Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 13 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens darbužių: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. sausio 22 d., apie 14.20 val., būdamas viešoje vietoje – 10-to maršruto autobuse, visuomeninio transporto sustojimo stotelėje ,,Broniaus Laurinavičiaus skveras", Kalvarijų g., Vilniuje, iš A. K. kelnių kairės pusės priekinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną "HTC", 50 eurų vertės, ir pasišalino iš autobuso, tokiu būdu viešoje vietoje iš asmens drabužių pagrobė svetimą 50 eurų vertės nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. L. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad įvykio metu važiavo 10-to maršruto autobusu ir pravažiavęs vieną sustojimą nuo Vilniuje esančio Žaliojo tilto pamatė kaltinime nurodytą mobiliojo ryšio ant autobuso grindų, tą telefoną paėmė ir laikė visą laiką rankoje, manydamas, kad kas nors į jį paskambins, kortelės neišiminėjo, o kai jis išlipo Broniaus Laurinavičiaus stotelėje jį sulaikė pareigūnai. A. L. teigė, jog šio telefono vogti neketino.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. K. patvirtino savo parodymus, duotus tyrėjui, iš kurių matyti tokios aplinkybės (b. l. 12). 2019 m. sausio 22 d., apie 14.30 val., jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jo nepilnametis sūnus A. K. šiuo metu yra Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate, nes iš jo buvo pavogtas telefonas. Pareigūnas pasiteiravo, ar jis gali atvažiuoti į policijos komisariatą. Jis pasakė, kad gali ir iš karto atvyko į policijos komisariatą. Komisariate prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris buvo su civiliais drabužiais, ir jam trumpai papasakojo, kad jie sulaikė vagį, kuris iš jo sūnaus kišenės ištraukė telefoną. Paminėjo, kad vagis buvo sulaikytas, pas jį rastas jo sūnaus telefonas, taip pat pasakė, kad į policijos komisariatą yra atvežtas ir jo sūnus. Policijos komisariate jam sūnus papasakojo, kad "Žaliasis tiltas" sustojime, jis per vidurines duris įlipo į 10-to maršruto autobusą, jis autobuse iš pradžių atsisėdo į kėdę prie durų, tačiau į kurią, tiksliai nepamena, vėliau atsistojo prie lango, kuris yra priešais vidurines autobuso duris. Sūnus papasakojo, kad kai autobusas privažiavo sustojimą prie Žalgirio gatvės, policijos pareigūnas, kuris buvo su civiliais drabužiais, paprašė visų keleivių, kad jie pasitikrintų, ar pas juos nieko nepavogė. Kai sūnus patikrino savo kišenes, pastebėjo, kad iš jo kelnių kairės pusės priekinės kišenės dingo telefonas "HTC". Apie tai jis pasakė minėtam pareigūnui. Sūnus jam paaiškino, kad telefonu naudojosi paskutinį kartą, kai buvo mokykloje, todėl telefono pamesti negalėjo, nes jis buvo kelnių kišenėje. Telefonas buvo su sudaužytu ekranu, tačiau jis veikiantis, todėl jį vertina apie 50 eurų. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas jam grąžintas, todėl civilinio ieškinio nereikš.

Apklaustas teisme liudytojas J. K. patvirtino savo parodymus, duotus tyrėjui, iš kurių matyti tokios aplinkybės (b. l. 20). 2019 m. sausio 22 d., apie 14.20 val., jis dirbo kartu su vyriausiasiais patruliais M. S. ir A. K. ir Vilniuje, „Žaliasis tiltas“ sustojime, pastebėjo vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai A. L., kuris įlipo į 10 maršruto autobusą per vidines duris. Jis (J. K.) įlipo kartu su juo. Važiuojant autobusu minėtas asmuo stovėjo prie berniuko, kuris buvo apsirengęs žalios spalvos striuke, mėlynomis kelnėmis ir turėjo su savimi ant pečių paprastą ir sportinę kuprinę. Privažiuojant Broniaus Laurinavičiaus stotelę jis (J. K.) pamatė, kaip A. L. įkišo savo ranką į berniuko kelnių išorinę priekyje esančią kairės pusės kišenę ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Privažiavus sustojimą A. L. staigiai išlipo iš autobuso, jis paklausė berniuko, ar pas jį niekas nedingo, tada berniukas pastebėjo, jog neturi mobiliojo ryšio telefono, kurį ką tik turėjo kišenėje. Jis radio ryšiu kolegoms perdavė informaciją, kad dingo telefonas ir asmenį reikia sulaikyti. Tuomet jis toliau nuvažiavo su minėtu berniuku autobusu ir išlipo kitoje stotelėje, o jo kolegos sulaikė A. L.. Kiek žino, Broniaus Laurinavičiaus stotelėje pagrobtą telefoną A. L. laikė rankoje ir bandė išimti SIM kortelę. Asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Apklaustas teisme liudytojas M. S. patvirtino J. K. nurodytas aplinkybes, papildydamas tuo, kad prieš sulaikant A. L. šis nuiminėjo pirmiau nurodyto mobiliojo ryšio telefono nugarėlę, o sulaikius A. L. šis nurodė, kad minėtas telefonas yra jo, bet atrakinti telefono negalėjo.

2019 m. sausio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad: apžiūrimas objektas yra idabrinės spalvos telefonas "HTC"; telefono ekrane viršutinėje dalyje yra sutrūkinėjęs ekrano stikliukas, įtrūkimai yra iki ekrano apačios; telefonas įjungtas, apsaugotas skaičių kombinacijos kodu, suvedus kodą, telefonas atsirakina, suvedus klaviatūroje simbolių kombinaciją *#06# telefono ekrane atsiranda IMEI kodas (duomenys neskelbtini); telefono galinėje pusėje yra užrašas "HTC"; telefonas yra su juodos spalvos plastikiniu dėklu, kurio galinėje pusėje per vidurį yra daugybiniai įbrėžimai (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes šie parodymai vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka kitiems bylos duomenims, pagrindu teismas konstatuoja, kad A. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. sausio 22 d., apie 14.20 val., ir būdamas viešoje vietoje – 10-to maršruto autobuse, visuomeninio transporto sustojimo stotelėje "Broniaus Laurinavičiaus skveras", Kalvarijų g., Vilniuje, iš A. K. kelnių kairės pusės priekinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną "HTC", 50 eurų vertės, ir pasišalino iš autobuso, tokiu būdu viešoje vietoje iš asmens drabužių pagrobė svetimą 50 eurų vertės nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą. A. L. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens darbužių. Tokia A. L. veika atitinka kišenvagystės apibrėžimą ir yra kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes tas, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, atsako pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

A. L. poziciją, kad jis įvykio metu pirmiau nurodyto mobiliojo ryšio telefono nevogė, o jį rado, paneigia šiame nuosprendyje pirmiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Be to, liudytojas J. K. teisme nurodė, kad įvykio metu matė, kaip būtent A. L. iš A. K. kelnių kairės pusės priekinės kišenės ištraukė kaltinime nurodytą mobiliojo ryšio telefoną, o netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes minėti parodymai atitinka kitiems šiame nuosprendyje aptartiems įrodymams. Todėl teismas atmeta A. L. parodymus kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams ir laiko, kad A. L. yra kaltas dėl šioje byloje nagrinėjamos kišenvagystės ir turi būti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nubaustas.

Dėl A. L. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas A. L. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad A. L. yra baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, byloje esantys duomenys liudija ir apie tai, kad jis yra teistas. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. L. yra skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant sankcijos ribose. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. sausio 24 d., t. y. dvi dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. L. įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. sausio 24 d., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.