Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K. iš valstybės priteista 400,00 Eur išlaidų, patirtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 09.01 val. iki 09.08 val., tarnybinėse patalpose, adresu Panevėžys, Beržų g. 46, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, nuotoliniu būdu apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14205-24, siekdamas padėti R. S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje pavartojimo, davė žinomai melagingus parodymus, jog 2024 m. balandžio 15 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme įvykusio tarp R. S. S. ir pastarojo sutuoktinės D. S. metu, D. S. tiesė koją, siekdama sumindyti iškritusį ant žolės V. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, o jis (V. K.) pasilenkė norėdamas pasiimti nukritusį telefoną ir nematė ar R. S. S. vartojo fizinį smurtą D. S. atžvilgiu, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2024 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 09.14 val. iki 09.28 val., tarnybinėse patalpose, adresu Panevėžys, Beržų g. 46, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas papildomai liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14205-24, esant jam parodytam 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini), namo vaizdo kamera užfiksuoto tarp sutuoktinių – R. S. S. ir D. S. įvykusio konflikto vaizdo įrašui, pakartotinai davė žinomai melagingus parodymus, jog D. S. su koja kažką trypė ir nukentėjusioji nori sumindyti jo telefoną, dėl to V. K. neužfiksavo, kad būtų suduotas smūgis D. S., po ko, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, bylą perdavus nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1053-1082/2024 (ikiteisminis bylos Nr. 01-1-14205-24) vykusio 2024 m. spalio 11 d. teisiamojo posėdžio metu, pirmininkaujančiai įspėjus V. K. dėl atsakomybės už atsisakymą bei vengimą duoti parodymus ir už melagingų parodymų davimą, liudytojui prisiekus duoti teisingus parodymus bei pasirašius po priesaika, V. K. vėl davė žinomai melagingus parodymus, jog nukentėjusiajai išmušus iš liudytojo rankų telefoną, D. S. dar norėjo su koja jį sugadinti ir bandė sumindyti telefoną (liudytojo teigimu – jis matė nukentėjusios koją, bandančią užminti telefoną), o V. K. lenkėsi paimti telefoną ir nematė kas įvyko, kas prieštarauja Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nustatytoms įvykio aplinkybėms (tame tarpe nukentėjusios D. S. parodymams bei 2024-07-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotiems vaizdo įrašo duomenims), patvirtinančiais, jog V. K. 2024 m. balandžio 15 d. į įvykio vietą aiškintis konflikto aplinkybių atvykusiems Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2 - ojo poskyrio pareigūnams – vyriausiajai patrulei J. M. bei tyrėjui M. K., nurodė, kad R. S. S. tik pastūmė D. S., o 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini), namo vaizdo kamera užfiksuoto tarp sutuoktinių - R. S. S. ir D. S. įvykusio konflikto vaizdo įraše yra užfiksuota, jog R. S. S. smūgio sudavimo sutuoktinei D. S. metu, V. K. buvo veidu atsisukęs į S., o ne pasilenkęs pasiimti telefono, nukentėjusioji buvo apie 1 metro atstumu iš kairės V. K., o iš rankų išmuštas mobiliojo ryšio telefonas žole nučiuožė ant betono grindinio plytelių apie 2 metrų atstumu V. K. iš dešinės pusės, pati D. S. po jai suduoto smūgio skubiai pasišalino namo link ir neketino bei neturėjo jokios fizinės galimybės sumindyti kojomis minėto telefono, tokiu būdu V. K. nurodęs, kad R. S. S. tik pastūmė nukentėjusiąją D. S., vėliau apklaustas liudytoju ir duodamas parodymus - nematęs smūgio bei teigdamas esą D. S. tyčia ketino sugadinti V. K. turtą, o R. S. S. veiksmai galimai buvo nukreipti į V. K. turto gynimą, t. y. padaryti esant būtinosios ginties sąlygomis – tyčia davė žinomai melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).

8. Šiuo atveju teisėjų kolegija jokių pažeidimų vertinant įrodymus nenustatė ir neturi pagrindo sutikti su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė visus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos įvertino laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, kuriais padarė išvadą, jog V. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

9. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme. Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022).

10. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1053-1082/2024 R. S. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dėl to, kad 2024 m. balandžio 15 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. S., t. y. tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį D. S. į kairįjį žandą bei minėto smūgio sudavimu sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytoju buvo apklaustas išteisintasis V. K., kuris nuosekliai neigė matęs R. S. S. suduotą smūgį D. S. į veidą. Prokuroro manymu, V. K. matė šį R. S. S. suduotą smūgį, tačiau žinodamas, kad jis yra tiesioginis ir vienintelis konflikto liudytojas, davė melagingus parodymus, todėl turi atsakyti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

11. Kaip žinia, BK 235 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir pagal šioje baudžiamojoje byloje V. K. pareikštą kaltinimą melagingus parodymus jis davė turėdamas tikslą padėti R. S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje pavartojimo. Taigi, pagal byloje esantį kaltinimą įrodinėtinos aplinkybės yra šios: 1) ar V. K. parodymai melagingi; 2) ar duodamas melagingus parodymus jis turėjo tikslą padėti R. S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Išteisintasis V. K. šioje byloje viso proceso metu kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį neprisipažino. Pagal jo ir R. S. S. papasakotas aplinkybes, jiedu vienas kitą pažinojo nuo vaikystės ir R. S. S., norėdamas iš namų pasiimti savo daiktus, pasikvietė V. K. pafilmuoti. Vaizdo įrašas buvo reikalingas kaip įrodymas, jog D. S. jis nieko nedarė. V. K. papasakojo kaip filmavo kieme vaikščiojančius ir besiginčijančius R. S. S. ir D. S.. Vienu momentu, kai buvo susikoncentravęs į telefoną, jį D. S. išmušė iš rankų. Išsigandęs puolė ieškoti, kur jis nukrito. Ieškodamas savo telefono, matė tik D. kojas ir telefoną šalia savęs, tuo metu pajuto D. pastūmimą ir jis (V. K.) atsisuko. Kadangi dėmesys buvo sukoncentruotas telefono paieškai, matė tik R. S. S. ir D. S. siluetus. Pagal jo (V. K.) suvoktas aplinkybes, jiedu tik pasistumdė, po ko D. nulėkė. Žinojo, kad R. sudavė smūgį D. per veidą, nes R. jam apie tai pasakė iš karto po įvykio, girdėjo kaip jis prisipažino sudavęs D. S. smūgį į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Be to, policijos komisariate jam buvo parodytas D. S. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti R. S. S. veiksmai įvykio metu. Pats R. S. S. suduoto smūgio D. S. nematė, nes tuo metu buvo svarbus jo telefonas, kuris buvo išmuštas iš rankų ir nukrito ant žolės.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, baudžiamosios bylos medžiaga, joje esančiais vaizdo įrašais bei posėdžio metu išklausiusi proceso dalyvių kalbas sprendžia, kad V. K. parodymai, jog jis R. S. S. suduoto smūgio sutuoktinei D. S. nematė, negali būti vertinami kaip melagingi. Išteisintasis neneigė, jog matė pastūmimą - tai patvirtina į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų M. K. ir J. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, 2024-04-05 M. K. tarnybinis pranešimas bei BODYcam vaizdo kamera darytas vaizdo ir garso įrašas "PSS-20240415-125341UTC+0300". Šio vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota: "pareigūnui pasiteiravus kito kieme esančio vyriškio (liudytojo V. K.): " - Ar matėt, kaip jai trenkė ?", pastarasis aiškino: " - Pirmiausia ji trenkė per mano telefoną, kad aš nefilmuočiau! ... o jis tik ją pastūmė”. Šios aplinkybės V. K. neneigė ir pirmosios instancijos teisme - 2025 m. birželio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė apie susistumdymą, bet apie jokį smūgį į veidą nesakė, nes jo nematė. Tokie V. K. parodymai suponuoja išvadą, kad išteisintasis jo suvoktą pastūmimą nevertino kaip R. S. S. suduotą smūgį delnu D. S. per veidą, ir todėl ikiteisminio tyrimo metu net peržiūrėjęs tyrėjos jam parodytą įvykio vaizdo įrašą, tvirtino, kad smūgio nematė. Nors išteisintojo parodymuose yra neesminių neatitikimų su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis (pagal vaizdo įrašą D. S. po R. S. S. smūgio į veidą tuoj pat pasišalino iš įvykio vietos namo ir nesiekė koja paspirti ar sutrypti telefoną, kaip tai nurodė V. K.), pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai vertino kaip subjektyvų situacijos matymą ir vertinimą, nulemtą įvykio aplinkybių (jų ypatumo).Vertinant vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentams, kad įvykis yra nufilmuotas iš toliau, žmonių akių, žvilgsnių, reakcijų ir pan., nesimato. Taigi, iš vaizdo įrašo negalima įžvelgti, kur nukreipiamas V. K. žvilgsnis, į ką jis sukoncentruojamas, ar atsisukinėdamas jis tikrai mato, kaip R. S. S. suduoda smūgį delnu D. S. per veidą. Kaip žinia, aptariamas įvykis truko tik keletą sekundžių, kurio metu jos dalyviai galėjo savaip suprasti įvykio situaciją ir skirtingai užfiksuoti aplinkybes, o V. K. aplinkybių suvokimui ir detaliam jų eigos užfiksavimui įtakos turėjo šokas dėl netikėtų D. S. veiksmų ir baimė dėl brangaus telefono likimo. Kita vertus, V. K. neneigė smūgio sudavimo fakto, nenurodė jokių neteisingų aplinkybių apie smūgio sudavimą, o jo papasakotos subjektyviai suvoktos aplinkybės negali būti laikomos melagingais parodymais.

14. Pagal byloje esančius įrodymus V. K. neturėjo pagrindo tikėti, kad jo parodymai gali padėti R. S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. R. S. S. ir V. K. parodė, kad R. S. S. iš karto po įvykio V. K. pasakė, kad sudavė D. S.. Pagal V. K. parodymus jis pasakė: „čia dabar tikriausiai įkliuvau, jeigu bus įjungta kamera, bus užfiksuotas smūgis“, pasakė, kad tėkštelėjo D.. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą atkreiptas dėmesys į tai, kad V. K. girdėjo kaip R. S. S. policijos pareigūnams prisipažino sudavęs D. S. per veidą, nes jis tuo metu buvo įvykio vietoje. Reikia pažymėti, kad V. K. su R. S. S. sieja ilgametė draugystė, todėl nėra abejonių, kad V. K. taip pat žinojo, jog R. S. S. baudžiamajame procese savo pozicijos nekeitė - nuo pirmosios apklausos prisipažino sudavęs D. S. per veidą ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Žinodamas, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai R. S. S. kaltę grindžiančių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų – tai nukentėjusiosios D. S. pateiktas įvykio vaizdo įrašas, D. S. parodymai ir paties įtariamojo R. S. S. prisipažinimas – V. K. neturėjo jokios priežasties turėti bent mažiausią viltį, kad jo parodymai gali pakreipti tyrimą draugui teigiama linkme ir padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio ir 2024 m. gegužės 2 d. vykusios pirminės apklausos metu R. S. S., o taip pat ir V. K. nebuvo žinoma apie D. S. namo vidinėje pusėje įrengtą vaizdo kamerą, kuri kieme vykstantį vaizdą fiksuoja per lango stiklą, o nesant kitų įrodymų, V. K. pagrįstai tikėjo, kad D. S. parodymų R. S. S. kaltei pagrįsti neužteks. Aplinkybę, kad R. S. S. ir V. K. nežinojo apie vaizdo kamerą, prokuroro manymu, patvirtina tai, jog V. K. kieme vykusius įvykius filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu.

16. Su šiais prokuroro argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes jie prasilenkia su byloje esančiais įrodymais. 2025 m. birželio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. S., atsakydama į advokato Ž. Rutkausko klausimą, ar sutuoktinis žinojo apie name įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, pasakė, kad žinojo, nes kieme yra net keli užrašai, kad stebima vaizdo kameromis (teisiamojo posėdžio garso įrašas laikotarpiu nuo 02:17:02 iki 02:17:25 val.) Taigi, šių užrašų negalėjo nepastebėti ir V. K., o papildomai jis savo telefonu filmavo tik dėl draugo prašymo, kuris norėjo apsidrausti nuo sutuoktinės galimų provokacijų. Todėl V. K. nebuvo pagrindo manyti, kad jo parodymų nebus galima paneigti kitais įrodymais.

17. Kaip matyti, V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme neturėjo jokios esminės reikšmės, R. S. S. kaltė įrodyta vaizdo įrašu, jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, kita bylos medžiaga, o V. K. parodymai tegali būti vertinami kaip subjektyviai suvoktos aplinkybės, o ne melagingi parodymai, siekiant padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad V. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje sudėties (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

18. Prokuroro apeliaciniame skunde nenurodyta naujų, teismo neįvertintų aplinkybių, kurios keltų bent kokias abejones pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas.

19. Išteisintojo V. K. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas teismui pateikė pinigų sumokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad išteisintasis sumokėjo advokatui 300 Eur (t. 2, b.l. 35) už gynybą apeliacinės instancijos teisme.

20. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Ši nuostata taikytina ir apeliaciniame procese. Šiuo atveju byla išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris atmestas ir pripažinta, kad V. K. išteisintas teisėtai ir pagrįstai, todėl valstybė privalo atlyginti išteisintojo patirtas advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti V. K. iš valstybės 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.