Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. L. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. sausio 5 d. kišenvagystė iš K. D.) laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. sausio 14 d. kišenvagystė iš mažametės K. J.) laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. vasario 22 d. nusikalstama veika) 40 parų arešto;

- pagal BK 284 straipsnį (2019 m. balandžio 15 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, pradžioje iš dalies sudedant bausmes už apysunkius nusikaltimus ir už nesunkų nusikaltimą, o po to, apimant už baudžiamąjį nusižengimą padarytą bausmę, paskirta A. L. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- K. D. 350 Eur turtinei žalai atlyginti;

- S. J., kuri atstovauja nepilnametę dukrą K. J. 391,21 Eur turtinei žalai atlyginti;

- K. J. 150 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- UAB „MAXIMA LT“ 174 Eur turtinei žalai atlyginti;

- Vilniaus teritorinei ligonių kasai 41,37 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1 viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 18.35 val., viešoje vietoje, ties pastatu Gėlių g. 7, Vilniuje, iš K. D. vilkėto palto kišenės pagrobė svetimą, K. D. 350 Eur vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI P20“;

1.2. be to, jis 2019 m. sausio 14 d. apie 18.33 val., Vilniuje, Ozo g. esančioje viešojo transporto stotelėje „Licėjus“, nukentėjusiajai K. J. (gimusiai 2005 m.) lipant į autobusą, iš jos striukės išorinės kišenės ištraukė 384,21 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „APPLE iPHONE 6“, su 7 Eur vertės dėkliuku, tokiu būdu viešoje vietoje pagrobė svetimą, S. J. 391,21 Eur vertės turtą iš asmens drabužių;

1.3. be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2019 m. vasario 22 d., apie 14.25 val., UAB „Maxima“ parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 89A, prekybos salėje prie kasų paėmė 5 vnt. momentinių loterijos bilietų „Aukso bankas“, vieno vertė 2 Eur, viso už 10 Eur, 7 vnt. momentinių loterijos bilietų „Aukso grynuolis“, vieno vertė 1 Eur, viso už 7 Eur, 4 vnt. momentinių loterijos bilietų „Už Žalgirį“, vieno vertė 2 Eur, viso už 8 Eur, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų „Kazino auksas“, vieno vertė 2 Eur, viso už 10 Eur, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų „Sėkmės“, vieno vertė 5 Eur, viso už 25 Eur, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų „Sėkmės“, vieno vertė 10 Eur, viso už 50 Eur, 6 vnt. momentinių loterijos bilietų „Tavo 500 Eurų“, vieno vertė 5 Eur, viso už 30 Eur, 5 vnt. momentinių loterijos bilietų „Tavo 200 Eeurų“, vieno vertė 2 Eur, viso už 10 Eur, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų „Bingo“, vieno vertė 3 EUR, viso už 9 Eur, 3 vnt. momentinių loterijos bilietų „Karališki turtai“, vieno vertė 3 EUR, viso už 15 EUR, kuriuos įsidėjo į su savimi turėtą žurnalą ir, nesusimokėjęs už juos, išnešė pro kasą bei pasišalino iš parduotuvės, pagrobdamas svetimą, UAB „Maksima LT“ priklausantį nedidelės 174 EUR vertės turtą;

1.4. be to, jis sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: 2019 m. balandžio 15 d. apie 16.35 val., būdamas apsisvaiginęs nuo alkoholio, Vilniuje, gatvėje (duomenys neskelbtini) pastatu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia peiliu sužalojo nukentėjusįjį J. G., sužeisdamas pastarojo koją, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliantas, savo kaltę dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (tarp jų ir dėl J. G. sužalojimo peiliu) pirmosios instancijos teisme pripažino pilnai, tik neigia padaręs kišenvagystes, ginčija šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir prašo jas perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Dėl A. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. veika dėl telefonų vagystės iš K. D. ir K. J. drabužių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl pakanka padaryti bent vieną iš jų. Kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. L. pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiųjų K. D. ir K. J. drabužių, nuteistojo argumentai, kad viešas transportas yra vieša vieta, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį veika gali būti kvalifikuota tik tuomet, kai pagrobtas didelės arba labai didelės vertės turtas iš saugomos teritorijos (namų), todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

9. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Nors A. L. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

10. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje 2019 m. rugpjūčio 8 d. duotų nuketėjusiosios K. D. parodymų matyti, kad ji iki įvykio A. L. nepažinojo. 2019 m. sausio 4 d. apie 19 val. važiavo troleibusu Nr. 2 į Kauno g.ir sėdėdama troleibuso priekyje prie vairuotojo naudojosi telefonu. Turėjo išlipti „Gėlių“ stotelėje, todėl atsistojusi, telefoną įsidėjo į dešinę palto kišenę ir nuėjo prie vidurinių autobuso durų. Tuo metu tada dar jai nepažįstamas A. L. atsistojo, ją stumtelėjo troleibuse prie durų, o kai atsidarė durys, jis išlipo ir greitai nuėjo. Ji įkišo ranką į kišenę paimti telefono, bet nei vienoje kišenėje jo nebuvo, rankinėje taip pat nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad A. L. pradėjo greitai eiti, ėjo jam iš paskos maždaug 5 m atstumu ir pamatė, kad jam iškrito kažkokie daiktai. Po dingusio telefono dangteliu ji turėjo baltos spalvos SWED banko kortelę ir auksinę nuolaidų kortelę iš savo darbovietės, todėl pamačiusi iškritusias aukso spalvos ir baltos spalvos korteles, suprato, kad tai jis pagrobė telefoną, tada sustabdė jį ir paprašė telefoną atiduoti. Jis atsakė, kad jos telefono neturi. Kai ji pasakė, jog matė iškritusius daiktus, kurie buvo po jos telefono, jis pradėjo kraustyti kišenes, išsitraukė auksinį „Iphone“ telefoną, šiukšlių, visokių daiktų, bet jos telefono nebuvo. Jis kraustė ne visas, o tik galines kelinių ir priekines striukės kišenes. Jai pasakius, kad kvies policiją, jis pasakė, kad neturi laiko ir pasišalino. Ji pasijuto nesaugiai, nes buvo tamsu, todėl nuėjo iki ten, kur turėjo vykti gimtadienis, ir nedelsiant, 18.47 val. apie įvykį pranešė policijai, nurodydama, kad prieš 10 minučių pavogė jos mobilaus ryšio telefoną „Huawey P20“, kad įtaria, jog telefoną galėjo pavogti į narkomaną panašus asmuo, apie 30-40 metų, 160 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjęs tamsią striukę, mūvėjęs šviesius mėlynus džinsus, veidas su barzda, pilkos spalvos žiemine kepure. Su policijos pareigūnais važinėjo po stoties rajoną, ieškojo panašaus asmens, bet nerado.(t. 2 b.l. 129-130) Abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo: jie išsamūs ir neprieštaringi, atitinka 2019 m. sausio 6 d. protokole-pareiškime nukentėjusiosios K. D. nurodytas faktines aplinkybes, kad 2019 m. sausio 5 d. apie 18.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie 30 metų amžiaus vyras, ištraukė iš jos palto šoninės kišenės rožinės spalvos, 350 EUR vertės, mobilų telefoną „HUAWEI P20“ bei pasišalino (t.1, b.l. 8) ir visiškai sutampa su K. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad troleibuse ją pastūmė nepažįstamas vyriškis ir, ją aplenkdamas, išlipo iš troleibuso. Ji išlipo paskui jį ir pastebėjo, kad iš palto šoninės kišenės dingo telefonas. Ji nuėjo paskui tą vyriškį. Eidama paskui jį pastebėjo, kad jam iš rankų iškrito dvi kortelės. Viena kortelė buvo aukso spalvos, kita balta. Prie savo telefono ji laikė SWED banko kortelę baltos spalvos ir nuolaidų kortelę aukso spalvos. Dėl to, jai kilo įtarimas. Ji pribėgo prie šio vyriškio, paprašė atiduoti jai mobilų telefoną, kurį jis ištraukė iš jos kišenės troleibuse. Vyriškis pradėjo viską neigti, sakydamas, kad jis nieko neėmė, pradėjo traukti iš galinių savo kišenių įvairius daiktus. Jis liepė jai paskambinti į savo numerį. Ji atsakė, kaip gi j paskambins, jei jis jos telefoną išjungė, nes tik dėl to pas jį iškrito jos kortelės, kurios buvo prie telefono. Vyriškis pradėjo ją kaltinti, kad ji kalba nesąmones, pradėjo šalintis link stoties. Tuo metu ji pasimetė, išsigando, gali atpažinti tą nepažįstamą vyriškį. Jo amžius apie 30 metų, buvo apžėlęs, apie 165 cm ūgio, tamsaus gymio, tamsių plaukų; su pilkos spalvos kepure, juodos spalvos striuke, šviesiais mėlynos spalvos džinsais; kalbėjo lietuvių kalba su rusišku akcentu. Dėl vagystės ji patyrė turtinę 350 EUR žalą (t.1, b.l. 26-28). Tai, kad nukentėjusioji K. D. teisiamajame posėdyje suklydo nurodydama, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2019-01-04, nėra pagrindas teigti, kad jos parodymai yra prieštaringi.

11. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad buvo pažeista asmens parodymo atpažinti tvarka, nes nukentėjusiajai K. D. buvo pateikta tik viena A. L. nuotrauka, pažymėtina, jog, iš tikrųjų, nukentėjusioji K. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jai pirmą kartą nuvykus į komisariatą, buvo pateikta 9 puslapiai po 12 nuotraukų, tačiau ji A. L. neatpažino. Dar po mėnesio, jai paskambino ir pasakė, kad tikriausiai rado tą žmogų. Parodė vieną to žmogaus nuotrauką, kuri buvo nespalvota. Prieš tai ją apklausė, kaip tas žmogus atrodė. Ji atsiminė to asmens bruožus ir tai, kad jis buvo su kepure ir su barzda, randų nematė, nes buvo tamsu, taip pat nematė, ar turi tatuiruočių. Teisiamajame posėdyje ji parodė, jog visiškai įsitikinusi, kad tai tas pats asmuo, jį atpažįsta iš išvaizdos, kurią atsimena, taip iš rusų kalbos akcento. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusioji K. D., teigdama, kad jai buvo parodyta tik viena galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens nuotrauka, galėjo sąžiningai suklysti, nes apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodymą asmens iš fotonuotraukų atpažinti veiksmą atlikęs Vilniaus apskrities Vilniaus miesto trečiojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas K. V. paneigė tai, kad galėjo nukentėjusiajai parodyti tik vieną fotonuotrauką. Jis parodė, kad nuketėjusioji K. D. buvo kviesta bent du kartus. Pirmąjį kartą jai buvo pateikta į 2 PK pristatytų asmenų kartoteka, ir buvo rodoma daug nuotraukų, esančių kompiuteryje. Ji 2019 m. sausio 22 d. iš kartotekos asmens, pavogusio jos telefoną, neatpažino (t.1, b.l. 44-46). Antrąjį kartą buvo atliktas atpažinimą iš nuotraukų. Buvo iš anksto paruoštos 6 nuotraukos. A. L. buvo įtrauktas į atpažinimą iš nuotraukų ir nukentėjusioji neabejodama iš karto jį atpažino. Yra foto lentelė, kur ji parodo nuotraukoje Nr. 6 vyrą, t. y. A. L. (t.1, b.l. 47-50). Netikėti policijos pareigūno parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios suklydimo nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios nepilnametės K. D. parodymais ir nors nukentėjusioji nerado pas kaltinamąjį savo telefono, visgi, konkrečiu atveju faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, nustatyta, jog nukentėjusioji telefono rankoje neturėjo gan trumpą laiko tarpą, prieš išlipdama stotelėje jį telefoną įsidėjo į palto kišenę, o jo dingimą pastebėjo nedelsiant išlipusi, kai nuteistasis, išlipdamas iš troleibuso ir aplenkdamas, ją pastūmė. Aplink jokių kitų keleivių šalia nebuvo, tik nuteistasis ją pastumdamas, nukreipė jos dėmesį. O po to, nukentėjusioji pamatė nueinančiam A. L. iš rankų iškritusias kelias korteles, kurias ji laikė dingusio telefono dėkle. Nuteistasis A. L. neigė ėmęs telefoną, tačiau parodė nukentėjusiajai ne visų savo drabužių kišenių turinį ir nesutiko kviesti policiją. Be to, pats A. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad važiavo minėtu troleibusu ir išlipo kartu su nukentėjusiąja, kad ji reiškė jam pretenzijas dėl pavogto telefono, kad jis neiškraustė kelnių kišenių, kad po to stebėjo nukentėjusiąją prie parduotuvės „IKI“ autobusų stotyje maždaug už 10-15 metrų atstumu, kur ji žvalgėsi aplinkui ir kalbėjosi su policijos pareigūnais, kurie buvo išlipę iš automobilio. Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. negalėjo paaiškinti, kodėl iš tokio atstumo jo nepastebėjo nei nukentėjusioji, nei policijos pareigūnai, kodėl jis atsisakė laukti policijos ir pasišalino, pareiškęs, kad skuba, jeigu po to, pasak paties nuteistojo, prie parduotuvės „IKI“ autobusų stotyje maždaug už 10-15 metrų atstumu stebėjo nukentėjusiąją, kur ji žvalgėsi aplinkui ir kalbėjosi su policijos pareigūnais, tai yra, akivaizdžiai suvokdamas, kad kalbama apie jį, A. L. vengė prieiti prie nukentėjusiosios ir policijos patrulių, kad paaiškinti susidariusią situaciją, jeigu jo manymu, tai buvo nesusipratimas.

12. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. L., 2019 m. sausio 5 d., apie 18.35 val., viešoje vietoje, ties pastatu Gėlių g. 7, Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, iš K. D. vilkėto palto kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiosios 350 EUR vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI P20“, – todėl pirmosios instancijos teismas, nuteistojo veiką kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip kišenvagystę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

14. Byloje esantys įrodymai paneigia ir kitus nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentus, kad jis viešoje vietoje S. J. priklausančio 391,21 Eur vertės turto – mobilaus ryšio telefono „APPLE iPHONE 6“, su 7 Eur vertės dėkliuku – iš jos nepilnametės dukros K. J. drabužių nepagrobė.

15. Teisiamajame posėdyje 2019 m. spalio 24 d. su psichologe, atskiroje patalpoje, bei dalyvaujant Vilniaus VTAS atstovui, apklausta nepilnametė nukentėjusioji K. J. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 280 straipsnis), parodė, kad 2019 m. sausio 14 d. apie 18.33 val., Vilniuje, Ozo g. esančioje viešojo transporto stotelėje „Licėjus“ ji su motina laukė 53 autobuso, kuriam atvykus, įlipo pro galines duris, o mama įlipo per priekines. Jai įlipus prie jos priėjo nepažįstamas vyras, ištraukė telefoną iš jos kairės apatinės išorinės striukės kišenės, apsižvalgė ir pabėgo iš autobuso , užsidarant jo durims. Kai jis įkišo ranką į jos kišenę ir pasiėmė telefoną, ji tai matė, pajautė, kad kažkas įkišo ranką į jos striukės kišenę, bet nieko nepasakė, nes buvo šoke. Ji matė jo rankose savo telefoną, jis apžiūrėjo telefoną, įsidėjo į kišenę, apsižvalgė ir nubėgo. Tuo metu autobuso durys užsidarinėjo, ji negalėjo išlipti ir autobusas pradėjo važiuoti. Jos mama prašė sustoti, bet vairuotojas nesustojo. Ji įsidėmėjo pagrobėjo veidą. Jis buvo su barzda, rudų akių. Šį žmogų ji pastebėjo dar stotelėje, kai telefonas buvo jos striukės kišenėje. Jis žvalgėsi į visus stotelėje buvusius žmones. Ten buvo daug žmonių, jis įlipo paskutinis. Po to ji buvo apklausta policijos komisariate. Pagal fotografiją reikėjo išsirinkti žmogų. Kompiuteryje buvo daug žmonių nuotraukų – vyrų su barzda, rudomis akimis. Ten ji pamatė tą vyrą, kuris pavogė iš jos telefoną. Atpažino jį iš išvaizdos, akių, galvos formos, kūno sudėjimo, nuotraukoje buvo ta pati striukė. Labiausiai atkreipė dėmesį į jo mažą nosį ir barzdą prie nosies. Ji ilgai žiūrėjo į jo veidą, autobuse buvo šviesu, gerai įsidėmėjo.

16. Abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, jog prieš dvi savaites, tikslios datos neatsimena, apie 18.35 val., ji su mama atėjo į viešojo transporto sustojimą „Licėjus“. Atvykus maršrutiniam autobusui Nr. 53, bandė įlipti į autobusą per autobuso antras duris, bet joms neatsidarius, ji nuėjo prie trečių autobuso durų. Prieš jai įlipant į autobusą, prie jos stovėjo nepažįstamas vyras. Jai lipant į autobusą ji pamatė, kai tas pats vyras iš jos striukės dešinės kišenės ištraukė jos telefoną „iPhone“. Po telefono ištraukimo užsidarė autobuso durys, ji liko autobuse, o vyras, ištraukęs telefoną, liko stotelėje. Vyras iš pat pradžių apsidairė, tada pradėjo bėgti, šiek tiek pabėgęs pradėjo eiti. Ji labai išsigando, pradėjo šaukti mamą, kuri į autobusą buvo įlipusi per antras autobuso duris. Iškart mamai papasakojo, kas įvyko. Ji nieko nedarė telefono ištraukimo metu: nešaukė, nerėkė. Vyras, ištraukęs telefoną, jai nieko nesakė, jos nestumdė, nemušė Ji įsidėmėjo vyrą, kuris ištraukė telefoną, galėtų jį atpažinti. Jis apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, 180 cm ūgio, juodos spalvos trumpai kirptais plaukais, juodos spalvos trumpa barzda, rudomis akimis. Vyras pagrobė jos pilkos spalvos telefoną „iPhone“ (t.1, b.l. 83).

17. Šiuos nukentėjusiosios K. J. parodymus papildo ir patvirtina kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, kaip antai 2019 m. rugpjūčio 8 d. apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji S. J. (nukentėjusiosios nepilnametės K. J. motina) parodė, kad 2019 m. sausio mėnesio pradžioje ar viduryje, apie 19 val., ji su dukra buvo nuvykusi pramogauti į „Ozo“ prekybos centrą. Atvykus 53 autobusui, ji stovėjo prie antrų durų, kurios ilgai neatsidarė, todėl dukra nubėgo prie trečiųjų durų, kurios atsidarė greičiau. Dukrai įlipus į autobusą, ji pamatė, jog ji pasimetusiu žvilgsniu ieškojo jos, kažką nerišliai kalbėjo, buvo patyrusi labai didelį stresą, visa drebėjo, verkė, pasakė: „pavogė“. Papasakojo, jog jai lipant laiptais į autobusą, kažkoks dėdė iš jos dešinės kišenės ištraukė telefoną. Ji viską matė, atsisuko į jį, bet išsigando, nešaukė, nežinojo ką daryti, norėjo kuo greičiau surasti ją. Sugrįžus į namus, atvažiavo policija, dėl įvykio parašė pareiškimus. Dukra nupasakojo kaip pagrobėjas atrodo. Ji turi fotografinę atmintį. Nurodė kokių akių, plaukų asmuo, kad jis buvo su barzda, taip pat nurodė striukės spalvą. Jas buvo iškvietę į policijos komisariatą, kur liudijo kartu su psichologais. Dukrai parodė nuotraukas ir ji iš karto atpažino A. L..

18. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios S. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1, b.l. 74-75.) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 d.), apie tai, kad 2019 m. sausio 14 d. apie 18.30 val., ji su dukra K. J. atėjo į Vilniuje, Ozo g-je esančią viešojo transporto stotelę „Licėjus“. 53-čio maršruto autobusas atvažiavo apie 18.33 val. Norėjo įlipti per antras autobuso duris, bet jos iškart neatsidarė, todėl dukra nuėjo prie trečių durų. Atsidarius durims ji įlipo į autobusą ir išgirdo, kad dukra ją kviečia. Kai dukra priėjo prie jos, dukra buvo labai susijaudinusi, verkė, sakė, kad jis pavogė telefoną ir rodė į priekinę autobuso dalį. Iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, bet kai dukra aprimo, pasakė, kad įlipant į autobusą prie jos stovėjęs nepažįstamas vyras į jos išorinę dešinės pusės striukės kišenę įkišo ranką ir, ištraukęs jos telefoną, nubėgo link Licėjaus. Ji to vyro nematė, nes autobusas jau buvo nuvažiavę nuo stotelės. Apie vagystę ji pranešė sugyventiniui, šis kreipėsi į policiją. Pasak dukters, vyras buvo apie 30-40 metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su juodos spalvos trumpai kirptais plaukais, su juodos spalvos trumpa barzda, tamsiomis akimis, apsirengęs tamsiai mėlynos ar violetinės spalvos trumpą striuke, su juodos spalvos kelnėmis. Dukra sakė, kad jis dar apsidairė, ar niekas nematė, ir tuomet labai greit pradėjo eiti. Dukra labai išsigando, nerėkė ir jo už rankos negriebė. Jis jos nemušė, nestumdė, nieko nesakė. Pasak dukters jo veidą įsidėmėjo ir atpažintų. Buvo pagrobtas išmanusis telefonas „APPLE IPHONE 6“, IMEI (duomenys neskelbtini) ser. Nr. (duomenys neskelbtini), partijos Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 32 Gb talpos, vertė 356 EUR. Telefonas buvo įdėtas į 7 EUR vertės silikoninį, permatomą dėkliuką (t.1, b.l. 74-75). Minėtus įrodymus taip pat patvirtina ir papildo BIRT žiūryklės duomenys, kur užfiksuota, kad 2019 m. sausio 14 d. 18.56 val. nukentėjusiosios vyras I. S., telefonu pranešė, jog „Licėjaus“ stotelėje, lipant į 53 autobusą, iš nepilnametės K. J. buvo pavogtas mobilusis telefonas „iPhone 6“. Įtariamas vyras, apsirengęs tamsiai mėlyna striuke, su barzda, apie 30-40 metų amžiaus (t. 1, b.l. 69). Iš nukentėjusiosios S. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. sausio 14 d., apie 18.33 val., Vilniuje, Ozo g., viešojo transporto stotelėje „Licėjus“, nepažįstamas vyras, atvirai iš dukters K. J. striukės išorinės kišenės pavogė išmanųjį telefoną ‚APPLE IPHONE 6“, kurio vertė 356 EUR, įdėtą į dėkliuką, kurio vertė 7 EUR. Padaryta 363 EUR turtinė žala (t.1, b. l. 63). Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019 m. sausio 31 d. protokolo matyti, jog nepilnametė K. J. tarp jai parodytų šešių vyrų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį vyrą (A. L.), kuris iš jos striukės išorinės kišenės ištraukė jos telefoną „iPhone“. Nukentėjusioji atpažino asmenį iš veido bruožų, plaukų, akių ir drabužių (t.1, b.l. 88-89).

19. Visi šie įrodymai patvirtina, kad A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, 2019 m. sausio 14 d. apie 18.33 val., Vilniuje, Ozo g. esančioje viešojo transporto stotelėje „Licėjus“, mažametei nukentėjusiajai K. J. (gimusiai 2005 m.) lipant į autobusą, savo nusikalstamus veiksmus nukreipdamas į mažametį asmenį, kuris negalėjo niekaip apsiginti, o dėl sukelto šoko, negalėjo nedelsiant paprašyti aplinkinių pagalbos, iš jos striukės išorinės kišenės jai matant, ištraukė 384,21 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną „APPLE iPHONE 6“, su 7 EUR vertės dėkliuku, ir iš autobuso išlipo prieš pat uždarant duris, tokiu būdu viešoje vietoje pagrobė svetimą, S. J. 391,21 EUR vertės turtą iš jos mažametės dukros K. J. drabužių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. L. veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip kišenvagystę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju viešame eismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai yra susieti tarpusavyje bei papildo vieni kitus, todėl teigti, kad kokie nors byloje esantys duomenys, kuriais pagrįsti nuteistajam A. L. pareikšti kaltinimai dėl jam inkriminuotų kišenvagysčių iš nepilnamečių K. D. ir K. J., neatitinka įrodymams keliamo liečiamumo (sąsajumo) reikalavimo BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme, nėra pagrindo.

Dėl chuliganiškų veiksmų prieš nukentėjusįjį J. G.

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. taip pat ginčija teismo sprendimą, kur jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo grindžiama nukentėjusiojo J. G. parodymais. Teigia, kad pastarasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi.

22. Kolegija, vertindama šį nuteistojo skundo argumentą, pažymi, kad apylinkės teismas, nustatydamas, kad A. L. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, kuri buvo vieša, iš chuliganiškų paskatų peiliu sužalojo J. G., juo durdamas į koją ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokį kaltinimą pagrįstai grindė nukentėjusiojo J. G. parodymais, nes jo parodymus patvirtino kiti byloje nustatyti įrodymai.

22.1. Tai, kad nuteistasis A. L. aptariamu laiku ir vietoje dūrė peiliu nukentėjusiajam J. G., patvirtina BIRT žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad įvykio laiku G. G. prisistatęs asmuo pranešė, kad jo draugui peiliu kažkas sužalojo koją (t. 1 b.l. 144-145). BIRT žiūryklės duomenimis iš pranešėjo G. G. nurodytos įvykio vietos į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę buvo pristatytas nukentėjusysis J. G., kuriam buvo nustatyta dešinės šlaunies durta žaizda (t. 1 b.l. 146). Iš vyriausiosios patrulės M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-04-15 apie 16.35 val., gavus G. G. pranešimą, kad draugui kažkas peiliu sužalojo koją. Nuvykus į vietą ir bendraujant su pranešėju G. G. ir nukentėjusiuoju J. G., jie nurodė asmens, kuris tai padarė, požymius. Dirbant pagal šių asmenų nurodytus požymius, netrukus buvo pastebėtas ir sulaikytas šiuos požymius atitinkantis asmuo – A. L. (t. 1 b.l. 143).

22.2. Nukentėjusysis J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius ir detalius parodymus, kad jį aptariamu laiku ir vietoje peiliu sužalojo A. L., apie tai jis parodė: 2019-04-15 apie 16.35 val. jam einant iš miškelio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) pasato Vilniuje, prie geležinkelio bėgių jis susitiko A. L., kuris jam netikėtai dūrė peiliu į dešinę koją ir nuo jo atsitraukė. Už ką jam dūrė, jis nežino, konfliktų su juo neturėjo. Jo prašymu, kartu su juo buvęs Grigorij iškvietė greitąją med. pagalbą (t. 1 b.l. 169, 174, t. 2 b.l. 155-156).

22.3. Iš nukentėjusiojo J. G. parodymų yra žinoma, kad jis įvykio dieną buvo vartojęs narkotines medžiagas, tačiau nėra duomenų, kad jo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų būtų sukliudęs jam suprasti įvykio aplinkybes ir teisingai apie jas papasakoti. Kadangi jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus, teismas, pripažindamas A. L. veiksmus prieš J. G. nusikalstamais, pagrįstai pripažino J. G. parodymus patikimais įrodymais.

22.4. Kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertino aukščiau aptartus įrodymus ir pagrįstai A. L., pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį dėl jo veiksmų prieš J. G., kai jis viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties, peiliu sužalojo J. G.. Tokie jo veiksmai vertinami kaip veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų, kaip įžūlus elgesys, demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl A. L. paskirtos bausmės

23. Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), įvertinęs padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, mastą, žalos dydį, atsižvelgęs į tai, kad nėra A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą tarp jų ir už smulkias vagystes (t.2, b.l. 61-74), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, susijusio su darbo santykiais ar verslu, du kartus teistas Lietuvos Respublikoje, ne kartą teistas ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse: 1) Didžiojoje Britanijoje teistas 11 kartų: nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. vasario 1 d., už vagystes ir narkotinių medžiagų disponavimą, pasipriešinimą pareigūnui, tyčinį turto sugadinimą ar sunaikinimą, nusikaltimus viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą, vagystę parduotuvėje; nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus; 2) Nyderlandų Karalystėje teistas 2 kartus: 2018 m. balandžio 5 d. už dokumento suklastojimą, o 2018 m. liepos 23 d. už nesunkų kūno sužalojimą, vagystę, kurios metu panaudojo smurtą ar ginklą arba asmeniui grasino smurtu ar ginklais ir nors nusikaltimai buvo padaryti kitose Europos Sąjungos valstybės narėse teismų priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (2014 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. XII-776 keista BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 13 d.), už nusikaltimus, padarytus nuo 2014 m. kovo 25 d., A. L. laikomas teistu, pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimas jam inkriminuotų BK nusikaltimų sankcijose numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Paskirtos bausmės yra tinkami subendrintos, galutinė subendrinta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, švelninti ją dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atidėti paskirtos A. L. bausmės vykdymą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik ją realiai atliekant pataisos namuose, ir šią išvadą tinkamai motyvavo (įvertinęs nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, kaltininko vaidmenį ir jo asmenybę, tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-809-893/2019, už 2019 m. sausio 22 d. padarytą apysunkį nusikaltimą (kišenvagystę), numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta A. L. laisvės apribojimo bausmė, kuri 2019 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. T-701-893/2019, pakeista į 88 (aštuoniasdešimt aštuonių) parų areštą, kas rodo, jog ankstesnių bausmių (viena kurios už analogišką veiką – kišenvagystę) paskirtis nebuvo pasiekta, A. L. nedaro teisingų išvadų ir linkęs nusikalsti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta A. L. 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta, tinkamai individualizuota tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus.

25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, pastebėjo, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl rašymo apsirikimo neteisingai nurodyta, kad iš dalies tenkinus nukentėjusiosios K. D. patikslintą civilinį ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteista iš A. L. nepilnametei K. J., kurią atstovauja S. J. 150 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Visų pirma, neturtinė žala (150 Eur) K. J. priteista pagal patikslintą S. J. o ne K. D. civilinį ieškinį (t.2, b.l. 131). Antra nukentėjusios K. pavardė yra J., o ne J., kaip ir nukentėjusiosios S. pavardė yra J., o ne J. ir nuosprendyje minimos nukentėjusios D. vardas yra K., o ne K.. Pažymėtina, jog šios rašymo klaidos nuosprendžio esmės nekeičia, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jos gali būti ištaisytos BPK 361, 362 straipsnių nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.