuje, Ozo g., viešojo transporto stotelėje "Licėjus", nepažįstamas vyras, atvirai iš dukters K. J. striukės išorinės kišenės pavogė išmanųjį telefoną APPLE IPHONE 6, kurio vertė 356 EUR, įdėtą į dėkliuką, kurio vertė 7 EUR. Padaryta 363 EUR turtinė žala (I T., b. l. 63).

19. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019 m. sausio 31 d. protokole užfiksuota, kaip nepilnametė K. J. tarp jai parodytų šešių vyrų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį vyrą (A. L.), kuris iš jos striukės išorinės kišenės ištraukė jos telefoną „iPhone“. Nukentėjusioji atpažino asmenį iš veido bruožų, plaukų, akių ir drabužių (1 T., b. l. 88-89).

19.1. Pažymėtina, kad nepilnametė nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime, prieš atpažinimo iš fotonuotraukų veiksmą, buvo apibūdinusi kaltinamąjį (nuosprendžio 16.2. pastraipa). Tai, kad dukra turi fotografinę atmintį, bei tai, kad ji po įvykio nupasakojo kaip įtariamasis atrodo, patvirtino ir nukentėjusiosios mama (nuosprendžio 16.3. pastraipa). Teisiamajame posėdyje nepilnametė nukentėjusioji užtikrintai patvirtino, kad būtent kaltinamąjį matė, kaip jis iš jos striukės išorinės kišenės, jai lipant į autobusą, ištraukė jos telefoną ir išlipo iš autobuso.

20. Įvykio vietos apžiūros 2019 m. sausio 14 d. protokole užfiksuota viešojo transporto stotelės „Licėjus“, jos prieigos, apžiūra (1 T., b. l. 70-71).

21. Liudytojas M. P. 2019 m. gruodžio 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena, jog mergaitė važiavo su mama ir iš jos galimai pavogė telefoną. Asmuo, išlipęs iš autobuso, pasišalino. Pradžioje apklausė, po to, važiavo į įvykio vietą. Jei neklysta, apklausinėjo juos (nukentėjusiuosius) namuose, nes tik tada pranešė. Matė, kad namuose yra mergaitė, bet su ja nekalbėjo. Tai kas užfiksuota jo protokole, tą ir pasakojo. Pas jį tokių įvykių labai daug ir negali atsiminti visų. Atpažinimui važiavo į įvykio vietą patikrinti, ar yra ten kamerų. Jo pamaina baigėsi ir jis daugiau prie tos bylos nedirbo.

22. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė be kitą ko ir už vagystę, esant kvalifikuojančiam požymiui (kišenvagystė) tam, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Šis reglamentavimas ir byloje ištirti ir šio nuosprendžio 15-21 pastraipose aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, 2019 m. sausio 14 d. apie 18:33 val., Vilniuje, Ozo g. esančioje viešojo transporto stotelėje "Licėjus", nepilnametei nukentėjusiajai K. J. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) lipant į autobusą, iš jos striukės išorinės kišenės ištraukė 384,21 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną APPLE iPHONE 6, su 7 EUR vertės dėkliuku, tokiu būdu viešoje vietoje pagrobė svetimą, S. J. 391,21 EUR vertės turtą iš asmens drabužių. Todėl pastarojo veika kvalifikuota teisingai kaip kišenvagystė.

Dėl civilinio ieškinio.

23. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. J., atstovaudama nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusią savo nepilnametę dukrą K. J., pareiškė 1 000 EUR civilinį ieškinį (1 T., b. l. 90-94), kurį patikslino teisiamajame posėdyje 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nurodė, kad dėl telefono vagystės padaryta bendra 391,21 EUR turtinė žala (384,21 EUR už telefoną, ir 7 EUR už telefono permatomą dėkliuką) ir 500 EUR neturtinė žalą (1 T., b. l. 131), t. y. dėl vaiko emocijų. Nurodė, kad vaikas apie mėnesį-pusantrų, nemiegojo, šaukė, bijojo, buvo didelis išgąstis, negalėjo eiti į kiemą, bijojo važiuoti į mokyklą, reikėjo lydėti. Gyvena užmiestyje, nepasiekiant miesto jai buvo šiek tiek ramiau.

24. Pareikštas civilinis ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos, pagrįstas visiškai.

24.1. Minėta, kad nepilnametei I. S. padovanotą telefoną APPLE iPHONE 6, 2019 m. sausio 14 d. nurodytomis aplinkybėmis, pavogė kaltinamasis A. L.. Nepilnametę baudžiamajame procese atstovauja jos mama S. J., todėl laikytina, kad civilinis ieškinys pareikštas dukters naudai. Padarytoji turtinė žala nėra atlyginta. Pareikšto ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patvirtina byloje pateikta Specialiosios paslaugų teikimo sutartis Nr. GSAD/22229/2018 bei PVM sąskaita faktūra serija BTL Nr. 352751 (1 T., b. l. 91-92), iš kurios matyti, kad I. S. 2018 m. liepos 1 d. įsigijo naują mobiliojo ryšio telefoną iPhone 6 už 384,21 EUR.

24.1.1. I. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad mobiliojo ryšio telefoną iPhone 6 jis padovanojo S. J. dukrai K. J..

24.2. Nuo mobiliojo ryšio įsigijimo iki jo vagystės praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, todėl reikalaujama turtinė 384,21 EUR žala yra visiškai pagrįsta. Pažymėtina, kad už telefoną mokama dalimis, ir jo vertė UAB „Bitė“ išmokama per 24 mėnesius nuo Sutarties sudarymo. Pagrobus telefoną, prievolė pagal Sutartį neišnyko. Šią prievolę vykdo su nepilnametės mama ir kartu gyvenantis sugyventinis, kurie veda bendrą ūkį. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. L. 391,21 EUR S. J., kuri atstovauja nepilnametę dukrą K. J. (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

25. Pareikštas civilinis ieškinys, dalyje dėl neturtinės žalos, pagrįstas iš dalies.

25.1. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

25.2. Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

25.3. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

26. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji nepilnametė K. J. dėl kaltinamojo įvykdytos vagystės patyrė neigiamų išgyvenimų: jaučiasi mažiau saugi viešajame transporte, mažiau pasitiki žmonėmis, tapo įtaresnė, nerami. Kita vertus, nukentėjusioji S. J. nepateikė įrodymų, kad sukrėtimas jos dukrai K. J. buvo tokio didelio masto, kaip kad ji teigia - nukentėjusioji K. J. pasidarė nervinga ir ją kankino nemiga. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl įvykio lankėsi pas neurologą, psichologą ar kitos specializacijos gydytoją, kad jai buvo skirti medikamentai (pvz., raminamieji) ir kt.

27. Dėl aptarto šio nuosprendžio 23-26 pastraipose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes (nuosprendžio 15-22 pastraipos), nepilnametės patirtus išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. L. 150 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti nepilnametei K. J., kurią atstovauja S. J..

Dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo

28. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. L. iš dalies pripažino savo kaltę ir parodė, kad neėmė tiek loterijos bilietų, kiek nurodyta kaltinime. Visą laiką imdavo tik brangius bilietus, o ne po 1-2 EUR. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas byloje. Imdavo tik 5 ir 10 EUR kainuojančius loterijos bilietus. Paimdavo, laikydavo rankoje, sumokėdavo už kitas prekes, ir išeidavo. Jei kasininkė pastebėtų tai pasakytų, kad sumokėtų. Jo nesulaikė. Pavogė mažiau bilietų, nei nurodyta. Mano, kad jam nurašė visas vagystes. Ankščiau jam pavykdavo paimti bilietų už 50-60 EUR. Imdavo bilietus „7“, „Bingo“. Netyčia paimti bilietų po 1-2 EUR negalėjo.

28.1. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. L. kaltę pripažino visiškai. Parodymų duoti atsisakė (I T., 137- 138 b. l.).

28.2. Apklaustas įtariamuoju 2019 m. gegužės 31 d., A. L. iš dalies pripažino dėl loterijos bilietų vagystės. Parodė, kad 2019 m. vasario 22 d. iš parduotuvės "Maxima" pavogė 5 vnt. "Sėkmės" 5 EUR vertės, 5 vnt. "Sėkmės" 10 EUR vertės, 6 vnt. "Tavo 500 EUR" 5 EUR vertės, 3 vnt. "Bingo" 3 EUR vertės, 3 vnt. "Karališki turtai" 3 EUR vertės (2 T., b. l. 19).

29. Nors kaltinamasis A. L. nurodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, pastarojo nurodytas aplinkybes, kad jis pavogė mažiau loterijos bilietų, nei nurodyta kaltinime, paneigia šie bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta byloje įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1-4 dalys).

29.1. Liudytoja O. V. 2019 m. spalio 24 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra Žirmūnų g. 89 „Maxima“ parduotuvės direktorė. Matė tik vaizdo įrašą. Kasininkė aptiko, kad stovelyje nėra loterijos bilietų. Aptarnaujant pirkėjus stovėlis nelabai matosi. Po kažkiek laiko kasininkė pamatė, kad jis tuščias. Nuėjo pas apsaugos darbuotoją. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo pastebėta, kad loterijos bilietai iš stovelio buvo surinkti, įdėti į laikraštį ir pavogti. Bilietai yra išduodami kiekvieną rytą, vedama jų apskaita. Perskaičiavus kiek buvo išduota ir kiek realiai liko buvo nustatytas trūkumas. Buvo surašytas aktas, perduota policijai.

29.1.1. Į teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus liudytoja O. V. atsakė, kad kiekvienas darbuotojas veda savo kasos apskaitą. Dienos bėgyje bilietai gali būti papildomi, juos išdalina ir užrašo vyr. kasininkė. Vyr. kasininkė suskaičiavo ir nurodė kiek bilietų pavogta. Vaizdo įraše nesimato koks kiekis bilietų buvo pavogtas, matosi tuščias stovas. Iš vaizdo įrašo matė, kad surinko brangiausius bilietus. Pigesni bilietai liko. Didelė suma susidarė dėl brangių bilietų. Pigesnių bilietų išduodama po 5-10 vnt. Ji atliko inventorizaciją. Kai kasininkė pastebėjo, kad trūksta bilietų, kasa buvo uždaryta, vyr. kasininkė skaičiavo. Kasininkai atsakingi už bilietus, juos stebi. Esant daugiau pirkėjų kasininkas nepastebi. Vagystės retos, kasininkės pastebi iš karto. Bilietai išduodami kiekvienai asmeniškai, jos atsakingos už bilietus.

29.2. Liudytoja O. V. ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad 2019 m. vasarį peržiūrėję parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatė, kad 2019 m. vasario 22 d., apie 14.25 val., į PC „Maxima X“ atėjęs vyriškis asmuo pasisavino 5 vnt. loterijos bilietų „Ausko bankas“, vieneto kaina 2 EUR, 7 vnt. loterijos bilietų „Aukso grynuolis“, vnt. kaina 1 EUR, 4 vnt. loterijos bilietų „Už Žalgirį“, vnt. kaina 2 EUR, 5 vnt. loterijos bilietų „Kazino Auksas“, vnt. kaina 2 EUR, 5 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės“, vnt. kaina 5 EUR, 5 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės“, vnt. kaina 10 EUR, 6 vnt. loterijos bilietų „Tavo 500 EUR“, vnt. kaina 5 EUR, 5 vnt. loterijos bilietų „Tavo 200 EUR“, vnt. kaina 2 EUR, 3 vnt. loterijos bilietų „Bingo“, vnt. kaina 3 EUR, 3 vnt. loterijos bilietų „Karališki turtai“, vnt. kaina 5 EUR, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs. Dėl vagystės padaryta 174 EUR žala (1 T., b. l. 126).

29.3. Liudytoja O. Š. 2019 m. lapkričio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad situaciją prisimena, nes dingo bilietai, pastebėjo, kad jų nėra. Tai buvo pirmas atvejis tais metais. Tada dirbo kasininke. Iš ryto vyr. kasininkės skaičiuoja ir išduoda kasininkėms bilietus, tada jos sėda į kasą ir aptarnauja klientus. Ji aptarnavo klientus ir po kurio laiko, t. y. apie pietus, pamatė, kad pas ją neužtenka bilietų, pakvietė apsaugos darbuotoją, vyr. kasininkę. Jie paskaičiavo bilietus. Ji pati neskaičiavo bilietų, todėl nežino kiek jų trūko. Kai sėdo į kasą visi bilietai buvo. Sėda į kasą su bilietais. Iki to bilietus skaičiuoja vyr. kasininkė. Bilietai buvo sudėti, juos sudeda vyr. kasininkė. Tiek bilietų parduoti per trumpą laiką neįmanoma, per visą dieną tiek neparduoda. Nežino kokia žala buvo padaryta, jai to niekas nesakė. Kalbėjo su vyr. kasininke. Žiūrėjo vaizdo įrašus. Ji aptarnavo klientus, o bilietai buvo įdėti į laikraštį, bet pro kasą jie nepraėjo.

29.3.1. Į klausimus liudytoja O. Š. atsakė, kad stendo viršuje sudedami brangesni bilietai, žemyn pigesni. Bilietų stende yra apie 6-7 vertikalios, 4-5 horizontalios eilės. Patys pigiausi bilietai apačioje. Brangiausius bilietus perka labai retai. Dingo bilietų linija iš viršaus į apačią. Viršuje būna bilietai po 10 EUR. Daugiausiai bilietų dingo iš vienos linijos. Bilietų pavadinimų neatsimena.

29.4. Liudytoja R. P. 2019 m. gruodžio 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu ji buvo vyr. kasininkė. Vyr. kasininko pareigos yra išduoti loterijos bilietus. Kiekviena kasininkė ateina, iš centrinės kasos paima pinigus, bilietų stovelį. Skaičiuojama baigus pamainą. Pertraukos daromos, bet į tą kasą niekas nesėda. Kiekvieną dieną rašoma ataskaita ir pildoma dokumentacija, ten viskas matosi. Ta kasa, kurioje dingo bilietai, priešais ją, parduotuvėje keturios kasos. Kasininkė buvo O. Š.. Pamačiusi, kad tuščias stovelis, paklausė, ar ji pardavė, kasininkė atsakė, kad ne. Tada ji nuėjo pas apsaugą ir paaiškėjo, kad pavogta. Stovelis nebuvo visiškai tuščias, šiaip eina 30 skirtingų loterijų bilietų, bet deda po 10 po 5 vienetus. Stovelyje eilių yra gal po 4. Viršuje visi brangūs, apačioje pigesni. Neatsimena, kurių bilietų nebuvo. Atrodo, tų visų brangių.

29.4.1. Į klausimus liudytoja R. P. atsakė, kad už 10 EUR daugiausia guli 5 vienetai bilietų. Parašyti 7 vienetai, nes po 10 EUR yra gal 4 skirtingi bilietai. Jie viršutinėje eilėje būna. „Septintukų“ yra ir po 1 ir po 2 EUR, labai daug. Pas juos bilietus dažnai vagia. Vaizdo įraše matosi, kaip ir viršutinius jis (teismo pastaba – kaltinamasis) ima bilietus. Ten po 10 EUR, po to po 5 EUR, 2 ir 1 EUR. Bilietai yra vienas šalia kito. Ji nežino kiek jis paėmė. Kiek ji išdavė bilietų ir kiek yra parduota mato kompiuteryje. Kai suskaičiuoja bendrą likutį, mato, kiek turi būti bilietų, jų nebuvo, vadinasi, pavogta. Skaičiavo būtent tik tos kasos bilietus. Tą dieną parduotuvė dirbo nuo 7 val. ryto, o kasininkė atėjo, jei gerai pamena, nuo 10.30 val.

29.5. Liudytojas T. V. 2019 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba apsauginiu Žirmūnų gatvės 89A Maxima padalinyje. Kasininkai pradėdami darbą gauna kasą su pinigais ir suskaičiuotais bilietais. Gal apie pietus buvo pastebėtas loterijos bilietų trūkumas ir buvo atsukti vaizdo įrašai, kai pasakė, kad dingo bilietai. Kameros skirtingos kasoms. Buvo atsukta ir nustatyta bilietų dingimo priežastis. Atsukinėjo jis, parodė kasininkei ir direktorei. Jos matė tą momentą, kada žmogus ėmė bilietus. Jis atpažino kaltinamąjį. Per tą laiką daugiau nematė, kad kažkas dar imtų bilietus nuo pat ryto. Kai tik pranešė, kad yra bilietų trūkumas iš karto buvo atsukinėjama medžiaga. Matė, kad žmogus su viena ranka ėmė, o kitoje rankoje lyg ir turėjo Maximos bukletą. Bet tikrai matėsi, kad ima ir ne vieną kartą tuos bilietus. Tada buvo pranešta direktorei ir vyr. kasininkei, nes jos skaičiuoja ir išdavinėja tuos bilietus. Vaizdo įraše matosi, kad kokius 4 kartus imti bilietai. Atsimena, ten buvo nemaža suma už bilietus. Jis pažiūrėjo ar gali atitikti tokia suma, mano, kad gali, nes tie bilietai būna įvairiai sudėti. Ryte gražiai sudėta, o vėliau žmonės paima, padeda atgal ir sumaišo. Vaizdo įraše matėsi, kad kaltinamasis ne po vieną ima, o kiek gali.

30. Byloje ištirti ir šio nuosprendžio 28-29 pastraipoje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. vasario 25 d. 16:09 val. buvo UAB "Maxima LT“ parduotuvėje, esančioje Žirmūnų g. 89A, Vilniuje. Jis patvirtino, kad šioje parduotuvėje pavogė įvairius loterijos bilietus, kurie buvo kasoje esančiame stove. Dėl iš kasos stovo dingusių bilietų ir apie tai, kad juos pavogęs asmuo buvo nustatytas tik parduotuvėje vykdomo vaizdo stebėjimo pagalba, kuris buvo įrašytas, patvirtino byloje apklausti liudytojai: O. V., O. Š., R. P. ir apsaugos darbuotojas T. V.. Pastarųjų parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Taip, apie padarytą nusikalstamą veiką, BIRT žiūryklės duomenimis, pranešta 2019 m. vasario 25 d. 16:09 val., kai UAB "Maxima LT" atstovas pranešė, kad 2019 m. vasario 22 d., 14:25 val., parduotuvėje "Maxima" pavogta prekių už 174 EUR (1T., b. l. 114). 2019 m. vasario 25 d. pareiškime dėl parduotuvėje PC "Maxima" įvykdytos vagystės nurodyta, kad 2019 m. vasario 22 d., apie 14:25 val., PC "Maxima X" (Vilnius, Žirmūnų g. 89a, X503), L. A. pasisavino loterijos bilietus. Bendra padaryta parduotuvei žala 174 EUR (1 T., b. l. 115). 2019 m. kovo 12 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta parduotuvė "Maxima X", esanti Žirmūnų g. 89A, Vilniuje. Prie kai kurių kasų matomi padėti stendai su momentinės loterijos bilietais. Parduotuvėje filmuojama (1 T., b. l. 122-124).

31. Apžiūros protokolu 2019 m. kovo 20 d. apžiūrėti trys vaizdo įrašai, užfiksuoti 2019 m. vasario 22 d., Vilniuje, Žirmūnų g. 89A, parduotuvėje „Maxima":

- vaizdo įrašas pavadinimu „05 (22-02-19 14'25'07)", - matomas filmuojamas įėjimas į parduotuvę. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:09 val. Matome kaip 00:00:05 val. į parduotuvę įeina vyras. Apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo ir ūgio. Dėvi juodus kedus. Vilki mėlynos spalvos kelnes, tamsią striukę, ant galvos užsidėjęs šviesią rusvą kepurę;

- vaizdo įrašą pavadinimu „07 (22-02-19 14'25'56)", - matomos filmuojamos parduotuvės kasos. Vaizdo įrašo trukmė 00:02:09 val. Prie kasų matomas tas pats vyras, kuris 00:00:22 val. nuo bilietų stendo pasiima bilietus ir toliau stovi eilėje prie kasos. 00:01:57 val. susimoka už prekes, kurios sudėtos į maišelį. Rankose laiko žurnalą. 00:02:06 val. išeina iš parduotuvės;

- vaizdo įrašą pavadinimu „14 (22-02-19 14'25'51)", - matomos filmuojamos parduotuvės kasos. Vaizdo įrašo trukmė 00:02:11 val. Matomas tas pats vyras, kuris 00:00:04 val. prieina prie kasų. Vienoje rankoje laiko maišelį su produktais kitoje krepšelį, kuriame įdėtas žurnalas. 00:00:09 val. padeda krepšelį prie kasų ir išima iš jo žurnalą. 00:00:11 val. maišelį padeda ant kasos. 00:00:22 val. paima nuo bilietų stendo loterijos bilietus ir juos įdeda į žurnalą. 00:01:52 val. susimoka už maišelyje esančias prekes. Žurnalą su bilietais laiko rankose. 00:02:09 val. nueina nuo kasų. Pateikta skaitmeninė laikmena (1 T., b. l. 128-130, 131).

32. Pažymėtina, kad vaizdo įrašai, kur kaltinamasis prie kasos paima loterijos bilietus, buvo kelis kartus peržiūrėti teisiamuosiuose posėdžiuose: 2019 m. spalio 24 d., apklausiant liudytoją O. V. ir kaltinamąjį A. L..

32.1. Peržiūrėjus vaizdo įrašus kaltinamasis A. L. patvirtino, kad užėjo į parduotuvę ir iš krepšelio paėmė akcijų žurnalą. Paėmė bilietus ir įdėjo į žurnalą, bet visas stendas liko. Paėmė piniginę, norėjo sumokėti už obuolį. Pripažįsta, kad ėmė bilietus, bet neėmė viso stendo. Jis imdavo tik didelius 10 EUR vertės bilietus, po 1 EUR bilietų neėmė. Ėmė iš trijų lovelių. Visų bilietų vertė buvo 60-70 EUR.

32.2. Liudytoja O. V., po vaizdo įrašų peržiūros teisme, paaiškino, kad stove yra 4-5 loveliai. Jie veda apskaitą, vyr. kasininkė kasdien skaičiuoja bilietus, viskas buvo paremta tais skaičiavimais. Vagysčių kasdien ir kas minutę nebūna.

33. Kaltinamasis prisipažino pagrobęs šiuos loterijos bilietus: pavogė 5 vnt. "Sėkmės" 5 EUR vertės, 5 vnt. "Sėkmės" 10 EUR vertės, 6 vnt. "Tavo 500 EUR" 5 EUR vertės, 3 vnt. "Bingo" 3 EUR vertės, 3 vnt. "Karališki turtai" 3 EUR vertės, t. y. už bendrą 26 EUR sumą, gi kaltinime nurodoma, kad buvo pagrobta loterijos bilietų: 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Aukso bankas", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR; 7 vnt. momentinių loterijos bilietų "Aukso grynuolis", vieno vertė 1 EUR, viso už 7 EUR; 4 vnt. momentinių loterijos bilietų "Už žalgirį", vieno vertė 2 EUR, viso už 8 EUR; 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Kazino auksas", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR; 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Sėkmės", vieno vertė 5 EUR, viso už 25 EUR; 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Sėkmės", vieno vertė 10 EUR, viso už 50 EUR; 6 vnt. momentinių loterijos bilietų "Tavo 500 EUR", vieno vertė 5 EUR, viso už 30 EUR; 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Tavo 200 EUR", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR; 3 vnt. momentinių loterijos bilietų "Bingo", vieno vertė 3 EUR, viso už 9 EUR; 3 vnt. momentinių loterijos bilietų "Karališki turtai"", vieno vertė 3 EUR, viso už 15 EUR, viso už bendrą 174 EUR sumą.

34. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjęs vaizdo įrašus 07 (22-02-19 14‘25“07).avi“, „07 (22-02-19 14‘25“56).avi“ ir „14 (22-02-19 14‘25“51).avi“ (kurie, gavus bylą teisme buvo diskelyje 1 T., b. l. 131, o peržiūrėjus teismo posėdžiuose, diskelis „įsegtas“ į 2 T., b. l. 187), kurie aptarti šio nuosprendžio 31 ir 32 pastraipose, teismas, iš dviejų paskutinių įrašų nustatė, kad kaltinamasis iš kasoje esančio stendo atliko ne mažiau kaip keturis greitus judesius ranka, paimdamas įvairius loterijų bilietus iš įvairių, stendo loterijos bilietams, skirtų dėklų. Konkrečiai nustatyti kiek būtent bilietų ir kokių kaltinamasis paėmė, nėra galimybės. Tačiau pasitvirtino kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad loterijos bilietus jis įdėjo į reklaminį parduotuvės žurnalą, kurį paėmė prie tos pačios kasos. Minėtus, ne mažiau keturių, judesius ranka, paimdamas tiksliai nenustatytą skaičių bilietų, kaltinamasis atliko tuomet, kai kasininkė buvo užsiėmusi su kitu pirkėju, o dar vienas pirkėjas buvo tarp kasininkės aptarnavusio ir kaltinamojo. Iš dviejų vaizdo įrašų, filmuotų iš skirtingų aptariamos kasos matymo kampų, matyti, kad kaltinamasis, prieš imdamas ranka loterijų bilietus iš kasos stovo įvairių vietų, sudaro vaizdą, lyg jį domintų kasos stendo turinys. Tuo pačiu metu, jis ir atlieka greitus judesius ranka, nuo stendo apačios iki viršaus ir į dešinę pusę, link kasininkės, ne mažiau keturiais judesiais paimdamas nematomą skaičių loterijų bilietų. Po šių judėsiu stendo vietos, kur buvo kaltinamojo paimti įvairūs loterijų bilietai, lieka tuščios. Bilietus kaltinamasis padeda į reklaminį parduotuvės žurnalą, kuris buvo prieš tai jo padėtas ant kasos prekių juostos, ir žurnalą paima į kairę ranką, o dešine ranka, kol su kasininke atsiskaito jau minėtas pirkėjas, kaltinamasis padeda reklaminį žurnalą ant prekių juostos ir sudaro vaizdą, tarsi ieškotų, o vėliau, ir skaičiuotų iš vidinės striukės kairės kišenės paimtos piniginės, pinigus. Kai kasininkė aptarnauja prieš kaltinamąjį esantį kitą pirkėją, pirkusį ir cigaretes, kaltinamasis atlieka ranka judesius – padeda pirkėjų prekes ant kasos juostos skiriančių lentelių padėjimą į minėtos juostos šoną, šalia kasos stendo. Piniginę kaltinamasis įdeda į galinę, dešinės pusės, kelnių kišenę. Po to, kai kasininkė padeda kaltinamojo ant kasos juostos padėtą maišelį su prekėmis. Kaip matyti iš įrašė pasirodžiusio kasos stebėjimo vaizdo, nurodoma, kad kaltinamasis pirko kelis obuolius, viso 200 g. ir grynais sumokėjo už juos 0,08 EUR. Laukdamas grąžos iš 0,20 EUR, kairėje rankoje laiko perlenktą pusiau reklaminį žurnalą ir į ją paima ir maišelį su obuoliais. O paėmęs grąžą ir kvitą, išeina iš parduotuvės patalpos.

35. Trūkstamų bilietų kiekis, rūšis ir kainą buvo nustatyta atlikus kasos patikrinimą. Apie tai buvo nurodyta 2019 m. vasario 25 d. pareiškime, kurį pasirašė apsaugos darbuotojas T. V. (1 T., b. l. 115), ir tos pačios dienos pareiškime, surašė Maxima LT, UAB įgaliotas atstovas V. V. (1 T., b. l. 116). Abejoti šiais duomenimis ir jau aptartų liudytojų parodymais, nėra jokio pagrindo. Aptarti kaltinamojo judesiai ranka buvo nuo kasos stendo apačios iki viršaus ir į dešinę, todėl jis ranka ėmė įvairių rūšių ir kainų loterijų bilietus, neskaičiuodamas. Vadinasi, nustačius po jo veiksmų konkrečių loterijos bilietų trūkumą ir aiškią jų kainą, kaltinamojo teiginiai, kad jam buvo priskaičiuota didesnė suma, nėra pagrįsti.

35.1. Nors kaltinamasis paaiškino, kad jis niekada nevogdavo bilietų už didelę sumą. Visgi, tokias aplinkybes paneigia kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus už smulkias vagystes. Taip, nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2019 m. vasario 22 d. kaltinamasis net 8 kartus buvo baustas už smulkias vagystes, vagiant loterijos bilietus iš įvairių parduotuvių. Mažiausia pagrobtų bilietų suma buvo 16 EUR, o didžiausia – 92 EUR suma. Buvo ir už kitas sumas nurodytų tarpe. Vadinasi, kaltinamasis kiekvieną kartą vogdamas, tiksliai neskaičiavo bilietų kainą. Todėl konkrečiu atveju, pagrobęs didesnį kiekį bilietų, atitinkamai ir atsakomybė kyla ne už administracinį, o jau už baudžiamąjį nusižengimą.

35.2. Kaip nepagrįsti atmetami ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, neva jis turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, nes turėjo sąskaitas užsienyje. Visgi, net ir esant šioms aplinkybėms, tai nepaneigia kaltinamojo iš dalies pripažinto vagystės fakto.

36. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šis reglamentavimas ir nuosprendžio 28-35 pastraipose aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, 2019 m. vasario 22 d., apie 14:25 val., UAB "Maxima" parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 89A, prekybos salėje prie kasų paėmė 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Aukso bankas", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR, 7 vnt. momentinių loterijos bilietų "Aukso grynuolis", vieno vertė 1 EUR, viso už 7 EUR, 4 vnt. momentinių loterijos bilietų "Už žalgirį", vieno vertė 2 EUR, viso už 8 EUR, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Kazino auksas", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Sėkmės", vieno vertė 5 EUR, viso už 25 EUR, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Sėkmės", vieno vertė 10 EUR, viso už 50 EUR, 6 vnt. momentinių loterijos bilietų "Tavo 500 EUR", vieno vertė 5 EUR, viso už 30 EUR, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų "Tavo 200 EUR", vieno vertė 2 EUR, viso už 10 EUR, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų "Bingo", vieno vertė 3 EUR, viso už 9 EUR, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų "Karališki turtai"", vieno vertė 3 EUR, viso už 15 EUR, kuriuos įsidėjo į su savimi turėtą žurnalą ir, nesusimokėjęs už juos, išnešė pro kasą bei pasišalino iš parduotuvės. Taip pagrobė svetimą, UAB „Maksima LT“ nedidelės 174 EUR vertės turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 EUR), bet neviršija 5 MGL (250 EUR) dydžio sumos. Todėl veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

37. Civilinio ieškovo UAB „MAXIMA LT“ įgaliotas atstovas V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 174 EUR turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. apie 14.25 val. parduotuvėje MAXIMA, adresu Žirmūnų g. 89a, Vilniuje, asmuo žinomas kaip A. L. iš parduotuvės pagrobė loterijos bilietų bendrai 174 EUR sumai. Pagrobti bilietai: 5 vnt. loterijos bilietų „Ausko bankas“, vieneto kaina 2 EUR, bendra suma 10 EUR; 7 vnt. loterijos bilietų „Aukso grynuolis“, vnt. kaina 1 EUR, bendra suma 7 EUR; 4 vnt. loterijos bilietų „Už Žalgirį“, vnt. kaina 2 EUR, bendra suma 8 EUR; 5 vnt. loterijos bilietų „Kazino Auksas“, vnt. kaina 2 EUR, bendra suma 10 EUR; 5 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės“, vnt. kaina 5 EUR, bendra suma 25 EUR; 5 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės“, vnt. kaina 10 EUR, bendra suma 50 EUR; 6 vnt. loterijos bilietų „Tavo 500 EUR“, vnt. kaina 5 EUR, bendra suma 30 EUR; 5 vnt. loterijos bilietų „Tavo 200 EUR“, vnt. kaina 2 EUR, bendra suma 10 EUR; 3 vnt. loterijos bilietų „Bingo“, vnt. kaina 3 EUR, bendra suma 9 EUR; 3 vnt. loterijos bilietų „Karališki turtai“, vnt. kaina 5 EUR, bendra suma 15 EUR, viso pagrobta bilietų 174 EUR sumai (1 T., b. l. 120-121).

38. Kaltinamasis iš dalies pripažino civilinį ieškinį, kad iš parduotuvės "Maxima" pavogė 5 vnt. "Sėkmės" 5 EUR vertės, 5 vnt. "Sėkmės" 10 EUR vertės, 6 vnt. "Tavo 500 eurų" 5 EUR vertės, 3 vnt. "Bingo" 3 EUR vertės, 3 vnt. "Karališki turtai" 3 EUR vertės (2 T., b. l. 18-19). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pigių bilietų nevogė.

39. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas. Žala atsirado dėl neteisėtų A. L. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, ieškinio dydį patvirtina civilinio ieškovo UAB „MAXIMA LT“ įgaliotas atstovo V. V. pateiktas pavogtų bilietų sąrašas ir kainos (1 T., b. l. 120), iš kurio matyti, kad buvo pagrobti šie bilietai: 5 vnt. loterijos bilietų „Ausko bankas“, vieneto kaina 2 EUR, bendra suma 10 EUR; 7 vnt. loterijos bilietų „Aukso grynuolis“, vnt. kaina 1 EUR, bendra suma 7 EUR; 4 vnt. loterijos bilietų „Už Žalgirį“, vnt. kaina 2 EUR, bendra suma 8 EUR; 5 vnt. loterijos bilietų „Kazino Auksas“, vnt. kaina 2 EUR, bendra suma 10 EUR; 5 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės“, vnt. kaina 5 EUR, bendra suma 25 EUR; 5 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės“, vnt. kaina 10 EUR, bendra suma 50 EUR; 6 vnt. loterijos bilietų „Tavo 500 EUR“, vnt. kaina 5 EUR, bendra suma 30 EUR; 5 vnt. loterijos bilietų „Tavo 200 EUR“, vnt. kaina 2 EUR, bendra suma 10 EUR; 3 vnt. loterijos bilietų „Bingo“, vnt. kaina 3 EUR, bendra suma 9 EUR; 3 vnt. loterijos bilietų „Karališki turtai“, vnt. kaina 5 EUR, bendra suma 15 EUR, viso pagrobta bilietų 174 EUR sumai. Liudytoja O. V. taip pat patvirtino, kad A. L. pagrobė nurodytus bilietus būtent už 174 EUR sumą (1 T., b. l. 126).

40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. L. civilinio ieškovo UAB „MAXIMA LT“ naudai priteistina 174 EUR turtinei žalai atlyginti (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo (2019 m. balandžio 15 d.).

41. Kaltinamasis A. L. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos sutrikdymą. Parodė, kad nukentėjusysis viską papasakojo. Pastarasis iš jo buvo pavogęs piniginę su pinigais, kai pas pažįstamą, pas kurį gyveno ir supažindino su juo nukentėjusįjį, gėrė alkoholį. Nukentėjusysis dingo su jo piniginė. Kai jį pamatė, šis prisipažino ir žadėjo atiduoti piniginę. Kiti pažįstami pranešė, kad nukentėjusysis turi pinigų ir perka narkotines medžiagas romų tabore. Nuvažiavo į Romų taborą Dariaus ir Girėno g. galimai kaltinime nurodytu laiku. Nukentėjusysis ėjo su kažkuo, bet priėjo vienas. Nukentėjusiojo peiliu nebadė, bet, tegul būna kaip jis sako. Nukentėjusysis ėjo su peiliu. Peilį pamatė kai šis artinosi. Konfliktas jau buvo įvykęs prie „IKI‘ parduotuvės. Neatsimena koks buvo peilis. Jis iš karto užpuolė, sudavė nukentėjusiam į veidą porą smūgių. Šis nukrito, o jis užkrito ant jo, norėjo jam dar suduoti. Turbūt jis nukrito ir pats susižalojo. Daugiau nesudavė jam. Pažįstami jį atitraukė. Jis nešaukė. Nenori įtraukti kitų pažįstamų. Atsiprašo nukentėjusiojo. Nepasakė to, ką dabar sako, J. G. girdint, nes jam nėra ką jam sakyti. Nepažįsta G..

41.1. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju, A. L. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką. Parodė, kad apie šį įvykį jis nieko nežino. 2019 m. balandžio 15 d., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 177 nebuvo. J. G., nežino. Pagal nurodytus duomenis negali pasakyti, ar jis pažįsta šį asmenį, nes tarp pažįstamų yra keli Jurijai, pavardžių nežino. Peilio neturėjęs ir nieko nebuvo sužalojęs. Vakar, apie 16:35 val., gėrė alų su Andriumi, kurio pavardės nežino, kažkada kartu sėdėjo. Gėrė Dariaus ir Girėno gatvėje, tiksliau nepasakys. Kažkur po 16 valandos, ruošiantis eiti namo, jį sulaikė policija už kažkokį užpuolimą (2 T., b. l. 17).

41.2. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamuoju, A. L. parodė, kad dėl įtarimo neprisipažįsta. Gėrė alų su draugu. Atvažiavo policija ir jį sulaikė. Pas jį nebuvo nei peilio, nei kraujo. Nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Kartais parūko žolės. Niekada nebuvo sulaikytas su ginklais. Jokių reikalų su nusikaltėliais jis neturi (2 T., b. l. 20-21).

42. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, iš jo parodymų matyti, kad jis sudavė nukentėjusiajam smūgius dėl to, kad šis neva ėjo link jo su peiliu rankoje. Be to, pažymėjo, kad nukentėjusysis neva iš jo buvo pavogęs piniginę su pinigais. Tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys).

42.1. Nukentėjusysis J. G. 2019 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai kaltinime nurodytu laiku jis su pažįstamu buvo Romų tabore. Miške susileido narkotinių medžiagų. Ėjo keliu prie geležinkelio ir pamatė A., kuris jį kvietė ateiti pas jį. Su pažįstamu atėjo prie jo. Priėjus, jis jam nieko nepasakė, ištraukė peilį, užgriuvo ant jo, vieną kartą peiliu dūrė jam į koją. Kiti asmenys patraukė A.. Neatsimena kartu buvusio asmens vardo. Buvo dviese. A. stovėjo su kitų žmonių kompanija. Kai priėjo, jis jį užpuolė, sudavė, pasakė, kad jis žino už ką. Iki įvykio jį pažinojo. Tą pačią dieną buvo jį sutikęs prie parduotuvės, dviese bandė apvogti parduotuvę – „Lidl“. Jis stovėjo prie įėjimo, o jis turėjo užeiti, paimti ir išeiti. Niekas neišėjo, jis laukė 20-30 minučių ir išėjo. Po 1-2 valandų sutiko jį stotyje prie „IKI“. Jis buvo piktas. Nesuprato dėl ko. Jis norėjo jam smogti į veidą, bet nepataikė. Pasakė „tu žinai už ką“. Jis tuo metu buvo vienas. Išsiskirstė. Vėliau susitiko kai įvyko šis įvykis. Neatsimena kada jis ištraukė peilį. Kiti žmonės matė, bandė juos išskirti. Po to juos nuvedė į šalį. Jo pažįstamas iškvietė GMP. Žaizdą susiuvo ir paleido. Vaikščioti galėjo, bet šlubavo. Pataikė į priekinę šlaunies dalį. Daugiau jo nematė. Policijoje jį matė per atpažinimą. Šiuo metu jis pasikeitęs, matosi, kad nevartoja narkotinių medžiagų. Tuo metu vartojo fentanilį. Kai jį užpuolė, kaltinamasis buvo girtas. Nežino, ar buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Matėsi iš to, kaip jis elgėsi. Jis rėkė. Po tokio įvykio nebesijautė joks narkotinių medžiagų poveikis. Neatsimena, kaip susipažino su kaltinamuoju. Jie net gyveno kartu ten, kur dabar gyvena – pas jų bendrą pažįstamą. Žino, kad jam padėdavo motina, ji gyveno užsienyje. Jis sakė, kad dirba užsienyje. Nepasakojo, kodėl grįžo į Lietuvą. Nepasakojo apie telefoną. Gal jis ir vogė, jis nežino. Narkotikai pastūmėjo taip elgtis. Vogtą maistą, alkoholį, parduoda ir gauna pinigus. Pažinojo kaltinamąjį 5-6 mėnesius. Sutiko jį prie „Iki“, prie autobusų stoties. Kaip suprato, „Lidl“ parduotuvėje jį pagavo apsaugos darbuotojai, nes jis jį užpuolė, kad jis kažko nepadarė. Jis tiesiog laukė kaip buvo sutarta. Jis ėjo į parduotuvę. Matyt, ėjo pėsčiomis į stotį. Galima sakyti, kad ten susitikimų vieta. Ten nėra tikslios vietos, kurioje renkasi. Stotyje renkasi visi vagys, narkomanai. Lankosi tose vietose. Retai sutikdavo ten kaltinamąjį. Gerdavo ten alų. Nežino, ar jis dirbo Lietuvoje. Planavo grįžti į Angliją.

42.1.1. Į pateiktus klausimus nukentėjusysis atsakė, kad kartu buvo G.. Dar buvo nemaža kompanija kitų žmonių, kurie atitraukė A. L.. Kai gyveno kartu su A. L., jis buvo be barzdos. Kai jis jį sužalojo atrodė kitaip, nusiskusdavo barzdą. Plaukai būdavo kirpti trumpai. Šiuo metu jo santykiai su kaltinamuoju jokie. Atleido jam. Priima kaltinamojo atsiprašymą. Civilinio ieškinio nereikš. Sveikata dabar jo gera.

42.2. Apklaustas ikiteisminiame tyrime, J. G. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 16:35 val., jis ėjo iš miškelio esančio šalia Dariaus ir Girėno g. 177 pastato Vilniuje, pamatė jam pažįstamą "S.", t. y. A.. A. pakvietė jį rodydamas ranka, kad prieitų prie jo. Jis priėjo ir A. jį užpuolė su peiliu, sakydamas "pats žinai už ką". Ji neįsivaizduoja dėl kokios priežasties šis taip pasielgė, su A. jokių konfliktų jis neturėjo. Kai priėjo A. ištraukė sulankstomą peilį. Iš kur (ištraukė), nepamatė. A. sudavė vieną kartą peiliu į dešinę koją, kiek aukščiau kelio. Tada kažkas A. atitraukė nuo jo. Tuo metu pro šalį einantis pažįstamas vardu G., iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur susiuvo koją ir paleido (1 T., b. l. 169).

42.3. Papildomai apklaustas nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. jį užpuolęs asmuo yra jo pažįstamas "S.", kurį pažįsta apie 3 mėnesius. Kartu su "S." jis gyveno (duomenys neskelbtini) pas bendrą pažįstamą. "S." gali atpažinti iš veido bruožų (1 T., b. l. 174).

42.4. Taigi, ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji duoti parodymai iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis tik teisme pripažino kaltę ir tik iš dalies, nurodęs, kad pats nukentėjusysis ėjo link jo su peiliu ir šiam sudavus smūgius ir jį pargriovus, nukentėjusysis galėjo peiliu pats susižaloti. Visgi, tos pačios apklausos metu kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis viską pasakojo (nuosprendžio 41 pastraipa), vadinasi, pripažino šio nurodytas aplinkybes, nors ir netiesiogiai.

43. Be ištirtų ir šio nuosprendžio 41-42 pastraipose aptartų įrodymų, kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir šie įrodymai. Taip, BIRT žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 15 d., 16:34 val. G. G. pranešė, kad jo draugui peiliu kažkas supjaustė koją (1 T., b. l. 144-145). BIRT žiūryklės duomenimis RVUL atstovas 2019 m. balandžio 15 d. 17:51 val. pranešė, kad GMP 17:08 val. pristatė J. G., kuris paaiškino, kad Dariaus ir Girėno g. 117 peiliu užpuolė nepažįstamas. Nustatyta dešinės šlaunies durta žaizda (1 T., b. l. 146).

44. Iš vyriausiosios patrulės M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 16:35 val. (patulių ekipaže Nr. V1727) ji patruliavo su S. S., kai gavo pranešimą, jog pranešėjo G. G. draugui Dariaus ir Girėno g. 177, Vilniuje, kažkas peiliu supjaustė koją. Nurodytu adresu vyko ekipažas Nr. 1729, kurie bendravo su pranešėju G. G. ir nukentėjusiuoju J. G.. Buvo gauti požymiai asmens, kuris peiliu sužalojo koją: apie 1,6 metro ūgio, pilka striuke, tamsiai mėlyni džinsai, pilki Nike sportiniai batai, vardu S.. Išvardintus požymius atitinkantį asmenį ji pastebėjo Dariaus ir Girėno g. 99, kitoje bėgių pusėje. Pamatęs pareigūnus jis sparčiu žingsniu šalinosi Rodūnios kel. link, tačiau panaudojus fizinė jėga A. L. buvo sulaikytas. Peilis nerastas, tačiau besivejant A. L., jis kelioms minutėms buvo dingęs iš akiračio. Nukentėjusysis J. G. GMP 0893 pristatytas į RVUL dėl durtinės žaizdos kojoje (1 T., b. l. 143).

45. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. balandžio 15 d. medicinos dokumentų išrašo Nr. LA 2019-51179/1040-V-2019-68017 nustatyta, kad J. G. nustatyta dešinės šlaunies priekinio paviršiaus vidurinio 1/3 durtinė apie 1,5x1,5x3 cm žaizda. Kojos kraujotaka inervacija nesutrikusi (1 T., b. l. 153).

45.1. Medicininių dokumentų apžiūros 2019 m. gegužės 28 d. protokolu VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. paaiškino, kad J. G. nustatyta durtinė pjautinė žaizda šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2019 m. balandžio 15 d., ir pagal turimus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 T., b. l. 155).

46. Asmens parodymo atpažinti 2019 m. balandžio 18 d. protokole nurodyta, kad nukentėjusysis J. G.tarp jam parodytų trijų asmenų atpažino A. L. kaip jį užpuolusį asmenį (2 T., b. l. 3-4).

47. Alkotesterio duomenimis 2019 m. balandžio 15 d., 17.36 val. A. L. buvo nustatytas 1,35% girtumas (2 T., b. l. 6).

48. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš šiame nuosprendyje 41-48 pastraipose ištirtų ir aptartų įrodymų nustatyta, kad A. L. 2019 m. balandžio 15 d. apie 16:35 val., būdamas apsisvaiginęs nuo alkoholio, Vilniuje, gatvėje ties Dariaus ir Girėno g. 177 pastatu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia peiliu sužalojo nukentėjusįjį J. G., sužeisdamas pastarojo koją, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė dėl neva nukentėjusiojo puolimo peiliu, nepasitvirtino. Kaltinamasis pats, būdamas viešoje vietoje, matant aplinkiniams, puolė nukentėjusįjį ir šį sužalojo. Todėl veika kvalifikuota teisingai, kaip viešosios tvarkos sutrikdymas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl Vilniaus teritorinės kasos ieškinio

49. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 41,37 EUR ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad J. G. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 41,37 EUR (1 T., b. l. T. I, 158-162). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes žala atsirado būtent dėl neteisėtų A. L. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, ieškinio dydį patvirtina civilinio ieškovo pateiktas Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 T., b. l. 161), iš kurio matyti, kad J. G. dėl šlaunies žaizdos buvo suteikta priėmimo – skubios pagalbos paslauga IV, kurios kaina 41,37 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad dėl J. G. sužalojimo kaltas A. L. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš A. L. priteistina civilinio ieškovo Vilniaus teritorinei ligonių kasos naudai 41,37 EUR turtinė žala.

Dėl bausmės.

50. A. L. padarė skirtingu laiku keturias nusikalstamas veikas: du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje; vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

50.1. Kišenvagystė iš nukentėjusiosios K. D. padaryta 2019 m. sausio 5 d. apie 18:35 val., viešoje vietoje, iš pastarosios palto kišenės. Šią veiką nukentėjusioji pastebėjo tiek dėl to, kad kaltinamojo buvo pastumta, kad nukreipti jos dėmesį, tiek pamačiusi kaltinamojo pamestas korteles, kurios buvo jos pagrobtame telefono dėkle. Taigi, nukentėjusioji stebėjo kaltinamąjį ir reikalavo grąžinti jo pagrobtą jos telefoną, tačiau šis viską neigė. Policijos laukti atsisakė ir pasišalino, o vėliau, matęs nukentėjusiąją su policija, priėjęs nebuvo ir dėl susidariusios situacijos nesiaiškino. Tai parodo kaltinamojo ypatingą įžūlumą ir padaryto nusikaltimo pavojingumą.

50.2. Kišenvagystės metu iš tuo metu dar buvusios mažametės K. J. (gimusios (duomenys neskelbtini)), kurią kaltinamasis įvykdė 2019 m. sausio 14 d. apie 18:33 val., viešojo transporto sustojime „Licejus“, Vilniuje, pastarasis elgėsi gan ižuliai dėl to, kad savo nusikalstamus veiksmus nukreipė į mažametį asmenį, kuris negalėjo niekaip apsiginti, o dėl sukelto šoko, negalėjo nedelsiant paprašyti aplinkinių pagalbos. Mažametės telefoną išėmė iš šios drabužių, jai matant ir iš autobuso išlipo prieš pat uždarant duris. Dėl to veika laikytina pavojinga, ką nurodė ir įstatymo leidėjęs, įtvirtinęs šią veiką antroje aptariamo straipsnio dalyje, numatančią atsakomybę už nusikaltimą, padarytą esant kvalifikuojančiam požymiui. Teismas sprendžia ir tai, kad konkrečiu atveju yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

50.3. Vagystės loterijų bilietų iš parduotuvės „Maxima“ 2019 m. vasario 22 d., apie 14:25 val., atveju kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Veika padaryta nukreipiant kasininkės dėmesį klaidingais judesiais bei pasinaudojus jos užimtumu su kitais pirkėjais.

50.4. Viešosios tvarkos pažeidimas padarytas panaudojus peilį, kuriuo, 2019 m. balandžio 15 d. apie 16:35 val., viešoje vietoje, matant aplinkiniams, buvo tyčia sužalotas nukentėjusysis J. G.. Šios veikos padarymo metu kaltinamasis sužeidė peiliu nukentėjusiojo koją, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Todėl veika pavojinga, nes sunkesnių pasekmių pavyko išvengti dėl nukentėjusiajam suteiktos pagalbos ir atsitiktinumo, nes peiliu nebuvo sužalota gyvybiškai svarbi nukentėjusiojo kūno dalis. Šią veiką kaltinamasis padarė tyčia, būdamas apsisvaiginęs nuo alkoholio. Todėl laikytina, kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

51. Visos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Jos yra baigtos. Teismas nenustatė nei vienos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nuosprendžio 50.2. ir 50.4. pastraipos). Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis, šioje byloje nustatytus apysunkius nusikaltimus - 2019 m. sausio 5 d. apie 18:35 val. (kišenvagystė iš K. D.), 2019 m. sausio 14 d. apie 18:33 val. (kišenvagystė iš mažametės K. J. (gimusios (duomenys neskelbtini)), padarė būdamas dar neteistas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalį, padarytą 2018 m. lapkričio 27 d., 50:40 val. (BK 97 straipsnio 1 dalis). Gi kitas dvi veikas - 2019 m. vasario 22 d., apie 14:25 val. (nedidelės vertės turto vagystė iš UAB "Maxima" parduotuvės, Vilniuje, Žirmūnų g. 89A) ir 2019 m. balandžio 15 d. apie 16.35 val. (viešosios tvarkos sutrikdymą, nežymiai sužalojant nukentėjusįjį J. G.), A. L. padarė 2019 m. vasario 22 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamajam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-809-893/2019, kuriuo jis nuteistas už 2019 m. sausio 22 d. padarytą apysunkį nusikaltimą (kišenvagystę), numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Aptariamu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, 2019 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. T-701-893/2019, pakeista į areštą - 88 (aštuoniasdešimt aštuonių) parų. Vadinasi, ankstesnių bausmių, viena kurios už analogišką veiką – kišenvagystę, paskirtis nebuvo pasiekta.

52. Dėl aptarto, vertintina ir kaltinamojo asmenybė, kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, susijusį su darbo santykiais ar verslu, deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, buvo ne kartą teistas ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse: 1) Didžiojoje Britanijoje teistas 11 kartų, nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. vasario 1 d., už vagystes ir narkotinių medžiagų disponavimą, pasipriešinimą pareigūnui, tyčinį turto sugadinimą ar sunaikinimą, nusikaltimus viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymas ir panaudojimą, (vagystė parduotuvėje; nusikaltimas valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus); 2) Nyderlandų Karalystėje teistas 2 kartus, t. y. 2018 m. balandžio 5 d. už dokumento suklastojimą, o 2018 m. liepos 23 d. už nesunkų kūno sužalojimą, vagystę, kurios metu panaudojo smurtą ar ginklą arba asmeniui grasino smurtu ar ginklais. Todėl laikytina, kad už nusikaltimus, padarytus nuo 2014 m. kovo 25 d., kaltinamasis laikomas teistu, nors nusikaltimai buvo padaryti kitose Europos Sąjungos valstybės narėse teismų priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (2014 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. XII-776 keista BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 13 d.).

52.1. Kaltinamasis, nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. balandžio mėnesio baustas už šiuos administracinius nusižengimus (2 T., b. l. 61-75): 1. Smulkios vagystės (ANK 108 straipsnis), padarytos: 1) 2019 m. vasario 22 d. apie 19:35 val. pavogė loterijos bilietus už 16 EUR, iš parduotuvės „Maxima“, Bazilijonų g. 3, Vilniuje; 2) 2019 m. vasario 15 d. Žirmūnų g. 62, PC „RIMI“, loterijos bilietai už 92 EUR; 3) 2019 m. vasario 8 d. iš Žirmūnų g. 62, PC „RIMI“, loterijos bilietai už 47 EUR; 4) 2019 m. vasario 7 d. PC „IKI“, P.Lukšio g. 34, loterijos bilietus už 35 EUR; 5) 2019 m. sausio 31 d., PC „IKI“, Šeškinės g. 32, loterijos bilietus už 38 EUR; 6) 2019 m. sausio 25 d., Žirmūnų g. 64, PC „HYPER RIMI“, loterijos bilietai už 60 EUR; 7) 2019 m. sausio 24 d., Žirmūnų g. 64, PC „HYPER RIMI“, loterijos bilietai už 65 EUR; 8) 2019 m. sausio 20 d., Žirmūnų g. 2, „IKI“, loterijos bilietų už 45 EUR; 2. Rūkymas viešoje vietoje (ANK 492 straipsnio 1 dalis); 3. Važiavimas viešuoju transportu be bilieto (ANK 446 straipsnio 4 dalis); 4. KET pažeidimas (ANK 428 straipsnio 6 dalis).

53. Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam A. L. griežčiausias sankcijas, kurios numatytos už jo padarytus nusikaltimus, paskiriant:

- už nusikalstamą veiką - 2019 m. sausio 5 d. padarytą apysunkį nusikaltimą (kišenvagystė iš K. D.), numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, terminuotą laisvės atėmimo bausmę 3 metus laisvės atėmimo;

- už nusikalstamą veiką - apysunkį nusikaltimą (kišenvagystė iš mažametės K. J.), numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, 3 metams 3 mėnesiams;

- už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė (areštas), 40 parų arešto;

- už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatyta BK 284 straipsnyje skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams.

54. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsni 1, 3, 4 dalių ir 5 dalies 2 punkto bei 6 dalies pagrindu (pradžioje iš dalies sudedant bausmes už apysunkius nusikaltimus ir už nesunkų nusikaltimą, o po - apimant už baudžiamąjį nusižengimą padarytą bausmę), paskiriant A. L. galutinę, subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Tačiau atsižvelgtina, kad paskyrus suėmimą, šios kardomosios priemonės terminas skaičiuojamas nuo kaltinamojo laikino sulaikymo momento, t. y. nuo 2019 m. balandžio 15 d., 17:00 val., ir įskaitytinas visas laikas, išbūtas suėmime iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių

55. A. L. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio pagrindu kaip įtariamasis 2019 m. balandžio 15 d., 17.00 val. (2 T., b. l. 9). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (2 T., b. l. 22-24). Suėmimo terminas buvo pratęstas šiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis: 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi - nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. birželio 15 d. (2 T., b. l. 32-34); 2019 m. birželio 6 d. nutartimi - nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. (2 T., b. l. 37-39); 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi - 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d.; 2019 m. spalio 24 d nutartimi - nuo 2019 m. lapkričio 15 d. trims mėnesiams, t. y. iki 2020 m. vasario 15 d. (2 T., b. l. 200-202). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendis įsiteisės.

56. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. L. taikyta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 24941142, išduoto 2019 m. vasario 4 d. Vilniaus aps. VPK Migracijos valdyboje (19), paėmimas (1 T., b. l. 106-107), naikintina ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 24941142 grąžintinas A. L..

57. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su vaizdo įrašais (2 T., b. l. 187-188), paliktinos saugoti byloje.

58. 2019 m. balandžio 4 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu pas A. L. rasti ir paimti: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, USB raktas "Mezon" 4G, laikrodis "Casio", mobiliojo ryšio telefonas Nokia (išjungtas), medicininė pažyma, darbo ieškančiojo atmintinė, du lombardo paskolos bilietai Nr. 353 ir Nr. 1174, 65 centai, buvo grąžinti A. L. išskyrus pasą (1 T., b. l. 101).

59. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. L. 2019 m. balandžio 15 d., 17:42 val. (šį laikinai sulaikant) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu paimtus akinius, žiurykles ir USB atmintinę (2 T., b. l. 7).

59.1. Iš A. L. 2019 m. balandžio 15 d., paimtiems 14,22 (keturiolika eurų, 22 ct), taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kadangi byloje didžiąja dalimi patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalavimai dėl turtinės, o vienu atveju, ir dėl neturtinės, žalos atlyginimo (BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalys), ir šią prievartos priemonę taikyti, nuosprendžio įsiteisėjimo atveju, iki pinigai bus panaudoti daliai priteistų ieškinių atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje, už nusikalstamą veiką - 2019 m. sausio 5 d. padarytą apysunkį nusikaltimą (kišenvagystė iš K. D.), ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę 3 metams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje, už nusikalstamą veiką – 2019 m. sausio 14 d. padarytą apysunkį nusikaltimą (kišenvagystė iš mažametės K. J.), ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę 3 metams 3 mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 4 dalyje, už nusikalstamą veiką – 2019 m. vasario 22 d. padarytą baudžiamąjį nusižengimą, ir paskirti jam trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę - 40 parų arešto;

- BK 284 straipsnyje, už nusikalstamą veiką – 2019 m. balandžio 15 d. padarytą nesunkų nusikaltimą, ir paskirti jam terminuota laisvės atėmimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams.

Paskirtas bausmes subendrinti, pradžioje iš dalies sudedant bausmes už apysunkius nusikaltimus ir už nesunkų nusikaltimą, o po to, apimant už baudžiamąjį nusižengimą padarytą bausmę (BK 63 straipsni 1, 3, 4 dalys, 5 dalies 2 punktas, 6 dalis), ir paskirti A. L. galutinę, subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą suėmime nuo 2019 m. balandžio 15 d., 17:00 val. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į kurį jau yra įskaitytas ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

A. L. byloje taikomą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, panaikinti, ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą grąžinti A. L..

Visiškai tenkinti nukentėjusiosios K. D. patikslintą civilinį ieškinį ir priteisti jai iš A. L. 350 EUR (trys šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti S. J. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš A. L. 391,21 EUR (trys šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 21 ct) S. J., kuri atstovauja nepilnametę dukrą K. J..

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios K. D. patikslintą civilinį ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš A. L. 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti nepilnametei K. J., kurią atstovauja S. J..

Visiškai tenkinti UAB „MAXIMA LT“ byloje pareikštą civilinį ieškinį, ir priteisti iš A. L. EUR (vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai) UAB „MAXIMA LT“ turtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį, ir priteisti iš A. L. 41,37 EUR (keturiasdešimt vienas euras, 37 ct) turtinei žalai Vilniaus teritorinės ligonių kasų naudai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – CD laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. L. akinius, žiurykles ir USB atmintinę, kurie buvo paimti jį sulaikant 2019 m. balandžio 15 d.

Taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. L. sulaikymo metu 2019 m. balandžio 15 d. paimtus 14,22 EUR (keturiolika eurų, 22 ct) pinigus (BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalys), ir ją taikyti iki, nuosprendžio įsiteisėjimo atveju, šie pinigai bus panaudoti daliai priteistų ieškinių atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.