Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Economus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Economus“, „Mano būstas“ ir „Mano aplinka“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Baltijos būsto priežiūra“ pareiškė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už atliktus darbus bei palūkanų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad reikalavimo teisę į atsakovę įgijo pagal 2015 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovei reikalavimo teisę perleido trys bendrovės - UAB „Mano būstas“, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Economus“.Vilniaus apygardos teismas 2015 lapkričio 10 d. žodine nutartimi ieškovę UAB „Baltijos būsto priežiūra“ pakeitė ieškovėmis UAB „Mano būstas“, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Economus“, kurios pareiškė savarankiškus ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos bei palūkanų priteisimo.Ieškovė UAB „Economus“ prašė priteisti iš atsakovo 317.386,12 Eur skolos (312.805,79 Eur skola ir 4.580,33 Eur 0,02 dydžio delspinigiai) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė pradelsė atsiskaityti už paslaugas, suteiktas pagal 2012 m. liepos 13 d. Vaikų žaidimo aikštelių įrengimo ir priežiūros sutartį Nr. A68-19(3.10.23-UK), 2012 m. spalio 3 d. Vaikų žaidimo aikštelių „Hags“ tipo įrenginių priežiūros sutartį Nr. A64-151(3.10.22-UK) ir 2014 m. liepos 15 d. Treniruoklių remonto sutartį Nr. A62-75/14(3.10.21-AD4).Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, išsamiau nemotyvuodama, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė taip pat nurodė, kad bendrovės „Economus“ prašoma priteisti suma Savivaldybei yra labai didelė, todėl prašė palankaus UAB „Economus“ sprendimo vykdymą išdėstyti ketveriems metams, mokėjimus pradedant vykdyti nuo 2016 m. II ketvirčio (balandžio mėn.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. daliniu sprendimu ieškovės UAB „Economus“ ieškinį patenkino – priteisė bendrovei „Economus“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 317 386,12 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 332 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimo vykdymą išdėstė ketveriems metams, kiekvieną mėnesį mokant po 6 702,46 Eur sumąTeismas sprendime nurodė, kad ieškovė visiškai įvykdė įsipareigojimus, prisiimtus 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. spalio 3 d. ir 2014 m. liepos 15 d. sutartimis, o atsakovė atliktų darbų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei prašomą priteisti pinigų sumą. Sprendimo vykdymą teismas išdėstė dėl visuotinai žinomos aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra itin sunkioje finansinėje padėtyje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Economus“ padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. dalinį sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ketverių metų laikotarpiui panaikinti ir priimti naują sprendimą – sprendimo vykdymo neišdėstyti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovė prašymą išdėstyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą pareiškė atsiliepime į pirminį ieškovės UAB „Baltijos būsto priežiūra“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti 2 723 901,34 Eur skolos, pakeitus ieškovus bendrovė „Economus“ reikalavo priteisti 317 386,12 Eur skolos t. y. sumą, beveik devynis kartus mažesnę už pradinį ieškinį.Ieškovė nepateikė jokių sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (2010 m. sausio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-47/2010) savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, t. y. neįvykdyti teismo sprendimo, todėl atsakovė privalėjo įrodyti savo materialinę padėtį.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką visiems žinomomis aplinkybėmis pripažįstami faktai, žinomi visiems vidutinio išprusimo žmonėms – tai dienų skaičius metuose, žinomos stichinės nelaimės, žymiausieji istoriniai įvykiai, švenčių dienos ir t. t., todėl atsakovės finansinė padėtis negali būti pripažinta visuotiniai žinoma aplinkybe.Atsakovės turtinė padėtis nėra bloga, nes 2015 metų gruodžio mėnesį buvo atsiskaityta su UAB „Mano būstas“ pervedant šiai bendrovei net 2 019 221,01 Eur, todėl atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su ieškove.Apeliacinio skundo argumento įrašyto nutarties 7.4 punkte patvirtinimui ieškovė prašo priimti į bylą naują įrodymą – banko sąskaitos išrašą.Apeliantė prašo patenkinus apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės 4 332 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį ieškovė sumokėjo paduodama apeliacinį skundą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime išdėstyti tokie atsikirtimai:Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, pažeidžia CPK 312 straipsnį, draudžiantį apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir CPK 306 straipsnio 2 dalį, draudžiančią apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kadangi prieštaravimų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo apygardos teisme ieškovė nereiškė.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nepasisakė dėl įrodymų nepakankamumo ginčijamu klausimu, nes sunki Savivaldybės finansinė padėtis, kaip visuotinai žinoma aplinkybė, remiantis viešosios erdvės duomenimis, jai buvo puikiai žinoma ir nekėlė abejonių.Ieškovės pateikiamas naujas įrodymas negali paneigti teismo išvadų ginčijamu klausimu ir neturi būti priimtas į bylą, nes mokėjimai bendrovei „Mano būstas“ buvo atlikti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir įrodymas galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.Siekdama patvirtinti atsiliepimo argumentą, aprašytą nutarties 10.2 p. atsakovė pateikia naujus įrodymus – publikacijas viešojoje erdvėje – ir prašo juos priimti į bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 338, 320 str.).

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis skundas paduotas dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo – jo vykdymo išdėstymo. Dėl šio atsakovės prašymo apygardos teismo posėdyje buvo pasisakyta, tačiau ginčo nebuvo, nes ieškovo atstovas su sprendimo vykdymo išdėstymu sutiko (2015 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio protokolas, 11:12, t. 2, b. l. 107), todėl būtinybė pateikti įrodymus, liečiančius sprendimo išdėstymą, iškilo po jo priėmimo. Be to, abi šalys su naujai pateikiamais įrodymais yra susipažinę, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šalių pateikti įrodymai prijungiami.

Dėl apeliacinio skundo

Atsakovė, remdamasi CPK 312 straipsniu, draudžiančiu apeliaciniame skunde kelti reikalavimus ir CPK 306 straipsnio 2 dalimi, draudžiančia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, teigia, kad apelianto argumentai neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, kuomet apeliacinis skundas paduotas tik dėl vienos teismo sprendimo dalies – vykdymo išdėstymo, atsisakymas svarstyti šį apelianto reikalavimą ir pateikiamus argumentus reikštų atsisakymą priimti apeliacinį skundą. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl sprendimo išdėstymo šalys pasisakė, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas negali būti pripažintas nauju. Be to, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra procesinio pobūdžio klausimas ir nelaikytinas reikalavimu CPK 312 straipsnio prasme. Priėmus į bylą naujus įrodymus (šios nutarties 13 p.) turi būti svarstomi su šiais įrodymais susiję šalių argumentai.Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 317 386,12 Eur skolos ir būtent šios sumos išieškojimą išdėstė ketveriems metams, nustatydamas kiekvieną mėnesį mokėtiną sumą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pirmą kartą prašymą išdėstyti priteistos sumos išieškojimą atsakovė pareiškė atsiliepime į ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti 2 723 901,34 Eur skolos, nėra pagrindas sprendimą išdėstyti vykdymą pripažinti neteisėtu, nes, kaip minėta, teismas sprendė dėl konkrečios priteistos sumos, o atsakovės atstovė tą prašymą palaikė ir po to, kai ieškovės UAB „Economus“ reikalavimas buvo išskirtas į atskirą bylą. Ieškovės atstovui teismo posėdyje visiškai sutikus su atsakovės prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą (šios nutarties 13 p.) išsamiau klausimas svarstomas nebuvo (CPK 3 str. 6 d.,140 str. 2 d.), todėl apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių Vilniaus miesto savivaldybės sunkią materialinę padėtį, nėra pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymą pripažinti neteisėtu.Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs (pvz. 2010 m. sausio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-47/2010), kad savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, t. y. neįvykdyti teismo sprendimo. Tačiau toks išaiškinimas priimtas bylose, kuriose buvo nagrinėjamas visai kitas – laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, t. y. buvo konstatuota, jog savivaldybė negali atsidurti tokioje materialinėje būklėje, kad išieškojimas iš jos taps visiškai neįmanomas. O nagrinėjamoje byloje svarbu, kaip nedelsiamas priimto sprendimo įvykdymas gali įtakoti savivaldybės galimybes vykdyti kitas jai priskirtas visuomeniškai svarbias funkcijas. Todėl paminėta LApT nutartis negali būti pripažinta precedentu šioje byloje.Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, visiems žinomomis aplinkybėmis, kurių pagal CPK 182 straipsnio 1 punktą nereikia įrodinėti, pripažįstami faktai, žinomi visiems vidutinio išprusimo žmonėms. Apeliantės teigimu sunki Vilniaus miesto savivaldybės turtinė padėtis nėra visuotinai žinomas faktas ir turėjo būti atskirai įrodinėjama. Paminėtame CPK 182 straipsnio 1 punkte įrašyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurias teismas pripažįsta visiems žinomomis. Tai reiškia, kad kiekvienas faktas neįrodinėtina aplinkybe kiekvienoje byloje pripažįstamas individualiai, įvertinus jo paplitimą, aktualumą, reikšmingumą, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų išprusimą, visuomeninę padėtį, veiklos sritį, interesų ratą bei jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju teismo procese (šios nutarties 13 p.) šalys su aptariamu faktu sutiko. Iš apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktų publikacijų viešojoje erdvėje –Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje, naujienų portaluose „Delfi“, „Lrytas.lt“, „lzinios.lt“ matyti, kad duomenys apie Vilniaus miesto savivaldybės dideles skolas, sunkią materialinę situaciją buvo plačiai skleidžiami. Turint omenyje, kad bylos nagrinėjime dalyvavę šalių atstovai yra išsilavinę, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (t. 2, b. l. 132, 141), pagal savo darbo pobūdį privalantys domėtis Vilniaus miesto, taip pat ir miesto savivaldybės aktualijomis, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą sunkią Vilniaus miesto savivaldybės materialinę padėtį pripažinti visiems žinoma aplinkybe. Apeliantės į bylą pateiktas UAB „Mano būstas“ banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija mokėjo šiai bendrovei, nepaneigia teismo pripažintos neįrodinėtinos aplinkybės, o tik patvirtina atsakovės pastangas atsiskaitinėti su kreditoriais dalimis, paskirstat turimus resursus, ko ji siekia taip pat ir prašydama išdėstyti aptariamą teismo sprendimą.Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nekonstatuota įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas, taip pat žyminį mokestį apmoka šalis, kurios reikalavimų teismas netenkina (CPK 93 str.). Skundžiamą sprendimą paliekant nepakeistą žyminį mokestį į valstybės biudžetą už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme priklauso mokėti ieškovei. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 4 332 Eur dydžio žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą nuo visos skundžiamu sprendimu priteistos 317 386,12 Eur skolos. (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tačiau apeliantė neprašo panaikinti sprendimo dalies kuria priteista skola, o tik prašo neišdėstyti priteistos sumos sumokėjimo, todėl reikalavimas nėra turtinis (CPK 85 str. 1 d. 1 p.) ir už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 5 p.). Kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, žyminio mokesčio dalis turi būti grąžinta (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Ieškovei UAB „Economus“ grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 4 291 Eur (4 332 – 41).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

UAB „Economus“ (į. k. 300582646) grąžinti 4 291 (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. vasario 5 d. SEPA mokėjimo orderiu Nr. 1279. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.