Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. K., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė E. G. nurodė, kad su atsakovu turi sūnų, kuriam dabar 3,5 metų. Atsakovas nepadeda jo išlaikyti. Atsakovas žadėjo padėti, tačiau vis nurodydavo, kad neturi galimybės mokėti išlaikymo, nes pats neturi pinigų. Nurodė, kad vaiko išlaidas sudaro mokestis už darželį, auklę, nes ji dirba ir savaitgaliais, maistą, drabužius ir pan. Atsakovas skambina vaikui ir ji džiaugiasi, kad jie bendrauja, tačiau nori, kad atsakovas prisidėtų ir pinigais. Atsakovas yra pervedęs pinigų, tačiau nepastoviai. Dovanų atsakovas sūnui beveik neperka, per vaiko pirmas Kalėdas ir šias Kalėdas padovanojo dovaną, tačiau per gimtadienį –neatsiuntė net atvirutės. Nuo išsiskyrimo iki šiol, ji iš atsakovo gavo 833,91 svarų. Kartu su atsakovu pragyveno 5 metus ir kai išskyrė jai liko 14000 svarų skolų, kurias atsakovas žadėjo padėti sumokėti, bet nepadėjo. Jie už paskolos pinigus nusipirko automobilį, kurį atsakovas išeidamas pasiėmė, atsakovas laikė vairavimo teises, kainavo mašinos draudimas, be to, buvo laikas, kai ji nedirbo, nes buvo motinystės atostogose ir paskolos pinigai buvo naudojami pragyvenimui, todėl gautų 833,91 svarų ji nesutinka atimti iš prašomos priteisti išlaikymo skolos, nes laiko tai skolos grąžinimu už paskolą. Ji vaiko išlaikymui išleidžia daugiau nei 400 Eur, todėl mano, kad prašomas priteisti 200 Eur išlaikymas nėra per didelis. Kažkokią dalį už darželį moka valstybė, tačiau yra daugiau išlaidų susijusių su darželiu, kurių valstybė nekompensuoja.

Atsakovas A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius teismui pateikė 2020 m. gruodžio 9 d. išvadą Nr. 6SD-7500 „Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo“, kurioje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. skyriaus darbuotojas nuotolinio ryšio priemonėmis susisiekė su E. G.. Ieškovė informavo, kad šiuo metu su vaiku gyvena užsienyje. Paaiškino, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo motinos gyvenamojoje vietoje atsakovas neprieštarauja. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė būsto nuomos sutartį. 2020 m. gruodžio 7 d. siekiant kuo objektyviau suformuluoti išvadą, skyriaus darbuotojas nuotolinio ryšio priemonėmis susisiekė su A. K.. Atsakovas informavo, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ginčo nėra. A. K. paaiškino, kad jam yra žinoma, jog vaikas su mama gyvena užsienyje, tam neprieštarauja, sprendimas yra priimtas tarpusavio susitarimu. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, E. G. šeimoje, vaiko teisių pažeidimų nebuvo fiksuota. Skyriaus vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama atitinka vaiko interesus. 2020 m. gruodžio 7 d. pokalbio su atsakovu metu, atsakovas paaiškino, jog su vaiku nuolat bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimui jokių kliūčių nėra. Dėl ieškovės prašomos nustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos A. K. nuomonės neišreiškė. Atsižvelgiant į šalių išdėstytas pozicijas, Skyrius savo nuomonę dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teiks po visų įrodymų ištyrimo. Ieškovė prašo iš atsakovo A. K. priteisti po 200 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis sūnui N. K. išlaikyti, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė tuo pačiu nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2019 m. liepos 12 d., todėl už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 3200 Eur (16 mėn. po 200,00 Eur) sumoje. Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, ieškovė neturi kitų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos nustatymo duomenimis, E. G. neįgalumas nenustatytas. Iš gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, A. K. neįgalumas nenustatytas. Skyriaus vertinimu, nepilnamečiui vaikui prašomas priteisti 200,00 Eur išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo prašo spręsti teismo.

Teismo posėdžio metu institucijos, duodančios išvadą, atstovė Monika Motiekaitytė nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir institucijos pateiktoje išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausia nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė E. G. vienu iš ieškinio reikalavimų teismo prašė nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą jos gyvenamojoje vietoje, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Kadangi dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių ginčų nekilo, abi bylos šalys nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio sūnaus N. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta jo motinos E. G. gyvenamojoje vietoje, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir N. K. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos E. G. gyvenamojoje vietoje, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką ir ieškinyje bei patikslintame ieškinyje pasiūlė bendravimo tvarkos variantą. Atsakovas A. K. dėl pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos prieštaravimų nereiškė, nurodė, kad su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu ir jį tai tenkina. Nesant tarp šalių ginčo nustatytina atsakovo A. K. ir šalių nepilnamečio sūnaus N. K. bendravimo tvarka:

1. Nuotolinio ryšio priemonėmis: „Messenger“ bei naudodamas „Skype“ programą atsakovas bendrauja su sūnumi N. tris valandas per savaitę: trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 18 val. iki 19 val. Ieškovė užtikrina tokio vaiko bendravimo su tėvu techninių priemonių veikimą (kompiuteris, interneto ryšys), nesudaro kliūčių sūnui prisijungti prie „Skype“ programos ir prašymu, jeigu toks būtų pateiktas, nedalyvauja vaiko pokalbiuose.

2. Nepilnametis sūnus N. praleidžia su atsakovu dvi savaites vasaros atostogų, pagal ne vėliau kaip prieš mėnesį suderintą su ieškove grafiką. Vaiko kelionės išlaidas (keliaujant Lietuvoje ar užsienio šalyse) apmoka ir už dvi savaites išlaikymą vaikui teikia atsakovas, todėl skirtas išlaikymas už dvi savaites nepervedamas ieškovei.

3. Nepilnamečiui sūnui N. laikinai būnant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su sūnumi, atsižvelgiant į tėvo ir vaiko bendravimo poreikius ir galimybes.

4. Atsakovas turi teisę dalyvauti sūnaus auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus.

Ieškovė E. G. teismo posėdžio metu nurodė palaikanti likusius ieškinio reikalavimus, tai yra, dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra, visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Šioje byloje ieškovė E. G., teikdama teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodė, kad nepilnamečio sūnaus N. K. poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia apie 545 Eur, tačiau ieškinio reikalavime nurodė, kad iš atsakovo A. K. sūnaus išlaikymui prašo priteisti 200 Eur.

Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad neišgalės mokėti prašomos priteisti 200 Eur sumos, nes šiuo metu niekur nedirba. Nurodė, kad ką tik išėjo iš darbo, nes dirbo nepakeliamomis sąlygomis, šiuo metu gyvena pas močiutę, be to, be sūnaus N. turi dar vieną vaiką, su kurio motina taip pat išsiskyrė ir šiam vaikui taip pat reikės mokėti išlaikymą. Sutiktų su 150 Eur ar net 170 Eur išlaikymu, nors ir šios sumos jam yra per didelės.

Ieškovė pateikė pakankamai išsamius įrodymus, kurie pagrįstų jos patiriamas išlaidas, susijusias su vaiko poreikiais. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 545 Eur, nes vaikas lanko darželį, kurio tik dalį išlaidų apmoka valstybė, be to, kadangi ieškovė dirba ir savaitgalį, vaiko priežiūrai tenka samdyti auklę.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, kasacinio teismo praktikoje suformuoti du kriterijai į kuriuos teismas atsižvelgia priteisdamas vaikui išlaikymą, tai yra, vaiko poreikiai bei tėvų materialinė padėtis. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas. Tuo tarpu atsakovas A. K. šiuo metu darbo neturi. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, savanoriškai išėjo iš darbo, nes jo netenkino darbo sąlygos, tai yra, atsakovas savo noru, o ne dėl susiklosčiusių aplinkybių, šiuo metu negauna pastovių pajamų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 200 Eur išlaikymas šalių sūnui yra pagrįstas ir ieškovės E. G. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sūnui N. K. priteisimo iš atsakovo A. K. tenkintinas ir iš atsakovo A. K. priteistina šalių sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki N. K. pilnametystės (duomenys neskelbtini), išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

N. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė E. G. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė E. G. prašo iš atsakovo A. K. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. (už 16 mėnesių) – 3200 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Šiuo nagrinėjamu atveju A. K. neginčijo, kad neteikė nepilnamečiui sūnui pastovaus išlaikymo, nes, kaip nurodė teismo posėdžio metu, neturėjo pastovių pajamų. Ieškovė E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovo nuo 2019 m. liepos mėnesio yra gavusi 833,91 svarų sterlingų (apie 959 Eur). Ieškovė nurodė, kad šios sumos iš išlaikymo įsiskolinimo išskaičiuoti nežada, nes gyvendama kartu su atsakovu ėmė paskolas bendriems poreikiams tenkinti, kurią po atsakovo išėjimo, grąžina ji viena. Atsakovas A. K. prieštaravimų dėl šių ieškovės aplinkybių nepateikė, jų neginčijo, nurodė, kad atiduos skolą, todėl esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės E. G. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo iš atsakovo tenkintinas ir iš atsakovo A. K. priteistinas 3200 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi ieškovės E. G. ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo A. K. ieškovės naudai priteistina 800 Eur už advokato paslaugas, kurios pagrįstos ieškovės atstovės advokatės pateiktais rašytiniais įrodymais, bei 75 Eur žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto paduodant teismui ieškinį, iš viso 875 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Be to, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo A. K. į valstybės pajamas yra priteistina 126 Eur žyminio mokesčio už patenkintų ieškovės turtinių reikalavimų dalį, nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista. Taip pat iš atsakovo priteistina 7,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš viso – 133,01 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 279 straipsniais ir 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jo motinos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti nepilnamečio N. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1) nuotolinio ryšio priemonėmis: „Messenger“ bei naudodamas „Skype“ programą atsakovas bendrauja su sūnumi N. K. tris (3) valandas per savaitę: trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Ieškovė užtikrina tokio vaiko bendravimo su tėvu techninių priemonių veikimą (kompiuteris, interneto ryšys), nesudaro kliūčių sūnui prisijungti prie „Skype“ programos ir prašymu, jeigu toks būtų pateiktas, nedalyvauja vaiko pokalbiuose;

2) nepilnametis sūnus N. K. praleidžia su atsakovu dvi savaites vasaros atostogų, pagal ne vėliau kaip prieš mėnesį suderintą su ieškove grafiką. Vaiko kelionės išlaidas (keliaujant Lietuvoje ar užsienio šalyse) apmoka ir už dvi savaites išlaikymą vaikui teikia atsakovas, todėl skirtas išlaikymas už dvi savaites nepervedamas ieškovei;

3) nepilnamečiui sūnui N. K. laikinai būnant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su sūnumi N. K., atsižvelgiant į tėvo ir vaiko bendravimo poreikius ir galimybes;

4) atsakovas turi teisę dalyvauti sūnaus auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 133,01 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.