Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Mano būstas“ prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 56 066,75 Eur skolos ir delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė reikalavimus atsakovei grindė 2015 m. sausio 6 d. Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutartimi Nr. A72-1/15(3.136-AD4), PVM sąskaitomis-faktūromis: 2015 m. lapkričio 10 d. MBLT15-16745, 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. MBLT15-14249, taip pat delspinigių paskaičiavimo pažymomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 56 066,75 Eur skolos ir delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė vėluodama apmokėjo PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė neapmokėjo už ieškovės suteiktas paslaugas pagal išrašytas 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. MBLT-14249 10 318,15 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 10 d. Nr. MBLT-16745 33 588,88 Eur sumai. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki ieškinio reikalavimo tikslinimo dienos (2016 m. vasario 16 d.) delspinigiai sudaro 12 459,52 Eur.Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje šalys sutarė, kad neapmokėjus laiku už atliktus darbus, mokėtini 0,02 dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šios dydžio delspinigiai atitinka 7,3 proc. dydžio metines palūkanas, todėl, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip nesąžiningi.Teismas konstatavo, kad ieškovė patikslintą ieškinį pareiškė 2016 m. vasario 15 d., kai teismas posėdžio metu rezoliucija jį priėmė, todėl sprendė, kad delspinigiai skaičiuotini iki šios datos. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos turi būti paskaičiuotos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 15 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė vėluodavo apmokėti sąskaitas, sprendė, jog ieškovė sutartimi nustatytus delspinigius pagal įvairias pažymoje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras paskaičiavo neviršydama 6 mėnesių ieškinio senaties termino iki 2016 m. vasario 15 d. (iki ieškinio tikslinimo dienos).Teismas sprendė, kad tenkintinas ir ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas, įvertinęs, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistini 1 410 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti delspinigių sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius delspinigių sumą, todėl pažeidė CK 6.37 straipsnio nuostatas. Kadangi ieškovė, reikšdama ieškinį, taip pat kėlė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, priteistina delspinigių suma mažintina tinkamai juos perskaičiuojant.Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutarties 24.1 punkte nenumatyta, kad delspinigiai skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo, todėl galioja bendra taisyklė, kad delspinigiai skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme dienos. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo kreditorė turi teisę reikalauti priteisti įstatymo numatytas procesines palūkanas.Teismas netinkamai nustatė bylos iškėlimo teisme dieną. Kadangi dėl ieškovės reikalavimų į teismą buvo kreiptasi 2015 m. rugpjūčio 4 d., tai delspinigiai galėjo būti paskaičiuoti tik iki 2015 m. rugpjūčio 4 d., t. y. iki ieškinio pareiškimo dienos ir ne daugiau kaip už šešis mėnesius.Delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo pradinės 761 077,26 Eur sumos, kurią ieškovė prašė priteisti ieškinio priėmimo dieną (2015 m. rugpjūčio 4 d.). Ieškinį tenkinus, negalėjo būti priteista didesnė nei 10 147,70 Eur delspinigių suma. Apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui tikslius delspinigių dydžio skaičiavimus, tačiau teismas jų nevertino ir į juos neatsižvelgė.Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Delspinigiai turi būti priteisti ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos.Teismas nepagrįstai nesvarstė priteistinų delspinigių mažinimo klausimo, nors apeliantė teismui tokį prašymą buvo pareiškusi. Teismas turėjo pareigą spręsti delspinigių mažinimo klausimą, atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą.Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškinys buvo pareikštas 2015 m. rugpjūčio 4 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2015 m. spalio 28 d., jį patikslino 2016 m. vasario 15 d. Teismas 2016 m. vasario 15 d. posėdžio metu rezoliucija priėmė ieškinį, šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.Ieškovės reikalaujami priteisti delspinigiai skaičiuojami nepraleidus ieškinio senaties termino (180 d.). Ilgiausias laiko tarpas, už kurį ieškovė prašo priteisti delspinigius, yra 138 dienos.Apeliantės pateiktas delspinigių skaičiavimas yra klaidingas, neatitinkantis pradelstų įsipareigojimų. Apeliantė, apskaičiuodama delspinigius, nepagrįstai neįtraukė 2015 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. MBLT15-00853, kurios apmokėjimo terminas baigėsi 2015 m. balandžio 1 d., apeliantė ją apmokėjo tik 2015 m. birželio 17 d., pradelsusi 76 dienas.Teismas pagrįstai priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir CK 6.37 straipsnio nuostatų nepažeidė.Šalių sutartyje nustatyto delspinigių dydžio negalima pripažinti neprotingu ir aiškiai per dideliu, todėl teismas pagrįstai jo nemažino. Apeliantė nenurodo, koks delspinigių dydis turėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl priteistų delspinigių

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius delspinigių sumą, todėl pažeidė CK 6.37 straipsnio nuostatas. Kadangi ieškovė, reikšdama ieškinį, taip pat kėlė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, apeliantės nuomone, priteistina delspinigių suma mažintina tinkamai juos perskaičiuojant. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė bylos iškėlimo teisme dieną – dėl ieškovės reikalavimų į teismą buvo kreiptasi 2015 m. rugpjūčio 4 d., todėl delspinigiai galėjo būti paskaičiuoti tik iki ieškinio padavimo dienos. Iš apeliantės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendė, jog civilinė byla pagal ieškovės ieškinį teisme buvo iškelta 2016 m. vasario 15 d.Bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad nagrinėjama civilinė byla buvo inicijuota 2015 m. rugpjūčio 3 d., ieškovei UAB „Baltijos būsto priežiūra“ pateikus ieškinį, kuris buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 4 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2015 m. lapkričio 10 d. bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, ieškovei UAB „Baltijos būsto priežiūra“ pareiškus prašymą, teismo žodine nutartimi ieškovė UAB „Baltijos būsto priežiūra“ buvo pakeista tinkamomis ieškovėmis UAB „Economus“, UAB „Mano aplinka“, UAB „Mano būstas“. Tokį prašymą ieškovė UAB „Baltijos būsto priežiūra“ grindė tuo, kad UAB „Baltijos būsto priežiūra“ nebėra tinkama ieškovė, nes 2015 m. spalio 22 d. tarp UAB „Economus“, UAB „Mano aplinka“, UAB „Mano būstas“ iš vienos pusės ir UAB „Baltijos būsto priežiūra“ iš kitos pusės, pasirašius susitarimą dėl 2015 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo (b. l. 9-10), UAB „Baltijos būsto priežiūra“ neteko 2015 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgytos reikalavimo teisės į atsakovės įsiskolinimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Baltijos būsto priežiūra“ ieškiniu kreipusis į teismą ir teismui jį 2015 m. rugpjūčio 4 d. priėmus, UAB „Baltijos būsto priežiūra“ buvo tinkama ieškovė, nes 2015 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartis tuo metu buvo galiojanti. Ieškovė UAB „Mano būstas“ ieškinį teismui padavė 2015 m. spalio 28 d. (b. l. 5-8), 2015 m. lapkričio 10, 19 d. ir 2016 m. vasario 15 d. ieškovė pateikė prašymus dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo (b. l. 22-23, 44-45, 111-112).2015 m. spalio 28 d. teismui paduotu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 014 769,68 Eur skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Šį reikalavimą ieškovė grindė, be kita ko, PVM sąskaitomis-faktūromis: 2015 m. balandžio 30 d. Nr. MBLT15-03976, 2015 m. gegužės 29 d. Nr. MBLT15-05757, 2015 m. birželio 30 d. Nr. MBLT15-06992, 2015 m. liepos 31 d. Nr. MBLT15-08481 (b. l. 5-8, 11). Taip pat ieškovė prašė priteisti 33 030,75 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 27 d., pagal šiame nutarties punkte jau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, taip pat ir pagal kitas (ankstesnes) PVM sąskaitas-faktūras: 2015 m. sausio 31 d. Nr. MBLT15-00853, 2015 m. vasario 27 d. Nr. 01642, 2015 m. kovo 31 d. Nr. MBLT15-02777 (b. l. 11).2015 m. lapkričio 10 d. ieškinio reikalavimo tikslinimu ieškovė prašė iš atsakovės papildomai priteisti 253 692,42 Eur skolos, susidariusios per 2015 m. rugpjūčio mėn., pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBLT15-09403 (b. l. 22-24). Taip pat ieškovė prašė priteisti papildomai 558,12 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d., pagal šiame nutarties punkte nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą (b. l. 24). 2015 m. lapkričio 19 d. prašymu dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo buvo nurodyta 2015 m. lapkričio 10 d. ieškinio reikalavimo tikslinime padaryta aritmetinė klaida (b. l. 44-45).2016 m. vasario 15 d. ieškinio reikalavimo tikslinimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 318,15 Eur skolos, susidariusios per 2015 m. lapkričio mėn., pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBLT15-14249 (b. l. 111-112, 120). Taip pat ieškovė prašė priteisti šios nutarties 15-16 punktuose nurodytą delspinigių sumą (33 588,88 Eur), kuriai 2015 m. lapkričio 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBLT15-16745 (delspinigių laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d.) (b. l. 121). Be to, ieškovė prašė priteisti 12 159,52 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 15 d., pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2015 m. balandžio 30 d. Nr. MBLT15-03976, 2015 m. gegužės 29 d. Nr. MBLT15-05757, 2015 m. birželio 30 d. Nr. MBLT15-06992, 2015 m. liepos 31 d. Nr. MBLT15-08481, 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. MBLT15-09403, 2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. MBLT15-11296, 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. MBLT15-14249 (b. l. 122).Ieškovės UAB „Mano būstas“ pradinio ieškinio, teisme gauto 2015 m. spalio 28 d., patikslinto 2015 m. lapkričio 10 d., priėmimo klausimas buvo išspręstas 2015 m. lapkričio 10 d. teisėjo rezoliucija (b. l. 22). Ieškovės 2016 m. vasario 15 d. patikslintų iš esmės nauju faktiniu pagrindu grindžiamų reikalavimų dėl 10 318,15 Eur skolos (grindžiama 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. MBLT15-14249) ir 12 159,52 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 15 d.) priteisimo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2016 m. vasario 15 d. teisėjo rezoliucija (b. l. 111). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia rezoliucija ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė netinkamai traktuoja nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momentą, nes civilinė byla pagal ieškovės UAB „Mano būstas“ pradinį (2015 m. spalio 28 d.) ir patikslintą (2015 m. lapkričio 10 d.) ieškinį buvo iškelta 2015 m. lapkričio 10 d., o 2016 m. vasario 15 d. patikslintų reikalavimų dalyje dėl 10 318,15 Eur skolos ir 12 159,52 Eur delspinigių priteisimo – 2016 m. vasario 15 d.Pirmosios instancijos teismas laikė, kad civilinė byla teisme buvo iškelta 2016 m. vasario 15 d. Šia data remdamasis teismas priteisė ieškovei prašyto dydžio procesines palūkanas. Kadangi ieškovė net keletą kartų tikslino savo reikalavimus atsakovei, teismas sprendė, kad tik paskutinių byloje 2016 m. vasario 15 d. pareikštų patikslintų reikalavimų priėmimas laikytinas civilinės bylos iškėlimu. Su tokia teismo pozicija teisėjų kolegija gali sutikti tik iš dalies. Kaip nurodyta nutarties 17 punkte, 2016 m. vasario 15 d. ieškinio reikalavimo tikslinimu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 10 318,15 Eur skolos ir dvi delspinigių sumas: 33 588,88 Eur ir 12 159,52 Eur. Reikalavimo dėl 33 588,88 Eur delspinigių priteisimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė dar 2015 m. lapkričio 10 d., todėl nepagrįsta laikyti, kad civilinė byla dėl visų nurodytų ieškovės reikalavimų buvo iškelta tik 2016 m. vasario 15 d. Tačiau delspinigių skaičiavimo pagrįstumui įvertinti šis skundžiamo sprendimo netikslumas, nesant ieškovės apeliacinio skundo šioje dalyje, neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jo teisėjų kolegija nepasisako (CPK 313 straipsnis).Apeliantė, nesutikdama su byloje atliktu delspinigių paskaičiavimu, pateikė savo delspinigių skaičiavimo variantą, kuriame delspinigiai skaičiuojami iki ieškovės UAB „Baltijos būsto priežiūra“ ieškinio pareiškimo dienos – 2015 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 147). Įvertinusi nutarties 18 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės teismui pateiktas delspinigių paskaičiavimas yra nepagrįstas, nulemtas netinkamo civilinės bylos iškėlimo momento traktavimo, todėl juo nagrinėjamoje byloje nesivadovautina. Tuo tarpu ieškovės atliktas prašomų priteisti delspinigių paskaičiavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas: 33 588,88 Eur dydžio delspinigių suma, dėl kurios priteisimo materialusis teisinis reikalavimas priimtas 2015 m. lapkričio 10 d., paskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d., o 12 159,52 Eur dydžio delspinigių suma, dėl kurios priteisimo materialusis teisinis reikalavimas priimtas 2016 m. vasario 15 d., – už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 15 d.Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Viena vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nenurodo konkretaus ieškovės atlikto delspinigių skaičiavimo atvejo (konkrečios delspinigių skaičiavimo lentelės pozicijos, eilutės), kuomet delspinigiai būtų paskaičiuoti viršijant sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atliktuose delspinigių skaičiavimuose nėra tokių laikotarpių, kuomet delspinigiai būtų paskaičiuoti daugiau kaip už šešis mėnesius (ilgiausias pradelstas laikotarpis, už kurį ieškovė paskaičiavo delspinigius, yra 139 dienos). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo ieškinio senaties delspinigių reikalavimui taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliaciniame skunde yra nurodomi kiti galimi materialiosios teisės ir procesinės teisės normų pažeidimai skaičiuojant delspinigius, tačiau jie niekaip nepagrindžiami konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais (skaičiavimais ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai apie delspinigių mažinimą, jų perskaičiavimą nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normų taikymo taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo priteista delspinigių suma pagrįsta bylos duomenimis ir atitinka netesybų instituto materialinį teisinį reglamentavimą.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tenkindamas 2016 m. vasario 15 d. galutinai suformuluotą ieškinį teismas turėjo priteisti iš atsakovės 10 318,15 Eur skolos ir 45 748,40 Eur (33 588,88 Eur + 12 159,52 Eur) delspinigių, t. y. iš viso 56 066,55 Eur, tačiau dėl rašymo apsirikimo ir aiškios aritmetinės klaidos sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė 56 066,75 Eur delspinigių priteisimą. Proceso įstatymas suteikia teismui teisę ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms ir 23 punkte konstatavus teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatytų klaidų, nekeičiančių sprendimo esmės, ištaisymas atliktinas apeliacinės instancijos teisme, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme priimtas procesinis sprendimas yra nepalankus atsakovei, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip – „priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas“, j. a. k. 300883806, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 10 318,15 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniolika eurų 15 ct) skolos, 45 748,40 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas už priteistus 56 066,55 Eur (penkiasdešimt šešis tūkstančius šešiasdešimt šešis eurus 55 ct) nuo 2016 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.