Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 09.01 val. iki 09.08 val., tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, nuotoliniu būdu apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas padėti R. S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje pavartojimo, davė žinomai melagingus parodymus, jog 2024 m. balandžio 15 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme įvykusio tarp R. S. S. ir pastarojo sutuoktinės D. S. metu, D. S. tiesė koją, siekdama sumindyti iškritusį ant žolės V. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, o jis (V. K.) pasilenkė norėdamas pasiimti nukritusį telefoną ir nematė, ar R. S. S. vartojo fizinį smurtą D. S. atžvilgiu, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2024 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 09.14 val. iki 09.28 val., tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas papildomai liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esant jam parodytam 2024-04-15 (duomenys neskelbtini), namo vaizdo kamera užfiksuoto tarp sutuoktinių – R. S. S. ir D. S. įvykusio konflikto vaizdo įrašui, pakartotinai davė žinomai melagingus parodymus, jog D. S. su koja kažką trypė ir nukentėjusioji nori sumindyti jo telefoną, dėl to V. K. neužfiksavo, kad būtų suduotas smūgis D. S., po ko, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, bylą perdavus nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) vykusio 2024 m. spalio 11 d. teisiamojo posėdžio metu, pirmininkaujančiai įspėjus V. K. dėl atsakomybės už atsisakymą bei vengimą duoti parodymus ir už melagingų parodymų davimą, liudytojui prisiekus duoti teisingus parodymus bei pasirašius po priesaika, V. K. vėl davė žinomai melagingus parodymus, jog nukentėjusiajai išmušus iš liudytojo rankų telefoną, D. S. dar norėjo su koja jį sugadinti ir bandė sumindyti telefoną (liudytojo teigimu – jis matė nukentėjusios koją, bandančią užminti telefoną), o V. K. lenkėsi paimti telefoną ir nematė kas įvyko, kas prieštarauja Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nustatytoms įvykio aplinkybėms (tame tarpe nukentėjusios D. S. parodymams bei 2024-07-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotiems vaizdo įrašo duomenims), patvirtinančiais, jog V. K. 2024-04-15 į įvykio vietą aiškintis konflikto aplinkybių atvykusiems Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2 - ojo poskyrio pareigūnams – vyriausiajai patrulei J. M. bei tyrėjui M. K., nurodė, kad R. S. S. tik pastūmė D. S., o 2024-04-15 (duomenys neskelbtini), namo vaizdo kamera užfiksuoto tarp sutuoktinių - R. S. S. ir D. S. įvykusio konflikto vaizdo įraše yra užfiksuota, jog R. S. S. smūgio sudavimo sutuoktinei D. S. metu, V. K. buvo veidu atsisukęs į S., o ne pasilenkęs pasiimti telefono, nukentėjusioji buvo apie 1 metro atstumu iš kairės V. K., o iš rankų išmuštas mobiliojo ryšio telefonas žole nučiuožė ant betono grindinio plytelių apie 2 metrų atstumu V. K. iš dešinės pusės, pati D. S. po jai suduoto smūgio skubiai pasišalino namo link ir neketino bei neturėjo jokios fizinės galimybės sumindyti kojomis minėto telefono, tokiu būdu V. K. nurodęs, kad R. S. S. tik pastūmė nukentėjusiąją D. S., vėliau apklaustas liudytoju ir duodamas parodymus - nematęs smūgio bei teigdamas esą D. S. tyčia ketino sugadinti V. K. turtą, o R. S. S. veiksmai galimai buvo nukreipti į V. K. turto gynimą, t. y. padaryti esant būtinosios ginties sąlygomis – tyčia davė žinomai melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui.

II. Bylos įrodymai

9. Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dėl to, kad 2024 m. balandžio 15 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. S., t. y. tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį D. S. į kairįjį žandą bei minėto smūgio sudavimu sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 29 d.

10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties pagrindu, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Teismo nutartyje nurodyta, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teisiamojo posėdžio metu, liudytojas V. K. davė parodymus apie R. S. S. inkriminuoto kaltinimo aplinkybes (kad nematė R. S. S. suduoto smūgio, nes buvo pasilenkęs paimti nukritusio ant žemės telefono; nukentėjusioji bandė sumindyti V. K. nukritusį telefoną ir pan.), kurie prieštarauja minėtoje baudžiamojoje byloje esantiems objektyviems įrodymams. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ištirti ir įvertinti, ar liudytojo V. K. veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Tai galima padaryti tik sprendžiant naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jei tam būtų pagrindas, klausimas (1 t., b. l. 4 - 6).

11. Iš 2024 m. gegužės 2 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 183 str., buvo išaiškintos BPK 81, 83 ir 163 straipsniuose nustatyto liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė. Tai, jog išaiškintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, V. K. patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 44 – 45).

15. Iš Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos O. D. 2024 m. balandžio 18 d. tarybinio pranešimo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad iš policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų duomenų bazės buvo paimti 2024-04-15 į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), vykusios Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1 - ojo poskyrio vyriausios patrulės J. M. naudotos „body“ kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai pridėti prie šio tarnybinio pranešimo ( b. l. 20 - 21). Iš 2024-05-09 kitų objektų apžiūros protokolo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad apžiūrėti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1 - ojo poskyrio vyriausios patrulės J. M. 2024-04-15 naudota „BODYcam“ vaizdo kamera daryti keturi vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo ir garso įraše „PSS-20240415-125341UTC+0300" užfiksuota, kaip 2024-04-15, 12:53 val., į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai - Reagavimo skyriaus 1 - ojo poskyrio vyriausioji patrulė J. M. ir 2 - ojo poskyrio vyresn. tyrėjas M. K.. Pareigūnus namo kieme pasitinka vyriškis (smurto pavartojimu įtariamas R. S. S.) bei moteris (nukentėjusioji D. S.), kurie aiškina aplinkybes dėl namo dalybų ir skyrybų. D. S. nurodo: „ - Dabar atvažiavo, vėl man kirto į veidą!“. Pareigūnui M. K. pasitikslinus: „ - Trenkė šiandien ?“, nukentėjusioji patvirtina: „ - Taip, trenkė šiandien! Va čia, va! (rodo veidą) Iš delno trenkė!“. Pareigūnui pasiteiravus kito kieme esančio vyriškio (liudytojo V. K.): „- Ar matėt, kaip jai trenkė ?“, pastarasis aiškina: „ - Pirmiausia ji trenkė per mano telefoną, kad aš nefilmuočiau! ... o jis tik ją pastūmė, sakė - kam svetimą telefoną daužai?“ (b. l. 22 - 24, 25).

16. Iš 2024 m. balandžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-14205-24) matyti, kad nukentėjusioji D. S. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2024-04-15 sutuoktinio R. S. S. jos atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas. Pridedama CD laikmena su (duomenys neskelbtini), namo viduje esančia vaizdo kamera 2024-04-15 darytu kieme įvykusių įvykių vaizdo įrašu (1 t., b. l. 32 - 34, 35). Iš 2024-04-16 ir 2024-07-23 kitų objektų apžiūros protokolų (ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad 2024-04-15 D. S. pateikto vaizdo įrašo trukmė - 1 minutė ir 8 sekundės. Vaizdo įrašas yra begarso, filmavimo laikas nurodytas kameroje (06:45:45 val. - 06:46:51 val.) neatitinka realaus laiko. Vaizdo įraše matyti (duomenys neskelbtini), kiemo vaizdas, užfiksuotas namo viduje esančia vaizdo kamera. Kieme esantis vyriškis su kepure (pagal išvaizdos ir aprangos požymius - liudytojas V. K.) filmuoja mobilaus ryšio telefonu. Ties vaizdo įrašo 43-44 sekunde, prie filmuojančio vyro (V. K.) pastarajam iš kairės pusės prieina moteris (pagal išvaizdos ir aprangos požymius – D. S.) ir ranka trenkia per V. K. kairę ranką, laikančią telefoną. Telefonas iškrenta iš V. K. rankų. Tuo metu kitas kieme esantis vyriškis žilais plaukais (pagal išvaizdos ir parangos požymius – R. S. S.) pakelia savo dešinę ranką ir (06:46:27 val.) suduoda moteriai į veido kairę pusę. Nukritęs V. K. telefonas nukrinta ant žolės ir atsitrenkęs į veją, nučiuožia ant akmens masės grindinio plokščių, apie 2 metrų atstumu į dešinę nuo liudytojo. Nukentėjusioji D. S. po jai suduoto smūgio, skubiai eina link gyvenamojo namo, o V. K. žengia kelis žingsnius į dešinę ir pasilenkęs pakelia nuo grindinio savo mobiliojo ryšio telefoną ( b. l. 36 - 38, 39 - 41).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados

17. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme. Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020).

18. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022).

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla tais atvejais, kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to sąžiningai klydo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016).

20. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

21. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dėl to, kad 2024 m. balandžio 15 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. S., t. y. tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį D. S. į kairįjį žandą bei minėto smūgio sudavimu sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 29 d. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytoju buvo apklaustas kaltinamasis V. K..

22. Iš V. K. pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad jo esmė yra tokia: V. K. tęstiniais veiksmais – ikiteisminio tyrimo metu dvejose apklausose ir teisiamajame posėdyje, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad jis nematė, jog R. S. S. sudavė smūgį delnu D. S. į veidą, jog D. S. bandė sugadinti jo (V. K.) turtą – telefoną, 2024-04-15 į įvykio vietą aiškintis konflikto aplinkybių atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad R. S. S. tik pastūmė D. S. (visas kaltinimas aprašytas šio nuosprendžio 1 punkte).

23. Teismas konstatuoja, kad V. K. pareikštas kaltinimas yra ydingas. Pirma, kaltinimas yra grindžiamas subjektyviu aplinkybių ir įvykio situacijos matymu bei vertinimu, aiškiai ir konkrečiai nenurodant, už kokius žinomai melagingus parodymus, kuriuos būti galima patikrinti tiesos kriterijumi ir iš tiesų buvusius reikšmingus išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje įrodinėjamoms aplinkybėms (melagingi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką) V. K. yra kaltinamas. Antra, V. K., be viso kito, kaltinamas ir tuo, jog: „2024-04-15 į įvykio vietą aiškintis konflikto aplinkybių atvykusiems Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2 - ojo poskyrio pareigūnams – vyriausiajai patrulei J. M. bei tyrėjui M. K., nurodė, kad R. S. S. tik pastūmė D. S.”. Pažymėtina, kad šie V. K. paaiškinimai policijos pareigūnams buvo duoti tada, kai jie atvykę į įvykio vietą aiškinosi aplinkybes, tuomet V. K. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už šiuos veiksmus V. K. apskritai negali būti taikoma.

24. V. K. kaltinamas tuo, kad davė melagingus parodymus apie tai, kad jis nematė, jog R. S. S. sudavė smūgį delnu D. S. į veidą, nurodė aplinkybes, jog D. S. bandė sugadinti jo (V. K.) turtą – telefoną. Pažymėtina, kad visų pirma, ta aplinkybė, matė, ar nematė smūgio sudavimo faktą V. K., yra subjektyvi. Akcentuotina, kad V. K. neneigė smūgio sudavimo fakto, nenurodė jokių neteisingų aplinkybių apie smūgio sudavimą (nepateikė jokių melagingų faktinių duomenų apie įrodinėjimo dalyką), o visose apklausose nuosekliai nurodė, kad šio momento jis nematė.

25. Kaltinamasis V. K., aiškindamas aplinkybes, dėl ko jis nematė smūgio sudavimo momento bei nurodydamas D. S. veiksmus po to, kai ji išmušė jam iš rankų telefoną, nurodė tokias esmines aplinkybes: 2024-05-02 apklaustas liudytoju parodė, kad kai telefonas iškrito iš rankų ant žolės, tada, kiek suprato, D. S. tiesė koją, kad tą telefoną sumindyti, o šis čiupo už telefono; jis buvo pasilenkęs ir nematė, ar R. S. S. ką nors darė D. S. (b. l. 46 - 49); 2024-07-12 apklaustas liudytoju parodė, jog: jam atrodė, kad telefonas nukrito prie jo kojų ir D. S. su koja kažką trypė; atrodė, kad nori sumindyti jo mobilaus ryšio telefoną; gerai nematė, kur telefonas nukrito, nes viskas truko akimirką; kaip telefonas atsidūrė šone nežino, gal koja buvo nuspirta, gal atšoko nuo žemės; ten viskas vyko labai greitai ir jis neužfiksavo, kad būtų suduotas smūgis D. S.; buvo labiau susirūpinęs savo mobilaus ryšio telefonu, kuris nukrito ir rūpinosi, kad jo nesumindytų (b. l. 50 - 53); 2024-10-11 apklaustas teisme parodė, kad: jis nematė, kas įvyko, nes lenkėsi pasiimti telefono; R. S. S. tą telefoną truputį paspyrė, kad D. S. jo nesumindytų; matė Dalytės koją ir ji bandė užminti telefoną; smūgio nematė, nes buvo pasilenkęs; Rimas paspyrė telefoną, kad Dalytė neužmintų; matė Dalytės kojas, bet ar tos pačios kojos paspyrė telefoną, nežino; kažkas spyrė telefoną, nežino kas (1 t. b. l. 10 – 11); apklausiamas šioje byloje parodė, kad: kai D. S. išmušė telefoną, jis automatiškai ieškojo, kur jis nukrito, o po to pajuto smūgį iš šono iš tos pusės, kur Dalia (kairės pusės), pajuto, kad pastūmė jį Dalia ir jis atsisuko; visa tai užtruko 4 sekundes; matė tik siluetus; jam svarbiausia buvo telefonas; matė kojas, kuris konkrečiai paspyrė telefoną, negali atsakyti. Šių parodymų ir tam tikrų neatitikimų turinys, jų visuma rodo, kad V. K. visose apklausose pateikdavo savo subjektyvų situacijos matymą ir vertinimą, kuris buvo nulemtas įvykio aplinkybių (jų ypatumo).

26. Iš V. K., R. S. S., D. S. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną R. S. S. ir D. S. žodžiu konfliktavo, o V. K. juos filmavo. Byloje yra objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įvykis. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip prie R. S. S. ir V. K., stovinčių kieme, prieina D. S. ir suduoda ranka į V. K. rankose laikytą telefoną; po ko iš karto R. S. S. suduoda smūgį delnu D. S. į veido sritį, o D. S. apsisuka bei nueina. Akcentuotina, kad visas veiksmas truko vos kelias sekundes, D. S. buvo suduotas tik vienas staigus, spontaniškas smūgis delnu į veido sritį, be to, kaip minėta, po pačios D. S. staigaus ir netikėto veiksmo – sudavimo ranka į V. K. rankose laikytą telefoną. V. K. visose apklausose nurodė, kad smūgio sudavimo D. S. fakto jis nematė, akcentavo, kad tuo metu jam buvo svarbus jo telefonas, kuris buvo išmuštas iš rankų ir nukrito ant žolės. Iš vaizdo įrašo, kaip nurodė ir V. K., iš tiesų matyti, kad po to, kai D. S. išmuša telefoną iš V. K. rankų, V. K. galva pasuka link krentančio telefono pusės ir tik po to atsisukinėja bei veidą nukreipia link R. S. S. ir D. S. pusės. Pažymėtina, kad įvykis yra nufilmuotas iš toliau, žmonių akių, žvilgsnių, reakcijų ir pan., nesimato. Taigi, iš vaizdo įrašo negalima įžvelgti, kur nukreipiamas V. K. žvilgsnis, kur jis sukoncentruojamas, ar atsisukinėdamas jis tikrai mato, kaip R. S. S. suduoda smūgį delnu D. S.. Svarbu įvertinti tai, kad kaip minėta, visas veiksmas truko vos kelias sekundes, buvo konfliktinė, įtempta situacija, pačios D. S. smūgiavimas per telefoną, kaip nurodė ir V. K., jam buvo netikėtas, po smūgio jis buvo „nervinėje įtampoje“, „šoke“, susikoncentravęs į telefoną, suduotas staigus, spontaniškas smūgis. Pažymėtina, kad esant susijaudinimo, išgąsčio, streso būsenoje, asmuo apskritai gali neužfiksuoti įvykio, jo detalių, neprisiminti svarbių aplinkybių ar dėl jų suklysti ir pan. Teismo vertinimu, V. K. parodymuose esantys tam tikri netikslumai, kurie, be viso kito, net nėra esminiai ir nuolat kito (ar po to, kai nukrito telefonas, D. S. bandė jį paspirti koja / sumindyti; ar telefoną paspyrė D. S., ar R. S. S.; ką smūgio sudavimo metu darė V. K. – buvo pasilenkęs ar stovėjo ir pan.), nulemti subjektyvaus V. K. situacijos matymo ir vertinimo nulemto aptartų įvykio ypatumų.

27. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kyla už melagingų parodymų davimą apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju bylos įrodymai patvirtina, kad V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme neturėjo jokios esminės reikšmės. Kaip minėta pirmiau, byloje buvo objektyvus įrodymus – vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas visas įvykis, R. S. S. smūgio sudavimo faktas D. S., dėl ko ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Vaizdo medžiaga buvo apžiūrėta ir paimta iš karto įvykio dieną. Taip pat byloje buvo D. S. parodymai apie įvykio aplinkybes, R. S. S. parodymai, kuriuose pastarasis pripažino faktą, kad sudavė smūgį delnu D. S. ir apklausiamas V. K. tai žinojo. Byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai J. M., M. K. parodė, kad įvykio aplinkybės buvo aiškios, buvo filmuota medžiaga iš kurios viskas aiškiai matėsi. Tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimą – liudytoja O. D., taip pat patvirtino, kad dėl V. K. parodymų jokių papildomų tyrimo veiksmų neatlikinėjo, buvo vaizdo įrašas, atliko jo apžiūrą. Svarbu yra ir tai, kad kaip minėta, pats R. S. S. pripažino aplinkybę, kad delnu sudavė smūgį D. S. į veido sritį, teisme jis tik nesutiko su jo veiksmų teisiniu vertinimu ir kilusiais padariniais: teigė, kad D. S. jis nesukėlė fizinio skausmo, jog D. S. pati išprovokavo konfliktą, jis gynė V. K. turtą – telefoną (V. S. trenkė ranka per telefoną ir jis nukrito, galvojo, kad ji dar gali kažką padaryti telefonui (1 t., b. l. 8-9), dėl ko byloje ir buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas. Akcentuotina, kad V. K. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė žinodamas, jog visas įvykis yra nufilmuotas bei būdamas susipažinęs su vaizdo medžiaga. Taigi, tyčia pasakoti nebūtas įvykio aplinkybes, žinant, kad įvykis objektyviai užfiksuotas, būtų nelogiška ir nepagrįsta, juolab, esant įspėtam dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai tik patvirtina išvadą, kad V. K. kaip liudytojas nurodė įvykio aplinkybes pagal savo supratimą ir vidinį įsitikinimą.

28. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį byloje turi būti vienareikšmiškai nustatyta, kad jis tyčia, sąmoningai, davė melagingus parodymus, kurie aiškiai neatitinka tikrovės, kurie trukdė atlikti ikiteisminį tyrimą ir ar nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant visuomenę nuo pačių pavojingiausių teisinės tvarkos pažeidimų. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad V. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl jis išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Kiti bylos klausimai

29. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

30. Kaltinamojo gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas teismui pateikė pinigų sumokėjimo kvitą Nr. 1235060, kuris patvirtina, kad V. K. sumokėjo advokatui Žygimantui Rutkauskui 400,00 Eur už gynybą pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 185).

31. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Kaltinamąjį išteisinus, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, valstybė privalo atlyginti kaltinamojo patirtas advokato atstovavimo išlaidas.

33. Prašymas tenkintinas ir V. K.iš valstybės priteistinos jo patirtos 400,00 Eur (keturių šimtų eurų, 00 ct) išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti. Šių išlaidų dydis įvertinus bylos pobūdį, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, pagrįstas.

34. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu dalimi, 304-305, 307 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti V. K. iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka 400,00 Eur (keturis šimtus, 00 Eur) išlaidų, patirtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.